c7ec87e1-daa3-4df9-b5de-b84f863cd1db · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-562-282/2014Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00264-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 45.4.; 45.4.2.; 45.4.3.; 45.4.6.; 62.; 79.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 24 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal E. B. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimo, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį 100 litų bauda;pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį 30 litų bauda;pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2100 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams;pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį 150 litų bauda.Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, E. B. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2100 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

E. B. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 28 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, vengė nusistatyti girtumÄ , taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, vairavo neprisisegęs saugos diržo, kai jie yra įrengti, automobiliui neatlikta privalomoji techninė priežiÅ«ra. Tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 202 ir 238 punktų reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 1241 straipsnio 7 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu E. B. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-09-01 nutarimo dalis dėl jo nubaudimo pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 134 straipsnio 1 dalį ir Å¡iose dalyse administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad nutarimas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį, 126 straipsnio 4 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad jis pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį nubaustas nepagrįstai, nes tuo metu, kai policijos pareigÅ«nai paprašė jo pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , jis automobilio nevairavo ir negalėjo bÅ«ti laikomas pagal KET nuostatas automobilio vairuotoju, nes pagal KET vairuotojas yra asmuo, kuris pats vairuoja arba kitus moko vairuoti transporto priemonę.

Taip pat teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nors neneigia, kad atsisakė tikrintis girtumÄ , tačiau tuo metu, kai policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lė jam pasitikrinti blaivumÄ , jis jokios transporto priemonės nevairavo, sėdėjo automobilyje, stovėjusiame degalinės stovėjimo aikÅ¡telėje, automobilio variklis buvo užgesintas, rakteliai buvo padėti dėtuvėje prie rankinio stabdžio svirties. Nurodo, kad liudytojas A. B. teisme patvirtino, jog jie sustojo degalinėje, iÅ¡traukė raktelius iÅ¡ automobilio užvedimo spynelės, jis (apeliantas) pirmas iÅ¡gėrė degtinės iÅ¡ neprasukto butelio, neiÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio.

Policijos pareigÅ«nai taip pat teisme patvirtino, jog jie policijos automobiliu prie jo privažiavo, ir A. M. su juo kalbėjo tada, kai jo (apelianto) automobilis įvažiavo į degalinės automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir sustojo. Dėl to tvirtina, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog automobilį jis vairavo bÅ«damas neblaivus ar vengė neblaivumo patikrinimo bÅ«tent tuo metu, kai važiavo transporto priemone. Mano, kad jei policijos pareigÅ«nai bÅ«tų jį sustabdę vairuojant transporto priemonę, tai reikalavimas pasitikrinti neblaivumÄ bÅ«tų buvęs pagrįstas.

Nurodo, kad liudytojas A. B. patvirtino aplinkybę, jog alkoholį vartoti jie pradėjo tik įvažiavę į degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, kad policijos pareigÅ«nai privažiavo tik po 7-10 minučių po to, kai jie jau buvo sustoję degalinėje. Pastebi, kad degalinės automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimo vietos adresas neatitinka tikrovės. Nurodo, kad alkoholinį gėrimÄ (degtinę) jis vartojo stovinčiame automobilyje, automobilio variklis buvo užgesintas, rakteliai iÅ¡traukti iÅ¡ užvedimo spynelės ir bÅ«tent tuo metu jis atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , todėl mano, kad jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 134 straipsnio l dalį, t. y. kad vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo. Teigia, kad teismas nepagrįstai jo kaltę dėl šio pažeidimo grindė policijos automobilyje esančio vaizdo registratoriaus padarytu įrašu, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos automobilis, važiuodamas Turgaus g., Joniškyje, į toje gatvėje esančios degalinės stovėjimo aikštelę įsuka laikotarpiu nuo 13.33 val. iki 13:34:55 val., o protokole nurodyta, jog pažeidimo data ir laikas yra „2014 m. balandžio 28 d. 14.40 val.“.

Taigi, vaizdo registratoriuje užfiksuotas laikas nuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto laiko skiriasi 1 valanda 6 minutėmis. Nurodo, kad nors teisme specialistas V. M. paaiÅ¡kino, jog „laikas nusistato automatiÅ¡kai, kai įstatoma programinė įranga“, o „laikas, rodomas ekrane, skiriasi viena valanda nuo failo įraÅ¡o darymo laiko, nes buvo nupirkta įranga nepritaikyta Lietuvos laikui“, dėl to buvo priimtas nutarimas įraÅ¡inėjant failus įraÅ¡yti juos tikruoju laiku, tačiau apeliantas pastebi, kad joks nutarimas, patvirtinantis Å¡iÄ aplinkybę nebuvo pateiktas.

Dėl to mano, kad teismas Å¡iuos prieÅ¡taravimus turėjo vertinti jo naudai, todėl teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ . Teigia, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog įraÅ¡o rodomas laikas negali skirtis daugiau nei viena valanda nuo faktinio įraÅ¡o darymo laiko, Å¡ios aplinkybės neanalizavo. Dėl to apeliantas mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytas klaidingas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas.Apeliacinis skundas netenkintinas.Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , kad E. B. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 1241 straipsnio 7 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje.E. B. teigia, kad jis nepadarė ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo, nes jis neprivalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo policijos pareigÅ«nui, kadangi tuo metu, kai policijos pareigÅ«nas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , jis automobilio nevairavo.

ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytus. KET 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus.

Apeliantas pripažino, kad jis įvykio metu su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, teigė jį palikęs kitame automobilyje, todėl jo ir nepateikė policijos pareigÅ«nui (27 b. l.). Taigi, E. B., neturėdamas su savimi ir nepateikdamas tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu vairuotojo pažymėjimo, pažeidė KET 16 punkto reikalavimÄ . Už Å¡io reikalavimo pažeidimÄ ir yra numatyta administracinė atsakomybė ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje. Tai, kad pateikti vairuotojo pažymėjimÄ buvo pareikalauta tada, kai E. B. sėdėjo degalinės aikÅ¡telėje sustojusiame automobilyje, nepaneigia apelianto kaltės padarius šį teisės pažeidimÄ , kadangi, vairuodamas automobilį pažeidėjas neturėtų jokios fizinės galimybės policijos pareigÅ«nui pateikti vairuotojo pažymėjimÄ .

Pažymėtina, kad ir apeliaciniame skunde apeliantas pripažino, jog prieÅ¡ privažiuojant policijos pareigÅ«nams jis automobiliu įvažiavo į degalinės automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir sustojo. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje numatyto teisės pažeidimo E. B. atžvilgiu nutraukti. Taip pat E. B. neigia savo kaltę padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ . ATPK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimÄ . KET 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.

Teisme iÅ¡ pradžių apeliantas nurodė, jog įvykio metu galėjo vairuoti transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, bet vėliau teisme tvirtino, kad saugos dirÅ¾Ä buvo užsisegęs. E. B. parodymus, jog jis automobilį vairavo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , paneigia liudytojais teisme apklaustų policijos pareigÅ«nų M. A. ir A. M. parodymai, jog jie matė, kad prasilenkiančios transporto priemonės vairuotojas vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo (28-29 b. l.), dėl to jie apsukę tarnybinį automobilį, nusivijo pažeidėjÄ .

Tokias pačias aplinkybes policijos pareigÅ«nai nurodė iÅ¡ karto po įvykio suraÅ¡ytuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose (6, 7 b. l.). Taip pat policijos pareigÅ«nų parodymus patvirtina pateiktas policijos automobilio registratoriaus vaizdo įraÅ¡as bei iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o padaryta fotonuotrauka (45 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojantis asmuo E. B. nėra prisisegęs saugos diržo. Be to, iÅ¡ garso girdisi, kad pareigÅ«nas prisistatė, informavo vairuotojÄ , kad buvo pastebėtas vairuojantis automobilį be diržo.

Å ių paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantas, vairuodamas automobilį neprisisegęs saugos diržo, pažeidė KET 196 punkto reikalavimÄ , dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl E. B. kaltės padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ 2014-04-28 E. B. transporto priemonę vairavo neprisisegęs saugos diržo. Taigi, nėra pagrindo teisės pažeidimo bylÄ dėl ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo E. B. atžvilgiu nutraukti, kaip to praÅ¡o apeliantas.Taip pat apeliantas neigia kaltę, kad jis neblaivus vairavo automobilį ir atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , nurodydamas, jog tada, kai policijos pareigÅ«nai siÅ«lė pasitikrinti girtumÄ , jis automobilio nevairavo, sėdėjo stovinčiame automobilyje, kurio variklis buvo iÅ¡jungtas.

Taip pat apeliantas nurodė, kad jis su A. B. nuvažiavę į degalinę sustojo aikÅ¡telėje, pradėjo A. B. skųstis ir gerti degtinę, ir po kokių 9-10 min., kai jie jau buvo spėję degtinės butelį apsukti porÄ ratų ir iÅ¡gerti gal pusę 0,7 l talpos butelio degtinės, iÅ¡girdo sirenos signalus ir prie jų priėjo policijos pareigÅ«nas, kadangi jau buvo iÅ¡gėręs, nebuvo tikslo nustatyti jam girtumo, teigė nežinojęs, kad stovinčiame automobilyje negalima sėdėti ir gerti alkoholio.

Kartu su apeliantu važiavęs liudytojas A. B. patvirtino, kad nuvažiavus į degalinę sustojo, iÅ¡traukė raktelius iÅ¡ užvedimo spynelės, iÅ¡traukė neprasuktÄ degtinės butelį ir E. B. pirmas iÅ¡gėrė neiÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, kai buvo iÅ¡gėrę pusę butelio, prie jų privažiavo pareigÅ«nai, tai buvo po 7-10 minučių, kai buvo jau sustoję degalinėje. Nors liudytojas A. B. patvirtino apelianto parodymus, jog degtinę jie automobilyje gėrė tik po to, kai sustojo degalinės aikÅ¡telėje ir policijos pareigÅ«nai prie jų privažiavo po 5-10 minučių, tačiau tokius E. B. ir liudytojo A.

B. parodymus paneigia byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas A. M. parodė, kad 2014-04-28 kartu su patruliu M. A. patruliavo Turgaus gatvėje, kai pamatė atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas nebuvo užsisegęs saugos diržo, todėl jie apsisuko ir matė kaip minėtas automobilis įsuko į Turgaus gatvėje esančiÄ degalinės aikÅ¡telę ir sustojo. Liudytojas nurodė, kad jis su kolega prie minėto automobilio privažiavo po 20 sekundžių, priėjęs prie automobilio, prisistatė, informavo apie padarytÄ pažeidimÄ (vairavimÄ automobilio neprisisegus saugos diržo), paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio dokumentus, taip pat nurodė, kad apžiÅ«rint vairuotojo pateiktus dokumentus (automobilio registracijos liudijimÄ , techninės apžiÅ«ros talonÄ ir draudimo poliusÄ ) nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo neriÅ¡li, todėl jam kilo įtarimas, jog asmuo yra iÅ¡gėręs, ir dėl to paklausė vairuotojo, ar jis yra vartojęs alkoholio, ir kai vairuotojas atsakė, jog yra gėręs ir dar gers, vairuotojas paėmė nuo priekinių keleivio pusės grindų neprasuktÄ pilnÄ degtinės butelį, atsisuko ir gėrė.

A. M. taip pat nurodė, kad E. B. pasakė, kad pastarasis automobilį vairavo iÅ¡gėręs, todėl reikės nusistatyti girtumÄ , tačiau vairuotojas tai padaryti atsisakė. Tokias pačias aplinkybes A. M. nurodė ir iÅ¡ karto po įvykio suraÅ¡ytame tarnybiniame praneÅ¡ime (7 b. l.). Tokius liudytojo A. M. parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas kartu patruliavęs policijos pareigÅ«nas M. A. (6, 28–29 b. l.). Abu liudytojai nurodė apelianto anksčiau nepažinoję, žinÄ jį tik dėl Å¡io pažeidimo.

Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. A. ar A. M. bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų apkalbėti apeliantÄ . Be to, liudytojų parodymus, jog jie prie pažeidėjo automobilio privažiavo ne po 5-10 minučių, kaip teigė apeliantas ir liudytojas A. B., o žymiai greičiau, patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad policijos tarnybinis automobilis, po to, kai prasilenkė su automobiliu „Audi“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukęs nuvažiavo į tÄ pačiÄ degalinę, į kuriÄ nuvažiavo ir E. B., ir tam pareigÅ«nai sugaiÅ¡o tik 28 sekundes (34 b. l.). Ä®vertinus tai, kad policijos pareigÅ«nai prie apelianto automobilio privažiavo po 28 sekundžių, kad E. B. prie policijos pareigÅ«no paėmęs prie keleivio sėdynės ant grindų buvusį neprasuktÄ degtinės butelį, jį prasuko ir iÅ¡gėrė, daroma iÅ¡vada, kad per tokį labai trumpÄ laiko tarpÄ (28 sekundes) apeliantas bei liudytojas fiziÅ¡kai negalėjo iÅ¡gerti pusę degtinės butelio, todėl E. B. parodymai, jog jis degtinę gėrė tik po to, kai atvažiavo ir sustojo degalinės aikÅ¡telėje, vertinami kaip jo pasirinkta gynybos versija.

Be to, pats apeliantas policijos pareigūnams, paklausus, ar jis yra vartojęs alkoholio, atsakė, jog yra gėręs ir dar gers, liudytojas A. M. nurodė, kad bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad automobilį E. B. vairavo neblaivus. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 4 dalis numato, jog fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos.

O tai, kad apeliantas tvirtina nežinojęs, jog automobilio salone negalima vartoti alkoholinių gėrimų, jo atsakomybės neÅ¡alina, kadangi pagal Lietuvos Respublikos konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi, apelianto aiÅ¡kinimas, jog jis nežinojo, jog automobilio salone negalima vartoti alkoholinių gėrimų, yra nepagrįstas.Taip pat apelianto teiginiai, kad jis neprivalėjo tikrintis girtumo, yra nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų.

Šio įstatymo 13 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai šių institucijų įgalioti pareigūnai, reguliuotojai, policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūnai sustabdo.

Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigÅ«no reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iÅ¡ įstatymo. AnalogiÅ¡kÄ pareigÄ vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas. Bylos duomenimis nustatyta, kad po to, kai policijos pareigÅ«nas pasiÅ«lė apeliantui pasitikrinti girtumÄ , pastarasis, turėdamas pareigÄ vykdyti policijos pareigÅ«no nurodymÄ ir leistis patikrinamas, sÄ moningai atsisakė pasitikrinti girtumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad toks sÄ moningas E. B. atsisakymas tikrintis girtumÄ yra vertinamas kaip neblaivumo patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-1185/200, N63-1992/2010).

Kadangi apeliantas vengė pasitikrinti neblaivumÄ , tokie jo veiksmai atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad įvykio metu E. B. automobilį vairavo neblaivus, kad sÄ moningai vengė neblaivumo patikrinimo, daroma iÅ¡vada, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, todėl skundžiamo nutarimo nėra pagrindo naikinti. Nors byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e ir apeliantui suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti skirtingi laikai, kai buvo padarytas pažeidimas, tačiau Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato specialistas V.

M. paaiÅ¡kino, kad laikas registratoriuje nusistato automatiÅ¡kai, kai įstatoma programinė įranga, bet Å¡iuo atveju buvo naudojama senoji sistema, nupirkta įranga nebuvo pritaikyta Lietuvos laikui, todėl pagal priimtÄ nutarimÄ buvo nuspręsta įraÅ¡inėti failus jų tikruoju laiku, nors ekrane laikas ir skiriasi viena valanda. Liudytojas taip pat nurodė, kad Å¡iuo atveju vaizdo registratoriuje nebuvo perstatytas vasaros laikas, todėl vaizdo registratoriaus ekrane rodomas laikas skiriasi viena valanda nuo vaizdo įraÅ¡o darymo laiko.

Nors protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovas nepateikė nutarimo, kuris patvirtintų, jog buvo leista įraÅ¡yti vaizdo įraÅ¡us tikruoju laiku nei registratoriuje rodomas laikas, tačiau aplinkybę, kad teisės pažeidimÄ E. B. padarė ne apie 13 val., o apie 14 val., patvirtina byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir liudytojų M. A., A. M., A. B., J. M. ir G. V. parodymai, todėl pagrįstai E. B. suformuluotame kaltinime, kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodyta, kad pažeidimas padarytas apie 14.40 val.

Teisingai apeliantas skunde nurodo, kad degalinė, kurioje jis sustojo ir prie jo automobilio privažiavo policijos pareigÅ«nai, yra (duomenys neskelbtini), o administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime nurodyta pažeidimo vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡is netikslumas nėra esminis, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamÄ nutarimÄ . Å is klaidingai nurodytas pažeidimo įvykio vietos adresas tikslinamas, nurodant, kad teisės pažeidimus E. B. padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini).

Skundžiamu nutarimu E. B. už jo padarytus teisės pažeidimus paskirtos nuobaudos artimos sankcijose numatytoms nuobaudų minimumams arba vidurkiams, todėl daroma iÅ¡vada, kad apeliantui paskirtos nuobaudos už atskirus pažeidimus, o taip pat ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda, nėra aiÅ¡kiai per griežtos. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtų nuobaudų dydžio.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylÄ nutraukti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

E. B. apeliacinio skundo netenkinti.JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarime suformuluotÄ E. B. kaltinimÄ patikslinti, nurodant, kad teisės pažeidimus E. B. padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini).Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                             Virginija Žindulienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Â