2024-01-17 Nr. AB-1016-3-61-3-04796-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-267-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04796-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orsena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orsena“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orsena“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. S-163 (toks registracijos numeris nurodytas dokumento metaduomenyse), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 1A-105 „Dėl UAB „Orsena“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus TM) 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM320026M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Vilniaus TM, atlikusi teminį pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos, apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su importuotomis prekėmis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., surašė 2020 m. vasario 29 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320050M, kurioje, be kita ko, nusprendė nurodytose elektroninėse importo deklaracijose deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui netaikyti sandorio vertės metodo ir įregistruoti mokestinę prievolę muitinei: 34 062 Eur muito, 69 840 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 41 561 Eur baudos ir 303 Eur muito delspinigių, iš viso – 145 766 Eur. Muitinės departamentui panaikinus šią patikrinimo ataskaitą, Vilniaus TM atliko pakartotinį patikrinimą ir priėmė Patikrinimo ataskaitą, kurioje pakartojo tas pačias išvadas. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Sprendimu atmetė šį skundą ir patvirtino Patikrinimo ataskaitą. Komisija 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pakeitė Sprendimą: patvirtino nurodymus sumokėti 34 062 Eur muito, 69 840 Eur importo PVM ir 303 Eur muito delspinigius, bet sumažino baudą nuo 40 proc. iki 20 proc., t. y. iki 20 780 Eur.

2.2. Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, klaidingai interpretavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2016 m. birželio 16 d. sprendimą EURO 2004. Hungary Kft. prieš Nemzeti Adó- és Vámhivatal Nyugat dunántúli Regionális Vám- és Pénzügyőri Főigazgatósága, C-291/15, EU:C:2016:455. Komisija iš esmės nurodė, kad 50 proc. deklaruotos vertės skirtumą galima nustatyti lyginant nepanašių prekių pardavimo atvejus, t. y. iš Prekių muitinio įvertinimo informacinės sistemos (toliau – ir PREMI IS) atrenkant sandorius, kurie gali ir neatitikti panašių prekių reikalavimų.

2.3. Vilniaus TM, atlikdama PREMI IS sukauptų įrašų analizę ir atranką, rėmėsi ne sandoriais, sudarytais tuo pačiu laikotarpiu dėl maždaug tokio paties deklaruotų prekių kiekio, pagaminto toje pačioje valstybėje, ir panašių charakteristikų prekių, o tais įrašais, kuriuose prekės buvo nepakankamai aprašytos ir nesutapo prekių kiekis. Tokio pobūdžio prekių išvis nebuvo galima lyginti su pareiškėjo importuotomis prekėmis, juolab jomis remiantis padaryti išvadą, kad pareiškėjo deklaruotų prekių vertė buvo daugiau nei 50 proc. mažesnė.

2.4. Nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas, nei Komisija nekvestionavo ir neatsisakė patvirtinti mokėjimo pavedimais faktiškai sumokėtos prekių kainos, tačiau Vilniaus TM ėmėsi anksčiau aptartų nesąžiningų ir neteisėtų priemonių tikslui pasiekti, t. y. taikyti ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime EURO 2004. Hungary Kft. pateiktą išaiškinimą. Komisija, nepasisakydama dėl šių esminių aplinkybių, ginčą išsprendė neteisingai. Be to, Komisija, nenurodydama konkretaus ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimo EURO 2004. Hungary Kft. punkto, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog ESTT išaiškinimai leido muitinei taikyti ne tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodą, bet alternatyvųjį (angl. fall-back) metodą.

2.5. ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimo EURO 2004. Hungary Kft. 34 punkte aiškiai nurodyta, kad muitinė remiasi panašių prekių pardavimo atvejais, kurių apyvartos lygmuo paprastai toks pat, esant maždaug tokiam pačiam parduotų prekių kiekiui kaip ir prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Tai reiškia, kad Vilniaus TM, norėdama remtis šiuo ESTT išaiškinimu, pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę turėjo nustatyti remdamasi ne alternatyviuoju (fall-back) metodu (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 74 str. 3 d.), o panašių prekių sandorio verte (Sąjungos muitinės kodekso 74 str. 2 d. b p.).

2.6. Vilniaus TM neįprastai mažą prekių kainą konstatavo remdamasi ne panašių prekių sandorio verte, o taikydama vidutinę muitinę vertę pagal prekės kodą, todėl toks muitinis įvertinimas neatitiko nei minėtame ESTT sprendime pateiktų išaiškinimų, nei Sąjungos muitinės kodekso nuostatų, nei Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punkto. Komisija savo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu.

2.7. Vilniaus TM, neteisingai taikydama muitinio įvertinimo metodus, taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju būtent Vilniaus TM teko našta įrodyti aplinkybių, su kuriomis siejamas pareiškėjo apmokestinimas, egzistavimą. Mokesčių administratorius negali savo sprendimų grįsti prielaidomis ir spėlionėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausiai tenka muitinei.

2.8. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo faktiškai sumokėta kaina už nurodytas prekes yra aiški, už importuotas prekes nebuvo atlikti papildomi mokėjimai tiekėjams ar tretiesiems asmenims. Bendrovėms „Beijing Eurosen International Freight Forwarding“ ir „Just Right Intl Logistics“ faktiškai sumokėta kaina atspindi ir ginčo deklaracijose deklaruotą sandorio kainą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo deklaruota ginčo prekių vertė atitiko minėtoms bendrovėms faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą, taip pat nėra duomenų, kurie leistų pripažinti, jog pareiškėjo faktiškai sumokėta kaina fiktyvi, nustatyta sukčiaujant ar piktnaudžiaujant teise.

2.9. Vilniaus TM, atlikdama faktinį prekių įvertinimą, neatsižvelgė į visus svarbius veiksnius, tokius kaip prekių sudėtis, kokybiniai parametrai, medžiagiškumas. Pavyzdžiui, pagal 2019 m. balandžio 15 d. importo deklaraciją Nr. 19LTVC0100IM0CCEA9 pareiškėjas importavo prekę – moteriškos kelnaitės iš cheminių pluoštų, 4 844 vienetai, vieneto kaina – 0,22 Eur; ir prekę – liemenėlės (Wubiao), 522 vienetai, vieneto kaina – 0,25 Eur, tačiau Patikrinimo ataskaitoje (jos prieduose) nurodytos tik vidutinės šių prekių vienetų kainos (atitinkamai, 0,54 Eur ir 1 Eur), apskaičiuotos lyginant su kitų importuotojų deklaruotomis sandorio vertėmis. Toks vertinimas yra absoliučiai netikslus ir neatspindi realios importuotų prekių ekonominės vertės, taip pat nesuderinamas su ESTT išaiškinimais kitose bylose, be kita ko, 2021 m. balandžio 22 d. sprendime UAB „Lifosa“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C‑75/20, EU:C:2021:320.

2.10. Vilniaus TM nesurinko įrodymų, patvirtinančių, jog realiai ginčo prekės įsigytos ir ūkinės operacijos įvyko kitokiomis sąlygomis nei nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti pareiškėjo deklaruota sandorio verte ir ginčo prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą. Vien tik skirtumas tarp deklaruotos pareiškėjo importuotų prekių vertės ir PREMI IS esančios vidutinės muitinės vertės pagal prekės kodą negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo. Be to, šiuo atveju neaišku, kokius dar dokumentus pareiškėjas turėjo pateikti Vilniaus TM tam, kad įtikintų deklaruotos sandorio vertės realumu.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime EURO 2004. Hungary Kft. pažymėta, jog nustačius išskirtinai mažą palyginti su vidutinėmis statistinėmis pirkimo kainomis deklaruotą importuotų prekių sandorio vertę (jei deklaruota prekių vertė daugiau nei 50 proc. mažesnė už vidutinę statistinę vertę), to pakanka, kad būtų pagristos muitinės abejonės ir jos sprendimas nepatvirtinti deklaruotos prekių muitinės vertės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija savo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime nepadarė išvados, kad toks 50 proc. deklaruotos vertės skirtumas gali būti nustatytas lyginant nepanašių prekių pardavimo atvejus.

3.2. Pareiškėjo deklaruota prekių vertė buvo lyginama su vidutinėmis statistinėmis prekių vertėmis, sukauptomis PREMI IS, o nustačius tarp jų reikšmingą skirtumą, kurio pakanka muitinės abejones laikyti pagrįstomis, ir importuotojui (pareiškėjui) neišsklaidžius šių abejonių, Vilniaus TM pagrįstai perskaičiavo ginčo prekių muitinę vertę, vadovaudamasi muitinio įvertinimo taisyklėmis ir laikydamasi metodų taikymo nuoseklumo, įtvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnyje ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 141–143 straipsniuose.

3.3. Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, kurios atitiktų tapačioms ir panašioms prekėms keliamus reikalavimus, nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje, todėl, nesant galimybės nustatyti prekių muitinę vertę pirmesniais muitinio įvertinimo metodais, ginčo prekių muitinė vertė nustatytina vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu). Be to, Įgyvendinimo reglamento 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuomet, kai muitinė vertė nustatoma pagal Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalį, šio kodekso 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio.

3.4. Vilniaus TM, siekdama įsitikinti deklaruotos vertės teisingumu, deklaruotas sandorio vertes lygino ne su pavieniais sandoriais, o su vidutinėmis prekių vertėmis, nurodytomis PREMI IS. Tokio pobūdžio palyginimas atitinka nurodytąjį ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime EURO 2004. Hungary Kft. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog Vilniaus TM tokį palyginimą atliko netinkamai, atmestini.

3.5. Atsakant į pareiškėjo argumentus, jog byloje neva nėra ginčo, kad pareiškėjo deklaruota ginčo prekių vertė atitiko jo faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, akcentuota, kad LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-212-261/2021 nurodė, jog sandorio vertės metodas gali būti netaikomas ir tuomet, kai sandorio vertė apskritai nenustatyta (neaiški). Komisija nagrinėjamame ginče patvirtino, jog tiek Patikrinimo ataskaitoje, tiek Sprendime išdėstyti motyvai pagrindžia, kad muitinei dar prekių muitinio įforminimo metu kilusios abejonės dėl deklaruotos mažos prekių vertės yra pagrįstos visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant PREMI IS duomenis apie kitų importuotojų deklaruotas panašių prekių sandorio vertes, nepaaiškintas ir buhalterinės apskaitos duomenimis nepagrįstas operacijas grynaisiais pinigais, nustatytus neatitikimus tarp pareiškėjo gautų apmokėjimų už Bulgarijos Respublikos ir Estijos Respublikos įmonėms perduotas iš Kinijos Liaudies Respublikos įsigytas prekes.

3.6. Šioje byloje ginčijami Vilniaus TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika ir faktinėmis aplinkybėmis, jis priimti išnagrinėjus pareiškėjo pareikštus prieštaravimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Vilniaus TM patikrino 35 elektroninėse importo deklaracijose deklaruotų prekių muitinės vertės teisingumą ir jai kilo abejonių dėl deklaruotų prekių muitinės vertės pagrįstumo. Patikrinus muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus, nustatyta, kad sąskaitose prekės aprašytos neišsamiai, jose nėra pardavėjų parašų, be to, visų trijų tiekėjų sąskaitos yra identiškos (tas pats šifras, teksto išdėstymas ir pateiktos informacijos kiekis, sąskaitų numeracija), jose skiriasi tik tiekėjų pavadinimų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad sąskaitas išrašė tas pats asmuo (nebūtinai tiekėjas). Be to, kai kuriose deklaracijose prekių tiekėjai nurodyti neteisingai (deklaracijoje nurodant vieną tiekėją, o sąskaitoje – kitą tiekėją).

4.2. Vilniaus TM, iš naujo atlikdama patikrinimą, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Muitinės departamentui pateiktus papildomus dokumentus ir nustatė daug trūkumų, pavyzdžiui, pareiškėjas pateikė tik kelių Didžiosios knygos sąskaitų apyvartas ir ne už visą tikrinamą laikotarpį; neaišku, kokios konkrečiai ūkinės operacijos pateiktose Didžiosios knygos sąskaitose yra apskaitytos; pareiškėjas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių operacijas grynaisiais pinigais; iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, pagal kokius dokumentus iš Kinijos įsigytos prekės, kurias pareiškėjas perdavė Bulgarijos ir Estijos bendrovėms; pareiškėjas nenurodė, kokį ryšį turi pateikti dokumentai su importuotų prekių įsigijimu. Vilniaus TM 2021 m. kovo 1 d. pranešime informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą ir išsamiai išdėstė tokio sprendimo motyvus, tačiau pareiškėjas, atsakydamas į šį pranešimą, tik nurodė, jog nesutinka su pateiktomis išvadomis, ir nepateikė paaiškinimų dėl nurodytų trūkumų, papildomų dokumentų ar kitų įrodymų sandorio vertei pagrįsti.

4.3. Vilniaus TM, apibendrindama turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išsamūs, jie neatspindi viso tikrinamojo laikotarpio. Didžiosios knygos apyvartoje nenurodyti pirminiai dokumentai, pagal kuriuos buvo padaryti įrašai, neįvardyta, kokios ūkinės operacijos buvo apskaitytos prekių pardavimo sąskaitose. PVM sąskaitose faktūrose prekės aprašytos neišsamiai ir pan. Pareiškėjas nepateikė buhalterinės apskaitos registrų-atsargų apskaitos, skolų tiekėjams apskaitos ir kasos operacijų apskaitos dokumentų, taip pat dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų panaudojimą. Taigi, ginčo prekių deklaravimo metu ir su skundu Muitinės departamentui pateikti dokumentai nepaaiškino faktinių prekių pirkimo bei pardavimo aplinkybių, todėl ginčo prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas.

4.4. Vilniaus TM atlikta prekių atranka PREMI IS neprieštarauja nei Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio, nei Įgyvendinimo reglamento 140 ir 144 straipsnių, nei Taisyklių nuostatoms. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad ginčo importo deklaracijose didžiosios dalies deklaruotų prekių, kurių muitiniam įvertinimui netaikytinas sandorio vertės metodas, kainos yra daug mažesnės (iki 96 proc.), palyginus su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu deklaruotomis to paties pavadinimo ir toje pačioje KN subpozicijoje klasifikuojamų prekių vidutinėmis sandorio kainomis, sukauptomis PREMI IS, ir tai leidžia abejoti sąskaitose nurodytų kainų realumu. Pareiškėjas skunde neginčija vertinimo, jog jo deklaruotos ginčo prekių kainos yra žemos.

4.5. Vilniaus TM teisingai nurodė deklaruojamų prekių ir tuo laikotarpiu kitų importuotojų įvežtų atitinkamų prekių vidutinių kainų proporciją, išreikštą procentais, todėl pareiškėjo teiginys, jog Vilniaus TM ėmėsi nesąžiningų ir neteisėtų priemonių, konstatuodama „nepaprastai mažą“ ginčo prekių sandorio vertę, yra nesuprantamas. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai tvirtina, kad ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai remiamasi ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime EURO 2004. Hungary Kft. pateiktu išaiškinimu, vien dėl to, kad nagrinėjamu atveju PREMI IS palyginimui nebuvo rasta tapačių ar panašių prekių sandorių. ESTT šiame prejudiciniame sprendime išaiškino, kad tais atvejais, kai nepašalinamos muitinės abejonės dėl deklaruotos prekių kainos, gali būti taikomas ir alternatyvusis metodas, kuris buvo pritaikytas ir pareiškėjo atveju.

4.6. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą bei patikrinimo metu surinktus dokumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad tiek Patikrinimo ataskaitoje, tiek Sprendime išdėstyti motyvai pagrindžia, jog muitinei dar prekių įforminimo metu kilusios abejonės dėl deklaruotos mažos prekių vertės yra pagrįstos visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant PREMI IS duomenis apie kitų importuotojų deklaruotas prekių sandorio vertes.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Orsena“ skundą.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Vilniaus TM atliko pareiškėjo teminį ūkinės komercinės veiklos, apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. importuotomis prekėmis, ir 2020 m. birželio 9 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 0VM320050M nusprendė netaikyti minėtu laikotarpiu importuotoms prekėms deklaruoto sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, perskaičiuoti prekių muitinę vertę bei įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę: 34 062 Eur muito, 69 840 Eur importo PVM, skirti 41 561 Eur baudos, apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą 303 Eur muito delspinigių.

6.2. Pareiškėjas apskundė 2020 m. birželio 9 d. patikrinimo ataskaitą Muitinės departamentui, taip pat pateikė papildomus dokumentus. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė naujus dokumentus deklaruotai ginčo prekių sandorio vertei pagrįsti, kurių Vilniaus TM neturėjo galimybės įvertinti, 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 1A-192 pavedė Vilniaus TM atlikti pakartotinį patikrinimą ir, įvertinus naujai gautus įrodymus, priimti naują sprendimą.

6.3. Vilniaus TM, atlikusi pakartotinį patikrinimą, priėmė 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 1VM320026M. Vilniaus TM Patikrinimo ataskaitoje, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjo centriniam mokesčių administratoriui naujai pateikti dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ir nepaaiškina faktinių pirkimo-pardavimo aplinkybių, todėl nusprendė netaikyti deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, perskaičiuoti jų muitinę vertę bei įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę, skirti baudą, iš viso – 145 463 Eur.

6.4. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-105, kuriuo patvirtino Patikrinimo ataskaitą.

6.5. Komisija, vadovaudamasi MAĮ 155 straipsnio 4 dalimi, 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. S-163 nusprendė pakeisti Sprendimą, t. y. patvirtino nurodymus sumokėti 34 062 Eur muitą, 69 840 Eur importo PVM bei 303 Eur muito delspinigius, o vietoje nurodymo sumokėti 40 proc. dydžio (41 561 Eur) baudą nurodė sumokėti 20 proc. dydžio (20 780 Eur) baudą.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Sąjungos muitinės kodekso ir Įgyvendinimo reglamento nuostatas) ir ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime EURO 2004. Hungary Kft. pateiktus išaiškinimus, pažymėjo, kad tokios aplinkybės kaip išskirtinai maža prekių sandorio vertė neprivalo būti įrodinėjamos lyginant tik panašias ar tapačias prekes siaurąja prasme (kaip jos apibrėžtos Įgyvendinimo reglamento 1 str. 4 ir 14 p.). Šiuo atveju muitinė lygino prekes su tapačiu TARIC kodu ir jų vidutines statistines importo vertes, kas iš esmės yra objektyvus kriterijus, kainų palyginimo lentelė yra pateikta Patikrinimo ataskaitos 3 priede. Pareiškėjas nenurodė, kuo neteisingos palyginamosios kainos ar kuo palyginamos prekės neatitinka jos importuotų prekių aprašymų.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus TM, turėdama pagrįstų abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės, prašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus (raštai: Nr. (11.10/11)-2V-2752 (2021-03-01), Nr. (11.10/11)-2V-4020 (2020-03-06), Nr. (11.10/11)-2V-4329 (2020 m. kovo 16 d.); informaciniai pranešimai apie importuojamų prekių muitinės vertės tikrinimą po prekių išleidimo dėl importo deklaracijose Nr. 19LTVC0100IM1EED13 (2019-08-23) ir Nr. 19LTVC0100IM1F4578 (2019 m. rugpjūčio 26 d.) deklaruotų prekių muitinės vertės papildomo tikrinimo; ir kt.). Tiek atliekant pirmąjį patikrinimą, tiek atliekant pakartotinį patikrinimą pareiškėjui buvo įteikti išsamūs pranešimai apie galimą nepalankų sprendimą (2020 m. gegužės 6 d. Nr. (11.10/11)-2V-6787 ir 2021 m. kovo 1 d. Nr. (11.10/11)-2V-2752). Nepaisant to, pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė nė vieno dokumento.

9. Teismas akcentavo, kad muitinė remiasi ne tik aplinkybe, jog deklaruota prekių vertė yra išskirtinai maža lyginant su vidutinėmis statistinėmis vertėmis, bet ir pareiškėjo su skundu Muitinės departamentui pateiktų dokumentų neišsamumu ir prieštaringumui (pareiškėjas nepateikė Didžiosios knygos duomenų už visą ginčo laikotarpį, atsargų apskaitos, skolų tiekėjams apskaitos ir kasos operacijų apskaitos dokumentų; iš pareiškėjo sąskaitos buvo išgryninamos lėšos, kurių panaudojimui pagrįsti nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai; pareiškėjo tęstinį laikotarpį vykdoma prekių įsigijimo iš Kinijos ir jų tiekimo už tą pačią kainą veikla neatitinka ekonominės ir verslo logikos; nustatyti neatitikimai tarp išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Bulgarijos ir Estijos įmonėms bei gautų apmokėjimų, taip pat kitos aplinkybės aptartos Patikrinimo ataskaitos 4–7 lapuose ir kt.). Skunde teismui pareiškėjas detaliau nepasisakė ir neginčijo padarytų išvadų dėl pateiktų dokumentų neišsamumo ir prieštaringumo. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog jam nesuprantama, kokius dokumentus turėjo pateikti Vilniaus TM, siekdamas išsklaidyti abejones dėl sandorio vertės realumo. Visgi Patikrinimo ataskaitoje aiškiai nurodyta, kokie yra neatitikimai ir atsekamumo trūkumai (4–7 lapai). Komisija savo sprendime taip pat atliko šių aplinkybių vertinimą. Taigi, pareiškėjas nepaneigė Patikrinimo ataskaitoje (4–7 lape) nurodytų aplinkybių dėl pateiktų dokumentų prieštaringumo. Teismas papildomai pažymėjo, kad tokie trūkumai / neatitikimai, kaip nurodytieji Patikrinimo ataskaitos 4–7 lapuose, nėra formalūs, o aiškiai susiję su deklaruojamos sandorio vertės patikimumo vertinimu, t. y. svarbūs tikrinant, ar deklaruojama sumokėta kaina yra tokia, kokia faktiškai buvo sumokėta (ypač pabrėžtini skolų su tiekėjais apyvartos duomenys, grynųjų pinigų apyvartos duomenys, apskaitos operacijų nepagrindimas pirminiais dokumentais, duomenys apie iš pirkėjų gautas sumas, kurios neatitinka nurodytųjų pardavimo sąskaitose).

10. Teismas konstatavo, kad, objektyviai vertinant, muitinei galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl deklaruotos muitinės vertės. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus, tačiau jis patikrinimo metu tokia galimybe nesinaudojo, o su skundu Muitinės departamentui pateikti dokumentai, įvertinti pakartotinio patikrinimo metu, tik sustiprino abejones dėl deklaruotos prekių vertės.

11. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo, nurodė, kad Komisija išsamiai pasisakė šiuo klausimu (Komisijos sprendimo 13 ir 14 lapai). Komisijos vertinimu, tiek Vilniaus TM, tiek Muitinės departamentas, priimdami sprendimus netaikyti sandorio vertės, vadovavosi ir Įgyvendinimo reglamento 140 straipsnio 1 bei 2 dalimi, atsižvelgdami į šių nuostatų turinį bei jas aiškinančią ESTT praktiką, ir vien šio teisinio pagrindo pakako. Taip pat Komisija nustatė, jog iš Patikrinimo ataskaitos motyvų matyti, jog muitinės išvada, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai nustatyti neįmanoma, yra grindžiama tais pačiais motyvais, kuriais grindžiamos muitinės abejonės, ar deklaruota prekių kaina atspindi visą sumokėtą ar mokėtiną už prekes kainą. Šios abejonės, be kita ko, yra grindžiamos ir aplinkybėmis, kad iš pareiškėjo sąskaitos buvo išgryninamos lėšos, kurių panaudojimui pagrįsti nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, taip pat kad pareiškėjo tęstinį laikotarpį vykdoma prekių įsigijimo iš Kinijos ir jų tiekimo už tą pačią kainą veikla neatitinka ekonominės ir verslo logikos, nustatyti neatitikimai tarp išrašytų PVM sąskaitų faktūrų Bulgarijos ir Estijos įmonėms bei gautų apmokėjimų ir kitos aplinkybės. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių nesutikimo su tokiomis Komisijos išvadomis argumentų. Teismas taip pat nenustatė pagrindo nesutikti su aptartomis Komisijos išvadomis. Be to, teismas, vadovaudamasis ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime EURO 2004. Hungary Kft. ir LVAT 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-926-968/2022 pateiktais išaiškinimais, papildomai pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 140 straipsnis yra pakankamas atskiras pagrindas netaikyti deklaruojamos sandorio vertės, kuris šiuo atveju ir buvo pritaikytas.

12. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad sandorio vertė yra aiški ir neginčijama, akcentavo, jog akivaizdu, kad muitinė nesutinka, jog ginčo prekių deklaruota muitinė vertė atitinka faktiškai sumokėtą kainą ir ji yra aiški. Trečiasis suinteresuotas asmuo Patikrinimo ataskaitoje eksplicitiškai nurodė, jog iš pateiktų dokumentų muitinė negalėjo įsitikinti, kad deklaruota importuotų prekių muitinė vertė yra visa sumokėta ar mokėtina už prekes kaina. Iš esmės ir ginčas kilo dėl to, kad muitinė ir pareiškėjas skirtingai vertina deklaruotos muitinės vertės patikimumą.

13. Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, kurios atitiktų tapačioms ir panašioms prekėms keliamus reikalavimus, nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje, todėl, nesant galimybės nustatyti prekių muitinę vertę pirmesniais muitinio įvertinimo metodais, ginčo prekių muitinė vertė nustatytina vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu). Pareiškėjas neginčijo tokio teiginio ir neįrodinėjo, kad muitinė turėjo galimybę taikyti muitinės vertės metodus, nurodytus Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir tai, kad muitinė turėjo galimybę rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės. Be to, kaip minėta, pareiškėjas nenurodė, kuo neteisingos palyginamosios kainos ar kuo palyginamos prekės neatitinka jo importuotų prekių aprašymų. Taigi, laikytina, kad Vilniaus TM pagrindė Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nurodytų metodų netaikymą ir pagrįstai taikė 74 straipsnio 3 dalyje nurodytą metodą.

14. Teismas, vadovaudamasis Įgyvendinimo reglamento 144 straipsnio 1 dalimi ir ESTT 2022 m. birželio 9 d. sprendime UAB „Baltic Master“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C‑599/20, EU:C:2022:457, pateiktais išaiškinimai, akcentavo, jog Vilniaus TM ginčo prekių muitinę vertę nustatė vertindama prekių pagal tą patį TARIC kodą vertes, kurios nurodytos Patikrinimo ataskaitos 3 priedo lentelėje. Toks vertinimo būdas atitinka ir Taisyklių 38–42 punktuose išdėstytas normas. Pareiškėjas nepateikė argumentų dėl nesutikimo su šiomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis vertėmis.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus TM ginčo prekių muitinę vertę pagrįstai nustatė vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti Patikrinimo ataskaitą, Sprendimą ir Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Orsena“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

17.1. Visi iki šiol priimti sprendimai (patikrinimo ataskaitos, Muitinės departamento, Komisijos ir teismo sprendimai) yra pagrįsti neleistinais įrodymais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Patikrinimo ataskaita yra pagrįsta muitinio įforminimo metu pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurios įformintos ne lietuvių kalba. Atsakovas, Komisija ir teismas, nagrinėdami ginčą, vertino šiuos dokumentus ir laikė juos tinkamais įrodymais, nepaisant to, kad atsakovas nei pačių dokumentų, nei jų vertinimų į lietuvių kalbą nepateikė Komisijai ir teismui. Be to, Muitinės departamentas, perduodamas medžiagą Komisijai, nepateikė visų Patikrinimo ataskaitos 3 priedo lentelės stulpelyje „Deklaruota prekės vnt. kaina“ nurodytų dokumentų.

17.2. Nagrinėjama byla yra išskirtinė (Lietuvos administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio byla dar nebuvo nagrinėta) ir unikali savo teisinės problemos požiūriu, kadangi dėl netinkamo ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimo EURO 2004. Hungary Kft. aiškinimo ir taikymo 50 proc. prekių vertės skirtumas nustatytas lyginant nepanašių prekių pardavimo atvejus. Teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, kad Vilniaus TM, atlikdama PREMI IS sukauptų įrašų analizę ir atranką, nepagrįstai rėmėsi ne sandoriais, sudarytais tuo pačiu laikotarpiu dėl maždaug tokio paties deklaruoto prekių kiekio, pagaminto toje pačioje valstybėje, ir panašių charakteristikų prekių, bei nepagrįstai nekreipė dėmesio į faktiškai sumokėtą kainą, kuri atspindi ginčo deklaracijose deklaruotą sandorio kainą. Ginčo prekes lyginant tik su prekėmis pagal TARIC kodą, Vilniaus TM išvengė pareigos įrodinėti esmines aplinkybes ar sąlygas, kurios lėmė importuotų prekių kainą.

17.3. Teismui sutikus, kad šiuo atveju sandorio vertės metodas netaikytas pagrįstai, turėjo būti patikrinta, ar mokesčių administratoriaus sprendimuose yra nurodytos aplinkybės ar sąlygos, kurios lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsta, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar kainai vertės neįmanoma nustatyti. Tačiau teismo sprendimas šiuo aspektu yra pagrįstas iš esmės vienu sakiniu: „tokios aplinkybės kaip išskirtinai maža prekių sandorio vertė neprivalo būti įrodinėjamos lyginant tik panašias ar tapačias prekes siaurąja prasme“. Tokia išvada yra nemotyvuota ir suteikia muitinei nekontroliuojamą galimybę iš esmės lyginti objektyviai nepalyginamas prekes.

17.4. Teismas klaidingai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo suteikė pareiškėjui galimybę pateikti papildomus dokumentus, tačiau pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė nė vieno dokumento. Iš tiesų pareiškėjas kartu su 2020 m. liepos 20 d. skundu Muitinės departamentui ir 2021 m. liepos 21 d. skundu Komisijai teikė įvairius dokumentus. Nė vienas iš pateiktų dokumentų nebuvo vertinami bylą nagrinėjant teisme, o skundžiamame sprendime teismas pateikė tik bendro pobūdžio išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė Patikrinimo ataskaitoje nurodytų aplinkybių dėl pateiktų dokumentų prieštaringumo. Priešingai nei konstatavo teismas, pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus, paneigiančius Vilniaus TM išvadas.

17.5. Tarp pareiškėjo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir importuotų prekių yra aiškus ir tiesioginis ryšys: šiose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyta reali importuotų prekių ekonominė vertė, o jei pareiškėjas būtų sumokėjęs tiekėjams didesnę kainą už importuotas prekes, tai ekonominė ir verslo logika net ir hipotetiškai neleistų parduoti importuotų prekių už mažesnę kainą, nei nurodytoji PVM sąskaitose faktūrose. Teismas be jokios išsamios analizės ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo komercinis sprendimas parduoti importuotas prekes už tą pačią kainą, kuria jos buvo įsigytos, neatitinka verslo logikos. Iš tiesų importuotų prekių pardavimas Sąjungos muitų teritorijoje už tą pačią kainą atitinka visus rinkos ir verslo logikos dėsnius, nes pareiškėjo importuotų prekių reali ekonominė vertė, atsižvelgiant į jų kokybinius parametrus, neleido jam tikėtis didesnės pelno maržos. Pareiškėjas pateikė Komisijai dokumentus, kad Estijos įmonė 2019 m. spalio 24 ir 30 d. mokėjimo pavedimais pagal sąskaitą Nr. OR2019-10-18-01 pervedė pareiškėjui 74 800 Eur sumą; ši sąskaita būtų buvusi pateikta Vilniaus TM, jei ji būtų to paprašiusi. Teismas nepasisakė dėl šios sąskaitos pateikimo Komisijai ir tik selektyviai pacitavo kai kurias Patikrinimo ataskaitos pastraipas.

17.6. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas nepagrįstai bando įrodinėjimo naštą perkelti pareiškėjui, o savo vertinimą, jog pareiškėjo pateikti įrodymai yra prieštaringi ir neišsamūs, grindžia tik deklaratyviomis išvadomis, jog neva neaišku, kokios konkrečiai ūkinės operacijos yra apskaitytos pateiktose Didžiosios knygos sąskaitose, nepateikti dokumentai, pagrindžiantys grynųjų pinigų operacijas, ir t. t. Jei Vilniaus TM nesuprato pateiktų dokumentų turinio, ji turėjo galimybę paprašyti pareiškėjo paaiškinimų, o ne automatiškai konstatuoti, kad pateikti dokumentai prieštaringi.

17.7. Pareiškėjas be banko sąskaitos išrašų, iš kurių aiškiai matyti, jog bendrovėms „Beijing Eurosen International Freight Forwarding“ ir „Just Right Intl Logistics“ faktiškai sumokėta kaina atspindi ir ginčo deklaracijose deklaruotą sandorio kainą, pateikė kaip pavyzdžius ir papildomus dokumentus, kuriais siekė išsklaidyti abejones dėl importuotų prekių kainos realumo. Pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad pareiškėjo importuotos prekės buvo parduotos Estijos ir Bulgarijos bendrovėms už tokias pačias kainas, kurios buvo deklaruotos ginčo elektroninėse importo deklaracijose.

17.8. Vilniaus TM, nustatinėdama „tikrąją“ prekių sandorio vertę, ne tik kad neteisingai interpretavo faktines aplinkybes ir netinkamai taikė muitinio įvertinimo metodus (Sąjungos muitinės kodekso 70–74 str.), bet ir apskritai nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų. To nepadarė ir teismas, kuris skundžiamame sprendime tik perrašė Patikrinimo ataskaitos motyvus. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai ginčo prekės buvo įsigytos ir ūkinės operacijos vyko kitomis sąlygomis nei nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose. Teismas nenurodė, kokius dar konkrečius dokumentus pareiškėjas turėjo pateikti Vilniaus TM tam, jog ji būtų įtikinta deklaruotos sandorio vertės realumu.

17.9. Teismas nepagrįstai vadovavosi ESTT išaiškinimais 2022 m. birželio 9 d. sprendime UAB „Baltic Master“, nes šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis: ginčo atveju nekilo klausimai dėl nacionalinėje PREMI IS esančios informacijos apie „vienintelių tos pačios kilmės prekių“ muitinę vertę. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjo faktiškai sumokėta kaina yra aiški, tačiau Vilniaus TM išimtinai rėmėsi ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime EURO 2004. Hungary Kft. pateiktais išaiškinimais dėl 50 proc. vertės skirtumo panašių prekių, nekreipdama dėmesio į faktiškai sumokėtą kainą.

17.10. Teismas nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, taip pat šališkai vertino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus dėl dokumentų prieštaringumo. Teismas nesilaikė teismų praktikoje atskleistų įrodymų vertinimo taisyklių, nes neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų viseto ir tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų dėl nesutikimo su Patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis vertėmis.

18. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai nurodo:

18.1. Šiame ginče muitinė savo abejones grindė ne tik žema deklaruota ginčo prekių muitine verte, bet ir papildomomis nustatytomis aplinkybėmis: sąskaitose prekės aprašytos neišsamiai (nenurodyti prekių artikulai, dydžiai, spalvos), jose nėra pardavėjų parašų; skirtingų tiekėjų sąskaitos vizualiai atrodo identiškai; kai kuriose iš deklaracijų neteisingai nurodytas prekių tiekėjas; pareiškėjas nepateikė visų reikalingų dokumentų, o pateikti dokumentai yra neišsamūs bei prieštaringi, ir kt.

18.2. Pareiškėjas, teigdamas, jog muitinei buvo suteikta nekontroliuojama galimybė iš esmės lyginti objektyviai nepalyginamas prekes, kurių nei pardavimo momentas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, nei kiekis, nei kokybiniai parametrai nesutapo, ignoruoja tai, kad būtent tokio palyginimo principą minėtame 2016 m. birželio 16 d. sprendime EURO 2004. Hungary Kft. nurodė ESTT. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo Patikrinimo ataskaitoje konstatavo, jog nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, kurios atitiktų tapačioms ar panašioms prekėms keliamus reikalavimus, nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje, todėl, nesant galimybės nustatyti prekių muitinę vertę pirmesniais muitinio įvertinimo metodais, ginčo prekių muitinė vertė nustatytina vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu).

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus kaip ir ankstesniuose skunduose, o nauji jo argumentai dėl neleistinų įrodymų yra nepagrįsti, nes mokesčių administratorius, tikrindamas prekių muitinę vertę, rėmėsi pareiškėjo deklaruotais duomenimis (Sąjungos muitinės kodekso 5 str. 15 p. ir 15 str. 2 d.), ir pats pareiškėjas atsisakė pateikti mokesčių administratoriui sąskaitų vertinimus į lietuvių kalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 1A-105 „Dėl UAB „Orsena“ skundo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. S-163, kuriais nuspręsta pareiškėjo importuotoms prekėms netaikyti deklaruoto sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, perskaičiuoti prekių muitinę vertę bei įregistruoti pareiškėjui mokestinę prievolę, skirti baudą ir apskaičiuoti delspinigius, teisėtumo bei pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šioje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, kad muitinė ir pareiškėjas skirtingai vertina deklaruotos muitinės vertės patikimumą, sprendė, jog Vilniaus TM ginčo prekių muitinę vertę pagrįstai nustatė vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu).

22. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad šį mokestinį ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai, t. y. tikrinamas teismo sprendimas yra grindžiamas nevalstybine kalba įformintais dokumentais, kurių vertimai į lietuvių kalbą nepateikti.

23. ABTĮ 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybinės kalbos proceso principas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas. LVAT praktikoje, aiškinant ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodoma, kad teismas negali remtis į lietuvių kalbą neišverstais dokumentais. Įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia ABTĮ 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku (žr., pvz., 2010 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1380/2010, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-412-502/2021, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-94-968/2022).

24. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, akcentuoja, kad šioje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, kad muitinė ir pareiškėjas skirtingai vertina deklaruotos muitinės vertės patikimumą. Vadinasi, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, be kita ko, būtina įvertinti pareiškėjo muitinei pateiktus dokumentus, kuriais jis grindžia ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę. Tačiau nustatyta, kad didelė dalis paminėtų reikšmingų dokumentų yra įforminti ne lietuvių kalba (žr., pvz., Komisijos bylos II t., b. l. 87–107, 154, 156–161, 163, 168–170, 206–207; III t., b. l. 33, 54–57, 59, 102, 121, 137, 139–143, 153–154, 175, 187, 196; IV t., b. l. 30–32, 40, 60, 77, 81–83, 111, 113–116, 118–133, 147, 149–168, 178, 180–195; V t., b. l. 1, 17, 19).

25. Byloje nėra paminėtų ne lietuvių kalba surašytų bylai reikšmingų dokumentų teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintų vertimų į lietuvių kalbą, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo vertėjas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė proceso teisės normas, nes dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos (jos dalyko) kontekste įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad dėl paminėtos proceso teisės normų pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl paminėtą proceso teisės normos pažeidimą pripažįsta esminiu (ABTĮ 146 str. 1 d.).

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminį proceso teisės normų pažeidimą, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orsena“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė