c7ecb7cc-cc5b-4ec9-bc01-ba78f6990c06 · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) Byla nevieÅ¡a LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens X atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Q pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo, suinteresuoti asmenys X (ankstesnė pavardė – X) ir W , iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Q kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl jos sÅ«naus W neteisėto laikymo Lietuvos Respublikoje, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti vaikÄ W į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Nyderlandų Karalystę.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji su suinteresuotu asmeniu X yra nepilnamečio vaiko W , gimusio (duomenys nevieÅ¡i), tėvai. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji su X susituokė Jungtinėse Amerikos Valstijose 2009 m. (duomenys nevieÅ¡i). Kanados AukÅ¡tesniojo teisingumo teismo filialas Otavoje 2011 m. (duomenys nevieÅ¡i), pareiÅ¡kėjai patikėjo vienintelę tėvų valdžiÄ vaiko atžvilgiu. Be to, pareiÅ¡kėja nurodė, kad Kanados AukÅ¡tesnysis teisingumo teismas 2012 m. (duomenys nevieÅ¡i), paskelbė Q ir X skyrybas bei patvirtino, kad mama Q turi vienintelę tėvų valdžiÄ sÅ«nui W .

Nyderlandų Karalystės teismas 2014 m. (duomenys nevieÅ¡i) taip pat patvirtino, kad mama turi vienintelę tėvų valdžiÄ vaikui W. PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, nepilnametis sÅ«nus nuo 2011 m. gyveno tik su ja, o su tėvu X sÅ«nus bendraudavo telefonu ar per trumpus vizitus Nyderlanduose. 2021 m. liepos 26 d., pareiÅ¡kėjai leidus, sÅ«nus W su tėvu iÅ¡vyko atostogauti į GraikijÄ bei paviešėti kelias dienas Lietuvoje. PareiÅ¡kėja akcentavo, kad su vaiko tėvu sudarė susitarimÄ dėl atostogų trukmės, pagal kurį W turėjo sugrįžti į Nyderlandų Karalystę ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.

Nepaisydamas susitarimo X informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog neplanuoja grÄ Å¾inti vaiko į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

3. Suinteresuotas asmuo X su Q pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė teismo atsisakyti sugrÄ Å¾inti W į Nyderlandų Karalystę, remiantis tiek tarptautinėje sutartyje numatytomis iÅ¡imtimis, kurioms esant teismas gali atsisakyti grÄ Å¾inti vaikÄ , tiek ir dėl vaiko neteisėto laikymo sudėties nebuvimo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. X tvirtinimu, sÅ«nus W kategoriÅ¡kai atsisako sugrįžti pas motinÄ Ä¯ Nyderlandus, vaikas turi galimybes bendrauti su motina. X aiÅ¡kinimu, sÅ«nus W pats pranešė motinai, kad pasilikti gyventi Lietuvoje yra jo sÄ moningas pasirinkimas. Pasak X, pareiÅ¡kėja nepasirÅ«pino jų sÅ«naus gydymu, draudė skiepytis, be to, sÅ«nus iÅ¡tisus mėnesius nelankydavo mokyklos, o pareiÅ¡kėjos partneris fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ vaikÄ .

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių tarnyba) nurodė, kad tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai šio skyriaus patalpose 2021 m. rugpjūčio 16 d. bendravo su X ir W. X paaiškino, kad 2011-2014 m. sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, tačiau vaiko motina pagrobė sūnų ir išsivežė į Nyderlandų Karalystę, kur X neturėjo galimybės matytis su vaiku. W papasakojo, kad mėgsta sportuoti ir žiūrėti futbolo rungtynes, jam patinka Lietuvoje. W teigė, kad motina su juo nesikalba, aptaria tik būtinus dalykus, jog būdamas Nyderlandų Karalystėje jis su tėvu bendraudavo pokalbių programėlės pagalba.

6. Vaiko teisių tarnyba nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas pagal X praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Q Å¡eimoje. Atlikus vertinimÄ nustatyta bÅ«tinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikį bei rekomenduota vaikui lankyti psichologo konsultacijas, o vaiko tėvams – pozityvios tėvystės įgÅ«džių kursus. Vaiko teisių tarnyba 2021 m. spalio 8 d. gavo Vilniaus miesto socialinės paramos centro kreipimÄ si, kuriame pateikti duomenys, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. X Å¡eimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgÅ«džių ir (ar) ugdymo palaikymo paslaugos. Vaiko teisių tarnyba pažymėjo, kad 2022 m. sausio 13 d. raÅ¡tu Nyderlandų Karalystės centrinė institucija pateikė informacijÄ apie galimas taikyti vaiko teisių apsaugos priemones Nyderlandų Karalystėje, jeigu nepilnametį W bÅ«tų nuspręsta sugrÄ Å¾inti į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

7. Vaiko teisių tarnyba, be kita ko, nurodė, kad (duomenys apie mokymosi įstaigÄ nevieÅ¡i), kuriÄ lanko nepilnametis W , pateikė duomenis, jog vaikas nuo (duomenys nevieÅ¡i) mokyklos nelankė dėl ligos, Å¡iÄ mokyklÄ W pradėjo lankyti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir yra ugdomas pagal bendrÄ sias ugdymo programas, jam teikiamos papildomos lietuvių kalbos pamokos. Mokymosi įstaiga pažymėjo, kad vaikas kalba tik anglų kalba, yra tylus, menkos mokymosi motyvacijos, nebendrauja su bendraklasiais ir sunkiai bendrauja su pedagogais, jam teikiama mokytojo padėjėjo, psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. Mokymo įstaigos teigimu, vaiko tėvas su mokykla bendradarbiauja, tačiau ne visada atsižvelgia į rekomendacijas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos Q pareiÅ¡kimo grÄ Å¾inti W į Nyderlandų Karalystę netenkino.

9. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad vaiko neteisėto iÅ¡vežimo ir (arba) negrÄ Å¾inimo pasekmės pasireiÅ¡kia tuo, jog pažeidžiamos vaiko globos teisės. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės Å¡iÄ teisę realizuoti vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kuriÄ turėjo savo gyvenamojoje vietoje iki neteisėto iÅ¡vežimo ar laikymo. Tai yra žalingi padariniai, kurie atsiranda tiek asmeniui, turinčiam globos teisę vaikui, tiek vaikui, jį neteisėtai iÅ¡vežus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrÄ Å¾inant. Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo į valstybę, iÅ¡ kurios jis buvo neteisėtai iÅ¡vežtas, turi bÅ«ti siekiama užtikrinti tinkamÄ vaiko, tėvų bei vieÅ¡osios tvarkos interesų balansÄ , vaiko interesams turėtų bÅ«ti teikiamas pagrindinis dėmesys. Pirmenybė turi bÅ«ti teikiama vaiko interesų apsaugai.

10. Teismas konstatavo, kad Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014 m. (duomenys nevieÅ¡i) nutartimi, be kita ko, nustatė nepilnamečio vaiko W priežiÅ«ros ir ugdymo iÅ¡laidas, kurias turi mokėti vaiko tėvas X. Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014 m. (duomenys nevieÅ¡i) nutartimi nutarė panaikinti tėvų bendras nepilnamečio W globos teises ir nustatė, kad globos teises dėl nepilnamečio W turės tik vaiko motina Q. Nyderlandų Karalystės teismas atsisakė pripažinti analogiÅ¡ku klausimu priimtÄ Kanados Ontarijo AukÅ¡tesniojo teisingumo teismo 2011 m. (duomenys nevieÅ¡i) nutartį, kuria vaiko motinai taip pat buvo patikėta vienintelė tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nes nusprendė, kad vaiko globos klausimas Nyderlandų Karalystės teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ naujo. Nyderlandų Karalystės teismas pažymėjo, kad pagal Å¡ios Å¡alies teisės aktus vaiko globa gali bÅ«ti skiriama tik vienam iÅ¡ tėvų tais atvejais, jeigu:

a) kyla nepriimtina rizika, kad vaikas gali atsidurti tarp tėvų nesutarimų, ir nesitikima, jog artimiausioje ateityje įvyks pakankamas pagerėjimas;

b) globos institucijos pakeitimas yra kitaip bÅ«tinas, atsižvelgiant į vaiko interesus. Nyderlandų Karalystės teismas nurodė, jog bendravimas tarp Å¡alių sutriko, pastebėta, jog tarp X ir Q vyrauja didelis abipusis nepasitikėjimas, abu tėvai labai neigiamai vertina vienas kitÄ ir nepaiso savo veiksmų pasekmių. Nyderlandų Karalystės teismo vertinimu, tėvas X atsisako dialogo su motina, turi savo nuomonę ir nėra atviras kitoms nuomonėms. Kadangi tarp tėvų kelerius metus vyko nuožmi kova, ypač dėl bendravimo su vaiku, Å¡alys nesutarė dėl vaiko, Nyderlandų Karalystės teismas deklaravo, jog tai neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko interesų, todėl Å¡alys neturėtų kartu priimti spendimų dėl W.

Nyderlandų Karalystės teismas nurodė Å¡alims nutraukti teisinę kovÄ ir koncentruotis į vaiko interesus. Be kita ko, Nyderlandų Karalystės teismas netenkino X pageidavimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, nes vaikas niekada negyveno Lietuvoje, nekalbėjo lietuviÅ¡kai.

11. Byloje nustatyta, kad Nyderlandų Karalystės Overijssel teismas 2014 m. (duomenys nevieši) sprendimu atsisakė Nyderlandų Karalystėje pripažinti ir leisti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys nevieši) priimto sprendimo dalis dėl X ir Q santuokos nutraukimo, vaiko W gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo vaikui priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, tačiau pripažino ir leido vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys nevieši) sprendimo dalis dėl tėvo X bendravimo su vaiku tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. (duomenys nevieÅ¡i) nutartimi atsisakė vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. (duomenys nevieÅ¡i) nutartį, kuria nustatyta, jog X nuo 2012 m. gegužės 18 d. mokės atitinkamo dydžio pragyvenimo iÅ¡mokas Q bei vaiko W nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ . Nurodyta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nutarė nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. (duomenys nevieÅ¡i) nutarties, kuria panaikintos tėvų bendros nepilnamečio W globos teisės ir nustatyta, kad globos teises dėl nepilnamečio W turės tik vaiko motina Q.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nutraukė civilinės bylos dalį dėl Nyderlandų Karalystės Overijssel teismo 2014 m. (duomenys nevieši) sprendimo nepripažinimo Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja Q ir suinteresuotas asmuo X sudarė susitarimÄ dėl W atostogų 2021 m. vasarÄ kartu su tėvu, o iki atvykimo į LietuvÄ nepilnametis W nuolat gyveno Nyderlandų Karalystėje. Teismas konstatavo, kad bylos Å¡alys nesiginčija, jog vaikui W iÅ¡ anksto buvo nupirkti grįžimo į Nyderlandų Karalystę lėktuvo bilietai, tačiau vaikas į gyvenamÄ jÄ vietÄ Nyderlandų Karalystėje, kur gyveno nuo 2011 metų iki pat iÅ¡vykimo į LietuvÄ , nesugrįžo. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad W laikymas Lietuvoje, negrÄ Å¾inant vaiko į Nyderlandų Karalystę, yra neteisėtas.

13. Ä®vertinęs suinteresuoto asmens X argumentus, kad, grÄ Å¾inus W į Nyderlandų Karalystę, vaikas pateks į netoleruotinÄ situacijÄ ir (ar) jam bus padaryta nepataisoma žala, teismas konstatavo, jog tokie argumentai yra grindžiami paaiÅ¡kinimais apie X ir pareiÅ¡kėjos Q tarpusavio nesutarimus bei konfliktus, kas iÅ¡ esmės yra susiję su Å¡eimos narių tarpusavio santykiais ir bendravimu tuo laikotarpiu, kai jie gyveno kartu ir vėliau atskirai, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie motinos neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichikai. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡eimos bendras gyvenimas faktiÅ¡kai yra iÅ¡iręs, X nurodė neplanuojantis grįžti gyventi į Nyderlandų Karalystę, nors, pasak pareiÅ¡kėjos, Å¡ioje valstybėje turėjo darbo santykius ir net Å¡ios bylos proceso metu buvo deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos bÅ«tent į Nyderlandų Karalystę.

14. Å ioje byloje teismas tiesiogiai iÅ¡klausė vaiko W nuomonę, dalyvaujant psichologei, vaiko pasirinkta kalba (teismas užtikrino tiek anglų kalbos, tiek olandų kalbos vertėjo buvimÄ apklausos metu), W esant vaiko kambaryje, tėvams nedalyvaujant (jiems stebint apklausÄ ekrane). Apklausos metu vaikas iÅ¡reiÅ¡kė kategoriÅ¡kÄ nenorÄ bÅ«ti sugražintas į Nyderlandų Karalystę. Ä®vertinęs vaiko iÅ¡sakytus motyvus ir jo atsakymus į klausimus, kuriuos adaptavo psichologė, teismas susiformavo abejonių nekeliantį vidinį įsitikinimÄ dėl bÅ«tinybės atsižvelgti į vaiko W nuomonę, kadangi vaikas suvokia savo žodžių prasmę ir savo apsisprendimo padarinius. Teismas pastebėjo, kad W tokiÄ pat nuomonę dėl savo gyvenamosios vietos buvo iÅ¡reiÅ¡kęs ir Vaikų teisių tarnybos specialistams 2021 m. rugpjūčio mėn.

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingas yra ir vaiko noras atkurti Å¡eimos santykius su antruoju iÅ¡ tėvų (tėvu – suinteresuotu asmeniu X), kurių (santykių) dėl tėvų ankstesnio konfliktiÅ¡ko ir įtempto elgesio bei nepakankamo bendradarbiavimo vaikas buvo netekęs. Teismas pabrėžė, jog esant situacijai, kai paauglys atsisako bÅ«ti sugrÄ Å¾inamas, sprendimui dėl vaiko grÄ Å¾inimo įgyvendinti bÅ«tų reikalinga procesinė prievarta, o tai ne tik neatitiktų geriausių vaiko interesų, bet galimai sukeltų emocinę žalÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo X suformulavo alternatyvius praÅ¡ymus: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį dėl absoliučių negaliojimo pagrindų ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

2) nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, palikti nutartį nepakeistÄ , bet iÅ¡nagrinėti, kokia žala gali bÅ«ti padaryta vaikui, jei jis bÅ«tų sugrÄ Å¾intas į Nyderlandų Karalystę, bei kokia žala bÅ«tų padaryta, jei vaikas bus atskirtas nuo tėvo ir pakeista aplinka iÅ¡ Lietuvos, kur vaikas pilnai prisitaikė;

3) pakeisti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad taikytina 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 13 straipsnio 1 dalyje numatyta iÅ¡imtis dėl didelės rizikos, kad grÄ Å¾inimo atveju vaikas patirs didelę žalÄ , bus pažeisti jo interesai ir vaikas pateks į netoleruotinÄ aplinkÄ ;

4) pakeisti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad „vaiko grÄ Å¾inimas negalimas, nes pareiÅ¡kėja nesinaudojo globos teisėmis, kylančiomis iÅ¡ Nyderlandų ir Kanados teismų sprendimų, kuriais iÅ¡imtinai paremtas jo praÅ¡ymas“. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pateikė užsienio kalba suraÅ¡ytas dvi Nyderlandų Karalystės mokyklų inspekcijos pažymas.

17. Atskirasis skundas motyvuojamas tokiais teiginiais: 17.1. 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdyje X pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ pirmosios instancijos teismo teisėjai, tačiau nuÅ¡alinimas nebuvo iÅ¡spręstas, todėl teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties ir tokia situacija sudaro absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindÄ . 17.2. Teismas nepagrįstai netyrė vaiko motinos gyvenimo aplinkos, ignoravo visus X praÅ¡ymus gauti įrodymus apie motinos aplinkÄ , atsisakė priimti įrodymus apie vaiko nelankymÄ mokyklos, sveikatos priežiÅ«ros apleidimÄ , neapklausė liudytojų dėl vaiko sveikatos ir mokymosi nepriežiÅ«ros pareiÅ¡kėjos Å¡eimoje, nesiaiÅ¡kino su tuo susijusios didelės rizikos vaikui. 17.3.

W situacija ypatinga, nes prie jo, kaip vaiko ir žmogaus, teisių pažeidimų, smurto ir nepriežiÅ«ros žymia dalimi prisidėjo Nyderlandų Karalystė savo teismų sprendimais, vaiko teisių įstaigų neveikimu, trukdymu vykdyti Lietuvos teismo sprendimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu bei sprendimus dėl tėvų pareigų ir bendravimo tvarkos. 17.4. Vaikas negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas, nes gali patekti į netoleruotinÄ aplinkÄ â€“ Å¡i iÅ¡imtis taikytina dėl vaiko sveikatos nepriežiÅ«ros, kuri tęsėsi ypač ilgai, motina nesirÅ«pino sÅ«naus sveikata, vaiko sugrÄ Å¾inimas motinai gali turėti ypač neigiamų pasekmių vaiko sveikatai ir gyvybei. 17.5.

W atsisako grįžti pas motinÄ Ä¯ HagÄ dėl netoleruotinos aplinkos jo buvusioje (duomenys nevieÅ¡i) mokykloje – pasak vaiko, Å¡ioje mokykloje vartojami narkotikai, smurtaujama, musulmonų gaujos ne kartÄ prieÅ¡ jį psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai smurtavo. 17.6. W gyvenant pas motinÄ , ji ir jos sugyventinis vartojo prieÅ¡ vaikÄ fizinę prievartÄ , mušė.

18. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja Q su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ .

19. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais: 19.1. Suinteresuotas asmuo X savo praÅ¡ymo dėl teisėjos nuÅ¡alinimo nepagrindė tinkamais argumentais ir nenurodė tinkamų pagrindų, kuriems esant teisėja turėtų nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, be to, X jau anksčiau buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti teisėjÄ ir nuÅ¡alinimo klausimas byloje buvo iÅ¡spręstas. 19.2. Atskirajame skunde nepagrįstai keliamas reikalavimas pakeisti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį ir pripažinti, kad pareiÅ¡kėja nesinaudojo vaiko globos teisėmis, nes Å¡is praÅ¡ymas pagrįstas iÅ¡imtinai Nyderlandų ir Kanados teismų sprendimais, o tie sprendimai Lietuvos Respublikoje nepripažįstami. 19.3.

Ä® bylÄ pateikta daug įrodymų, kurie pagrindžia tinkamas nepilnamečio W gyvenimo sÄ lygas Hagoje, Nyderlandų Karalystėje. 19.4. Nyderlandų Karalystėje vaikas lankė mokyklÄ , futbolo bÅ«relį, turėjo draugų. 19.5. X vaiku deramai nesirÅ«pino – bylos medžiaga pagrindžia, kad X neteikė vaikui tinkamo dydžio iÅ¡laikymo, nuo pat gimimo vaiku praktiÅ¡kai daugiausia rÅ«pinosi pareiÅ¡kėja.

20. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. balandžio 15 d. gauta pažyma apie Q valstybės suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir X elektroniniu parašu pasirašytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės pagalbos teikimo X (sprendime asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, gimimo data ar asmens kodas nenurodyti). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų 21.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytos proceso taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimui.

22. Atskirajame skunde teigiama, kad egzistuoja absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi nebuvo iÅ¡spręstas teismo 2022 m. kovo 16 d. posėdyje pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas pirmosios instancijos teisme bylÄ nagrinėjusiai teisėjai.

23. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai byla iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

24. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 16 d. paskelbė skundžiamÄ nutartį. IÅ¡ 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad dalyvaujantys byloje asmenys į procesinio sprendimo paskelbimÄ neatvyko. Vien nurodyta aplinkybė paneigia atskirojo skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė 2022 m. kovo 16 d. teismo posėdyje pareikÅ¡to praÅ¡ymo nuÅ¡alinti teisėjÄ , kadangi neatvykusi Å¡alis žodinio praÅ¡ymo pareikÅ¡ti negalėjo. 25. 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje suinteresuoto asmens X atstovas, posėdžio pradžioje atsakydamas į klausimÄ dėl nuÅ¡alinimo teisėjai, vertėjai, sekretorei, atsakė „mes manome, kad JÅ«s Å¡ioje byloje esate Å¡aliÅ¡ka, nes JÅ«sų atžvilgiu yra pateiktas prokuratÅ«rai pareiÅ¡kimas dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo, kadangi uždrausto vykdyti Olandijos teismo sprendimo vykdymas JÅ«sų veiksmais yra nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnį, todėl nors mes reiÅ¡kiame <...> informuojame teismÄ , kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , pareiÅ¡kėjas, turiu omenyje X, su praÅ¡ymu spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį dėl teismo sprendimo nevykdymo, <...> įtariamaisiais nurodyta <...> taipogi teisėja Eglė Surgailienė <...>.

Teismui pakartotinai uždavus klausimÄ , ar X ir jo atstovas turi suformuluotų nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimų, X atstovas atsakė, kad „gerbiama teisėja, mes siÅ«lome, kadangi dėl JÅ«sų yra pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas prokuratÅ«rai, Jums pačiai nuo Å¡ios bylos nusiÅ¡alinti <...> mes siÅ«lome Jums nusiÅ¡alinti“. Gavęs tokį siÅ«lymÄ , teismas pažymėjo, kad teisėja neturi pareigos nusiÅ¡alinti, nes tam nėra CPK numatytų pagrindų, ir byloje dalyvaujantiems asmenims paaiÅ¡kino nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo suformulavimo bei pateikimo tvarkÄ . 2022 m. sausio 31 d., po teismo posėdžio, elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis pirmosios instancijos teisme gautas X praÅ¡ymas dėl teismo (ne)nuÅ¡alinimo, kuriame nurodyta, kad teismo posėdžio metu buvo pasiÅ«lyta teismui pačiam nusiÅ¡alinti dėl Å¡aliÅ¡kumo, tačiau nuÅ¡alinimas nepareikÅ¡tas, o raÅ¡ytinis praÅ¡ymas pateikiamas „kad nekiltų neaiÅ¡kumų dėl X atstovo pasiÅ«lymo teismui pačiam nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo turinio“.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. vasario 3 d. nutartimi X pareiÅ¡kimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo paliktas nenagrinėtas, atsižvelgiant į X atstovo raÅ¡te iÅ¡dėstytÄ valiÄ nereikÅ¡ti nuÅ¡alinimo. 26. 2022 m. vasario 25 d. pirmosios instancijos teisme gautas X atstovo pareiÅ¡kimas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nuÅ¡alinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. vasario 25 d. nutartimi suinteresuoto asmens X pareiÅ¡kimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo atmestas – konstatuota, kad ta aplinkybė, jog dėl klaidos posėdžio data nebuvo įvesta į Lietuvos teismų informacinę sistemÄ â€žLiteko“, nepaneigia, kad byloje vykusiame posėdyje dalyvavę asmenys buvo informuoti apie kito posėdžio (po pertraukos) datÄ ir laikÄ , o teismo posėdžio atidėjimo nagrinėjimas CPK nustatyta tvarka ir teismo procesinis sprendimas dėl tokio praÅ¡ymo patys savaime nesudaro teismo nuÅ¡alinimo pagrindų. 27. 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdyje prieÅ¡ pradėdamas teikti paaiÅ¡kinimus X teisėjai nurodė „noriu pasisakyti dėl nuÅ¡alinimo“, į tai teismas atsakė ir paaiÅ¡kino, kad ne Å¡ioje stadijoje turi bÅ«ti reiÅ¡kiami nuÅ¡alinimai.

Po to X atstovas nurodė, kad „yra reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas“, o teismas pakartojo, kad ne ta stadija ir nuÅ¡alinimas negali bÅ«ti pareikÅ¡tas. Reaguodamas į teismo paaiÅ¡kinimÄ , X atstovas teigė, kad „galima ir yra reiÅ¡kiamas bet kuriuo atveju ir Jums, gerbiama teisėja, yra pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas dėl akivaizdaus Å¡aliÅ¡kumo, todėl mes manome, kad Å¡is klausimas pirmiausiai turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas, kad X baigtų iÅ¡sakyti savo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ â€œ. Pirmosios instancijos teismo teisėja dar kartÄ plačiau paaiÅ¡kino, kad pagal CPK 68 straipsnį nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareikÅ¡tas prieÅ¡ pradedant bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Po teismo paaiÅ¡kinimo X atstovas iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad „byloje mes matome gerbiamo teismo visiÅ¡kai neatidų bylos nagrinėjimÄ , kuris pasireiÅ¡kia praÅ¡ymų nenagrinėjimu, pavėluotu nagrinėjimu <...> mes, matydami akivaizdų nenorÄ gilintis į Å¡io klausimo esmę, nenorÄ matyti, kad Olandijos tarnybos bemaž 10 metų ignoravo vaiko teisių pažeidimus, kaip ignoruojat Å¡iuos pažeidimus ir JÅ«s, gerbiama teisėja, taip pat vykdote nepripažintus sprendimus, kreipėmės, kad Jums pradėtas tyrimas ir pradėta byla, laukiama atsakymų į Å¡iuos praÅ¡ymus ir matydamas visas iki Å¡iol priimtas JÅ«sų nutartis, kurios tiesiog persunktos Å¡aliÅ¡kumu, kuriose nėra vadovaujamasi vaiko interesais, kuriose, be abejo, nėra net pėdsako teisingumo, todėl mes nesitikime, kad JÅ«s Å¡ioje byloje sugebėsite priimti teisingÄ sprendimÄ , bÅ«tent dėl to X ir pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ â€œ.

28. CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuÅ¡alinimas turi bÅ«ti motyvuotas ir pareiÅ¡kiamas (žodžiu arba raÅ¡tu) prieÅ¡ pradedant nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės. Vėliau pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ leidžiama tik tais atvejais, kada pareiÅ¡kiantis nuÅ¡alinimÄ asmuo apie pagrindÄ nuÅ¡alinti sužino vėliau. RaÅ¡ytiniame procese nuÅ¡alinimas turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas raÅ¡tu.

29. Analizuojamu atveju suinteresuotas asmuo X (jo atstovas) norÄ (siÅ«lymÄ ), kad bylÄ nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja pati nusiÅ¡alintų dėl suinteresuoto asmens siekiamo inicijuoti ikiteisminio tyrimo, iÅ¡reiÅ¡kė 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, kuriame teismas iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kaip turi bÅ«ti formuluojami pareiÅ¡kimai dėl nuÅ¡alinimo. Po minėto teismo posėdžio X raÅ¡tu iÅ¡dėstė pozicijÄ , kad jis nereiÅ¡kia nuÅ¡alinimo pirmosios instancijos teismo teisėjai. 2022 m. vasario 25 d.

X pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas buvo iÅ¡nagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas. BylÄ nagrinėjant teismo 2022 m. kovo 9 d. posėdyje, Å¡alių pasisakymo metu, pirmosios instancijos teismui iÅ¡klausius kitas Å¡alis ir suteikus žodį X bei jo atstovui pateikti paaiÅ¡kinimus, X ir jo atstovas nurodė norintys pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ tuo pačiu pagrindu, kaip ir 2022 m. sausio 31 d. iÅ¡reiÅ¡kus siÅ«lymÄ teismui pačiam nusiÅ¡alinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 68 straipsnio 2 dalies nuostata yra siekiama apriboti byloje dalyvaujančių asmenų piktnaudžiavimo procesu galimybes, o toks pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo pateikimo draudimas reiÅ¡kia tai, kad pateiktas pareiÅ¡kimas yra nepriimamas ir CPK 69 straipsnio tvarka nesprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2012).

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti teismo posėdyje įpusėjus bylos nagrinėjimÄ X ir jo atstovo iÅ¡sakytÄ nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ , kuris nebuvo grindžiamas jiems naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis.

31. Atskirajame skunde taip pat nėra iÅ¡dėstyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad suinteresuotas asmuo X apie galimÄ teisėjos nuÅ¡alinimo pagrindÄ sužinojo tik vykstant 2022 m. kovo 9 d. teismo posėdžiui. Skunde pateikta nuoroda į CPK 68 straipsnio 3 dalį, numatančiÄ , kad kol nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, byloje gali bÅ«ti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 68 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai yra pagrindas spręsti teisėjo nuÅ¡alinimo klausimÄ , tai yra tais atvejais, kai yra priimtas pareiÅ¡kimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo.

Å iuo atveju pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismo 2022 m. kovo 9 d. posėdyje pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo negalėjo bÅ«ti priimtas. Be to, ta aplinkybė, kad galimas teismo nuÅ¡alinimo priežastis (kaip pasiÅ«lymÄ teismui) suinteresuotas asmuo teikė teismo 2022 m. sausio 31 d. posėdyje, suponuoja tai, jog ir pats suinteresuotas asmuo nelaikė, kad tokios priežastys sudaro CPK numatytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus.

32. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija formuluoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje ne tik nenustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte apibrėžtas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, bet nenustatytas ir joks CPK normų pažeidimas sprendžiant teisėjo nuÅ¡alinimo klausimÄ . PrieÅ¡ingai – konstatuotina, kad skunde apraÅ¡ytoje situacijoje teismas tinkamai taikė CPK normas. Taigi, absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų bei reikalavimų 33. Susipažinus su atskirojo skundo turiniu matyti, kad antruoju skundo reikalavimu yra kvestionuojami pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, pageidaujama, kad atmetant pareiÅ¡kėjos Q praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nepilnametį sÅ«nų į nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Nyderlanduose, teismo procesinis sprendimas (nutartis) bÅ«tų pildomas 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje numatytos iÅ¡imties taikymu.

34. Aiškindamas asmens teisę kasacine tvarka skųsti teismo motyvus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybÄ realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiÅ¡kinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis). Toks kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas analogiÅ¡kai turi bÅ«ti taikomas ir vertinant asmens teisę apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021 26 punktas ir jame nurodyta praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-67-241/2021 39 punktas ir jame nurodyta praktika).

35. Atskirajame skunde nėra atskleista, kokias papildomas su bylos nagrinėjimo dalyku susijusias pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims sukeltų pareiÅ¡kėjos Q pareiÅ¡kimo netenkinimas bÅ«tent Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ä®vertinusi tai, kad vaiko poreikiai, jo pasirinkimai bei aplinka gali kisti, ir ateityje iÅ¡kilsiančius klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos gali tekti spręsti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju teismo motyvų dėl atsisakymo grÄ Å¾inti nepilnametį W į Nyderlandus pildymas kitais pagrindais dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui nedaro. Priėjus prie tokios iÅ¡vados, konstatuojama, kad analizuojamu atveju apskųstoje nutartyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl vaiko negrÄ Å¾inimo pagrindo nėra apeliacijos objektas, todėl aptarti atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo nevertinami.

36. Be kita ko, atskirajame skunde pareikÅ¡tas reikalavimas pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį papildyti nurodymu „vaiko grÄ Å¾inimas negalimas, nes pareiÅ¡kėja nesinaudojo globos teisėmis, kylančiomis iÅ¡ Olandijos ir Kanados teismų sprendimų, kuriais iÅ¡imtinai paremtas jo praÅ¡ymas“. PareiÅ¡kėjos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teisingai pastebėta, kad toks suinteresuoto asmens X reikalavimas prieÅ¡tarauja bylos nagrinėjimo metu X teiktiems atsikirtimams, jog Kanadoje ir Nyderlanduose priimti teismų sprendimai yra neteisėti ir negalėjo bÅ«ti vykdomi.

37. Å iame kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo dalykas buvo pareiÅ¡kėjos Q pareiÅ¡kimas grÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ Ä¯ jo ankstesnę gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Nyderlanduose, prieÅ¡prieÅ¡iniai suinteresuoto asmens X materialieji teisiniai reikalavimai byloje nebuvo pareikÅ¡ti. CPK 270 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad rezoliucinėje sprendimo dalyje turi bÅ«ti: 1) teismo iÅ¡vada ieÅ¡kinį ir (ar) prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, kartu iÅ¡dėstant patenkinto ieÅ¡kinio turinį, arba ieÅ¡kinį ir (ar) prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti;

2) įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos;

3) nurodymas apie bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ;

4) teismo iÅ¡vados dėl kitų sprendimu iÅ¡spręstų klausimų; 5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. Nurodyta CPK norma nenustato pareigos teismui, atmetusiam nagrinėtÄ pareiÅ¡kimÄ , į sprendimo (nutarties) rezoliucinę dalį įraÅ¡yti dar ir motyvÄ (ar motyvus), dėl kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Vadinasi, teismo rezoliucinės dalies pildymas CPK 270 straipsnio 5 dalyje nenumatytais aspektais – Å¡iuo atveju atskirajame skunde iÅ¡reikÅ¡tu pageidavimu pagrįsti pareiÅ¡kimo atmetimÄ suinteresuoto asmens vertinimu – apeliacinės instancijos teisme nėra galimas (trečiasis atskirojo skundo reikalavimas apeliacinės instancijos teisme taip pat negali bÅ«ti nagrinėjamas).

38. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas. Dėl papildomų dokumentų priėmimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 39. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo X pateikė du elektroninius dokumentus. Atskirajame skunde nurodyta, kad dokumentai teikiami, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.

40. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme – apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, net ir tais atvejais, kai yra taikoma CPK 314 straipsnyje numatyta išimtis, tokie teismui pateikti duomenys turi atitikti CPK keliamus reikalavimus. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Remiantis CPK 113 straipsnio 3 dalimi visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis.

41. Analizuojamu atveju suinteresuoto asmens praÅ¡omi priimti duomenys neatitinka valstybinės kalbos reikalavimo. Be to, teikiamais duomenimis suinteresuotas asmuo grindė atskirojo skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Å i atskirojo skundo dalis apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėjama, todėl tokie duomenys neatitinka ir CPK keliamo sÄ sajumo reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kartu su atskiruoju skundu pateiktus duomenis atsisakoma priimti.

42. CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Å iuo atveju į bylÄ pateikti duomenys apie tai, kad tiek pareiÅ¡kėja Q, tiek suinteresuotas asmuo X turi teisę į antrinę teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (atlyginimo) klausimas nesprendžiamas. Dėl baudos skyrimo 43. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali paskirti iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ .

44. Teismų praktikoje pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiÅ¡kia naudojimÄ si procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

45. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas pateiktas byloje, kurioje ginčas iÅ¡spręstas palankiai suinteresuotam asmeniui X. Suinteresuotas asmuo X prieÅ¡taravo nepilnamečio W grÄ Å¾inimui į Nyderlandų Karalystę, o pirmosios instancijos teismas atmetė Q pareiÅ¡kimÄ dėl vaiko grÄ Å¾inimo į Nyderlandų Karalystę. Å iame kontekste yra reikÅ¡minga aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo X tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme buvo atstovaujamas artimo giminaičio, turinčio aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir vykdančio profesinę veiklÄ (advokato padėjėjas).

Pateiktas atskirasis skundas, be kita ko, buvo grindžiamas aplinkybe dėl pareiÅ¡kimo nuÅ¡alinti teisėjÄ nepriėmimo, nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti tokį pareiÅ¡kimÄ , tris kartus nurodė teisės norma pagrįstÄ tokio teismo procesinio veiksmo priežastį (pareiÅ¡kimas pareikÅ¡tas ne laiku, netinkamoje proceso stadijoje) bei citavo konkretų CPK įtvirtintÄ pagrindÄ atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo.

46. Å ios nutarties 44-45 punktuose iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotas asmuo X sÄ moningai pateikė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ atskirÄ jį skundÄ , todėl yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytÄ sankcijÄ . Ä®vertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skiria suinteresuotam asmeniui X 500 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pasireiÅ¡kusį aiÅ¡kiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Paskirti suinteresuotam asmeniui X (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ . Bauda mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, nurodant įmokos kodÄ 6800 ir mokėjimo paskirtyje įraÅ¡ant bylos, kurioje priimta nutartis paskirti baudÄ , numerį. Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus