c7e9caef-46ea-42c3-84d3-312ee1e97084 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2A-23-524/2019 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00450-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; (S) 2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.3.1.18.4 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

S., trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Palangos projektai“, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybei, dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ir pagal trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų (jų dalies) – priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I . Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančiÄ 161,92 m2 bendro ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „A ir S projektai“ parengtame projekte pažymėtÄ indeksais G1, G2, 2-20, 2-20a, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2-25, 2-26, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24, 3-25, 3-26, o atsakovei UAB „Palangos projektas“ priteisiant likusiÄ patalpų dalį, projekte pažymėtÄ indeksais 1-1, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35;

2) nustatyti atlygintinį neterminuotÄ servitutÄ tarnaujančiajam daiktui – atsakovui UAB „Palangos projektas“ priklausančiai 1,79 m2 bendro ploto patalpai, UAB „A ir S projektai“ parengtame projekte pažymėtai indeksu 1-28, bei 3,34 m2 bendro ploto patalpos daliai, UAB „A ir S projektai“ parengtame projekte pažymėtai indeksu 1-29, esančioms Patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡pataujančiojo daikto, t. y. ieÅ¡kovui A. S. nuosavybės teise priklausančių 161,92 kv. m bendro atidalytinų patalpų atžvilgiu;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. S. atsakovei UAB „Palangos projektas“ 1379,20 Eur kompensacijÄ už neterminuoto servituto nustatymÄ ;

4) priteisti iš atsakovo ieškovui visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė faktines aplinkybes, jog 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 1208 buvusiai VĮ „Palangos projektas“ (šiuo metu UAB „Palangos projektas“) buvo pavesta perduoti buvusiai Palangos miesto valdybai (šiuo metu Palangos miesto savivaldybė) 75400/112111 dalį 754 m2 bendro ploto administracinių patalpų, esančių administracinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovo iniciatyva, vykdant šį potvarkį, 1994 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, po kurių Savivaldybei nurodytos perduoti patalpos ir atsakovui teksiančios patalpos (likusi jų dalis po perdavimo) buvo padalytos į du atskirus turtinius kadastrinius vienetus, suteikiant jiems atskirus unikalius numerius:

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Po atliktų kadastrinių matavimų 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė buvo įpareigota perduoti Savivaldybei 754 m2 bendro ploto administracines patalpas, nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais 1-2, 1-15 ir 1-24 (pirmajame Pastato aukÅ¡te), taip pat pažymėtas indeksais nuo 2-1 iki 2-33 (t. y. visas Patalpas antrajame Pastato aukÅ¡te) bei indeksais nuo 3-1 iki 3-20 ir nuo 3-27 iki 3-33. Dėl 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akte įsivėlusios klaidos, atsakovė vietoj 754 m2, faktiÅ¡kai perdavė Savivaldybei tik 695,42 m2 bendro ploto patalpų dalį, nes į 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akto PriedÄ Nr. 1 nebuvo įtrauktos Savivaldybei privalėtos perduoti antrajame pastato aukÅ¡te esančios patalpos, inventorizacinėje byloje pažymėtos indeksais nuo 1-20 iki 1-26.

Po 1995-09-20 perdavimo–priėmimo akto sudarymo nuo 1995 m. rugsėjo 20 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. atsakovė asmeninės nuosavybės teise oficialiai disponavo 367,11 m2 bendro ploto administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Savivaldybė – 754,00 m2 bendro ploto administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai atsakovės ir Savivaldybės disponuojamų patalpų plotai pastate nesutapo su NTR išrašuose nurodytais duomenimis, nes dėl Savivaldybei neperduotų 58,58 m2 bendro ploto patalpų atsakovė faktiškai disponavo 425,69 m2, o Savivaldybė – 695,42 m2 bendro ploto patalpomis.

Atsakovei priklausančiÄ 16192/36711 dalį administracinių patalpų 2004-05-31 antstolė M. T. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu pardavė ieÅ¡kovo A. S. tėvui D. S.. IeÅ¡kovo tėvas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 161,92 m2 bendro ploto administracinių patalpų dalį, inventorizacinėje byloje pažymėtÄ indeksais: G1 – 19,40 m2; G2 – 19,28 m2 (pirmajame pastato aukÅ¡te); 2-20 – 6,38 m2; 2-20a – 1,12 m2; 2-21 – 3,30 m2; 2-22 – 8,61 m2; 2-23– 12,21 m2; 2-24 – 8,83 m2; 2-25 – 8,48 m2; 2-26 – 8,80 m2 (antrajame pastato aukÅ¡te); 3-21 – 10,31 m2; 3-22 – 8,31 m2; 3-23– 12,79 m2; 3-24 – 14,37 m2; 3-25 – 10,11 m2; 3-26 – 9,62 m2 (trečiajame pastato aukÅ¡te).

Atsakovė vykdymo proceso metu pardavė ieškovo tėvui antrame pastato aukšte esančias patalpas, pažymėtas indeksais nuo 2-20 iki 2-26, nors realiai šias patalpas atsakovė privalėjo perduoti Savivaldybei vykdydamas 1994 m. gruodžio 1 d. Vyriausybės potvarkį. Po patalpų pardavimo atsakovei oficialiai turėjo likti 205,19 m2 bendro ploto patalpų dalis, tačiau realiai liko faktiškai didesnė dalis, t. y. pirmajame pastato aukšte ir inventorizacinėje byloje pažymėtos indeksais patalpos 1-1, nuo 1-3 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-23 ir nuo 1-25 iki 1-35. 2005 m. balandžio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovo tėvas D.

S. perleido jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiÄ 161,92 m2 bendro ploto administracinių patalpų dalį savo sÅ«nui ieÅ¡kovui A. S.. Po 16192/36711 dalies patalpų įsigijimo 2004 m. gegužės 31 d. aktu buvo nustatyta ir naudojimosi patalpomis tvarka, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimÄ turto dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau susiklostė tokia faktinė situacija, jog ieÅ¡kovo tėvas (o po to ieÅ¡kovas) į jam priklausiančiÄ patalpų dalį, esančiÄ antrame ir trečiame pastato namo aukÅ¡te, galėjo patekti tik per bendro naudojimo laiptinę, į kuriÄ patenkama pro vakarinį pastato įėjimÄ bei atsakovui priklausančias patalpas (koridorių), inventorizacinėje byloje pažymėtas indeksais 1-28 ir 1-29 (1,22 × 2,74 = 3,34 m2 ploto dalis), kurioms nebuvo nustatytas bendro naudojimo režimas.

IeÅ¡kovas pasiÅ«lė atsakovei atidalyti patalpas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra, ir Å¡iuo tikslu ieÅ¡kovo užsakymu UAB „A ir S projektai“ parengė ginčo Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų atidalijimo į du atskirus turtinius vienetus techninį projektÄ , pagal kurį ieÅ¡kovo praÅ¡omas suformuoti atskiras nekilnojamasis daiktas visiÅ¡kai atitiko idealiÄ jÄ ieÅ¡kovo kaip bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, kuria ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai disponavo nuo pat 2005 m. balandžio 20 d.

Atsakovė su ieÅ¡kovo pateiktu pasiÅ«lymu nesutiko ir savo sutikimo nemotyvavo, o tarp Å¡alių kilus konfliktui dėl patalpų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovės vadovo nurodymu buvo užrakintos vakarinio pastato įėjimo durys, tokiu bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovo atimant galimybę patekti į bendro naudojimosi laiptinę pro atsakovei priklausantį koridorių (patalpÄ , Inventorizacinėje byloje pažymėtÄ indeksu 1-28 bei 3,34 m2 ploto dalį, pažymėtÄ indeksu 1-29.), t. y. ieÅ¡kovas neteko galimybės patekti į antrame ir trečiame aukÅ¡te esančiÄ jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ patalpų dalį.

Nurodoma, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektinį pasiÅ«lymÄ suformuoti du atskiri nekilnojamieji daiktai visiÅ¡kai atitiktų idealiÄ sias ieÅ¡kovo ir atsakovės kaip bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei visiÅ¡kai tenkintų nuo 2004 m. gegužės 31 d. galiojusiÄ patalpų naudojimosi tvarkÄ , o po atidalijimo pastate iÅ¡ viso bÅ«tų trys atskiri turtiniai vienetai – 161,92 m2 patalpos, asmeninės nuosavybės teise priklausančios ieÅ¡kovui, 205,19 m2 (+ 58,58 m2) patalpos, priklausančios atsakovui, ir 754,00 m2 (- 58,58 m2) bendro ploto, priklausančios Savivaldybei, tai taip pat atitiktų Å¡alių turimas ir Å¡iuo metu faktiÅ¡kai valdomas dalis pastate.

Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad jam neturint jokių kitų galimybių patekti į antrame ir trečiame pastato aukÅ¡te esančias ir jo naudojamas patalpas, tik naudojantis bendrojo naudojimo laiptine, į kuriÄ patekti galima tik pro atsakovei priklausančias patalpas 1-28 ir 1-29 (koridorių), praÅ¡o pagal analogijÄ taikyti CK 4.126 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teismo teisę nustatyti servitutÄ (teisę naudotis kitam asmeniui priklausančiu daiktu). Be servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį bei suteikti teisę bet kuriuo paros metu naudotis Å¡iomis patalpomis ir vakariniu pastato įėjimu, t. y.

įeiti, iÅ¡eiti, neÅ¡ti su ieÅ¡kovui priklausančių patalpų naudojimu, valdymu ir disponavimu, remontu susijusius daiktus ir t.t. Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti servitutÄ 5,12 m2 bendro ploto atsakovei priklausančių patalpų daliai neterminuotam laikui, tačiau Å¡ios patalpos ir toliau liks atsakovės nuosavybe, mano, jog atsakovui mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydis turi nevirÅ¡yti pusės 5,12 m2 bendro ploto patalpų vidutinės rinkos vertės – 1 379,20 Eur (538,75 Eur × 5,12 m2 ÷ 2 = 1379,20 Eur).

3. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o priteisti Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamÄ sias patalpas-administracines patalpas (jų dalį), esančias (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir UAB „A ir S projektai“ parengtame plane (2017 m.) pažymėtas indeksais: patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 3-20a (spinta, 1,65 m2); patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-35 (salė, 48,69 m2); 1/2 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-16 (koridorius, 0,815 m2 iÅ¡ bendro patalpos ploto 1,63 m2); 3767/10000 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-17 (ventiliatorinė, 7,425 m2 iÅ¡ bendro patalpos ploto 19,71 m2).

4. Nurodo, kad vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis ginčo objekto bendrÄ plotÄ sudaro 1121,11 m2. Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 754 m2 ploto negyvenamosios patalpos-administracinės patalpos (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), o likusį 367,11 m2 plotÄ bendrÄ ja daline nuosavybės teise valdo atsakovė UAB „Palangos projektas“ (20519/36711 dalimi) ir ieÅ¡kovas A. S. (16192/36711 dalimi). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-01 potvarkio Nr. 1208 „Dėl patalpų perdavimo“ pagrindu VÄ® „Palangos projektas“ (dabar – UAB „Palangos projektas“) perdavė Palangos miesto savivaldybei (tuo metu – Palangos miesto valdyba) negyvenamÄ sias patalpas, esančias administraciniame pastate (duomenys neskelbtini).

Tačiau 1995-09-18 perdavimo–priėmimo akte yra esminė skaičiavimo klaida, nes atlikus 1995-09-18 perdavimo–priėmimo akto priede nurodomų perduodamų patalpų plotų skaičiavimus, susidaro 695,42 m2 ploto, nors pagal Vyriausybės 1994-12-01 potvarkį ir 1995-09-18 perdavimo–priėmimo aktÄ buvo perduota 754 m2 ploto patalpų. Pastebi, kad nors 1995-09-18 perdavimo–priėmimo aktu Palangos miesto savivaldybei perduota patalpa, pažymėta indeksu 3-20 (kabinetas, 12,5 m2), tačiau neperduota spinta, pažymėta indeksu 3-20a (1,65 m2).

Todėl praÅ¡o Palangos miesto savivaldybei priteisti patalpÄ , kurios plotas arčiausiai trÅ«kstamo – patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-35 (salė, 48,69 m2). O kad bÅ«tų užtikrintas realus patekimas į Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksu 1-15 (3,74m2), praÅ¡o priteisti 1/2 dalį patalpų, pažymėtų indeksu 1-16 (koridorius, 0,815 m2 iÅ¡ bendro patalpos ploto 1,63 m2), bei 3767/10000 dalį patalpų, pažymėtų indeksu 1-17 (ventiliatorinė, 7,425 m2 iÅ¡ bendro patalpos ploto 19,71 m2).

Nurodo, kad Palangos miesto savivaldybė negali iki galo įgyvendinti savo nuosavybės teisių ginčijamo objekto – administracinių patalpų pastate (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi neturi galimybių faktiÅ¡kai valdyti, naudoti ir disponuoti visÄ jai priklausančiÄ nuosavybę Å¡iame pastate, tuo tarpu atsakovė UAB „Palangos projektas” yra nepagrįstai praturtėjęs trečiojo asmens sÄ skaita. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieÅ¡kovo A.

S. patikslintus ieškinio ir trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės savarankiškus reikalavimus atmetė, priteisė iš ieškovo A. S. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Palangos projektas“.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikslinti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens reikalavimai grindžiami kadastro duomenimis, nustatytais 1994 m. gruodžio 20 d., pagal juos praÅ¡oma atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos specialistės N. G. pastato (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 2018 m. vasario 9 d. užfiksuoti pastato kadastro duomenys skiriasi nuo 1994 m. gruodžio 20 d. užfiksuotų pastato kadastro duomenų. 1994 m. gruodžio 20 d. pastato kadastro matavimo duomenys nesutampa ir su kitos specialistės R.

A. užfiksuotais daikto kadastriniais matavimais, atliktais 2014 m. kovo 10 d. Dalyvaujančių byloje asmenų teigimu, duomenys nesutampa dėl vidaus patalpų perplanavimo ir dėl anksčiau netiksliai užfiksuotų duomenų. Specialisčių užfiksuoti aktualÅ«s pastato (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre neįregistruoti, tačiau teismui nekelia abejonių specialisčių, turinčių matininko kvalifikacinius pažymėjimus, atlikti kadastriniai matavimai. IeÅ¡kovas atsisako aktualius kadastro duomenis registruoti ir praÅ¡o turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti pagal 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro duomenis.

Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas priteisti – atidalyti jo dalį, taip pat grindžiamas 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro duomenimis, tačiau ir trečiojo asmens prašomų priteisti – atidalyti – patalpų duomenys nesutampa su specialisčių N. G. ir R. A. užfiksuotais pastato (duomenys neskelbtini), patalpų kadastrinių matavimų duomenimis. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus nekilnojamieji daiktai formuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatytais būdais.

Å ioje nuostatoje pateiktas nekilnojamųjų daiktų formavimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as ir vienas iÅ¡ jų atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens reikalavimai atidalyti turtÄ turi bÅ«ti pagrįsti leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie atitiktų ne tik visų bendraturčių interesus, bet ir įstatymo reikalavimus dėl praÅ¡omo atidalyti turto kadastro duomenų teisingumo.

Å iems duomenims esant netiksliems, turto atidalijimas iÅ¡ esmės gali pažeisti kitų bendraturčių interesus, o tai prieÅ¡tarautų turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagrindiniams principams – nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo bÅ«do. Pažymėtina, kad su pirminiu ieÅ¡kiniu buvo pateiktas turto atidalijimo projektas, atitinkantis visų bendraturčių interesus, tačiau tikslindamas reikalavimus, ieÅ¡kovas pakeitė pozicijÄ ir patikslintais reikalavimais praÅ¡o atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal Å¡iuo metu neaktualius 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinius pastato ir jame esančių patalpų duomenis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patikslintais reikalavimais, pagal kuriuos praÅ¡oma nagrinėti bylÄ , ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovui priskirti patalpas, kurias priteisti – atidalyti praÅ¡o trečiasis asmuo savarankiÅ¡ku reikalavimu ir Å¡i aplinkybė įrodo, kad ieÅ¡kovo net ir patikslinti reikalavimai nėra tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Be to, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo nepateikė teismui specialisto parengto nekilnojamojo turto pasidalijimo plano (schemos), rėmėsi tik 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimo duomenimis ir savo skaičiavimais, kaip jau teismas nustatė, kurie yra neaktualÅ«s, netikslÅ«s ir neatitinka realios pastato (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų padėties.

Teismas mano, kad nesant turto kadastrinių duomenų patikslinimo, atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės negalimas, todėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens reikalavimai pagal pateiktus įrodymus ir duomenis negali bÅ«ti tenkinami. Teismas, įvertinęs patikslintų ir trečiojo asmens reikalavimų pagrįstumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo neįvykdė procesinės įrodinėjimo pareigos ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis reikalavimų neįrodė, siÅ«loma atidalijimo tvarka grindžiama netiksliais turto kadastro duomenimis, neatitinka visų bendraturčių interesų, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo pagal esamus duomenis turtÄ atidalyti.

Pažymėtina ir tai, kad atidalijus turtÄ pagal netikslius turto kadastro duomenis, gali bÅ«ti pažeisti ne tik bendraturčių interesai, bet toks teismo sprendimas gali bÅ«ti neįgyvendintas, nes, dalyvaujančių byloje asmenų teigimu, pastate yra pertvarkytų patalpų su pasikeitusiais plotais, todėl teismo sprendimas atidalyti turtÄ ir paskirstyti patalpas, kokių faktiÅ¡kai nėra, bÅ«tų neįmanoma. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju bÅ«tų pažeistas esminis teismo sprendimo priėmimo principas – jo įgyvendinimas, taip pat nebÅ«tų pasiektas teisinės taikos tikslas.

Netenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl atlygintinio neterminuoto servituto nustatymo tais pačiais anksčiau paminėtais faktiniais ir teisiniais argumentais, nes tik įstatymų nustatyta tvarka patikslinus ir vieÅ¡ajame registre įregistravus ginčo objekto – pastato (duomenys neskelbtini), – duomenis, pagal juos pasirengus turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės planÄ (schemÄ ) yra pagrindas spręsti dėl bendraturčio galimybės laisvai ir nevaržomai patekti į savo patalpas ir naudotis savo nuosavybe.

IeÅ¡kovas su pirminiu ieÅ¡kiniu pateikdamas turto atsidalijimo planÄ , nebuvo pateikęs reikalavimo dėl servituto ir Å¡i aplinkybė įrodo, kad bendraturčiai turi galimybę savo nuosavybe naudotis netrukdomai nesuvaržant kito bendraturčio nuosavybės teisių. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai 7. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį patenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl 1994 m. gruodžio 20 d. NTR iÅ¡vieÅ¡intų ir iki Å¡iol nenuginčytų (nepatikslintų) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų teisingumo bei galimybės jais vadovautis. 7.2.

Pirmosios instancijos teismas padarė aiÅ¡kias įrodymų vertinimo bei logikos klaidas iÅ¡ pradžių konstatuodamas, jog su pirminiu ieÅ¡kiniu pateiktas turto atidalijimo projektas (schema) buvo atitinkantis visų bendraturčių interesus ir pagal jį bÅ«tų buvęs galimas atidalijimas, tačiau tikslindamas reikalavimus, ieÅ¡kovas neva pakeitė pozicijÄ ir patikslintais reikalavimais prašė atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ne pagal tÄ patį patikslintÄ projektÄ , o pagal Å¡iuo metu neaktualius 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinius pastato ir jame esančių patalpų duomenis.

IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kinio pirmuoju reikalavimu prašė atidalyti jam priklausančias patalpas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ne 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų bylos pagrindu, kaip klaidingai konstatavo teismas, o vadovaudamasis UAB „A ir S projektai“ parengta naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo schema bei vėliau į bylÄ kartu su 2019 m. vasario 12 d. patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktu pakoreguotu pastato pirmojo aukÅ¡to eksplikacijos planu, kuris buvo tos pačios su pradiniu ieÅ¡kiniu pateiktos schemos sudėtinė dalis. 7.3.

IeÅ¡kovo kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikta UAB „A ir S projektai“ naujų nekilnojamojo turto objektų formavimo schema visiÅ¡kai atitiko LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 114 punkto reikalavimus. Schema buvo parengta vadovaujantis 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kuri buvo pateikta į bylÄ kaip Schemos sudėtinė dalis. Schema atitinka visų bendraturčių interesus, yra akivaizdu, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pirmÄ jį ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ remdamasis vien formaliais pagrindais bei nustatytu galimu 1994 m. gruodžio 20 d. kadastriniu duomenų netikslumu (klaidingumu). 7.4.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigÄ neteisingai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino kartu su 2019 m. vasario 12 d. patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovo pateiktÄ NaujÄ planÄ , jį vertindamas atskirai nuo ieÅ¡kovo kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu pateiktos Schemos. Tokiu bÅ«du teismas akcentavo ne tas faktines ir teisines aplinkybes, kurias turėjo vertinti kaip esmines, todėl neatskleidė bylos esmės. Kadangi ieÅ¡kovo kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktas Naujas planas buvo su pirminiu ieÅ¡kiniu pateiktos Schemos sudėtinė dalis, o pati Schema teismo ir atsakovės buvo pripažinta tinkama ir nepažeidžianti ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo atmesti ieÅ¡kinio pirmÄ jį reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovui priklausančių patalpų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. 7.5.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovės ir trečiojo asmens duotus paaiÅ¡kinimus, jog jiems priklausančios patalpos niekada nebuvo perplanuotos, bei skundžiamame sprendime padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jog 1994 m. gruodžio 20 d. kadastriniai duomenys nesutampa su N. G. ir R. A. atliktais „neįregistruotais“ kadastriniais matavimais dėl patalpų perplanavimo. Netgi teismui ir nustačius, jog 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimo duomenys iÅ¡ dalies nesutampa su naujesniais 2014 m. kovo 10 d.

N. G. ir 2018 m. vasario 9 d. R. A. atliktų matavimų duomenimis, teismas spręsdamas klausimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ex officio negalėjo 1994 m. gruodžio 20 d. kadastro duomenų vertinti kaip neteisingų ar nepatikimų, nes nė viena iÅ¡ ginčo Å¡alių tokių kadastrinių matavimų duomenų neginčijo ir su jais sutiko. Be to, atlikus 1994 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų lyginamÄ jÄ analizę su N. G. bei R. A. užfiksuotais pastato kadastriniais matavimais matyti, jog ieÅ¡kovui priklausančių patalpų plotai visuose matavimuose idealiai sutampa. 7.6.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl servituto nustatymo. IeÅ¡kovas nuo pat civilinės bylos iÅ¡kėlimo įrodinėjo, jog vienintelis racionalus bÅ«das jam patekti į bendrojo naudojimo laiptinę yra bÅ«tent per atsakovei priklausančias patalpas. ReikÅ¡damas patikslintÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovas neprašė atsakovui priklausančių patalpų, pažymėtų indeksais 1-28 bei 1-29, priskirti prie bendro naudojimo patalpų, o tik prašė įpareigoti atsakovę, kad Å¡i leistų ieÅ¡kovui patekti per pirmiau nurodytas patalpas į bendro naudojimo laiptinę.

8. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Byloje neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtos faktinės aplinkybės ir byloje esančių įrodymų visuma. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir priėmė nemotyvuotÄ , nepagrįstÄ ir neteisingÄ sprendimÄ . 8.2.

Pirmosios instancijos teismo teigimu, kadastriniai duomenys yra netikslÅ«s, tačiau buvo pateiktos trys skirtingų proceso dalyvių iniciatyva parengtos inventorinės bylos, todėl remiantis bent viena iÅ¡ pateiktų inventorinių bylų teismas turėjo atidalyti patalpas ir priteisti Palangos miesto savivaldybei dalį atsakovės neteisėtai užimtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). 8.3. Jei atsakovė UAB „Palangos projektas“ atliko patalpų remonto, pertvarkymo darbus, dėl to pasikeitė patalpų plotai, tai yra pačios atsakovės atsakomybė, todėl teismo sprendimui atidalyti turtÄ ar priteisti patalpas įtakos tai negali turėti.

Negalima situacija, kad negalima padalyti turto bei priteisti neteisėtai užimtas patalpas, nes atsakovas be kitų savininkų sutikimo atliko užimtų patalpų remonto darbus. 8.4. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįgyvendinamas. Teismo sprendimÄ Ä¯vykdytų antstolis, o jei kas bÅ«tų neaiÅ¡ku, yra teisė kreiptis į teismÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo.

9. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 9.1. IeÅ¡kovas su pareikÅ¡tu trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka ir jame keliamus reikalavimus palaiko visa apimtimi.

10. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinio bei trečiojo asmens reikalavimus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai: 10.1. Trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu ir palaiko jame keliamus reikalavimus.

11. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , apeliacinių skundų netenkinti. Atsiliepime nurodyti Å¡ie motyvai: 11.1. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo patalpų kadastro duomenys (jų plotas, pertvarkymai ir kt.) neatitinka esamos situacijos ir todėl neaiÅ¡ku, kiek iÅ¡ tikrųjų patalpų ir kokio ploto kiekviena iÅ¡ Å¡ios bylos Å¡alių valdo nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vieÅ¡ame registre esantys duomenys neatitinka faktinės padėties, dalis ginčo patalpų yra pertvarkytos (Å¡ios aplinkybės neginčijo ir apeliantai), todėl teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti atliktas kadastrinių matavimų patikslinimas, kurių metu pagal Nuostatų 53.1. punktÄ bÅ«tų vietoje apžiÅ«rėti pastatai, atskiri aukÅ¡tai ir palyginama su esamais planais, taip pat atlikti kontroliniai matavimai bei parengta atnaujinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 11.2.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad tik tiksliai bei objektyviai nustačius ir įregistravus ginčo patalpų kadastro duomenis, bÅ«tų galima spręsti apie abiejų apeliantų reikalavimų teisėtumÄ , tačiau tokie įrodymai – įstatymų nustatyta tvarka patikslinti kadastro duomenys apie ginčo dalykÄ â€“ teismui nebuvo pateikti, jie nėra teikiami ir apeliacinės instancijos teismui, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Procesas apeliacinės instancijos teisme 12. BylÄ teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjo apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka 2019 m. gruodžio 5 d., procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2020 m. sausio 6 d. 16.00 val., tačiau procesinio sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog reikia papildomai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes dėl esamo įėjimo ir galimų įėjimų į ieÅ¡kovo patalpas ir Å¡ios bylos nagrinėjimas buvo paskirtas žodinio proceso tvarka.

13. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvesto karantino ir jo pratęsimo, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškovui A. S. ir atsakovei UAB ,,Palangos projektas“ pateikti papildomus paaiškinimus. Taip pat šalys buvo informuotos, kad gavus šalių rašytinius paaiškinimus bus sprendžiamas klausimas dėl šios bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

14. Vykdydamas Å¡iÄ nutartį 2020-04-16 ieÅ¡kovas – apeliantas – pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai aiÅ¡kina su apeliaciniu skundu pateiktas nuotraukas t. 2, b. l. 64–76 ir nurodo motyvus, kodėl negalima įrengti atskiro įėjimo į bendrÄ laiptinę, o bÅ«tina nustatyti servitutÄ . Be to, pateikė kadastrinės bylos planÄ , kuriame numeriais pažymėtos nuotraukos, ir projekto planÄ su pažymėtomis nuotraukomis.

15. Vykdydama Å¡iÄ nutartį 2020-04-20 atsakovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, jog tarp pastato savininkų yra kilęs ginčas ne tik dėl atidalijimo bÅ«do, bet ir dėl nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl atidalijimas nėra galimas. Nurodo motyvus dėl galimybės ieÅ¡kovui įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ ir teikia dvi nuotraukas su galimais įėjimo variantais bei du papildomus naujus įrodymus – 2003 m. birželio 7 d. Palangos miesto savivaldybės raÅ¡tÄ bei 2003 m. spalio 9 d. VÄ® Registrų centras raÅ¡tÄ .

16. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo paskirtas raÅ¡ytinis apeliacinių skundų nagrinėjimo procesas Å¡ioje byloje ir ieÅ¡kovui A. S. ir trečiajam asmeniui su savarankiÅ¡kais reikalavimais Palangos miesto savivaldybei iÅ¡siųsti atsakovės pateikti nauji įrodymai – 2003 m. birželio 7 d. Palangos miesto savivaldybės bei 2003 m. spalio 9 d. VÄ® Registrų centras raÅ¡tai ir nustatytas terminas pateikti atsiliepimus dėl Å¡ių įrodymų. 17. 2020-04-29 ieÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose pasisako dėl naujų įrodymų ir nurodo, jog kvadratÅ«ros skirtumas susidarė bÅ«tent dėl to, kad atsakovas nepagrįstai naudojasi Palangos savivaldybei neperduotomis patalpomis, t. y. 58,58 kv. m daugiau. 18. 2020-04-30 Palangos miesto savivaldybė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose palaiko savo savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ir praÅ¡o jį tenkinti bei nurodo, jog kvadratÅ«ros skirtumas susidarė bÅ«tent dėl to, kad atsakovas nepagrįstai naudojasi Palangos savivaldybei neperduotomis patalpomis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliaciniai skundai tenkintini. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

20. Apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo 21. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė nuotraukas, fiksuojančias įėjimus į bendrÄ laiptinę, bei su 2020-04-16 raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė kadastrinės bylos planÄ , kuriame numeriais pažymėtos nuotraukos, ir projekto planÄ su pažymėtomis nuotraukomis. 2020 m. balandžio 20 d. atsakovė su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė du naujus įrodymus – 2003 m. birželio 7 d. Palangos miesto savivaldybės raÅ¡tÄ bei 2003 m. spalio 9 d.

VÄ® Registrų centro raÅ¡tÄ bei dvi nuotraukas, kuriose pavaizduoti galimi įėjimo variantai.

22. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „...apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

Prašymai dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos tenkintini, nes apeliantai apeliaciniame skunde analizuoja faktines aplinkybes dėl patalpų, kurias iliustruoja nuotraukomis. Šios nutarties 14–18 punktuose šalių nurodytuose paaiškinimuose yra pasisakoma dėl nurodytų naujų įrodymų, todėl šių įrodymų pridėjimas nepažeis šalių teisių ir neužvilkins proceso. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 23. Byloje nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 1208 buvusiai VĮ „Palangos projektas“ (šiuo metu UAB „Palangos projektas“) buvo pavesta perduoti trečiajam asmeniui 75400/112111 dalį 754 m2 bendro ploto administracinių patalpų, esančių administracinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 24. 1994 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, po kurių administracinio pastato patalpos buvo padalytos į du atskirus turtinius kadastrinius vienetus, suteikiant jiems atskirus unikalius numerius:

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudaryta nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byla nurodant du savininkus – Palangos m. Valdyba ir UAB ,,Palangos projektas“.

25. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad po atliktų kadastrinių matavimų 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovė buvo įpareigota perduoti Savivaldybei 754 m2 bendro ploto administracines patalpas, nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais 1-2, 1-15 ir 1-24 (pirmajame Pastato aukšte), taip pat pažymėtas indeksais nuo 2-1 iki 2-33 (t. y. visas Patalpas antrajame Pastato aukšte) bei indeksais nuo 3-1 iki 3-20 ir nuo 3-27 iki 3-33.

26. IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad dėl 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akto priede Nr. 1 įsivėlusios klaidos atsakovė vietoj 754 m2 faktiÅ¡kai perdavė Savivaldybei tik 695,42 m2 bendro ploto patalpų dalį, nes į 1995 m. rugsėjo 20 d. perdavimo–priėmimo akto PriedÄ Nr. 1 nebuvo įtrauktos Savivaldybei privalėtos perduoti antrajame pastato aukÅ¡te esančios patalpos, inventorizacinėje byloje pažymėtos indeksais nuo 2-20 iki 2-26.

27. Po 1995-09-20 perdavimo–priėmimo akto sudarymo nuo 1995 m. rugsėjo 20 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. atsakovės Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 367,11 m2 bendro ploto administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Savivaldybės – 754,00 m2 bendro ploto administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai atsakovės ir Savivaldybės disponuojamų patalpų plotai pastate nesutapo su NTR išrašuose nurodytais duomenimis, nes dėl Savivaldybei neperduotų 58,58 m2 bendro ploto patalpų atsakovė faktiškai disponavo 425,69 m2, o Savivaldybė – 695,42 m2 bendro ploto patalpomis.

28. Atsakovei priklausančiÄ 16192/36711 dalį administracinių patalpų 2004-05-31 antstolė turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu pardavė ieÅ¡kovo A. S. tėvui D. S.. IeÅ¡kovo tėvas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 161,92 m2 bendro ploto administracinių patalpų dalį, inventorizacinėje byloje pažymėtÄ indeksais: G1 – 19,40 m2; G2 – 19,28 m2 (pirmajame pastato aukÅ¡te); 2-20 – 6,38 m2; 2-20a – 1,12 m2; 2-21 – 3,30 m2; 2-22 – 8,61 m2; 2-23– 12,21 m2; 2-24 – 8,83 m2; 2-25 – 8,48 m2; 2-26 – 8,80 m2 (antrajame pastato aukÅ¡te); 3-21 – 10,31 m2; 3-22 – 8,31 m2; 3-23– 12,79 m2; 3-24 – 14,37 m2; 3-25 – 10,11 m2; 3-26 – 9,62 m2 (trečiajame pastato aukÅ¡te).

29. Ieškovas 2019 m. vasario 13 d. patikslintame ieškinyje pripažįsta aplinkybę, kad atsakovė vykdymo proceso metu pardavė ieškovo tėvui antrame pastato aukšte esančias patalpas, pažymėtas indeksais nuo 2-20 iki 2-26, nors realiai šias patalpas atsakovė privalėjo perduoti trečiajam asmeniui, vykdydama 1994 m. gruodžio 1 d. Vyriausybės potvarkį. Po patalpų pardavimo atsakovei oficialiai turėjo likti 205,19 m2 bendro ploto patalpų dalis, tačiau realiai liko faktiškai didesnė dalis – 254,06 m2 , t. y. pirmajame pastato aukšte ir inventorizacinėje byloje pažymėtos indeksais patalpos 1-1, nuo 1-3 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-23; ir nuo 1-25 iki 1-35.

30. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas A. S. tiek pradinio, tiek vėliau patikslinto ieÅ¡kinio pirmuoju reikalavimu prašė teismo atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančiÄ 161,92 m2 bendro ploto patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalį, UAB „A ir S projektai“ parengtame projekte pažymėtÄ indeksais G1, G2, 2-20, 2-20a, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2- 25, 2-26, 3-21, 3-22, 3-23, 3-24, 3-25, 3-26, o atsakovei UAB „Palangos projektas“ priteisiant likusiÄ patalpų dalį, projekte pažymėtÄ indeksais 1-1, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1- 12, 1-13, 1-14, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1- 31, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, t. y. patalpas, kurias nurodo kaip nepriklausančias atsakovei, praÅ¡o palikti atsakovei (patalpos 1-1, nuo 1-3 iki 1-14, nuo 1-16 iki 1-23; ir nuo 1-25 iki 1-35).

31. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė pateikė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o priteisti Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise negyvenamÄ sias patalpas – administracines patalpas (jų dalį), esančias (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir UAB „A ir S projektai“ parengtame plane (2017 m.) pažymėtas indeksais: patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 3-20a (spinta, 1,65 m2); patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-35 (salė, 48,69 m2); 1/2 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-16 (koridorius, 0,815 m2 iÅ¡ bendro patalpos ploto 1,63 m2); 3767/10000 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-17 (ventiliatorinė, 7,425 m2 iÅ¡ bendro patalpos ploto 19,71 m2).

32. IÅ¡ atsakovės procesinių dokumentų nustatyta, kad atsakovė ginasi nuo ieÅ¡kinio ir trečiojo asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo netiksliais ieÅ¡kovės plane nurodytais kadastriniais matavimais bei galimybe įrengti savarankiÅ¡kÄ Ä¯Ä—jimÄ , nepasisakydama dėl jos nuosavybės teisių į trečiojo asmens praÅ¡omas priteisti patalpas.

33. Paminėti ieÅ¡kinio ir trečiojo asmens reikalavimai sudaro pagrindÄ Å¡ioje byloje pasisakyti dėl bylos esmės atskleidimo ir atsakovės dalies bendrame turte nustatymo, dėl trečiojo asmens teisių gynimo bÅ«do, dėl ieÅ¡kinio atidalyti ieÅ¡kovo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Dėl bylos esmės atskleidimo ir Å¡alių dalies bendrame turte nustatymo 34. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).).

Ä®statymas tiek iÅ¡ nuosavybės teisės dalyvių, tiek iÅ¡ teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginÄÄ teisme bei galimų ginčų ir konfliktų paÅ¡alinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ).

35. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra įpareigotas veikti aktyviai ir privalo aiÅ¡kintis Å¡ioje byloje, ar ieÅ¡kovo nurodomas atidalijimo bÅ«das yra pagrįstas bendraturčių dalimis bendrame turte, ar yra įrodyta atsakovės nuosavybės teisė į visas patalpas, kurios lieka jai po atidalijimo.

36. PraÅ¡omas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiÄ jÄ bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniÅ¡kai įmanoma. Pagal atidalijimo instituto prasmę ir susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ po atidalijimo bendroji dalinė nuosavybė turi pasibaigti, kadangi Å¡iuo atveju turi bÅ«ti suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie turi bÅ«ti valdomi ir naudojami bei jais turi bÅ«ti disponuojama jau savarankiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises, daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį.

37. Å ioje byloje nustatyta, kad nepasisakius dėl trečiojo asmens nuosavybės teisės į jos reiÅ¡kiamÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl patalpų esančių atsakovės dalyje neįmanoma teisingai nustatyti atsakovei tenkančių patalpų po ieÅ¡kovo praÅ¡omo atidalijimo.

38. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Formuluojant bendrosios dalinės nuosavybės teisės sÄ vokÄ Ä¯statyme specialiai pabrėžta, kad turimos omenyje dalys nuosavybės teisėje į bendrÄ turtÄ , bet ne pačiame bendrame turte. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso, ir apibÅ«dinamos tik matematine iÅ¡raiÅ¡ka, pavyzdžiui, 1/2, 1/4, 3/8. Sprendžiant klausimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nustatomos realios bendraturčiams tenkančios turto dalys, įvertinama galimybė atsidalyti Å¡alies praÅ¡omu bÅ«du.

39. Remiantis Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybės teisės dalys bendrame pastate ieÅ¡kovo yra nurodytos 16192/ 36711, t. y. 161,92 kv. m, ir atsakovės – 20519/36711, t. y. 205,19 kv. m (t.1, b. l. 103). IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas atidalyti jam priklausančiÄ bendro pastato su atsakove dalį, teikė su ieÅ¡kiniu atidalijimo projektÄ , kuriame nurodyti suformuoti du turtiniai vienetai – Nr. 1 ieÅ¡kovo – 161, 92 kv. m apimties ir atsakovės Nr. 2 – 205,19 kv. m apimties (t.1, b. l. 23).

IeÅ¡kovo projekto dalis detalizuoja turtinį vienetÄ Nr. 2, t. y. atsakovei tenkančiÄ dalį, ir joje, pvz., nurodyta 48,69 kv. m patalpa, pažymėta indeksu 1-35. IÅ¡ Å¡ios nutarties 35 p. iÅ¡vardytų trečiojo asmens savarankiÅ¡kų reikalavimų nustatyta, kad į Å¡iÄ patalpÄ pretenduoja Palangos miesto savivaldybė praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės priteisti patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-35 salę, 48,69 m2 nurodydama, jog Å¡i patalpa atsakovei nepriklauso nuosavybės teise, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės netyrė.

40. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė byloje dėl nuosavybės teisių į trečiojo asmens reikalavime nurodytas patalpas, o atsakovė neteikė dokumentų, įrodančių, kokiu pagrindu įregistravo nuosavybės teises į patalpas, kurias praÅ¡o priteisti trečiasis asmuo. Ginčo dalis pagal trečiojo asmens reikalavimÄ Å¡ios nutarties 38 punkte paminėtais motyvais yra tiesiogiai susijusi su ieÅ¡kovo įrodinėjama galimybe atsidalyti pagal jos teikiamÄ atidalijimo projektÄ . Pažymėtina tai, kad bendraturčio naudojimasis realia daikto dalimi (patalpa) negali nulemti jo idealiosios dalies dydžio – idealioji dalis turi bÅ«ti nustatyta pagal nuosavybės teisės atsiradimo pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018).

Å ioje byloje tai yra esminė aplinkybė, nes trečiasis asmuo iÅ¡kėlė ginÄÄ dėl ieÅ¡kovo projekte nurodomų atsakovei tenkančių patalpų nuosavybės teisių, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir analizavo tik trečiojo asmens atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės klausimÄ , nors toks reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas.

41.  Kasacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701 /20 iÅ¡aiÅ¡kino atidalijimo teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamÄ subjektinę teisę, pasitraukia iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiÅ¡kas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia.

Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiÅ¡kai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktÄ , kaip atskirÄ turtinį vienetÄ (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sÄ lyga: atskiri daiktai, atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi bÅ«ti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali bÅ«ti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.

Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).

42. Todėl Å¡ios bylos esmė yra – ar visos patalpos, nurodytos ieÅ¡kovės atidalijimo projekte, nuosavybės teise priklauso atsakovei, nes į dalį jų savarankiÅ¡ku reikalavimu pretenduoja trečiasis asmuo. Dėl trečiojo asmens reikalavimo 43. IÅ¡ trečiojo asmens ieÅ¡kinio turinio nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybė gina savo nuosavybės teises, įgytas 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 1208, kuriuo buvusiai VÄ® „Palangos projektas“ (Å¡iuo metu atsakovei) buvo pavesta perduoti trečiajam asmeniui 75400/112111 dalį 754 m2 bendro ploto administracinių patalpų, esančių administracinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir reiÅ¡kia ieÅ¡kinį praÅ¡ydama priteisti patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 3-20a (spinta, 1,65 m2); patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-35 (salė, 48,69 m2); 1/2 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-16 (koridorius, 0,815 m2 iÅ¡ bendro patalpos ploto 1,63 m2); 3767/10000 dalį patalpos, pažymėtos indeksu 1-17 (ventiliatorinė, 7,425 m2 iÅ¡ bendro patalpos ploto 19,71 m2), t. y. negautas patalpas pagal priėmimo–perdavimo aktÄ dėl ieÅ¡kinyje nurodomos klaidos.

44. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017), tačiau Å¡ioje byloje ginčo patalpų trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovės perdavimas buvo susietas prievoliniu santykiu – priėmimo–perdavimo aktu bei jo priedu, todėl Å¡ioje bylos dalyje įrodinėjimo dalykÄ sudaro ir atsakovės bei trečiojo asmens teisių ir pareigų tinkamas vykdymas pagal paminėtÄ aktÄ .

45. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokias patalpas atsakovė turėjo perduoti ir kokias realiai perdavė pagal šį aktÄ , kokias patalpas valdo nuosavybės teise, t. y. kokios patalpos priklauso atsakovei nuosavybės teise jos idealiojoje dalyje po jų dalies pardavimo varžytynėse ieÅ¡kovo tėvui. Todėl nagrinėjant bylÄ bÅ«tina iÅ¡reikalauti atsakovės nuosavybės teisės į jos valdomas patalpas dokumentus ir nustatyti, ar trečiojo asmens reikalavimas dėl jai neperduotų patalpų dalies yra pagrįstas, t. y. bÅ«tina nustatyti, ar atsakovei visos jos valdomos patalpos priklauso jai nuosavybės teise pagal jos turimus nuosavybės teisės dokumentus (CPK 179 straipsnis).

46. Išreikalavus atsakovės nuosavybės teisę į ginčo patalpas įrodančius dokumentus, siūlytina trečiajam asmeniui svarstyti, ar jo ieškinio nurodytos aplinkybės nėra pagrindas ginčyti sandorio, kurių pagrindu ji tapo ginčo patalpų savininkė, bet negavo jos nurodomų patalpų dėl padarytos klaidos, dalį. Trečiasis asmuo tokio reikalavimo nereiškė. CK 1.138 str. nustato, kad ginant civilines teises teisme pasirenkami straipsnyje išvardyti būdai, tarp kurių ir pripažinimas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, CK 1.3 str. 4 dalyje numatytais atvejais. Ieškiniu gali būti ginčijami turto perdavimo nuosavybėn aktai, pareiškus ieškinį dėl jų dalies negaliojimo.

47. Be to, svarstytinas klausimas dėl Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡ko reikalavimo, nes trečiojo asmens nurodomas nuosavybės teisių į ginčo patalpas įgijimo pagrindas yra 1994 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkis Nr. 1208 (CPK 47 str.). Dėl ieÅ¡kinio atidalyti ieÅ¡kovo dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės 48. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus.

Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 341-695/2019 konstatuota, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – Å¡ios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau Å¡i teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali bÅ«ti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymÄ . Tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sÄ lyga: atskiri daiktai, atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi bÅ«ti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali bÅ«ti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.

50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog patikslinti ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens reikalavimai grindžiami kadastro duomenimis, nustatytais 1994-12-20, pagal juos praÅ¡oma atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktos specialistės N. G. pastato (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 2018-02-09 užfiksuoti pastato kadastro duomenys skiriasi nuo 1994-12-20 užfiksuotų pastato kadastro duomenų. 1994-12-20 pastato kadastro matavimo duomenys nesutampa ir su kitos specialistės R. A. užfiksuotais daikto kadastriniais matavimais, atliktais 2014-03-10, tačiau Å¡ie nauji atlikti matavimai nėra įregistruoti. Dalyvaujančių byloje asmenų teigimu, duomenys nesutampa dėl vidaus patalpų perplanavimo ir dėl anksčiau netiksliai užfiksuotų duomenų.

51. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pagrįstai kelia klausimÄ , ar atidalijimas yra galimas pagal kadastro duomenimis, nustatytus 1994-12-20, tačiau tokiu atveju jo pridedamas atidalijimo projektas turi atitikti įregistruotus pastato kadastro duomenis, t. y. patalpos turi bÅ«ti nurodytos pagal įregistruotus kadastro duomenis, nurodant esamus patalpų vidinių pertvarkymų pakeitimus, jeigu tokie yra. Tačiau ieÅ¡kovo pateiktame projekte prie kiekvienos tiek jam, tiek atsakovei skiriamos patalpos nėra nurodyti patalpų dydžiai, nenurodyti kvadratiniai metrai.

Å is rodiklis yra kiekvieno projekto sudedamoji dalis pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. IeÅ¡kovo teikiamas atidalijimo projektas turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas, t. y. fiziÅ¡kai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių idealiÄ sias dalis. Å ios bylos kontekste Å¡i aplinkybė yra teisiÅ¡kai svarbi, nes Å¡ios nutarties 56 punkte yra nurodyti Å¡alių motyvai dėl kai kurių patalpų neatitikties įregistruoto kadastro duomenims, todėl ties kiekviena patalpa atidalijimo projekte turi bÅ«ti nurodyti kvadratiniai metrai.

52. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo galima spręsti, kad savo iÅ¡vadÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės negalimumo teismas grindė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsniu, nors iÅ¡ esmės teisinio pagrindo nenurodė.

53. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimÄ .

54. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti statinių kadastro duomenys turi bÅ«ti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultÅ«ros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei Å¡ie pakitimai nebuvo nustatyti Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Taigi teisės aktai nustato du skirtingus jau esamo ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto nekilnojamojo daikto naujų kadastro duomenų įraÅ¡ymo atvejus: kai iÅ¡ jo suformuojamas naujas daiktas arba kai daiktas iÅ¡lieka, tik pasikeičia tam tikri jį apibÅ«dinantys į kadastrÄ Ä¯trauktini duomenys.

55. Nagrinėjamu atveju formuojant atskirus nekilnojamojo daikto objektus yra atlikti kadastriniai matavimai; dėl jų kokybės, atitikties faktinei dabartinei pastato bÅ«klei ginčų nėra, taigi atidalijamo pastato parametrai yra iÅ¡ esmės aiÅ¡kÅ«s, tačiau kai kurių patalpų dydžiai skiriasi nuo įregistruotų NTR. Tačiau bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė, dėl kokios priežasties atsirado pastato ploto neatitikimai (dėl matavimų tikslumo laipsnio, dėl atliktų statybos darbų ar kt.).

56. Atsakovės nurodo, jog kai kurių patalpų plotai, užfiksuoti 1994-12-20 kadastriniuose matavimuose, nesutampa, be to, yra pakeistas vidinis patalpų iÅ¡planavimas. Atsakovė nurodo patalpÄ , pažymėtÄ indeksu 1-35 salę, 48,69 m2, į kuriÄ pretenduoja trečiasis asmuo, tačiau N. G. IÄ® neįregistruotuose matavimuose Å¡i patalpa, pažymėta indeksu 1-23, ir jos plotas yra 58,91 m2. Taip pat nurodo nesutapimus dėl patalpų, pažymėtų indeksais 1-9, 1-18, 1-19, kurios užfiksuotos kaip atskiros patalpos, tačiau naujuose matavimuose nurodoma kaip viena 18,56 m2 patalpa, pažymėta indeksu 1-8.

Be to, nurodo nesutapimus dėl patalpos G-2, kuri yra naujuose matavimuose žymima indeksais 1-36 ir 1-34 ir padalyta į dvi dalis. Tačiau atsakovė nurodo, jog pagal įregistruotus kadastrinius matavimus jos ir trečiojo asmens įregistruotų patalpų plotas yra 1121,11 m2, o N. G. IÄ® neįregistruotuose matavimuose – 1126, 40 m2, t. y. neatitinka 5 m2. Å i aplinkybė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad neatitikimas faktiÅ¡kai yra nežymus, todėl bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo bÅ«tina nustatyti, dėl kokios priežasties atsirado pastato ploto ir paminėtų patalpų neatitikimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog  atlikus siÅ«lomÄ atidalijimÄ faktinė padėtis iÅ¡ esmės nesikeistų, kiekviena iÅ¡ Å¡alių naudotųsi savo nuosavybe tiek pat, kiek naudojasi iki atidalijimo, pasikeistų tik nekilnojamojo turto objektų teisinė padėtis ir jei bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo bus nustatyti patalpų vidiniai pertvarkymai, jie esminės reikÅ¡mės Å¡alių nuosavybės teisės idealiosioms dalims neturės.

57. Nesant ginčo dėl turto nuosavybės tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, neegzistuoja kliÅ«tys Å¡alims įgyvendinti CK 4.80 straipsnyje įtvirtintÄ teisę atsidalyti savo turimas turto dalis, o vėliau jas savarankiÅ¡kai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre asmeninės nuosavybės teise.

58. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien tai, jog praÅ¡omas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali bÅ«ti teisinė kliÅ«tis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintÄ teisę atidalyti jam priklausančiÄ turto dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, 2012 m. spalio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012 , 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-480-701/2018).

59. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors atidalijama turto dalis turi kuo tiksliau atitikti atsidalijančio bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau nedideli, palyginus su visu bendru turtu, nukrypimai, ypač jei tai susiję su techninėmis atidalijimo natūra galimybėmis, negali būti kliūtis atidalyti nuosavybės dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

60. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; kt.).

Sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).

61. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo bÅ«tina pasisakyti dėl objektyvių ieÅ¡kovo galimybių įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ bendrÄ laiptinę jo naudojamoje pastato dalyje. Remiantis CPK 178 straipsniu, Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad naujo įėjimo įrengimas yra objektyviai, techniÅ¡kai galimas, nes atsakovė Å¡iÄ aplinkybę įrodinėja, tačiau nepakankamais įrodymais, nes pateikė tik galimo įėjimo eskizÄ , pasiÅ«lymÄ (t.1, b. l. 151). Tačiau iÅ¡ Å¡io eskizo nustatyta, kad dėl įėjimo reikia kirsti kapitalinę sienÄ , laikančiÄ laiptų aikÅ¡telę, keisti fasadÄ , įėjimui yra taikomi ir prieÅ¡gaisrinės apsaugos matmenų reikalavimai, todėl atsakovė turėtų įrodyti, kad toks pastato pertvarkymas yra techniÅ¡kai galimas.

62. Nustatyti servitutÄ galima tik tokiu atveju, kai daikto savininkas, siekiantis įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, o servituto bÅ«tinybei esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, todėl byloje dėl Å¡ių aplinkybių turi bÅ«ti pasisakyta.

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 63. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimÄ , pasikeitimÄ , todėl netinkamai nusistatė bylos nagrinėjimo ribas. Be to, nesiaiÅ¡kino svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl trečiojo asmens nuosavybės teisių į jos ieÅ¡kinyje nurodomas ginčo patalpas, pagal CPK 179 straipsnį nesiÅ«lė atsakovei pateikti jos valdomų patalpų, į kurias pretenduoja trečiasis asmuo, nuosavybės teisės dokumentų, nesudarė galimybės trečiajam asmeniui tikslinti ieÅ¡kinio, įtraukiant į bylos nagrinėjimÄ Lietuvos Valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, netyrė byloje ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių dėl atidalijimo bei atsakovės nurodomų aplinkybių dėl patalpų plotų ir indeksų neatitikimo bei atskiro įėjimo įrengimo, taigi neatskleidė bylos esmės. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis