c7ebea13-e48f-4a8e-85d6-a3acd8748cbf · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-748-658/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35735-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. S. (D. S.) skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D.

S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 netaikyti D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 1. D. S. nuteistas Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 2 metų 90 dienų laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 14 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2020 m. liepos 8 d.) – 1 metai 5 mėnesiai 6 dienos.

3. Komisija 2020 m. liepos 8 d. priėmė nutarimÄ Nr. 357-142, kuriuo nutarė D. S. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dėl savanoriÅ¡kumo principu vykdomų programų nesikreipė ir nedalyvavo, dėl specialybės įgijimo yra dar tik pateikęs praÅ¡ymÄ , nedalyvavo pykčio ir agresijos valdymo programoje. Nuteistasis turimus finansinius įsipareigojimus padengęs maža dalimi, neturi profesijos, turi maÅ¾Ä darbinę patirtį, kas apsunkina įsidarbinimo galimybes. Komisija taip pat nurodė, kad nuteistajam bÅ«dingas rizikingo elgesio modelis, stiprÅ«s impulsai ir pojūčių troÅ¡kimas, spontaniÅ¡ki, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Komisija sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. S. skundÄ dėl Komisijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad Komisija visapusiÅ¡kai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius, kurie dar nėra pakankami. Teismas sprendė, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Be to, Å¡iuo metu paleidus nuteistÄ jį lygtinai, bÅ«tų pažeisti visuomenės ir nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebÅ«tų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. II. Skundo ir atsiliepimo esmė 5. Nuteistasis D. S. skunde praÅ¡o panaikinti Komisijos 2020 m. liepos 8 d. nutarimÄ Nr. 357-142 ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lanko anoniminių alkoholikų kursus, taip pat pateikęs praÅ¡ymÄ lankyti pykčio ir agresijos elgesio programÄ , dirba pataisos įstaigos namų Å«kio dalyje, neturi galiojančių drausminių nuobaudų.

Jis vykdo visus turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi yra iÅ¡skaičiuojami 35 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio. Jis turi sugyventinę, su kuria jie Å¡iemet susilaukė mažamečio vaiko. Jo sugyventinei reikalinga visokeriopa jo pagalba tiek buityje, tiek ir auginant jų bendrÄ vaikÄ . Iki Å¡ios bausmės atlikimo jis dirbo pagal verslo liudijimÄ . Nuteistasis Å¡iuo metu mokosi 11 klasėje, o dėl specialybės įgijimo jo nepriėmė, kadangi įgyti specialybę užtrunka 2 metus, o jis atlikęs daugiau kaip 1/3 bausmės. 5.2.

Skunde pažymima, jog bÅ«damas laisvėje galėtų padėti savo Å¡eimai, o ypač mažamečiui vaikui, iÅ¡laikydamas jį finansiÅ¡kai. BÅ«damas laisvėje, jis turėtų realiÄ galimybę greičiau atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus. Be to, jis perkeltas į lengvÄ jÄ grupę, o tai rodo, jog jis savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ keičia iÅ¡ esmės. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusį BVK, taikant lygtinį paleidimÄ , galima skirti daugiau apribojimų ar intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Nuteistojo D. S. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. IÅ¡ aptarto straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ .

Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl nuteistajam D. S. netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. S. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (vienÄ trečdalį paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nuteistajam D.

S. nustatoma vidutinė – 83 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2020 m. sausio 22 d. D. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo dvylika balų, t. y. nuo 95 iki 83 balų, kas teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (38 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangÄ reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina įvertinti D. S. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planÄ nuteistasis vykdo – nuteistasis Å¡iuo metu mokosi 11 klasėje, dirba, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose arba yra pateikęs praÅ¡ymus jose dalyvauti, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus. Teigiamai D. S. elgesį apibÅ«dina ir tai, kad jis per visÄ bausmės laikotarpį yra 1 kartÄ skatintas, Å¡iuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamÄ vietÄ .

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymÄ , kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę D. S. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Pritariant skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Å¡is teistumas D. S. nėra pirmasis, vyrauja nusikaltimai nuosavybei ir žmogaus sveikatai. Be to, praeityje D. S. buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sÄ lygas jis pažeidė, laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau pakeista į areÅ¡tÄ , taip pat jis realiai atliko laisvės atėmimo bausmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Visa tai neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, neigiamÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos D. S. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikytos Å¡velnesnės bausmės ir net laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo.

Todėl abejotina, kad ir Å¡iuo atveju paleidus nuteistÄ jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, D. S. ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumÄ . Nors aplinkybės susijusios su veika, už kurios padarymÄ D. S. Å¡iuo metu atlieka bausmę, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Komisija ir teismas privalo vertinti visumÄ aplinkybių, kÄ ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistÄ jį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

Nagrinėjamu atveju, buvo įvertintas D. S. elgesys per visÄ pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota iÅ¡vada, kad jo pažanga Å¡iuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

11. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad D. S. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mÄ stymas bei elgesys, kurie, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, priskiriami D. S. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis stengiasi bÅ«ti atviras ir nuoÅ¡irdus, tačiau jo mÄ stymas yra abstraktus. Nuteistasis geba analizuoti ir kritiÅ¡kai vertinti savo elgesį, tačiau tai daro pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nepakankamai analizuoja svarbiausius ir didžiausiÄ Ä¯takÄ nusikalstamam elgesiui turėjusius veiksnius.

Jis gana impulsyvus, pirmenybę teikia skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmÄ stymui. Nuteistajam yra bÅ«dingas rizikingo elgesio modelis, kuriam bÅ«dingi stiprÅ«s impulsai, pojūčių troÅ¡kimas, spontaniÅ¡ki, neapgalvoti veiksmai ir sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas – jam stinga gilesnės savianalizės ir gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiÅ¡kiausios ir spręstinos. Jo problemų sprendimo įgÅ«džiai iÅ¡vystyti tik vidutiniÅ¡kai, nes jis nuolat pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiÅ¡kÄ ja morale nesuderinamas strategijas.

12. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus D. S. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

13. AukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia alkoholio vartojimas. Nuteistasis paskutines tris nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistojo problemos piktnaudžiaujant psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, nėra priskiriamos jo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintiems paskatinti veiksniams, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant D.

S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , vis tiek iÅ¡lieka aktualus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, D. S. iki patekimo į įkalinimo įstaigÄ nevengdavo alkoholio vartojimo, dėl to buvo atsidÅ«ręs ligoninėje. Nuteistojo teigimu, kurį laikÄ jis buvo „užsikodavęs“, tačiau sugebėjo alkoholio nevartoti tik apie pusę metų, o vėliau pradėjo vėl vartoti alkoholį ir tai tęsėsi iki pat Å¡ios bausmės vykdymo pradžios. Nuteistasis pateikė praÅ¡ymÄ dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės veikloje ir supranta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Taigi, nors Å¡iuo metu alkoholio vartojimo problema iÅ¡ dalies suvaldyta, tačiau pasikeitus aplinkybėms (pvz., susidÅ«rus su stipriomis emocijomis, iÅ¡gyvenimais, aplinkos pokyčiais) Å¡is veiksnys labai gretai gali aktyvuotis. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas už alkoholio vartojimÄ , nori dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupėje ir stengiasi keisti mÄ stymÄ ir elgesį teigiama linkme, tačiau, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, visa tai dar nesudaro pagrindo daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio.

14. AukÅ¡tesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu D. S. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 2 130,96 Eur sumai, tačiau Å¡iuo metu padengta vos 64,69 Eur. Be to, nuteistasis turi mažametį vaikÄ , prie kurio iÅ¡laikymo taip pat turi prisidėti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis laisvėje stabilaus ir pakankamo pajamų Å¡altinio neturėjo, gaudavo bedarbio paÅ¡alpÄ ir Å¡iek tiek pajamų turėjo iÅ¡ nelegalaus darbo užmokesčio, padėdavo sesuo.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad išėjęs į laisvę turėtų realiÄ galimybę greičiau atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti D. S. vengti legalaus darbo ir slėpti oficialias pajamas ar net vėl nusikalsti. Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog Å¡ioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint didelių finansinių įsipareigojimų, D.

S. nededa maksimalių pastangų jiems atlyginti.

15. Å ių duomenų kontekste, įvertinus D. S. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo vis tik nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryÅ¡ių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog Å¡is faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad Å¡i aplinkybė, t. y.

Å¡eimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D. S. bÅ«nant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistÄ jį nuo jo nusikalstamo elgesio. Tuo labiau, kad nuosprendžiu, kuriuo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę Å¡iuo metu D. S. atlieka, jis nuteistas už smurto vartojimÄ prieÅ¡ savo sugyventinę, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nėščia. Dėl to Å¡iuo atveju abejotina, jog nuteistojo Å¡eima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju.

16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių D. S. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , iÅ¡ esmės pritaria ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo D. S. (D. S.) skundÄ ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis