2013-05-02 Nr. AB-1476-3-61-3-01078-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-29/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01078-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Ž. ir L. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. BR6-1787682.

Skunde (b. l. 1-3) pareiškėjas paaiškino, kad įvykdė visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl jam nepagrįstai sumažinta išmoka ir pritaikyta ilgalaikė sankcija. Atsakovo sprendimas nėra pakankamai aiškus ir išsamus, t. y. nemotyvuotas. Kadangi pranešime apie deklaruotų plotų persidengimus nebuvo nurodyti kito pareiškėjo, kuris savo paraiškoje deklaravo analogiškus žemės plotus, duomenys, jis neturėjo galimybės išsiaiškinti neatitikimų. Pareiškėjui nebuvo pateiktos topografinių brėžinių kopijos, kurios leistų įsitikinti deklaruotų plotų persidengimu. Atsakydamas į NMA 2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą Nr. 1661672, A. J. išsiuntė savo turimus dokumentus žemės valdymo ir dirbimo faktui įrodyti. Pareiškėjo įsitikinimu, NMA nepagrįstai taikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192 (toliau – ir Taisyklės), 37.3 punktą dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, nes deklaruotuose plotuose jis užsiėmė žemės veikla – laikė sideracinį pūdymą. Iš skundžiamo sprendimo pareiškėjui paaiškėjo, jog NMA nereikalauja pateikti dokumentų, jei vienas iš pareiškėjų atsisako paramos už persidengiančius plotus. Šiuo atveju NMA nepateikus kito pareiškėjo duomenų, A. J. neteko galimybės ištaisyti paraiškoje nustatytų klaidų (neatitikimų), jam buvo užkirstas kelias išvengti finansinių nuostolių.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 16-19) paaiškino, kad vertinant A. J. paraišką nustatyta, jog dalis jo deklaruotų plotų buvo deklaruota kito asmens – L. J. – paraiškoje. NMA buvo išsamiai išnagrinėtas A. J. pateiktas 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštas su priedais bei kiti papildomi dokumentai dėl žemės plotų, kuriuose buvo nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai, ir pripažinta, kad ši medžiaga įrodo žemės valdymo teisę į ginčytinus plotus, tačiau neįrodo žemės dirbimo fakto. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta NMA pareiga dvigubo deklaravimo atveju teikti kito pareiškėjo duomenis ar topografinių brėžinių kopijas. NMA, informuodama pareiškėjus apie nustatytus dvigubo deklaravimo atvejus, neteikia informacijos apie kitus pareiškėjus, deklaravusius tą patį plotą, nes tokia informacija yra saugoma pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pagal Taisyklių nuostatas, dvigubo deklaravimo atveju neatitikimų pašalinimas yra siejamas tik su tinkamų žemės valdymo teisę bei žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų ginčytiniems plotams pateikimu, o tam nėra būtina turėti duomenų apie kitus pareiškėjus. Teikdamas paraišką, pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklių reikalavimais, todėl galėjo suprasti, kokius dokumentus (Taisyklių 37.3.2 p.) reikia pateikti, kad įrodytų žemės dirbimo faktą. Jo pateikti dokumentai („Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“ ir VšĮ „Ekoagros“ išduotas 2011 m. liepos 21 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašas Nr. NUS-U-11-00547) neįrodo, kad jis žemės ūkio veiklą vykdė būtent tuose laukuose, kuriuose NMA nustatė dvigubą deklaravimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 107-108) L. J. paaiškino, kad A. J. 2011 m. deklaravo skunde nurodytus plotus, kuriais panaudos sutarties pagrindu iki 2011 m. gruodžio 31 d. naudojosi jis. Ši aplinkybė A. J. buvo žinoma. Panaudos davėju tuo metu buvo kitas asmuo, 2011 m. pardavęs žemę A. J.. L. J. atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo sklypuose pirmaisiais metais jokio pūdymo nebuvo, nes ten augo jo pasėliai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą tenkino – panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. BR6-1787682 (b. l. 114-118).

Teismas nurodė, kad dvigubo deklaravimo atveju pagal Taisyklių 37.3.2 punktą pareiškėjas, siekdamas gauti paramą, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) žemės ūkio veiklos vykdymo faktą ir 2) žemės valdymo teisės turėjimo faktą. Vien tai, kad asmuo turi žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nesuteikia jam teisės pretenduoti į paramos gavimą. Būtina ir kita sąlyga – faktinis žemės ūkio veiklos vykdymas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčo tarp šalių dėl to, jog pareiškėjas pateikė žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nėra.

Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys įrodymai – 2011 m. vasario 14 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl pagrindiniu šioje byloje spręstinu klausimu laikytina tai, ar pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis užsiima žemės ūkio veikla. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti žemės dirbimo faktą, pateikė NMA 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, VšĮ „Ekoagros“ išduotą 2011 m. liepos 21 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašą Nr. NUS-U-11-00547.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui jis papildomai pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnijos 2012 m. balandžio 10 d. raštą Nr. R2-196 dėl A. J. žemės dirbimo fakto, kuriame pažymima, jog kontroliniame žemės sklype 203552-1962, lauko Nr. 1 (plotas 3,77 ha), ir kontroliniame žemės sklype 203553-3725, lauko Nr. 1 (plotas 5,74 ha), 2011 m. rudenį šie sklypai pareiškėjo buvo suarti ir pasodinti juodųjų serbentų sodinukai, o kontrolinis žemės sklypas Nr. 203553-7815, lauko Nr. 1 (plotas 27,73 ha), iš rudens sulenkščiuotas diskinėmis akėčiomis.

Atsižvelgdamas į šiuos faktinius duomenis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė tinkamus įrodymus apie vykdytą žemės ūkio veiklą ginčo sklypų laukuose Taisyklių 37.3.2 punkto prasme. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J., siekdamas patvirtinti ginčo žemės sklypo valdymo teisės turėjimo faktą panaudos pagrindais, atsakovui pateikė 2009 m. kovo 6 d. panaudos sutartį, tačiau vizualiai apžiūrėjus bei sulyginus joje esantį panaudos davėjo V. Ž. parašą su kituose dokumentuose esančiais jo parašais matyti, kad jie skiriasi.

Panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Teismo posėdyje V. Ž. paaiškino, kad 2009 m. kovo 6 d. panaudos sutartyje ne jo parašas ir jis jokios panaudos sutarties su L. J. nebuvo sudaręs, o L. J. ginčo sklypu žodinio susitarimo pagrindu naudojosi iki 2010 m. gruodžio 25 d. Todėl, teismo įsitikinimu, 2009 m. kovo 6 d. panaudos sutartis turėjo būti vertinama kaip netinkama žemės valdymo faktui pagrįsti. Taigi pareiškėjas pateikė tiek žemės valdymo teisę, tiek žemės ūkio veiklos faktą įrodančius dokumentus, todėl atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė skirti jam išmokas ir paramą už vykdomą žemės ūkio veiklą ir be jokio teisinio pagrindo pritaikė ilgalaikes sankcijas.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 132-134) paaiškinama, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė teismui 2012 m. balandžio 10 d. raštą, nereiškia, jog pareiškėjas pateikė tinkamus įrodymus apie vykdytą žemės ūkio veiklą ginčo sklypų laukuose Taisyklių 37.3.2 punkto prasme. Taisyklių 37.3.2 punkte aiškiai nustatyta, kad paraiška peržiūrima tik tuo atveju, kai žemės dirbimą (žemės ūkio veiklą) ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodantys dokumentai pateikiami per Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą terminą. Tačiau žemės dirbimo faktą įrodančių dokumentų pareiškėjas su 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu nepateikė. Žemės ūkio veiklą įrodantį dokumentą (2012 m. balandžio 10 d. raštas) jis pateikė ne tik praleidęs atsakovo nustatytą terminą (20 kalendorinių dienų nuo pranešimo dėl neatitikimo gavimo dienos), bet ir po to, kai paraiška buvo baigta administruoti ir dėl jos priimtas Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas (b. l. 124-125) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Jokio ginčo dėl žemės naudojimosi panaudos pagrindais su žemės savininku V. Ž. niekada nebuvo. Minėtą panaudos sutartį su jo asmeniniu spaudu L. J. gavo iš paties V. Ž. rankų. Viešajame registre sutartis neregistruota V. Ž. pageidavimu.

2. Ginčo žeme L. J. naudojosi iki 2011 metų rudens, kol nuėmė savo derlių, o ne iki 2010 m. gruodžio 25 d., kaip nurodė teismas.

3. Išmokos mokamos ne už turimus žemės plotus, o už pasėlius tuose plotuose. Trečiojo suinteresuoto asmens pasėlių buvimą bylai aktualiu laikotarpiu įrodo pateikta medžiaga. Pareiškėjo pūdymų ar kitokių naudmenų nurodytu laikotarpiu nė vieno patikrinimo metu nerasta.

4. Pareiškėjas 2011 m. pavasarį iš V. Ž. nusipirkęs minėtus žemės plotus, savanaudiškais tikslais paskubėjo deklaruoti neegzistuojančias žemės ūkio naudmenas. Tai reiškia, kad pareiškėjas tyčine neteisėta veika, siekdamas pasipelnyti valstybės institucijos sąskaita, deklaravo žemės plotus, kuriuos dirbo L. J..

Pareiškėjas A. J. prašo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose (b. l. 142-146) pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. vasario 14 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi iš V. Ž. nusipirkęs ginčo sklypą, t. y. būdamas teisėtas turto savininkas, teisėtai deklaravo jam priklausančius žemės sklypus. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi nuosavybės teisės į ginčo sklypą, o pateikta panaudos sutartis, kuri nebuvo įregistruota, gali būti suklastota. L. J. 2011 m. liepos 7 d. matydamas, kad ginčo laukai yra deklaruoti, sąmoningai juos deklaravo antrą kartą, nors šiems veiksmams atlikti neturėjo jokio teisinio pagrindo (Taisyklių 23.1.3 p.).

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime palaiko L. J. apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti (b. l. 139-140).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkintini.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. BR6-1787682, kuriuo pareiškėjui skirta 36 259,91 Lt sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą bei pritaikyta 13 535,06 Lt ilgalaikė sankcija už plotų pagrindinei išmokos daliai gauti neteisingą deklaravimą (Taisyklių 51.1.5 p.).

Bylos duomenys rodo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, administruodama A. J. 2011 m. gegužės 12 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, nustatė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 203553-3725 pasėlio kodu 5PD-2 deklaruotas laukas Nr. 1 (5,74 ha), kontroliniame žemės sklype Nr. 203553-7815 pasėlio kodu 5PD-2 deklaruotas laukas Nr. 1 (27,73 ha) ir kontroliniame žemės sklype Nr. 203552-1962 pasėlio kodu 5PD-2 deklaruotas laukas Nr. 1 (3,77 ha) persidengia su kito asmens deklaruotais plotais. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas 2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. 1661672 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas per 20 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo datos pateikti neteisingai deklaruotų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 11/1 pateikė jo nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų kopijas. Įvertinęs 2011 m. rugsėjo 5 d. ir 2011 m. gruodžio 6 d. gautą medžiagą, atsakovas nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė žemės ūkio veiklos fakto.

Paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus, 2011 m. pildymo instrukcijos (Taisyklių 2 priedas) 32 punkte išdėstytame pasėlių klasifikatoriuje nustatyta, kad 5PD-2 kodu yra žymimas pūdymas (sideracinis). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalimi šiuo atveju teisėjų kolegijai kyla pareiga patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir byloje esančių faktinių duomenų pagrindu teisingai nustatė esmines bylai aplinkybes, susijusias su sideracinio pūdymo laikymu kontrolinių žemės sklypų Nr. 203553-3725, 203553-7815 ir 203552-1962 laukuose Nr. 1.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog išvadą, kad pareiškėjas deklaravo plotus, kuriuose užsiima žemės ūkio veikla, Vilniaus apygardos administracinis teismas grindė VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos žurnalo 18 lentele „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, kurioje nurodyti per laikotarpį nuo 2011 m. liepos 30 d. iki 2011 m. spalio 14 d. realizuoti juodųjų serbentų, kvietrugių ir grikių kiekiai, bei nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašu Nr. NUS-U-11-00547, pagal kurį bloko Nr. 206540-3988 lauke Nr. 1, bloko Nr. 206547-1395 lauke Nr. 1, bloko Nr. 210546-2598 lauke Nr. 1 ir bloko Nr. 201547-9412 lauke Nr. 1 yra sertifikuoti juodieji serbentai; bloko Nr. 213546-9524 laukuose Nr. 1–3 sertifikuoti žieminiai kvietrugiai ir pašarinės pupos, o bloko Nr. 213547-8608 lauke Nr. 1 sertifikuoti grikiai.

Pažymėtina, jog šie duomenys visiškai atitinka 2011 m. gegužės 12 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje kontrolinio žemės sklypo Nr. 206540-3988 lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. 206547-1395 lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. 210546-2598 lauke Nr. 1 ir kontrolinio žemės sklypo Nr. 201547-9412 lauke Nr. 1 kodu 5UO-1 (versliniai (intensyviai prižiūrimi) juodųjų serbentų uogynai) deklaruotą pasėlį; kontrolinio žemės sklypo Nr. 213546-9524 laukuose Nr. 1 ir 2 kodu 5KR-1 (kvietrugiai (vasariniai)) ir lauke Nr. 3 kodu 5PU-1 (pupos (lauko)) deklaruotus pasėlius; kontrolinio žemės sklypo Nr. 213547-8608 lauke Nr. 1 kodu 5GR-1 (grikiai) deklaruotą pasėlį.

Taigi minėti dokumentai nepatvirtina teritorijų, dėl kurių vyksta ginčas, dirbimo fakto. Pildydamas paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, A. J. deklaravo, kad kontrolinių žemės sklypų Nr. 203553-3725, 203553-7815 ir 203552-1962 laukuose Nr. 1 laiko sideracinį pūdymą, t. y. neaugina žemės ūkio augalų, todėl negalėjo gauti jų derliaus. Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnijos seniūno 2012 m. balandžio 10 d. išduota pažyma Nr. R2-196 „Dėl A. J. žemės dirbimo fakto“, kad kontrolinių žemės sklypų Nr. 203553-3725 ir 203552-1962 laukai Nr. 1 2011 m. rudenį buvo suarti ir apsodinti juodųjų serbentų sodinukais, o kontrolinio žemės sklypo Nr. 203553-7815 laukas Nr. 1 sulėkščiuotas diskinėmis akėčiomis, taip pat nėra pagrindo vadovautis, nes ji neatspindi paraiškos pateikimo metu (pavasarį) buvusios padėties.

Kitų įrodymų skundo teiginiams pagrįsti nei atsakovui, nei teismui A. J. nepateikė.

Konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė žemės ūkio veiklos fakto, žemės valdymo klausimas netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija palieka jį nenagrinėtą.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d.), kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Kadangi L. J. prašymas nėra tinkamai detalizuotas, negali būti išnagrinėtas iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė