2024-08-07 Nr. CB-5189-2-68-3-11497-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2991

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11497-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 30 d. paduotu ieškovo Z. S. (Z. S.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovo atleidimas iš viešosios įstaigos Centro poliklinika direktoriaus pareigų pripažintas neteisėtu; ieškovas negrąžintas į jo eitas viešosios įstaigos Centro poliklinika direktoriaus pareigas, laikyta, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ieškovui priteista iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 61 398,40 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 422,84 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo apeliacinis skundas, ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą tenkinti ir grąžinti ieškovą į viešosios įstaigos Centro poliklinika direktoriaus pareigas, arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo apeliacinis skundas, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalį, negrąžindami ieškovo į darbą teismai nepagrįstai suabsoliutino ir netinkamai įvertino aplinkybes apie šalių įtemptus santykius. Bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, jog realiai egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta negrąžinimo į darbą priežastis – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl teismams nebuvo pagrindo teigti, jog, ginčą išsprendus ieškovo naudai, darbo santykių tąsa taptų neįmanoma. Byloje taip pat nėra duomenų apie sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų priežastis ir mero, priėmusio skundžiamą potvarkį, pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindus.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadą, kad ieškovo negrąžinti į darbą prašė darbdavė (atsakovė), nurodydama, kad prarado pasitikėjimą juo, neteisingai įvertino įrodymus. Nuspręsdami, kad, neteisėtai atleistą darbuotoją grąžinus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismai turėjo nustatyti, kad dėl kilusio darbo ginčo ar dėl kitų priežasčių ne atsiras, o jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržys ar apskritai eliminuos galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti. Spręsdami priešingai teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010), neįvertino, kad byloje nebuvo nustatyta konkrečių ir objektyvių ieškovo negalėjimo vykdyti pareigas priežasčių. Dėl to teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą. DK 218 straipsnyje numatyta galimybę negrąžinti darbuotojo į buvusį darbą, jeigu to prašo darbdavys, tačiau šio straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas turi būti taikomas tik tada, kai to prašo darbdavys.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė