2016-02-25 Nr. AB-4454-3-62-3-01439-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-545-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01439-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dainiaus Raižio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 5, 14), prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 2014 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 49-2332 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-4574, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu 2014 m. liepos 10 d. nutarimu jam nepagrįstai paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. 2014 m. liepos 4 d. apie 24.00 val. į 9 būrio 1 miegamąją patalpą įėjo pareigūnai ir pasakė, kad bus atliekama krata. Tuo metu jis gulėjo savo lovoje, todėl, nevartodamas necenzūrinių žodžių ir grasinimų, pareigūnams pasakė, kad jie pažeidinėja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, t. y. teisę į nepertraukiamą miegą nuo 23.00 val. iki 7.00 val. ir pasiūlė ateiti daryti kratą iš ryto. Po šių žodžių pareigūnai išėjo, kitą dieną atlikti kratos neatėjo. 2014 m. liepos 5 d. sužinojo, kad jo atžvilgiu surašytas tarnybinis pranešimas, kad neleido atlikti kratos, vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino pareigūnams. Pareiškėjas 2014 m. liepos 5 d. pasiaiškinime išdėstė visas įvykio aplinkybes, pateikė skundą įstaigos direktoriui, prašydamas atlikti tarnybinį tyrimą ir apklausti patalpoje buvusius nuteistuosius, tačiau nuteistieji apklausti nebuvo. Nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo. Pareiškėjo nuomone, skiriant ir išankstinei ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucijai paliekant galioti paskirtą nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, atsakovas nutarimą priėmė šališkai, pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė. Todėl pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, emocinę depresiją ir dėl to prašo priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą bei patikslintą skundą (b. l. 41–48) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams – pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant BVK 143 straipsnio reikalavimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes. Buvo nustatyta, kad 2014 m. liepos 4 d. apie 23.50 val., prižiūrėtojams atidarius 9-o būrio 1-o miegamojo duris, ketinant apžiūrėti miegamąjį, G. K. atsistojo prie durų šalia nuteistųjų A. L. ir A. N., vartojo necenzūrinius žodžius, grasino fiziniu smurtu, jei pareigūnai bandys įeiti į miegamąjį. G. K., paprašytas nusiraminti ir leisti apžiūrėti patalpą, pareigūnų nurodymų nevykdė. Dėl nuteistųjų atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad 2014 m. liepos 4 d. apie 23.50 val. 9-ojo lokalinio sektoriaus apėjimo metu priėjus prie miegamojo pareigūnai įtarė, kad nuteistieji žiūri televizorių. Atidarius duris ketinant apžiūrėti miegamąjį nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, pradėjo šaukti ant pareigūnų, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti fiziškai, iš miegamojo vidaus pusės atsistojo taip, kad nebūtų galima užeiti į miegamąjį. Paprašyti nusiraminti, nuteistieji pareigūnų reikalavimo nevykdė. Nesilaikydamas nustatytos tvarkos pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 8 punkto reikalavimus, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimą.

Atsakovas paaiškino, kad Alytaus PN dėl nepagrįstų pareiškėjo reikalavimų patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu (b. l. 113–118) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš pareiškėjo G. K. Alytaus pataisos namams 31,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, jog ginčijamu nutarimu nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams – paskirta už tai, kad pareiškėjas G. K. 2014 m. liepos 4 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 23.50 val. prižiūrėtojams atidarius 9-o būrio 1-o miegamojo duris ketinant apžiūrėti miegamąjį, nuteistasis G. K. atsistojo prie durų šalia nuteistųjų A. L. ir A. N., vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino fiziniu smurtu, jei pareigūnai bandys įeiti į miegamąjį. Nuteistojo paprašius nusiraminti ir leisti apžiūrėti patalpą, pareigūnų nurodymų nevykdė. Pareiškėjui nuobauda paskirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 8 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimų pažeidimą (b. l. 8, 53). Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2S-4574 pareiškėjo skundas atmestas ir paskirtoji nuobauda palikta galioti (b. l. 6–7).

BVK (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 4 d.) 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos: laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo (1 dalis) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas); laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama (2 dalis): reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis (8 punktas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 73.4 punkte (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 8 d.) nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, turi teisę jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nuteistasis G. K. neigia, kad 2014 m. liepos 4 d., apie 24.00 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Rašytiniame 2014 m. liepos 6 d. paaiškinime nuteistasis nurodė, 2014 m. liepos 4 d. apie 24.00 val. jis gulėjo savo lovoje, į patalpą įėjo pareigūnai ir pasakė, kad bus atliekama krata. Stovėdamas prie savo lovos pareigūnams pasakė, kad neturi jokio televizoriaus ir pasiūlė ateiti daryti kratą 7 val. ryte kaip numato vidaus tvarkos taisyklės, nes nuo 23 val. yra nepertraukiamo miego laikas. Necenzūrinių žodžių nevartojo (b. l. 62). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog padarė pažeidimą, t. y. jog nesilaikė tvarkos ir nevykdė pareigūnų nurodymų. Nurodė, jog nežiūrėjo televizoriaus ir nevartojo necenzūrinių žodžių bei negrasino panaudoti fizinį smurtą.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti Alytaus PN prižiūrėtojai V. V., S. G. ir V. Š. nurodė ir patvirtino jų 2014 m. liepos 8 d. tarnybiniuose pranešimuose, bei 2014 m. liepos 4 d. protokole Nr. 4290 nurodytas aplinkybes, jog priėjus prie 91 brigados miegamojo buvo pastebėta ir įtarta, kad ten esantys nuteistieji žiūri televizorių. Atidarius miegamojo duris ir ketinant apžiūrėti miegamąjį nuteistieji pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, priartėjo prie miegamojo durų iš miegamojo vidaus taip, kad nebūtų galima įeiti į miegamąjį. Nuteistasis E. S. ir G. K. taip pat kartu su kitais miegamajame buvusiais nuteistaisiais atsistojo priešais prižiūrėtojus ir neleisdami įeiti į miegamąjį vartojo necenzūrinius žodžius, iš kurių suprato, kad prižiūrėtojams reikia išeiti, nes kitu atveju bus prieš juos pavartotas fizinis smurtas (b. l. 61, 65, 66).

Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. K. 2014 m. liepos 4 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 23.50 val. prižiūrėtojams atidarius 9-o būrio 1-o miegamojo duris ketinant apžiūrėti miegamąjį, nuteistasis G. K. atsistojo prie durų šalia nuteistųjų A. L. ir A. N., vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino fiziniu smurtu, jei pareigūnai bandys įeiti į miegamąjį. Nuteistojo paprašius nusiraminti ir leisti apžiūrėti patalpą, pareigūnų nurodymų nevykdė, t. y. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 8 punkte ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie nuoseklūs, neprieštarauja faktinėms bylos bei protokole, tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, nėra jokių duomenų teigti, kad liudytojai turi pagrindo pareiškėją apkalbėti. Liudytojų, nuteistųjų, A. N. ir E. S. parodymai pripažintini siekiu padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, prieš skiriant nuobaudą, nebuvo atliktas išsamus tyrimas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl šis skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas. Taigi, pareiškėjui paskirta nuobaudos rūšis, teismo nuomone, yra adekvati padarytam pažeidimui. Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų 2014 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 49-2332 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-4574, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinančia šią normą, teismas konstatavo, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog G. K. neįrodė nei Alytaus PN neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str., 88 str. 1 p.).

Alytaus PN prašė teismą priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias transporto išlaidas dėl atsakovo atstovo atvykimo į teismo posėdį 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. kovo 26 d. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus PN atstovas M. K. dalyvavo 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. kovo 26 d. teismo posėdžiuose (b. l. 87), todėl Alytaus pataisos namai turi teisę į transporto išlaidų, atstovui vykstant į šiuos teismo posėdžius ir atgal, atlyginimą. 2015 m. kovo 31 d. pažymos apie kelionės išlaidų kompensavimą Nr. 8-4911 ir Nr. 8-4912, 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. kovo 25 d. UAB „Lukoil Baltija“ kvitai patvirtina, jog Alytaus PN dėl atsakovo atstovo atvykimo į minėtus teismo posėdžius patyrė 31,35 Eur transporto išlaidų, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo G. K. (ABTĮ 44–45 str.).

III. Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu (b. l. 121) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų A. N. ir E. S. parodymus, taip pat į tai, kad Alytaus PN vyr. prižiūrėtojas paliudijo, kad pareiškėjas pareigūnams negrasino ir nevartojo necenzūrinių žodžių. Neturtinė žala atsirado dėl to, kad drausmės nuobaudą – 6 mėnesius kamerų tipo patalpose, pareiškėjas buvo etapuotas atlikti į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, kuriame pažeidinėjamos kalinių teisės.

Atsakovai Alytaus PN ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime (b. l. 125–127) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo manymu, pareiškėjas jokių naujų argumentų nenurodė, be to, jokių įrodymų dėl neturtinės žalos nepateikė. Teiginiai apie neturtinę žalą abstraktūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 49-2332 pareiškėjui G. K. paskirtos nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpą 6 mėnesiams, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas teismo prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 2S-4574, kuriuo ginčijamas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 49-2332 paliktas galioti, bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ginčijamame Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. nutarime Nr. 49-2332 (b. l. 8) nurodyta, kad nuteistasis G. K. 2014 m. liepos 4 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 23.50 val. prižiūrėtojams atidarius 9-o būrio 1-o miegamojo duris ir ketinant apžiūrėti miegamąjį, nuteistasis G. K. atsistojo prie durų šalia nuteistųjų A. L. ir A. N., vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino fiziniu smurtu, jei pareigūnai bandys įeiti į miegamąjį; nuteistojo paprašius nusiraminti ir leisti apžiūrėti patalpą, pareigūno nurodymo nevykdė; tuo nuteistasis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 dalį, 2 dalies 8 punktą bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte numatytus reikalavimus bei draudimus.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus duomenis, Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas G. K. 2014 m. liepos 4 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalies 8 punkte ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte, todėl 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, priteisė iš pareiškėjo G. K. Alytaus pataisos namams 31,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš pareiškėjo G. K. pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjas abejoja pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismo surinkti įrodymai nėra pakankami priimtam sprendimui pagrįsti.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribų, apeliacinio teismo teisėjų kolegija remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taigi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir sprendime išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja.

Atsakydama į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai nurodė, kuriais konkrečiai įrodymais remiasi priimdamas sprendimą, ir kuriuos atmeta dėl juose esančių prieštaravimų.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateiktų bei paties teismo surinktų įrodymų, t. y. Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo inspektoriaus A. B. 2014 m. liepos 9 d. Tarnybinio tyrimo išvados Nr. 16-273a „Dėl nuteistųjų atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus“ (b. l. 55–56), Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų V. V., S. G., V. Š. pasirašytų 2014 m. liepos 4 d. protokolų Nr. 4285, Nr. 4291, Nr. 4290, Nr. 4284 (b. l. 57, 59, 61), nuteistųjų E. S. ir G. K. 2014 m. liepos 6 d. ir 2014 m. liepos 7 d. rašytinių paaiškinimų (b. l. 60, 62), Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų V. Š. ir V. V. 2014 m. liepos 8 d. tarnybinių pranešimų Nr. 2093, Nr. 2094 (b. l. 65, 66), Alytaus pataisos namų pareigūnų V. Š., V. V. ir S. G., taip pat nuteistųjų A. N., E. S. ir paties pareiškėjo G. K. pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 19 d. ir 2015 m. kovo 26 d. posėdžių metu duotų paaiškinimų, liudijimų – pakako padaryti pagrįstai išvadai, jog ginčijamu Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 49-2332 pareiškėjui G. K. nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams) paskirta teisėtai. Byloje surinkti įrodymai, pagrindžiantys paskirtos nuobaudos teisėtumą, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra nuoseklūs, neprieštaringi, o pagrindo netikėti liudytojais apklaustų Alytaus PN pareigūnų parodymais teisėjų kolegija taip pat nenustatė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų A. N. ir E. S. parodymus, taip pat, kad neįvertino to, kad Alytaus PN vyr. prižiūrėtojas paliudijo, jog pareiškėjas pareigūnams negrasino ir nevartojo necenzūrinių žodžių. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai suabejojo liudytojų A. N. ir E. S. parodymais, kadangi šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, iš dalies prieštarauja paties pareiškėjo paaiškinimams: liudytojai A. N. ir E. S. parodė, kad G. K. net nebuvo atsistojęs nuo lovos ir su pareigūnais nekalbėjo, tačiau pats pareiškėjas tiek teismui, tiek atsakovui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė priešingas aplinkybes – kad jis iš lovos atsikėlė, su pareigūnais bendravo; vėliau teismo posėdžio metu liudytojas A. N. visgi pripažino, kad pareiškėjas buvo atsikėlęs iš lovos ir aiškinosi su pareigūnais kilusią konfliktinę situaciją; taip pat minėtas liudytojas paliudijo, kad ginčo metu galimai buvo vartojami necenzūriniai žodžiai.

Pažymėtina, kad iš bylos duomenų (b. l. 55–56, 57, 59, 61, 63, 65, 66) nustatyta, jog 2014 m. liepos 4 d. apie 23.50 val., 9-ojo lokalinio sektoriaus apėjimo metu nutarta patikrinti 1-ąjį miegamąjį, nes pareigūnams, apžiūrėjus miegamąjį pro drausmės grupės durų langelį, kilo įtarimas, kad nuteistieji žiūri televizorių. Liudytojai A. N. ir E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kameroje patikros metu jie žiūrėjo televizorių (vyko futbolo varžybos), pareiškėjas aplinkybę, kad ginčui aktualiu metu miegamajame buvo žiūrimas televizorius neigė.

Alytaus pataisos namų vyr. prižiūrėtojas S. G. teismo posėdžio metu paliudijo, kad nematė, jog būtent G. K. vartojo necenzūrinius žodžius ar grasino susidorojimu, tačiau nurodė, kad pareigūnams įėjus į kamerą keli nuteistieji – tarp jų ir pareiškėjas G. K., prišoko prie durų, neleido pareigūnams įeiti į kamerą ir atlikti kratos, vartojo necenzūrinius žodžius ir grasino pareigūnams fiziškai susidoroti. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų V. Š. ir V. V. 2014 m. liepos 8 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 2093 užfiksuotos aplinkybės, kad nuteistieji A. L., A. N., E. S. ir G. K. užstojo pareigūnams kelią ir neleido įeiti į miegamąjį. Nuteistieji A. L. ir A. N. vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pareigūnams, vėliau prie jų panašiomis replikomis ir necenzūriniais žodžiais prisidėjo E. S. ir G. K. (b. l. 65, 66). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, į minėtus liudytojo Alytaus pataisos namų vyr. prižiūrėtojo S. G. parodymus Kauno apygardos administracinis teismas atsižvelgė, juos vertino pagrįstai ir tinkamai.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, neapsiribojo vien tik rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuotas pareiškėjo padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas, tačiau iš atsakovo pareikalavo visos su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis susijusios medžiagos (b. l. 2), žodinio teismo posėdžio metu (vyko du posėdžiai) apklausė liudytojus (tarp jų ir pareiškėjo nurodytus asmenis), o išvadą, kad pareiškėjui nuobauda už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 dalies, 2 dalies 8 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkte numatytų reikalavimų bei draudimų pažeidimą paskirta pagrįstai ir teisėtai, teismas pagrindė teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visumos analize.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios įrodymų tyrimo ir vertinimo kontekste, pirmosios instancijos teismo nebuvo ištirtos ir įvertintos, o tik pareiškė savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir nesutikimą su teismo išvadomis, prie kurių teismas priėjo įvertinęs įrodymų visumą, teismo posėdyje ištirtą pagal įrodymų vertinimo taisykles. Todėl, atsižvelgusi į byloje esančią rašytinę medžiagą ir patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai įvertino ginčo esmę sudarančias faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Taigi, pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė