2021-05-05 Nr. AB-9600-3-61-3-02742-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2839-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02742-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, R. K. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei R. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (toliau – ir LVŽS) ir R. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. Sp-82 „Dėl serialo „Naisių vasara“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas). Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė:

2.1. Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas pažeidus esmines procedūrines nuostatas, neatskleidus reikšmingų faktinių aplinkybių ir pateikus klaidingą jų vertinimą, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, prieštarauja Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Finansavimo įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (toliau – ir VRK įstatymas) 3 straipsnio 12 dalies nuostatoms.

2.2. Komisija paslėpta politine reklama pripažino keturis serialo „Naisių vasara“ (toliau – ir serialas) epizodus: 1) 2014 m. transliuoto serialo 5-o sezono epizodus, kuriuose LVŽS pirmininkas kelių sekundžių intarpuose kviečia aplankyti Naisius; 2) 2014 m. transliuoto serialo 5-o sezono epizodą, kuriame rodomas LVŽS leidinys „Už žemę ir žmogų“; 3) 2014 m. transliuoto serialo 5-o sezono epizodą, kuriame serialo veikėjas Pijus uždraudžia arbatinėje prekiauti alkoholiu; 4) 2015 m. transliuoto serialo 6-o sezono epizodus, kurių rodymo metu fone matomas „Žaliasis valstiečio kalendorius“. Finansavimo įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad paslėpta politinė reklama laikytina tik tokia politinė reklama, kuri politinės kampanijos laikotarpiu yra nepažymėta arba pažymėta netinkamai. Iš Komisijos darbo grupės 2018 m. liepos 10 d. išvados Nr. 3-53(1.12) „Dėl serialo „Naisių vasara“ (toliau – ir Išvada) turinio akivaizdu, kad dalis serialo epizodų buvo transliuoti laikotarpiais, kai politinės kampanijos nevyko. Tikslios datos, kuriomis buvo transliuojamos serialo serijos, minimos epizoduose, Išvadoje nenurodytos, o terminas, kuriuo vadovautasi sprendžiant dėl neva paskleistos paslėptos politinės reklamos (18 ir mažiau mėnesių iki rinkimų), yra išgalvotas.

2.3. Sprendimą pripažinti serialo epizodus paslėpta politine reklama Komisija priėmė, vadovaudamasi tik subjektyvia jos narių nuomone, peržiūrėjusi atitinkamus serialo sezonus ir netyrusi jokių kitų informacijos šaltinių, t. y. ji nesikreipė nei į LVŽS, nei į jos pirmininką, nei į serialą prodiusavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Videometra“, serialo režisierių ar televiziją, transliavusią serialą, kad šie pateiktų paaiškinimus. Serialo intarpuose R. K. nėra pristatomas, t. y. nenurodomas nei jo vardas ar pavardė, nei pareigos, ir politika jokia forma neminima, todėl neaišku, kuo remiantis vien asmens, kuris kviečia aplankyti Naisius, rodymas laikytas politine reklama. Komisijos darbo grupė visiškai nevertino nei konteksto, kuriame R. K. kviečia serialo žiūrovus aplankyti Naisius, nei 2014 m. politinės padėties (t. y. R. K. žinomumo, visuomenės vertinimo ir pan.). Komisija nevertino ir pateiktos informacijos, kad ekskursijose Naisiuose, kurias organizuoja bendruomenė, niekuomet nebuvo ir nėra kalbama apie politiką, LVŽS ar tai, kas galėtų būti laikoma agitacija ar politiko, politinės organizacijos propagavimu. Be to, Komisija tęstinius projektus, kuriuos finansavo R. K., 2016 m. nelaikė įstatymų pažeidimu, tačiau 2018 m. nusprendė, kad vien šio asmens parodymas seriale ir kvietimas aplankyti Naisius laikytinas paslėpta politine reklama.

2.4. Spaudos leidinys „Už žemę ir žmogų“ scenarijuje niekaip papildomai neaprašomas. Filmuojant serialo sceną, filmavimo komanda pasirinko seną ir neaktualų leidinį, panašų į spaudos leidinį, kurį galėjo rasti Naisių kultūros namų patalpose ar bibliotekoje. Filmuojant tikrą spaudos leidinį (pvz., filmavimo dienomis nusipirktą laikraštį), jo naudojimą seriale būtų tekę derinti su spaudos leidinio savininkais. Spaudos leidinys buvo skirtas 2012 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rinkimų kampanijai, o ne 2014 m. vykusioms Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanijoms.

2.5. Serialo veikėjas Pijus savo kalboje niekaip neužsimena apie rinkimus, savivaldybes, politikus, LVŽS, jos vertybes ar savivaldos rinkimų programines nuostatas. Nėra teigiama, kad savivaldybės turėtų derinti su vietos bendruomenėmis sprendimus dėl prekybos alkoholiu vietų steigimo ar kad šios bendruomenės pavyzdžiu turėtų pasekti kitos bendruomenės ar politikai. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo serialo veikėjų pokalbiu buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant 2015 m. kovo 1 d. rinkimuose. Ši scena taip pat nepropaguoja LVŽS kaip politinės partijos, jos tikslų ar programos.

2.6. Komisija, preciziškai suskaičiavusi, kad „Žaliasis valstiečio kalendorius“ matomas ekrane 29 kartus, nevertino, kiek iš tų kartų apskritai įmanoma įžiūrėti, kas kabo ant sienos. Komisijos darbo grupė, atradusi kalendorių, jokių kitų aplinkybių (koks konkrečiai tai kalendorius, kaip susijęs ar nesusijęs su veiksmo siužetu, ar šis kalendorius buvo pakabintas specialiai filmuojant serialą ir pan.) nesiaiškino, o tik skaičiavo kadrus ir sekundes, kurių metu neva rodoma LVŽS politinė reklama. Kalendorius su seriale vykstančiu veiksmu visiškai nesusijęs – seriale vyksta šeiminės ir ūkinės dramos, nesusijusios su politika, rinkimais, LVŽS ir pan.

2.7. Komisija pažeidė procedūrines nuostatas, nes tyrimą vykdė nepagrįstai ilgai, jos darbo grupė savo iniciatyva pakeitė Komisijos nutarimu nustatytą tyrimo užduotį, o dalis jos narių, dalyvavusių priimant sprendimą, buvo šališki. Komisijos darbo grupės parengta Išvada, kurios dar nebuvo gavusi LVŽS, buvo pateikta žiniasklaidos atstovams, o jos nagrinėjimas – nepagrįstai nukeltas. Valstybės politikai ir kai kurių žiniasklaidos priemonių atstovai darė spaudimą Komisijos nariams, tačiau ši nesiėmė jokių priemonių tokiems veiksmams užkardyti. Be to, Komisija serialą tyrė retrospektyviai, t. y. tyrė ir 2016 m. transliuotą serialo sezoną, kurį jau buvo nagrinėjusi ankstesnės kadencijos Komisijos darbo grupė ir tuomet išvadoje pažeidimų nenustatė.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė:

3.1. Komisijos darbo grupė Išvadoje pateikė savo vertinimą dėl serialo 5-o (rodyto 2014 m.), 6-o (rodyto 2015 m.) ir 7-o (rodyto 2016 m.) sezonų, kadangi šie sezonai buvo rodomi tais metais, kai vykusių eilinių rinkimų metu išrinktų asmenų įgaliojimai nėra pasibaigę ir skirstant valstybės biudžeto asignavimus politinėms partijoms skaičiuojami rinkėjų balsai, paduoti šiuose rinkimuose.

3.2. Komisijos sudaryta darbo grupė, atlikdama tyrimą, išanalizavo ir įvertino praeitos kadencijos darbo grupės 2016 m. surinktą medžiagą dėl serialo bei tyrimo metu surinko reikšmingos ir faktinės medžiagos, informacijos, gavo Išvadoje nurodytų asmenų paaiškinimus, atsakymus, kitus įrodymus. Visi šie faktiniai duomenys, Komisijos darbo grupės argumentai, surinkti įrodymai yra pateikti Išvadoje, jų pagrindu buvo atliktas vertinimas ir nustatyti įstatymų pažeidimai. Komisijos darbo grupės nariai atsakingai peržiūrėjo Išvadoje nurodytus serialo sezonus, išsamiai išanalizavo atrinktus epizodus, dėl kiekvieno epizodo pateikė motyvus ir argumentus, kodėl šie epizodai laikomi politine reklama.

3.3. Pagal Finansavimo įstatymo reikalavimus Komisija yra atsakinga už politinės reklamos stebėseną ir kontrolę, todėl jos kompetencijai priklauso ir minėtų serialo epizodų vertinimas. Vertinant konkrečius serialo epizodus politinės reklamos požiūriu, pirmiausia buvo vertinamas turinys, t. y. ar buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba propaguoti konkretų valstybės politiką, politinę partiją, jų idėjas, tikslus ar programą. Komisija pagrįstai ir argumentuotai nustatė, jog atskiruose serialo serijų epizoduose politinė reklama LVŽS ir šios partijos pirmininko naudai buvo skleidžiama, todėl turėjo būti pažymėta teisės aktuose nustatyta tvarka.

3.4. Jis nepadarė procedūrinių pažeidimų. VRK įstatymo 11 ir 12 straipsniai yra specialios teisės normos, reglamentuojančios Komisijos sprendimų priėmimo procedūrą, šių sprendimų turinį bei formą. Šiose teisės normose nėra jokių nuorodų apie būtinumą surašyti sprendimų motyvus arba reikalavimai sprendimo turiniui. Tai yra suponuojama tokių sprendimų priėmimo specifikos (kolegialumas, atviras balsavimas bei viešas svarstymas). Šiuo atveju Komisijos nariams buvo pateikta balsuoti dėl sprendimo projekto formuluotės, 2018 m. liepos 17 d. posėdžio protokole užfiksuota, kad Komisijos nariai atskirai balsavo dėl kiekvieno sprendimo projekte nurodyto punkto ir tik po atlikto balsavimo buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Komisija, atlikdama tyrimus, vadovaujasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o neišskirtinai VAĮ nuostatomis, nes priešingu atveju Komisijai darbą būtų sunku atlikti tinkamai ir kokybiškai. Didelės apimties ir sudėtingumo tyrimo neįmanoma būtų atlikti VAĮ nustatytais terminais ir taikant kitus administracinės procedūros reikalavimus. Priimdamas Sprendimą jis neviršijo savo kompetencijos, o pareiškėjų argumentai dėl Komisijos narių šališkumo priimant sprendimą, jų vaidmens ir pareigos nusišalinti nuo jo priėmimo yra visiškai nepagrįsti faktiniais duomenimis, teisiškai neargumentuoti ir nekorektiški.

3.5. Kiekvienas atliekamas tyrimas yra individualus, jame renkama ir nagrinėjama tokia medžiaga, kuri Komisijai reikalinga tinkamai ir išsamiai atlikti tyrimą, parengti argumentuotą ir pagrįstą išvadą arba pažymą bei priimti teisėtą sprendimą, todėl skundo teiginiai, kad Komisijos darbo grupė nesikreipė į atitinkamus fizinius ir (ar) juridinius asmenis, institucijas, palyginti su kitais tyrimais, vertinami kritiškai kaip teisiškai nereikšmingi, nes nėra susiję su šio ginčo objektu, o atspindi pareiškėjų nuomonę, kaip turėjo būti atliekamas tyrimas, kad būtų priimtas jiems tinkamas sprendimas. Komisijos darbo grupė tyrimą atliko 2018 m. vasario 22–liepos 10 d., todėl teiginiai dėl ilgai trukusio tyrimo vertinti kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Be to, naujos sudėties Komisija negali būti atsakinga už prieš tai buvusiosios veiksmus.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-528-764/2019 skundą patenkino ir panaikino skundžiamą Sprendimą.

5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1981-438/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, jog atsakovas, praėjus penkiems mėnesiams nuo tyrimo pradžios, neturėjo teisės priimti ginčijamo Sprendimo bei kad jis dėl to yra neteisėtas. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nekonkretizuota, kokią įtaką ginčijamo sprendimo pagrįstumui galėjo turėti tyrimo eigos aptarinėjimas viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje ir pan., nes administracinio akto pagrįstumas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme suprantamas kaip objektyvus visų aplinkybių, reikalingų sprendimui priimti, ištyrimas ir įvertinimas. LVAT nurodė, jog aplinkybės, kurios buvo reikalingos ginčijamam sprendimui priimti, nurodytos 2014 m. rodyto serialo „Naisių vasara“ atitinkamuose epizoduose, jas teismas ir turėjo atitinkamai įvertinti bei padaryti atitinkamas išvadas dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

III. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – panaikino Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. Sp-82 „Dėl serialo „Naisių vasara“ 1 punktą „Pripažinti R. K. politine reklama šiuos serialo „Naisių vasara“ epizodus – 5-o sezono (2014 m.) 1–13 ir 78–85 serijų (iš viso 21 serijoje) pabaigoje rodytus maždaug 5 sekundžių intarpus su R. K., kuris kviečia aplankyti Naisius (iš viso 105 sekundės)“, 2 punkto 2.1 ir 2.2 papunkčius „2. Pripažinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politine reklama šiuos serialo „Naisių vasara“ epizodus: 2.1. 5-o sezono (2014 m.) 21 serijoje rodytą epizodą, kuriame maždaug 3:57–3:59 min., 4:12–4:15 min., 4:19–4:22 min. ir 5:09–5:12 min. rodomas laikraštis „Už žemę ir žmogų“ (iš viso 15 sekundžių); 2.2. 5-o sezono (2014 m.) 39 serijoje, maždaug 3:15–5:10 min., rodytą epizodą, kuriame Pijus, kalbėdamas bendruomenės vardu, uždraudžia arbatinėje prekiauti alkoholiu (iš viso 116 sekundžių)“. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Iš atsakovo pareiškėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos naudai priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad Komisija 2018 m. liepos 17 d. posėdyje balsų dauguma priėmė sprendimą dėl serialo. Vadovaudamasi Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais ir atsižvelgdama į Komisijos darbo grupės Išvadą, ginčijamu sprendimu nusprendė:

7.1. Pripažinti R. K. politine reklama šiuos serialo epizodus: 5-o sezono (2014 m.) 1–13 ir 78–85 serijų (iš viso 21 serijoje) pabaigoje rodytus maždaug 5 sekundžių intarpus su R. K., kuris kviečia aplankyti Naisius (iš viso 105 sekundės).

7.2. Pripažinti LVŽS politine reklama šiuos serialo epizodus: 5-o sezono (2014 m.) 21 serijoje rodytą epizodą, kuriame maždaug 3:57–3:59 min., 4:12–4:15 min., 4:19–4:22 min. ir 5:09–5:12 min. rodomas laikraštis „Už žemę ir žmogų“ (iš viso 15 sekundžių); 5-o sezono (2014 m.) 39 serijoje maždaug 3:15–5:10 min. rodytą epizodą, kuriame Pijus, kalbėdamas bendruomenės vardu, uždraudžia arbatinėje prekiauti alkoholiu (iš viso 116 sekundžių); 6-o sezono (2015 m.) 76 serijoje maždaug 7:41–7:44 min. ir 7:52–7:55 min., 77 serijoje maždaug 2:15–2:19 min., 2:46–2:48 min., 3:05–3:07 min., 3:13–3:19 min., 4:50–4:51 min., 5:07–5:09 min., 5:28–5:31 min., 5:44–5:49 min., 5:54–5:57 min., 6:04–6:09 min., 6:25–6:30 min., 6:45–6:48 min., 7:01–7:08 min., 13:48–13:52 min., 19:30–19:34 min., 78 serijoje maždaug 2:35–2:40 min., 9:37–9:41 min., 9:46–9:49 min., 9:53–9:55 min., 10:00–10:02 min., 10:09–10:11 min., 10:14–10:18 min., 10:27–10:30 min., 10:35–10:39 min., 10:45–10:51 min., 10:56–11:00 min., 79 serijoje maždaug 7:42–7:43 min. rodytus epizodus, kurių rodymo metu fone matomas „Žaliasis valstiečio kalendorius“ (iš viso 131 sekundė).

7.3. Pripažinti 1 ir 2 punktuose nurodytus serialo epizodus paslėpta politine reklama.

7.4. Perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „Agrokoncernas“ ir UAB „Videometra“ sudarytas televizijos serialo rėmimo sutartis įvertinti, ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymas, kadangi seriale skleista LVŽS, kurios pirmininkas yra R. K., ir R. K. politinė reklama, o paramos davėja UAB „Agrokoncernas“ yra susijusi su R. K..

7.5. Pavesti Komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui nustatyti šio sprendimo 1 ir 2 punktuose pripažintos politinės reklamos kainą politinės reklamos įkainiais ir kokią konkrečios politinės kampanijos išlaidų limito (LVŽS, jos kandidatų sąrašų ir vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltų kandidatų) dalį sudaro nustatyta politinės reklamos kaina, kad būtų galima spręsti dėl galimo šiurkštaus įstatymo pažeidimo pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5, 6, 9 punktus.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dėl faktų nustatymo nėra, t. y. serialas „Naisių vasara“ buvo transliuojamas televizijoje; taigi, jį galėjo peržiūrėti plačioji visuomenė. Taip pat nustatyta ir ginčo nėra, kad visas serialas nėra politinė reklama, o Sprendime politine reklama pripažinta tik informacija seriale, kuri sudaro labai mažą dalį, palyginti su visų serialo sezonų trukme (nuo 0,11 iki 1,76 proc.): ši informacija teismo buvo ištirta, teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus. Nors pareiškėjai teigia, kad Komisija, priimdama Sprendimą, turėjo ne tik peržiūrėti serialą, bet ir tirti kitus informacijos šaltinius, t. y. Komisija nesikreipė nei į LVŽS, nei į jos pirmininką, nei į serialą prodiusavusią UAB „Videometra“, serialo režisierių ar televiziją, transliavusią serialą, kad šie pateiktų paaiškinimus, tačiau toks kreipimasis, teismo vertinimu, būtų ne faktų rinkimas, o būtent tos pačios informacijos, kuri buvo viešai transliuojama, vertinimas. Todėl šie pareiškėjų argumentai negali būti pagrindu Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjų išdėstytos abejonės Komisijos narių V. S. bei A. Ž. nešališkumu yra grindžiamos prielaidomis, nes V. S. elgesyje Vyriausioji tarnybinė etikos komisija (toliau – ir VTEK) neįžvelgė jokių etikos pažeidimų, teismas taip pat negali konstatuoti minėto nario šališkumo vien dėl jo palankumo kitai negu LVŽS partijai. A. Ž. dalyvavimas Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos renginyje (žr. bylos medžiagoje esančias nuotraukas) negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip jos šališkumas per menamą palankumą minėtai partijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. kartu yra žurnalistė, kuriai pagal pareigas būtina kuo intensyviau dalyvauti visuomenės gyvenime.

10. Teismas pabrėžė, kad šio pobūdžio byla yra susijusi su tuo, kaip informacija buvo pateikiama serialo žiūrovams (rinkėjams), todėl svarbu įvertinti, kaip šią informaciją galėjo suprasti vidutinis rinkėjas (ne konkuruojančios politinės partijos narys, tiriamosios žurnalistikos atstovas ar politologas). Nors politinė reklama yra visiškai skirtinga negu komercinė reklama, skatinanti vartoti, tačiau vidutinio vartotojo samprata gali būti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) pritaikoma apibūdinti vidutiniam rinkėjui, taip jį atskiriant nuo Išvadoje paminėtų („nėra nustatyta objektyvių duomenų, kad rinkėjai iki 2016 metų Seimo rinkimų spontaniškai ir masiškai tapatino Pijų su R. K. (tokių kaip konkuruojančių politinių partijų pranešimai Komisijai, tiriamosios žurnalistikos straipsniai / reportažai, masiniai komentarai interneto forumuose)“) politinės veiklos žinovų, pvz., konkuruojančios politinės partijos nario, tiriamosios žurnalistikos atstovo ar politologo. Teismo vertinimu, rinkėjas bendrąja prasme gali reikšti protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų rinkėją. Kita vertus, byloje svarbu atskleisti ne tik informacijos subjekto (vidutinio rinkėjo) sąvoką, bet ir informacijos objektą, t. y. informaciją, į kurią nukreiptos vidutinio rinkėjo akys (informacija, paskleista atitinkamais būdais), bei jo atitikimą vidutinio rinkėjo akimis realiai situacijai.

11. Vertinant, ar Sprendimo dalis pripažinti R. K. politine reklama serialo 5-o sezono (2014 m.) 1–13 ir 78–85 serijų (iš viso 21 serijoje) pabaigoje rodytus maždaug 5 sekundžių intarpus su R. K., kuris kviečia aplankyti Naisius (iš viso 105 sekundės), yra teisėta ir pagrįsta, reikia nustatyti, ar Komisija pagrindė, kad R. K. pasirodymas, kviečiant atvykti į Naisius, vidutinio rinkėjo galėjo būti suprastas kaip būtent paties R. K., o ne geografinės teritorijos (Naisių gyvenvietės) reklama. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Išvadoje, kuria remiantis priimtas Sprendimas, konstatuota, jog visas serialas nėra politinė reklama, tuo labiau, kad nėra nustatyta objektyvių duomenų, kad rinkėjai iki 2016 metų Seimo rinkimų spontaniškai ir masiškai tapatino Pijų su R.

K. (tokių kaip konkuruojančių politinių partijų pranešimai Komisijai, tiriamosios žurnalistikos straipsniai / reportažai, masiniai komentarai interneto forumuose), taipogi, kad R. K. ar LVŽS būtų vykdę nuolatinę ir nepertraukiamą reikšmingą kampaniją, skirtą susieti, tapatinti ar atpažinti Pijų su R. K., kad serialo tikslas būtų propaguoti R. K. ir (ar) LVŽS, agituoti ar kitaip paveikti rinkėjus balsuoti už R. K. ir (ar) LVŽS 2014–2016 metų rinkimuose, kad serialas „Naisių vasara“ neturėjo įtakos 2014–2016 metų vykusių eilinių rinkimų rezultatams.

Išvadoje (50.5 p.) nurodoma ir tai, kad dalyvaujančio rinkimuose politiko (turimas omenyje R. K.) įvardijimas mecenatu, kai pats politikas asmeniškai neremia, o remia jam priklausančios įmonės, yra ydinga praktika. Teismo vertinimu, Komisija konstatavo, jog nėra nustatyta, kad serialo tikslas būtų propaguoti R. K. ir (ar) LVŽS, kad R. K. buvo įvardytas, nors ir ydingai, serialo mecenatu. Taigi, Komisija nepagrindė, kad R. K. pasirodymas, kviečiant atvykti į Naisius (minėti serialo epizodai), vidutinio rinkėjo galėjo būti suprastas kaip būtent paties R.

K., o ne geografinės teritorijos (Naisių gyvenvietės) reklama. Vadinasi, Komisijos padaryta išvada, kad minėtuose serialo epizoduose R. K. yra reklamuojamas (pats reklamuojasi) kaip politikas, nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, todėl minėtieji serialo epizodai neatitinka Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos politinės reklamos sąvokos, kad valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

Todėl šią Sprendimo dalį teismas panaikino.

12. Vertinant, ar Sprendimo dalis pripažinti LVŽS politine reklama serialo 5-o sezono (2014 m.) 21 serijoje rodytą epizodą, kuriame maždaug 3:57–3:59 min., 4:12–4:15 min., 4:19–4:22 min. ir 5:09–5:12 min. rodomas laikraštis „Už žemę ir žmogų“ (iš viso 15 sekundžių), yra teisėta ir pagrįsta, reikia įvertinti, ar Komisija pagrindė, kad minėto LVŽS laikraščio, matomo paštininko Gardievučio rankose, rodymas tokį laiką (15 sekundžių su pertraukomis) vidutinio (taigi, protingai atidaus ir apdairaus) rinkėjo galėjo būti įvertinta kaip LVŽS reklama. Teismo vertinimu, esant duomenims, kad Sprendime politine reklama pripažinta tik informacija seriale, kuri sudaro labai mažą dalį, palyginti su visų serialo sezonų trukme (nuo 0,11 iki 1,76 proc.), kad pats serialas yra ne politinė reklama, net ir atidžiam rinkėjui sudėtinga buvo įvertinti minėto leidinio rodymą, kaip politinę reklamą; juolab, kad Komisija visiškai nepagrindė, kad vidutinis rinkėjas turėjo žinoti, jog laikraštis „Už žemę ir žmogų“ yra LVŽS leidinys, o partijos reklamavimo, peržiūrint vaizdo įrašą, neįmanoma nustatyti. Komisija rėmėsi Išvados nuoroda, kad ant minėto leidinio matosi LVŽS logotipas, tačiau teismas pažymėjo, jog ir Naisių gyvenvietės herbe yra pavaizduoti gandrai (žr. Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. balandžio 14 d. dekretą Nr. 1K-626 „Dėl Naisių herbo tvirtinimo“), kad ir serialo, kurio tikslas reklamuoti Naisius, logotipas yra gandras. Teismas šioje dalyje Komisijos Sprendimą pripažino nepagrįstu, todėl panaikino.

13. Vertinant, ar Sprendimo dalis pripažinti LVŽS politine reklama serialo 5-o sezono (2014 m.) 39 serijoje maždaug 3:15–5:10 min. rodytą epizodą, kuriame Pijus, kalbėdamas bendruomenės vardu, uždraudžia arbatinėje prekiauti alkoholiu (iš viso 116 sekundžių), yra teisėta ir pagrįsta, reikia įvertinti, ar Komisija pagrindė, kad Pijus gali būti kaip nors siejamas su LVŽS. Teismas nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog nėra nustatyta objektyvių duomenų, kad rinkėjai iki 2016 metų Seimo rinkimų spontaniškai ir masiškai tapatino Pijų su R. K. (tokių kaip konkuruojančių politinių partijų pranešimai Komisijai, tiriamosios žurnalistikos straipsniai / reportažai, masiniai komentarai interneto forumuose), taipogi, kad R. K. ar LVŽS būtų vykdę nuolatinę ir nepertraukiamą reikšmingą kampaniją, skirtą susieti, tapatinti ar atpažinti Pijų su R. K., kad serialo tikslas būtų propaguoti R. K. ir (ar) LVŽS, agituoti ar kitaip paveikti rinkėjus balsuoti už R. K. ir (ar) LVŽS 2014–2016 metų rinkimuose, kad serialas „Naisių vasara“ neturėjo įtakos 2014–2016 metų vykusių eilinių rinkimų rezultatams. Taigi, padarius Išvadą, kad Pijaus negalima sieti su R. K., nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Pijaus pasisakymai yra LVŽS politinė reklama – tai grindžiama prielaidomis. Todėl šią Sprendimo dalį teismas panaikino.

14. Vertinant, ar Sprendimo dalis pripažinti LVŽS politine reklama serialo 6-o sezono (2015 m.) 76 serijoje maždaug 7:41–7:44 min. ir 7:52–7:55 min., 77 serijoje maždaug 2:15–2:19 min., 2:46–2:48 min., 3:05–3:07 min., 3:13–3:19 min., 4:50–4:51 min., 5:07–5:09 min., 5:28–5:31 min., 5:44–5:49 min., 5:54–5:57 min., 6:04–6:09 min., 6:25–6:30 min., 6:45–6:48 min., 7:01–7:08 min., 13:48–13:52 min., 19:30–19:34 min., 78 serijoje maždaug 2:35–2:40 min., 9:37–9:41 min., 9:46–9:49 min., 9:53–9:55 min., 10:00–10:02 min., 10:09–10:11 min., 10:14–10:18 min., 10:27–10:30 min., 10:35–10:39 min., 10:45–10:51 min., 10:56–11:00 min., 79 serijoje maždaug 7:42–7:43 min. rodytus epizodus, kurių rodymo metu fone matomas „Žaliasis valstiečio kalendorius“ (iš viso 131 sekundė), yra teisėta ir pagrįsta, reikia įvertinti, ar Komisija pagrindė, kad minėtas kalendorius sietinas su LVŽS. Teismo vertinimu, minėtame kalendoriuje, ypač, kai jis rodomas stambiu planu (virš serialo herojaus galvos), matyti LVŽS pavadinimas ir logotipas. Tai gali matyti protingai atidus vidutinis rinkėjas. Todėl teismas vertino, kad tai yra politinė reklama, atitinkanti Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas. Todėl pripažino, kad ši Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

15. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju, išnagrinėjus pareiškėjų skundą, buvo patenkinta 75 proc. reikalavimų, atitinkamai ši dalis ir gali būti priteista. Įvertinęs pareiškėjų pateiktus dokumentus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas, ABTĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, taip pat į tai, jog administraciniai teismai jau buvo nagrinėję ginčą, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertino, jog pareiškėjai šiuo atveju priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme.

IV. 16. Pareiškėjai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo dalį „Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą“, kurioje atmestas pareiškėjų skundo reikalavimas pripažinti nepagrįstu Komisijos Sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad 6-o sezono (2015 metai) 76-oje serijoje, maždaug 7:41–7:44 ir 7:52–7:55, 77-oje serijoje, maždaug 2:15–2:19, 2:46–2:48, 3:05–3:07, 3:13–3:19, 4:50–4:51, 5:07–5:09, 5:28–5:31, 5:44–5:49, 5:54–5:57, 6:04–6:09, 6:25–6:30, 6:45–6:48, 7:01–7:08, 13:48–13:52, 19:30–19:34, 78-oje serijoje, maždaug 2:35–2:40, 9:37–9:41, 9:46–9:49, 9:53–9:55, 10:00–10:02, 10:09–10:11, 10:14–10:18, 10:27–10:30, 10:35–10:39, 10:45–10:51, 10:56–11:00, 79-oje serijoje, maždaug 7:42–7:43, rodyti epizodai, kurių rodymo metu fone matomas „Žaliasis valstiečio kalendorius“ (iš viso 131 sekundė), yra paslėpta LVŽS politinė reklama ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visiškai.

17. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad, priimant Komisijai Sprendimą, buvo pažeisti VRK įstatyme įtvirtinti nepriklausomumo ir nešališkumo principai (plačiau – pareiškėjų skundo teismui 94–107 paragrafuose). Teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

17.2. Teismas pasisakė dėl pareiškėjų skundo teiginių, jog Komisija, tirdama skundus dėl serialo, peržiūrėjo serialą, tačiau netyrė kitų informacijos šaltinių, t. y. nesikreipė nei į pareiškėjus, nei į serialą prodiusavusią bendrovę, režisierių ar televiziją, transliavusią serialą, kad šie pateiktų paaiškinimus. Teismo vertinimu, toks Komisijos elgesys nėra pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Kreipimasis į aukščiau nurodytus adresatus, anot teismo, būtų „ne faktų rinkimas, o būtent tos pačios informacijos, kuri buvo viešai transliuojama, vertinimas.“ Apeliaciniame skunde pareiškėjai pateikia argumentus, patvirtinančius tokių teismo išaiškinimų nepagrįstumą ir atitinkamo Komisijos elgesio, nesurenkant išsamios informacijos, ydingumą.

17.3. Teismas, atmesdamas pareiškėjų skundo dalį dėl kalendoriaus pripažinimo paslėpta politine reklama nepagrįstumo, dėl pareiškėjų pateiktų paaiškinimų ir argumentų, patvirtinančių, kad kalendorius nėra paslėpta politinė reklama, visiškai nepasisakė. Komisija epizodus dėl kalendoriaus politine LVŽS reklama pripažino dėl to, kad kalendorius epizoduose buvo matomas 29 kartus ir šie epizodai buvo rodyti likus mažiau nei 18 mėnesių iki Seimo rinkimų dienos (nurodyta Išvados 19.4.4. p.). Nei Komisija, nei teismas neskaičiavo ir nevertino, kiek iš tų 29 kartų apskritai įmanoma įžiūrėti, kas kabo ant sienos.

Daugumoje tų epizodų kalendorių galima pamatyti tik jau žinant, kad toje vietoje bus rodoma siena, ant kurios kabo kalendorius, t. y. tiesiog ieškant tų epizodų ir skaičiuojant sekundes, ką ir padarė Komisija. Nei Komisija, nei teismas nesiaiškino aplinkybių, pvz., kaip seriale matomas kalendorius yra susijęs ar nesusijęs su veiksmo siužetu, ar šis kalendorius buvo pakabintas specialiai filmuojant serialą ir pan. Komisija tiesiog preciziškai skaičiavo kadrus ir sekundes, kurių metu neva rodoma LVŽS „politinė reklama“, o teismas nusprendė, kad LVŽS simbolika ant kalendoriaus reiškia paslėptą LVŽS politinę reklamą.

Itin svarbu, kad serialo serijos, kuriose fragmentiškai matyti kalendorius, buvo rodomos 2015 m. balandžio 21–23 d., t. y. po 2015 m. kovo 1 d. vykusių savivaldybių tarybų rinkimų (pakartotinis balsavimas vyko 2015 m. kovo 15 d. – nurodyta Išvados 18 p,) ir likus daugiau nei pusantrų metų iki 2016 m. spalio mėnesį vykusių Seimo rinkimų, nevykstant jokiai rinkimų agitacijos kampanijai. Serialo rodymo metu galiojusiame Finansavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad paslėpta politinė reklama – tik tokia politinė reklama, kuri rodoma politinės kampanijos metu.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Finansavimo įstatymas įtvirtina, kad bet kokia politinė reklama turi būti pažymėta. Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, jog politinės kampanijos laikotarpis prasideda įstatymų nustatyta tvarka paskelbus rinkimų datą ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos. Komisijai 2018 m. liepos 17 d. priimant sprendimą, ši kalendorių laikė LVŽS politine reklama artėjantiems Seimo rinkimams (kurie vyko po 17 mėnesių), o 2021 m. sausio 20 d. nagrinėjant bylą teisme, epizodai su kalendoriumi tapo paslėpta LVŽS savivaldybių tarybų rinkimų politine reklama, kuri buvo paskelbta po rinkimų, tačiau – dar nepasibaigus šių praėjusių rinkimų politinės kampanijos laikotarpiui.

Tačiau teismas ir šių aplinkybių nenagrinėjo bei nevertino. Neabejotina, kad kalendorius, kuris matomas tik epizodiškai, dažniausiai sunkiai galint įžiūrėti, kas tai per kalendorius, negali būti laikomas susijęs su LVŽS savivaldybių tarybų ar seimo rinkimų programomis.

17.4. Šiame ginče Komisija atsakomybę taikyti planavo tik LVŽS (Sprendimo 5 p.). Tuo tarpu apie administracinę atsakomybę visuomenės informavimo priemonėms, kuriomis neva buvo paskleista politinė reklama, Sprendime nė neužsiminta. Komisija nesiaiškino faktinių aplinkybių, susijusių su serialo kūrimu, neva paskleistos reklamos kūrimu ir pan. Teismas taip pat vertino, kad atlikti tokius veiksmus Komisija neprivalėjo. Taigi, susiklostė situacija, kuomet Komisija nusprendė, o teismas tokį sprendimą laikė pagrįstu, kad 2015 m. per nacionalinį transliuotoją – VšĮ Lietuvos radiją ir televiziją buvo rodoma paslėpta LVŽS politinė reklama (Išvados 18 p.). Tačiau Komisija nė nesiaiškino, kodėl LRT transliavo paslėptą politinę reklamą, kas ją kūrė, kokie konkretūs asmenys šioje visuomenės informavimo priemonėje yra atsakingi už politinės reklamos rodymą ir t. t. Nors teismas į tokias aplinkybes nesigilino, pagal LVAT praktiką nustatyti atitinkamas faktines aplinkybes yra svarbu (2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1340-624/2018). Šiame ginče net nebuvo aiškinamasi, ar tokia „politinė reklama” buvo užsakyta ir apmokėta. Komisija, nesilaikydama imperatyvių teisės aktų nuostatų ir savo formuojamos praktikos, net nesiūlė spręsti dėl administracinės atsakomybės atsakingiems asmenims, nors kitais atvejais nustačius, kad visuomenės informavimo priemonės skleidžia politinę reklamą pažeidžiant teisės aktus, administracinę atsakomybę siūlo taikyti. Šios aplinkybės papildomai įrodo, kad pareiškėjų atžvilgiu „teismas“ (Komisija) vykdė procesą, dalyvaujant šališkiems Komisijos nariams, kurio tikslas buvo nubausti LVŽS. Nors teismas panaikino tris iš keturių Komisijos atrastų „politinės reklamos“ epizodų, kalendoriaus šmėžavimas keliose serialo serijose nepagrįstai liko įvardintas paslėpta politine reklama, paskleista visuomeninio transliuotojo eteryje.

18. Atsakovas Komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo dalį „Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. Sp-82 „Dėl serialo „Naisių vasara“ 1 punktą „Pripažinti R. K. politine reklama šiuos serialo „Naisių vasara“ epizodus – 5-o sezono (2014 m.) 1–13 ir 78–85 serijų (iš viso 21 serijoje) pabaigoje rodytus maždaug 5 sekundžių intarpus su R. K., kuris kviečia aplankyti Naisius (iš viso 105 sekundės)“, 2 punkto 2.1 ir 2.2 papunkčius „2. Pripažinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politine reklama šiuos serialo „Naisių vasara“ epizodus: 2.1. 5-o sezono (2014 m.) 21 serijoje rodytą epizodą, kuriame maždaug 3:57–3:59 min., 4:12–4:15 min., 4:19–4:22 min. ir 5:09–5:12 min. rodomas laikraštis „ Už žemę ir žmogų“ (iš viso 15 sekundžių); 2.2. 5-o sezono (2014 m.) 39 serijoje, maždaug 3:15–5:10 min., rodytą epizodą, kuriame Pijus, kalbėdamas bendruomenės vardu, uždraudžia arbatinėje prekiauti alkoholiu (iš viso 116 sekundžių)“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnį, priėmė sprendimą, visapusiškai išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nevertino atsakovo pateiktų argumentų ir įrodymų, sprendimui pagrįsti netinkamai taikė teisinį reglamentavimą bei netinkamai taikė LVAT suformuotą praktiką.

18.1. Teismo padarytos kitos išvados, su kuriomis atsakovas nesutinka, remiasi iš esmės tik 2 pagrindiniais argumentais, t. y. per teismo išvestinę sąvoką „vidutinis rinkėjas“ ir atsižvelgiant į pačios Komisijos Darbo grupės 2018 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. 3-53 (1.12) padarytą išvadą (Išvados 25 p.), kad visas serialas nėra pripažintas politinė reklama. Tačiau, atsakovo manymu, šių pagrindų taikymas vertinant atskirus serialo epizodus, kurie Sprendime pripažinti politinė reklama, nepakankamas, būtina vertinti pačių epizodų turinį ir jų atitikimą Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Juo labiau, kad reklamos ir politinės reklamos teisinis reglamentavimas skiriasi. Sąvoka „vidutinis vartotojas“, apie kurią kalbama teismo sprendime, negali būti tapatinama su teismo išvestine sąvoka „vidutinis rinkėjas“, nes sąvoka „vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme vertinama per vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, kuris paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan., ką konstatuoja sprendime ir pats teismas, o tai, atsakovo nuomone, negali būti tapatinama su rinkėjų rinkimų teise, nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnyje, negali būti tapatinama su rinkėjų pilietiniu ir politiniu sąmoningumu ir žiniomis apie Lietuvos Respublikos politinį gyvenimą, apie politiką, apie politines partijas, politikus, politinių partijų lyderius, apie politinių partijų veikiųjų politines programas, idėjas, tikslus ir siekius. Teismas nepagrįstai sprendime darė nuorodą į LVAT 2008 m. liepos 3 d. nutartį byloje Nr. A556-997/2008, nes šioje byloje kambama tik apie „vidutinį vartotoją“, faktinės bylos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas neturi nieko bendro su politine reklama ir jos vertinimu, šiame sprendime nėra pasakyta apie „vidutinį rinkėją“, jame kalbama apie Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) nuostatų taikymą ir vertinimą. Nuostatų, kad politinei reklamai taikomi ir Reklamos įstatyme nustatyti pricipai ir reikalavimai nėra. Reklamos įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad „Šis įstatymas nereglamentuoja politinės ir socialinės reklamos ir skelbimų, nesusijusių su ūkine komercine, finansine ar profesine veikla.“

18.2. Darbo grupė pagrindė, kad LVŽS laikraštis „Už žemę ir žmogų“ yra politinė reklama, ir rėmėsi ne vien tik tai tuo, kad buvo matomas LVŽS logotipas. Atsižvelgiant į teismo sprendime padarytas išvadas dėl LVŽS kalendoriaus „Žaliasis valstiečio kalendorius“ LVŽS logotipo rodymas nurodytame laikraštyje pakankamai ryškiai, pakankamai ilgą laiką, sudaro pagrindą laikyti nurodytą serialo epizodą LVŽS politine reklama. Be to, laikraštis su LVŽS logotipu, kaip ir kalendorius, buvo rodytas ne vieną kartą būtent ta puse, kurioje matomi logotipas ir laikraščio pavadinimas. Teismas, vertindamas epizodus, kuriuose yra LVŽS kalendorius ir laikraštis, LVŽS politinės reklamos aspektu, iš esmės pats sau prieštarauja, nes vertindamas kalendorių jis neužsimena apie LVŽS logotipo palyginimą su Naisių gyvenvietės herbe pavaizduotais gandrais ir su serialo logotipu, kuris yra gandras, nes šie logotipai skiriasi, apie ką Išvadoje yra pasisakyta, tačiau, vertindamas laikraštį, šį vertinimą padarė esminiu ir iš esmės dėl to atmetė Komisijos argumentus dėl laikraščio, kaip LVŽS politinės reklamos pripažinimo seriale. Toks analogiškų dalykų prieštaringas vertinimas negali būti, nes ir vienu, ir kitu atveju aiškiai matyti, kad buvo naudojamas seriale, minėtuose epizoduose LVŽS logotipas, šie faktai nėra nuginčijami, ginčo, kad tai yra būtent LVŽS logotipas nėra. Todėl vertinimas turi būti vienodas. Ir serialo epizodai, kuriuose matomas LŽVS laikraštis „Už žemę ir žmogų“, ir minėtas kalendorius, turi būti laikomi LVŽS politinė reklama. Be to, serialo epizodas, kuriuose buvo rodomas LVŽS laikraštis „Už žemę ir žmogų“, buvo rodomi 2014 m., o Naisių gyvenvietės herbas patvirtintas 2016 m.

18.3. Nesutinka su teismo padarytomis išvadomis (teismo sprendimo 7 p.) dėl teismo pasirinkto epizodo vertinimo LVŽS politinės reklamos aspektu per tapatinimą Pijaus ir R. K.. Remdamasi Išvados 13–14 psl., atsakovas pažymi, kad Darbo grupės Išvadoje padarytos dėl nurodyto epizodo pripažinimo LVŽS politine reklama išvados buvo grindžiamos ne prielaidomis, kad Pijus pasisakymai yra LVŽS politinė reklama, kaip teismas nurodo sprendime, o buvo grindžiamos LVŽS programinėmis nuostatomis, LŽVS kaip politinės partijos vykdoma veikla ir skleidžiama politine reklama. Nebuvo vertinamos jokios sąsajos, tapatinimas Pijaus su R. K., todėl nurodytas epizodas buvo pagrįstai ir teisėtai pripažintas LVŽS politinė reklama.

18.4. Nesutinka su teismo išvadomis dėl serialo epizodų, kur R. K. kviečia aplankyti Naisius, ir mano, kad jos yra nepagrįstos. Atsakovo nuomone, nėra jokių pagrindų laikyti, kad nurodyti serialo epizodai gali būti siejami su geografinės teritorijos (Naisių gyvenvietės) reklama, nes jeigu taip būtų iš tikrųjų, tai tam nebūtų reikalinga, kad šią reklamą skleistų valstybės politikas, LŽVS pirmininkas, jos lyderis R. K.. Tai galėtų būti bet koks kitas žinomas žmogus ar šios gyvenvietės gyventojas, ar Naisių bendruomenės pirmininkas ir tokiu atveju tai galėtų būti pagrįstai laikoma būtent Naisių gyvenvietės reklama. Dalyvaujant rinkimuose, visuose rinkimų biuleteniuose šalia partijų pavadinimų buvo nurodyti ir kandidatų duomenys, todėl šalia LVŽS buvo nurodyti ir jo pirmininko R. K. duomenys. Be to, LVŽS politinėje reklamoje buvo naudojamas Naisių pavyzdys, kaip nurodyta Išvados 17.7.6. papunktyje „LVŽS laikraštyje Šiaulių rajonui (Nr. 2015/2), kuris savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos metu platintas kaip oficialus LVŽS politinės reklamos gaminys, panašiomis mintimis dalijasi ir LVŽS pirmininkas R. K.: „Visi, buvę Naisiuose, turėjo galimybę pamatyti bendruomenės modelį, kuris gali ir turi būti panaudotas visoje Lietuvoje “. Nepaisant procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu atsakovo išsakytose nuomonėse, kad R. K. nebuvo žinomas valstybės politikas 2014 m., nėra jokių abejonių, kad R. K. daug metų buvo ir yra žinomas ne tik kaip mecenatas ir verslininkas, bet kaip ir aktyvus valstybės politikas, LVŽS pirmininkas, jos lyderis.

19. Pareiškėjai atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pareiškėjai pakartoja skunde nurodytas aplinkybes dėl ginčijamų serialo epizodų, taip pat sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjų skundas buvo patenkintas. Atsiliepime akcentuoja, kad:

19.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai vartojo sąvoką „vidutinis rinkėjas“, kadangi privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad serialas buvo tiriamas retrospektyviai. Be to, teismas privalėjo vertinti ir vertino rinkėjų elgesį tuo metu, kai buvo rodomas serialas, o ne tuomet, kai žiniasklaida ir politiniai pareiškėjų oponentai po 2016 m. rinkimų įtikinėjo visuomenę, neva Serialas sukurtas turint tikslą reklamuoti pareiškėjus (atitinkamai dėl to LVŽS neva ir laimėjo rinkimus).

19.2. Dėl epizodo, kuriame matomas leidinys „Už žemę ir žmogų“ Komisija iš esmės neatsikirto į teismo pastebėjimą, kad Sprendime visiškai nepagrįsta, iš kur vidutinis rinkėjas turėjo žinoti, jog laikraštis „Už žemę ir žmogų“ yra LVŽS leidinys. Komisijos nuomone, rinkėjas galėjo žinoti šią aplinkybę dėl to, kad Išvadoje Komisija pacitavo frazę iš LVŽS interneto svetainės – „Pagaliau pasirodė LVŽS laikraštukas „Už žemę ir žmogų“. Tokios interpretacijos yra visiškai nepagrįstos, kadangi jokių duomenų, esą šis leidinys buvo plačiai žinomas ir atpažįstamas 2014 m., byloje nėra. Be to, leidinys iš arčiau matomas tik maždaug dvi sekundes. Naisių gyvenvietės herbas buvo patvirtintas tik 2016 m., tuo tarpu serialas rodytas 2014 m. Su tokiomis Komisijos interpretacijos sutikti nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintame herbe pavaizduoti gandrai jau daug metų yra laikomi Naisių simboliu. Gerokai iki herbo patvirtinimo viešojoje erdvėje buvo aiškiai įvardinama, kad gandras yra Naisių simbolis. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad iš epizodo neįmanoma nustatyti LVŽS reklamavimo, tačiau į šį argumentą Komisija visiškai neatsikirto.

19.3. Komisijos Sprendimo dalis dėl epizodo, kuriame serialo herojus Pijus uždraudžia arbatinėje prekiauti alkoholiu, kurią teismas panaikino, prieštaravo ir gerai moralei bei visuomenės interesams, kadangi Komisija siekė nubausti politinę partiją dėl to, kad serialo veikėjas išreiškė neigiamą nuomonę dėl alkoholio vartojimo bendruomenės viešojo maitinimo įstaigoje. 2014 m. vienoje serialo serijoje, viename epizode parodytas veikėjo Pijaus sprendimas atsižvelgiant į bendruomenės sprendimą neleisti arbatinėje prekiauti alkoholiu, Komisijos buvo pripažintas paslėpta politine LVŽS reklama, o 2016 m. transliuoto serialo serijose, 13-oje epizodų plėtotos alkoholizmo temos Sprendimu netapo politine LVŽS reklama. Toks Sprendimo prieštaringumas įrodo ir visišką epizodo arbatinėje vertinimo nepagrįstumą.

19.4. Dėl epizodų, kuriuose R. K. kviečia aplankyti Naisius, Komisija visiškai neatsikirto į konkrečius ir aiškius teismo sprendimo argumentus, kuriais vadovaujantis panaikino šią Sprendimo dalį. Komisijos darbo grupė, rengdama Išvadą, visiškai nevertino nei konteksto, kuriame R. K. kviečia serialo žiūrovus aplankyti Naisius, nei 2014 m. politinės padėties (t. y. R. K. žinomumo, visuomenės vertinimo ir pan.), nors kartu pripažino, jog daugelis vertinamųjų kriterijų priklauso nuo vartotojų (rinkėjų, žiūrovų) nuomonės konkrečiu momentu, o ne dabartinėje situacijose, t. y. pasikeitusioje. Kaip matyti iš intarpų, kuriuose R. K. kviečia aplankyti Naisius, šie kvietimai nufilmuoti prie vis skirtingų etnokultūros objektų Naisiuose. Rodomuose intarpuose R. K. nebuvo siejamas nei su politine partija, nei su politika. Pagrindine intarpo žinute buvo žodinis kvietimas apsilankyti Naisiuose.

20. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjų skundas atmestas. Atsakovo manymu, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai turėtų būti vertinami kritiškai, nes teismas objektyviai juos įvertino ir apie tai teismo sprendime pasisakė. Komisijos apeliaciniame skunde nors ir nesutinka su teismo padaryta išvada dėl sąvokos „vidutinis rinkėjas“, tačiau pažymi, kad teismo šioje dalyje padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos, nes minėtame kalendoriuje yra LVŽS pavadinimas ir logotipas, to visiškai pakanka, kad nurodyti serialo epizodai buvo teisėtai ir pagrįstai pripažinti LVŽS politine reklama. Šių faktų neneigia ir pareiškėjai ir dėl to ginčo nėra. Todėl visos kitos prielaidos, samprotavimai, nuomonė nėra teisiškai reikšmingi. Be to, tai visiškai atitinka politinę reklamą reglamentuojančio teisinio reguliavimo nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. 21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. Sp-82 „Dėl serialo „Naisių vasara“ teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Komisija, vadovaudamasi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais ir atsižvelgdama į Komisijos darbo grupės 2018 m. liepos 10 d. Išvadą, 2018 m. liepos 17 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nusprendė: R. K. politine reklama pripažinti – „serialo „Naisių vasara“ epizodus – 5-o sezono (2014 metai) 1–13-os ir 78–85-os serijų (iš viso 21-oje serijoje) pabaigoje rodytus maždaug 5 sekundžių intarpus su R. K., kuris kviečia aplankyti Naisius (iš viso 105 sekundės)“ (toliau – ir 1 epizodas) (1 p.). Taip pat Sprendime LVŽS politine reklama pripažinti šie serialo epizodai: „5-o sezono (2014 metai) 21-oje serijoje rodytas epizodas, kuriame, maždaug 3:57–3:59, 4:12–4:15, 4:19–4:22 ir 5:09–5:12, rodomas laikraštis „Už žemę ir žmogų“ (iš viso 15 sekundžių)“ (toliau – ir 2 epizodas) (2.1 p.); „5-o sezono (2014 metai) 39-oje serijoje, maždaug 3:15–5:10, rodytas epizodas, kuriame Pijus, kalbėdamas bendruomenės vardu, uždraudžia arbatinėje prekiauti alkoholiu (iš viso 116 sekundžių)“ (toliau – ir 3 epizodas) (2.2 p.); „6-o sezono (2015 metai) 76-oje serijoje, maždaug 7:41–7:44 ir 7:52–7:55, 77-oje serijoje, maždaug 2:15–2:19, 2:46–2:48, 3:05–3:07, 3:13–3:19, 4:50–4:51, 5:07–5:09, 5:28–5:31, 5:44–5:49, 5:54–5:57, 6:04–6:09, 6:25–6:30, 6:45–6:48, 7:01–7:08, 13:48–13:52, 19:30–19:34, 78- oje serijoje, maždaug 2:35–2:40, 9:37–9:41, 9:46–9:49, 9:53–9:55, 10:00–10:02, 10:09-10:11, 10:14–10:18, 10:27–10:30, 10:35–10:39, 10:45–10:51, 10:56–11:00, 79-oje serijoje, maždaug 7:42–7:43, rodyti epizodai, kurių rodymo metu fone matomas „Žaliasis valstiečio kalendorius“ (iš viso 131 sekundė)“ (toliau – ir 4 epizodas) (2.3 p.).

23. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimo 1, 2.1 ir 2.2 punktus, konstatavęs, kad Komisija ginčijamu sprendimu nepagrįstai 1–3 epizodus pripažino atitinkamai R. K. ir LVŽS politine reklama, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjai, tiek atsakovas. Pareiškėjų nuomone, teismas (i) nevertino jų pateiktų argumentų dėl galbūt priimant Sprendimą pažeistų nepriklausomumo ir nešališkumo principų; (ii) netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus, kad Komisija tyrimo metu surinko nepakankamai įrodymų; (iii) nepagrįstai nepanaikino Sprendimo dalies, kuria 4 epizodas pripažintas LVŽS politine reklama (iv) Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontekste netinkamai įvertino pareiškėjų argumentus, kad Sprendimu nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė visuomenės informavimo priemonėms. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su tuo, kaip teismas aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertino 1–3 epizodus ir mano, kad Sprendime pastarieji epizodai pagrįstai pripažinti atitinkamai R. K. ir LVŽS politine reklama.

24. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

25. Pagal Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį politinė reklama – valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Taigi pagal paminėtą teisinį reguliavimą tam, kad skleidžiamą informaciją galima būtų pripažinti politine reklama ji turi atitikti šiuos kriterijus: 1) ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu turi būti propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

26. Ginčui aktualios redakcijos Finansavimo įstatymo 15 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 dalyje buvo nustatyta, kad politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Pagal šio straipsnio 2 dalį politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama; už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė. Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiama politinė reklama turėjo būti pažymėta pagal teisės aktų reikalavimus, to nepadarius, buvo pagrindas pripažinti, kad skleidžiama draudžiama paslėpta politinė reklama.

27. Paminėtas Finansavimo įstatymo nuostatas aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad Komisija, spręsdama, jog 1–4 epizoduose pateikta informacija yra atitinkamai R. K. ir LVŽS paslėpta politinė reklama, privalėjo nustatyti, kad: 1) šiuose epizoduose nurodyta informacija buvo skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) tokia informacija buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba jos skleidimu buvo propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys, politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa; 3) tai buvo daroma politinės kampanijos laikotarpiu; 4) tokia politinė reklama nebuvo pažymėta pagal teisės aktų reikalavimus.

28. Byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: LVŽS yra politinė partija, kuri ginčo laikotarpiu (2014–2015 m.), kai Lietuvoje vyko rinkimai į Europos Parlamentą (2014 m. gegužės 25 d.), savivaldybių tarybų rinkimai (2015 m. kovo 1 d.), buvo politinės kampanijos dalyviu Finansavimo įstatymo prasme (2 str. 9 d.); R. K. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo LVŽS narys (pirmininkas); 1–4 epizodai buvo rodomi LVŽS politinės kampanijos laikotarpiu ir nebuvo pažymėti kaip politinė reklama. Šalys iš esmės nesutaria, ar tokia informacija, kuri buvo pateikta 1–4 epizoduose, buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba jos skleidimu buvo propaguojamas R. K. ir LVŽS, jų idėjos, tikslai ar programa.

29. Ginčo epizodus vertinant ginčijamu aspektu, pirmiausiai primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

30. Teisėjų kolegija pakartotinai visų aktualių įrodymų ir viešai skelbiamos informacijos kontekste įvertinusi ginčijamus epizodus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ginčijamo Komisijos sprendimo dalis, kuriomis R. K. ir LVŽS politine reklama pripažinti atitinkamai 1 ir 3 epizodai, pagrįstai konstatavo, kad Sprendimo dalis dėl 4 epizodo pripažinimo politine reklama yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu 2 epizodo vertinimu pastarajame epizode esančios informacijos nelaikant LVŽS politine reklama.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, 1 ir 3 epizoduose pateikiama informacija nėra siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant ginčo laikotarpiu vykusiuose rinkimuose. Šios informacijos turinys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad jos skleidimu buvo propaguojamas atitinkamai R. K. ir LVŽS. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Komisija viso serialo nepripažinusi politine reklama, nesurinkusi objektyvių duomenų, kad rinkėjai ginčui aktualiu laikotarpiu masiškai tapatino serialo herojų Pijų su R. K., nepagrindė reikšmingos aplinkybės, t. y. kad paminėtuose epizoduose buvo siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba jos skleidimu buvo propaguojamas R. K. ir LVŽS, jų idėjos, tikslai ar programa. Taip pat sutiktina su teismo pozicija, kad R. K. pasirodymas 1 epizode kviečiant atvykti į Naisius yra ne paties R. K. politinė reklama, o geografinės teritorijos (Naisių gyvenvietės) reklama, ir kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Pijaus pasisakymai 3 epizode yra LVŽS politinė reklama.

32. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad 4 epizode rodant „Žaliąjį valstiečio kalendorių“, buvo siekiama ginčo laikotarpiu paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, propaguojama ginčo laikotarpiu vykusiuose rinkimuose dalyvavusi politinė partija LVŽS. Minėtame kalendoriuje yra LVŽS pavadinimas ir logotipas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad šis kalendorius ant 4 epizodą sudarančiose serialo ištraukose matomos įrašų studijos sienos pakabintas atsitiktinai. Taip pat reikšminga yra tai, kad „Žaliasis valstiečio kalendorius“ yra vienintelis šios sienos akcentas, o tokie kalendoriai nėra būdingi įrašų studijų interjerui.

33. Nesutiktina su pareiškėjais, kad 4 epizodas negali būti laikomas LVŽS paslėpta politine reklama vien dėl to, kad serialo serijos, kuriose buvo rodomos šį epizodą sudarančios ištraukos, buvo rodytos dar neprasidėjus rinkimų į Seimą rinkiminei kampanijai, o Išvadoje nurodyta, kad šis epizodas laikomas LVŽS paslėpta politine reklama artėjantiems Seimo rinkimams (kurie vyko po 17 mėnesių). Šiame kontekste akcentuotina, kad, priimdama Sprendimą, Komisija vertino, ar yra pagrindas 4 epizodą pripažinti LVŽS paslėpta politine reklama apskritai. Kaip minėta, ginčo laikotarpiu LVŽS buvo rinkimų į savivaldybių tarybas (2015 m. kovo 1 d.) rinkiminės kampanijos dalyviu, o 4 epizodas yra susijęs su LVŽS, kaip rinkimų kampanijos dalyvio politine reklama apskritai (t. y. konkrečiai neakcentuojant kokiems rinkimams (rinkimams į savivaldybių tarybas ar į Seimą) ši politinė reklama yra orientuota). Vadinasi, Komisijos nariai turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą iš esmės vertinti Išvadoje pateiktus argumentus dėl 4 epizodo pripažinimo politine reklama, nepriklausomai nuo to, kad Išvadoje nebuvo akcentuotas šio epizodo ryšys su LVŽS dalyvavimu rinkimuose į savivaldybių tarybas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame sprendime Komisija pagrįstai konstatavo, jog 2 epizode pateikta informacija yra LVŽS paslėpta politinė reklama. Tai, kad LVŽS periodiškai leidžia laikraštį „Už žemę ir žmogų“ yra viešai skelbiama informacija (žr., pvz., https://lvzs.lt/lt/). Šiame leidinyje yra skleidžiamos ir propaguojamos LVŽS idėjos, tikslai ar programa. 2 epizodą sudarančiose ištraukose akivaizdžiai matomas LVŽS logotipas, jis rodytas būtent ta puse, kurioje matomi logotipas ir laikraščio pavadinimas. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2 epizode rodyta informacija buvo siekiama ginčo laikotarpiu paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, o jos skleidimu buvo propaguojama LVŽS, jos idėjos, tikslai ar programa. Šios išvados nepaneigia Nutarties 12 punkte paminėti pirmosios instancijos teismo motyvai, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Sprendimo 2.1 papunktį.

35. Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamą sprendimą priėmė, peržiūrėjusi ginčijamus serialo epizodus, įvertinusi visuotinai prieinamą informaciją, taip pat, jos nuomone, Sprendimui priimti reikšmingus įrodymus. Tai, kad ji nesurinko pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytų papildomų (pareiškėjų nuomone reikšmingų) įrodymų, per se (savaime) nereiškia, jog vien dėl to Sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu ar nepagrįstu. Įrodymų, kuriais šis Komisijos sprendimas grindžiamas, pakankamumas yra teismo atliekamo įrodymų vertinimo proceso dalis. Teisėjų kolegijos nuomone, Komisijos darbo grupės surinktų ir viešai skelbiamų įrodymų visiškai pakanka 1-4 epizodų įvertinimui Finansavimo įstatymo kontekste. Todėl nėra jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nurodytų papildomų (pareiškėjų nuomone reikšmingų) įrodymų nesurinkimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu ir (arba) nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, Nutarties 17.2 punkte paminėti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

36. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjų skundo 94–107 paragrafuose pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad, priimant Sprendimą, buvo pažeisti VRK įstatyme įtvirtinti nepriklausomumo ir nešališkumo principai, nevertino su tuo susijusių aplinkybių (Nutarties 17.1 p.). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio, jie savo abejonę dėl šališkai atlikto tyrimo iš esmės grindė prielaidomis dėl Komisijos nario V. S. šališkumo. Priešingai, nei teigiama pareiškėjų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime pareiškėjų pateiktų argumentų kontekste vertino paminėto Komisijos nario taip pat ir Komisijos narės A. Ž. veiksmus ir priėjo prie motyvuotos išvados, kad pareiškėjų abejonės dėl šių Komisijos narių šališkumo grindžiamos prielaidomis (Nutarties 8 p.). Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jų pateiktų argumentų dėl galbūt priimant Sprendimą pažeistų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, atmetami kaip nepagrįsti.

37. Kadangi Komisija ginčijamą sprendimą priėmė tik pareiškėjų atžvilgiu, todėl jų apeliacinio skundo argumentai tiek, kiek jie susiję su tuo, kad Sprendimu nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė visuomenės informavimo priemonėms (Nutarties 17.4 p.), nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.

38. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Sprendimo 2.1 papunktį. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir R. K. skundą apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip: „Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. Sp-82 „Dėl serialo „Naisių vasara“ 1 punktą „Pripažinti R. K. politine reklama šiuos serialo „Naisių vasara“ epizodus – 5-o sezono (2014 m.) 1–13 ir 78–85 serijų (iš viso 21 serijoje) pabaigoje rodytus maždaug 5 sekundžių intarpus su R. K., kuris kviečia aplankyti Naisius (iš viso 105 sekundės)“, 2 punkto 2.2 papunktį „2. Pripažinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politine reklama šiuos serialo „Naisių vasara“ epizodus: <...> 2.2. 5-o sezono (2014 m.) 39 serijoje, maždaug 3:15–5:10 min., rodytą epizodą, kuriame Pijus, kalbėdamas bendruomenės vardu, uždraudžia arbatinėje prekiauti alkoholiu (iš viso 116 sekundžių)“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė