2021-12-01 Nr. AB-25677-3-61-3-03525-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-768-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03525-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. A., A. M., S. S., A. M., R. U. ir V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. A., A. M., S. S., A. M., R. U. ir V. Č. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai G. A., A. M., S. S., A. M., R. U. ir V. Č. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami pripažinti Nemokumo administratorių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. visuotinį narių susirinkimą neįvykusiu, visus Nemokumo administratorių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento.

Pareiškėjai kartu su skundu padavė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nemokumo administratorių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. visuotinio narių susirinkimo (toliau – ir visuotinis narių susirinkimas) visų priimtų sprendimų galiojimą (toliau – ir Reikalavimo užtikrinimo priemonė).

Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad, netaikant Reikalavimo užtikrinimo priemonės, kyla reali grėsmė, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik Nemokumo administratorių rūmams (toliau – ir Rūmai), bet gali būti pažeistas ir viešasis interesas.

Pareiškėjai nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – ir JANĮ) ir Rūmų įstatus, Rūmų veikla yra neatsiejamai susijusi su viešuoju interesu ir stabilumu nemokumo srityje. Pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai ir nurodytos aplinkybės rodo, kad visuotinio narių susirinkimo metu priimti sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti. Visuotinio susirinkimo metu panaudota fizinė ir psichologinė agresija peržengė protingumo ir sąžiningumo principų ribas. Tokiu būdu priimti sprendimai, kai nebuvo sudarytos galimybės nariams išreikšti savo tikrąją valią, vadovaujantis demokratijos principais, negali būti laikomi teisėtais.

Pareiškėjai nurodė, kad Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą papildomai pagrindžia ir galimas nesąžiningas siekis išvengti kitoje byloje priimto teismo sprendimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjų skundas Rūmams dėl visuotinio narių susirinkimo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimų, susijusių su prezidiumo narių atšaukimu.

Pareiškėjai pažymėjo, kad, netaikant Reikalavimo užtikrinimo priemonės, susidarys situacija, kai bus visiškai paralyžiuota Rūmų veikla. Skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai patvirtina, kad Rūmuose yra susidariusi dvivaldystės situacija, kai veikia du prezidiumai ir du vadovai. Dėl susidariusios situacijos Rūmai negali užtikrinti jiems JANĮ ir įstatuose pavestų funkcijų įgyvendinimo, užtikrinti viešąjį interesą. Tikėtina, kad Rūmai ir toliau bus įtraukiami į teisminius procesus ir kitokio pobūdžio ginčus. Skundžiamų sprendimų, kurie yra neteisėti nuo priėmimo momento, vykdymas sukels didelę žalą ir tretiesiems asmenims. Teismui laikinai nesureguliavus situacijos, egzistuoja didelė tikimybė, jog Rūmai sulauks įvairaus pobūdžio reikalavimų dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų valdymo organų veiklą perėmusių asmenų sudarytų sandorių, nutrauktų sutarčių, prašymų grąžinti pinigines lėšas, esančias depozitinėje sąskaitoje, reikalavimo, kad Rūmų nariai mokėtų įmokas ir pan. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad skundžiami sprendimai yra aktyviai vykdomi, dėl to būtina kuo greičiau laikinai sureguliuoti susidariusią situaciją.

Pareiškėjai akcentavo, kad Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeis nei Rūmų, nei viešojo intereso, nes skundžiamų sprendimų galiojimo sustabdymo metu Rūmų valdymą toliau vykdys teisėtai išrinkti prezidiumo nariai ir prezidiumo pirmininkas, prezidiumo paskirtas Rūmų vadovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą ir netenkino pareiškėjų prašymo taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis JANĮ 139 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsniu, 154 straipsnio 5 dalimi, padarė išvadą, kad ginčijamais sprendimais paskirtas naujos sudėties prezidiumas turi pareigą prezidiumui priskirtas funkcijas atlikti nepažeisdamas JANĮ ir Rūmų paskirties. Tokia padėtis, kai vienas pagrindinių Rūmų organų visiškai negalėtų funkcionuoti dėl jo įgaliojimų sustabdymo, nėra galima. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, jog prezidiumas ruoštųsi priimti konkrečius suinteresuotų asmenų (nemokumo administratorių ar kitų asmenų) teises pažeidžiančius ir įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad prezidiumo narių išrinkimas yra kvestionuojamas teisme, savaime nesuteikia pagrindo iš anksto vertinti prezidiumo priimamus sprendimus kaip galimai neteisėtus ir neigiamai veikiančius Rūmų interesus ir keliančius didelę grėsmę. Konkretūs Rūmų prezidiumo sprendimai, kurie būtų priimti pažeidžiant teisės aktus ir kurie sukeltų neigiamas pasekmes nemokumo administratorių bendruomenei, galėtų būti atskirai ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytus argumentus, įvertinęs byloje ginčijamų nutarimų pobūdį ir byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog, nepritaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė ir naujus įrodymus, kurie, pareiškėjų nuomone, patvirtina, kad Rūmų prezidiumo narių grupė siekia neteisėtai pertvarkyti Rūmų prezidiumą ir įgyvendina apskųstus Rūmų visuotinio narių susirinkimo 2021 m. rugsėjo 28 d. priimtus sprendimus.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui ir prašyme taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, į prašymo taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai prašo ne laikinai sustabdyti Rūmų prezidiumo veiklą ar jo įgaliojimus, o tik laikinai sustabdyti Rūmų visuotinio narių susirinkimo metu priimtų nutarimų, kurie, pareiškėjų nuomone, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, galiojimą, nes jie buvo priimti, neteisėtai papildžius susirinkimo darbotvarkę ir priėmus sprendimus darbotvarkėje neskelbtais klausimais. Rūmai šiuo metu turi teisėtai išrinktą prezidiumą. Pritaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonę, Rūmai neliktų be prezidiumo. Be to, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamais sprendimais nebuvo paskirtas naujos sudėties prezidiumas. Tačiau skundžiami sprendimai patvirtina, kad ateityje bus siekiama pakeisti teisėtai išrinktą prezidiumą ir vadovus.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, nepritaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Skunde išdėstytos faktinės aplinkybės įrodytos rašytiniais įrodymais (A. B. pristato save tretiesiems asmenims kaip Rūmų vadovą, perimta prieš tai buvusios Rūmų vadovės darbo vieta, nutraukiamos teisėtai sudarytos sutartys, prašoma grąžinti pinigines lėšas, esančias depozitinėje sąskaitoje, reikalaujama, kad nariai mokėtų įmokas), kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Pareiškėjai pažymi, kad aplinkybes dėl dvivaldystės patvirtina įvykiai, įvykę padavus teismui prašymą taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę. Rūmų nariai nežino, kas yra tikrasis ir teisėtas Rūmų prezidiumas ir vadovas. Susidariusi situacija kelia nesusipratimus tarp Rūmų narių, trukdo santykiams su trečiaisiais asmenimis, valdžios institucijomis, kuriose reikia atstovauti Rūmų interesams. Apie Rūmuose įsivyravusį chaosą yra skelbiama visuomenės informavimo priemonėse, susidariusi situacija kelia visuomenės susidomėjimą ir susirūpinimą.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamas ginčas ir prašymas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę yra susijęs su viešuoju interesu. Susidariusi situacija yra neaiški, todėl teismas turi atstatyti stabilumą. Aptarta situacija ir galimi tolimesni teisminiai ginčai daro didelę žalą ne tik Rūmams, jo nariams, bet pažeidžia ir viešąjį interesą.

Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įrodančių, kad egzistuoja reali grėsmė, jog, nepritaikius Reikalavimo užtikinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Atsakovas Rūmai atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Rūmai nurodo, kad Rūmų visuotiniame narių susirinkime 2019 m. rugsėjo 13 d. išrinktas prezidiumas ir paskirtas vadovas, kurie yra įregistruoti Juridinių asmenų registre, šiuo metu veikia teisėtai. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. valdęs prezidiumas ir vadovas nėra teisėtai išrinkti ir paskirti, nes jie neįregistruoti Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens valdymo organų narių pakeitimai įsigalioja tik nuo įregistravimo minėtame registre momento. Dėl to šiuo atveju neegzistuoja jokia neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, kuriuos bando įrodyti pareiškėjai. Rūmuose nėra jokios valdymo organų dvivaldystės.

Rūmai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kurios atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė tikruosius pareiškėjų ketinimus sustabdyti ne priimtų sprendimų galiojimą, o Juridinių asmenų registre įregistruotų narių įgaliojimus, sudarant sąlygas veikti Rūmų visuotinio narių susirinkime 2020 m. rugsėjo 4 d. išrinktam, tačiau Juridinių asmenų registre neįregistruotam prezidiumui ir vadovui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti 2021 m. spalio 20 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjai skundžia visą pirmosios instancijos teismo nutartį, įskaitant ir jos dalį, kuria pareiškėjų skundas buvo priimtas, tačiau iš pareiškėjų atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas jų prašymas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytus motyvus, nagrinės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ta apimtimi, kuria buvo netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjai neįrodė, kad, nepritaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjų prašymo taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus ir padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad, nepritaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik Rūmams, bet ir viešajam interesui. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Rūmų visuotinio narių susirinkimo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimai, priimti nesilaikant JANĮ ir įstatuose nustatytos tvarkos, yra neteisėti nuo jų priėmimo momento, dėl Rūmuose susidariusios dvivaldystės yra priimami neteisėti sprendimai, kuriais daroma neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia (prima facie) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išaiškinta, kad: asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS368-143/2017); proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1418-146/2015); pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai apskundė Rūmų visuotinio narių susirinkimo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimus, kuriais nuspręsta dėl visuotinio narių susirinkimo sekretoriaus, visuotinio narių susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos, visuotinio narių susirinkimo pirmininko rinkimo, visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės, visuotinio narių susirinkimo darbo reglamento, Rūmų prezidiumo metinės veiklos ataskaitos patvirtinimo, Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 4 d., metu priimtų nutarimų 8–11 darbotvarkės klausimais panaikinimo, Rūmų prezidiumo posėdžio, vykusio 2020 m. lapkričio 17 d., metu priimto nutarimo 3 darbotvarkės klausimu atšaukimo, Rūmų prezidiumo ir prezidiumo pirmininko pareigų ėjimo (vykdymo) bei pavedimo dėl naujo Rūmų visuotinio narių susirinkimo organizavimo, Rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2021 m. birželio 8 d., metu priimto nutarimo 2 darbotvarkės klausimu atšaukimo, Rūmų prezidiumo narių rinkimo, Nemokumo administratorių etikos kodekso papildomų ir pakeitimų patvirtinimo, Rūmų 2021–2022 m. biudžeto patvirtinimo, revizijos komisijos veiklos ataskaitos, Rūmų finansinės ataskaitos patvirtinimo, Revizijos komisijos nario rinkimo, Garbės teismo nuostatų pakeitimų patvirtinimo ir Rūmų įstatų papildymų ir pakeitimų patvirtinimo.

Būtinybę taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai grindė tuo, kad skundžiamais sprendimais Rūmuose susidarė faktinė dvivaldystė, dėl kurios Rūmų veikla yra apsunkinta, Rūmai negali tinkamai vykdyti jiems teisės aktuose priskirtų funkcijų, dėl to yra pažeidžiamas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skunde, prašyme taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę, atskirajame skunde ir Rūmų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad yra kilusi reali grėsmė, jog, netaikant Reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje ginčijamų sprendimų matyti, jog dalis sprendimų yra susiję su prezidiumo narių išrinkimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams, kurie susiję su naujų prezidiumo narių išrinkimu. Aplinkybė, jog Rūmų visuotinio narių susirinkimo sprendimai yra apskųsti teisme, pati savaime nesuteikia pagrindo tokius sprendimus iš anksto vertinti kaip neigiamai veikiančius Rūmų interesus ar keliančius grėsmę, kad bus padaryta didelė žala ar pažeistas viešasis interesas. Rūmų organai, būdami atsakingi už jiems suteiktų funkcijų įgyvendinimą, turi diskrecijos teisę atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei yra atsakingi už pasirinkimą, priimdami sprendimus, jie turi įvertinti galinčias kilti neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę už atliekamus veiksmus ar priimamus sprendimus, o dėl sprendimų priėmimo galinčios kilti neigiamos pasekmės galėtų ir turėtų būti pašalintos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia pozicija palaikoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Rūmų visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-492/2020).

Vertindama pareiškėjų prašyme taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl ateityje galinčios kilti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus ir negali būti grindžiamas prielaidomis apie galimas neigiamas pasekmes ateityje ar aplinkybėmis, susijusiomis su siekiu išvengti ateityje galimų teisminių ginčų. Šiuo atveju pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad Rūmai patirs tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su pareiškėjų nurodomomis aplinkybėmis (faktiškai susidariusia dvivaldyste, nutraukiamomis sutartimis, sudarytomis su trečiaisiais asmenimis, veiksmais, kuriais priimami Rūmų finansiniai sprendimai, ateityje galbūt kilsiančiais teisminiais ginčais), nėra pakankamas pagrindas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjai nepateikė argumentų, kuriais remiantis teisėjų kolegija turėtų pagrindą kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytus motyvus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjai neįrodė, kad, nepritaikius Reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, pagrįstai nutarė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. A., A. M., S. S., A. M., R. U. ir V. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė