2019-01-15 Nr. AB-1628-3-63-3-01358-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-9-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01358-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9, 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. ir atsakovo Neringos savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovėms Neringos savivaldybės administracijai ir Neringos savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. T1-49 „Dėl D. M. atleidimo iš Neringos savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio Nr. 3 pirmininką pasirašyti sprendimą, už kurį balsuota Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdyje Nr. 3, t. y. sprendimą: „1. Atleisti 2018 m. kovo 29 d. D. M. iš Neringos savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigų, pateikus atsistatydinimo prašymą. 2. Įpareigoti Neringos savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrių išmokėti D. M. iki atleidimo dienos priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 3 (trijų) mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, kuri išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.“; 3) priteisti pareiškėjui iš Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu, priimtu Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdyje Nr. 3, buvo atleistas iš Neringos savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigų pateikus atsistatydinimo prašymą. Tarybai balsavimui buvo pateiktas Sprendimo projektas, numatantis 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Būtent už tokį sprendimą Taryba balsavo, tačiau Tarybos posėdžio pirmininkas pasirašė kitokio turinio sprendimą, kuriame išeitinė išmoka nenumatyta. Pareiškėjas teigė asmeniškai dalyvavęs minėtame Tarybos posėdyje ir jam nekilo abejonių, kad balsuojama būtent už tokį sprendimo projektą, kuris buvo pateiktas prieš balsavimą, o Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio protokole nurodyta, kad jokių pasiūlymų, klausimų ir pastabų šiuo klausimu nepateikta.

Pareiškėjas paaiškino, kad kurį laiką laukė išmokos pervedimo į savo sąskaitą, tačiau praėjus daugiau kaip dviem su puse mėnesio pradėjo Administracijoje telefonu domėtis, kodėl jam nėra pervedama priklausanti išmoka. Tik 2018 m. birželio 25 d. (kitur skunde nurodė ir 2018 m. birželio 27 d.) gavo Neringos savivaldybės mero pasirašytą Sprendimo kopiją, todėl terminas skundui paduoti nepraleistas. Jei teismas vertintų, jog terminas skundui paduoti praleistas, pareiškėjas prašė terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo pagrindo ir objektyviai negalėjo įtarti, kad bus pasirašytas kitokio turinio sprendimas, nei buvo balsuota Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdyje, o pats Sprendimas pareiškėjui anksčiau, nei 2018 m. birželio 27 d. nebuvo pateiktas. Savivaldybių tarybų priimti individualūs teisės aktai neskelbiami Teisės aktų registre, o skundo padavimo terminas yra praleistas sąlyginai nedaug – tik apie 2,5 mėnesio.

Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės taryba atsiliepime į skundą, prašė skundą atsisakyti priimti arba atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai pažymėjo, kad Taryba neturi kompetencijos ir diskrecijos teisės nuspręsti, ar pareiškėjui, atsistatydinus iš (duomenys neskelbtini) pareigų, išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, nes šį klausimą reguliuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ), nustatantis, jog mero pavaduotojui netekus įgaliojimų dėl to, kad pateikė savo atsistatydinimo pareiškimą, nėra išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Dėl Sprendimo projekto, kuriame numatyta minėta išmoka, buvo gauta Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos vyriausiosios patarėjos žodinė pastaba, jog jis prieštarauja VSĮ nuostatoms, todėl buvo parengtas Sprendimo projektas, kuriame minėta išmoka nenumatyta. Abu projektai buvo pateikti Neringos savivaldybės merui Tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-246, 103.5 punkto nustatyta tvarka iki Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio. Svarstant klausimą dėl Sprendimo priėmimo galbūt buvo padarytas formalus Reglamento 145 punkto pažeidimas, nes klausimo pranešėja išsamiai nepristatė, jog šiuo klausimu yra parengti du Sprendimo projektai. Tarybos sprendimai po pasirašymo per 5 darbo dienas skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje, todėl pareiškėjas vėsiausiai balandžio viduryje turėjo žinoti, koks sprendimas priimtas. Skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo teismui terminą, nes pareiškėjas kreiptis į teismą dėl Sprendimo galėjo vėliausiai iki 2018 m. gegužės 15 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė: netenkinti pareiškėjo D. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti; nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai ir Neringos savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išmokos priteisimo; netenkinti atsakovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta: 1) atleisti 2018 m. kovo 29 d. D. M. iš Neringos savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigų, pateikus atsistatydinimo prašymą; 2) įpareigoti Neringos savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrių išmokėti D. M. iki atleidimo dienos priklausantį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Teismas nurodė, kad teisės aktai nenustato, jog Sprendimas pareiškėjui turėjo būti įteiktas. Pagal Reglamento, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T1-246 (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.), 201 punktą Tarybos sprendimai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pasirašymo dienos skelbiami savivaldybės interneto svetainėje (www.neringa.lt). Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdyje Nr. 3. Neringos savivaldybės interneto svetainėje www.neringa.lt skiltyse „Teisinė informacija“, toliau – „Tarybos sprendimai“, toliau – „2018 metų savivaldybės tarybos sprendimai“ pateikiama nuoroda į interneto svetainės http://www.lrs.lt skilties „Savivaldybės teisės aktai“ dalį, kurioje išvardijami Tarybos 2018 metais priimti sprendimai, įskaitant ir šioje byloje skundžiamą Sprendimą. Paspaudus ant šio sprendimo, atsidaro skundžiamas Sprendimas, patalpintas internetinėje svetainėje https://e-seimas.lrs.lt, kurio registracijos data nurodoma 2018 m. kovo 30 d. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog Sprendimas buvo paskelbtas 2018 m. kovo 30 d. nepažeidžiant Reglamento 201 punkte nustatytos tvarkos. Todėl teismas sprendė, kad nuo šios datos skaičiuojamas skundo padavimo terminas, kuris baigiasi 2018 m. balandžio 30 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžiamą Sprendimą ginčija tuo aspektu, jog jis neatitinka Sprendimo projekto, kuriame buvo numatyta įpareigoti Administracijos Buhalterinės apskaitos skyrių išmokėti pareiškėjui trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, kuri išmokama per tris mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdyje Nr. 3, kuriame buvo priimtas Sprendimas. Teismas vertino, kad jei pareiškėjas manė, kad skundžiamame Sprendime turėjo būti nustatyta, kad jam kas mėnesį turi būti išmokama trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, tai vėliausiai iki 2018 m. balandžio 30 d. jis turėjo sužinoti, kad galbūt yra pažeidžiamos jo teisės, t. y. iki tos dienos, kai pagal pareiškėją, jam turėjo būti sumokėta pirma trijų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Tokiu atveju, skundo dėl Sprendimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. balandžio 30 d. ir baigiasi 2018 m. gegužės 30 d.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui, siekiant ginčyti skundžiamą Sprendimą, atsirado prievolė kreiptis į teismą vėliausiai iki 2018 m. gegužės 30 d., tačiau pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. liepos 16 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracijų bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą vieną mėnesį ir 17 dienų. 2018 m. birželio 30 d. taip pat baigėsi ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių skundo dėl pirmosios išmokos išmokėjimo, t. y. dėl galimo vilkinimo atlikti veiksmus, padavimo terminas.

Pareiškėjas skundo padavimo termino praleidimo priežastimi nurodė tai, jog jis neturėjo pagrindo ir objektyviai negalėjo įtarti, kad skundžiamas Sprendimas yra kitokio turinio, nei jis manė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra ginčo dėl to, jog Sprendimas buvo tinkamai paskelbtas, į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus bei į tai, kad pareiškėjas interneto svetainės www.neringa.lt duomenimis yra Tarybos narys bei komisijos Reglamentui rengti ir keisti pirmininkas, konstatavo, kad pareiškėjui taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Pareiškėjui turėjo būti labai gerai žinoma kur ir kada turėjo būti paskelbtas skundžiamas Sprendimas, todėl jis apie Sprendimo esmę, juo nustatomas teises ar pareigas galėjo ir turėjo sužinoti, kai tik Sprendimas buvo paskelbtas. Teismas konstatavo, kad skundo padavimo terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo prašymo šį terminą atnaujinti netenkino ir, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, administracinę bylą dėl Sprendimo panaikinimo ir išvestinių reikalavimų – įpareigoti atlikti veiksmus bei priteisti išmoką nutraukė paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, o teismas atmetė pareiškėjo prašymą šį terminą atnaujinti.

Teismas, spręsdamas atsakovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo parengimu ir advokato atstovavimu teismo posėdyje, pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, bet pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Teismas atsižvelgė į tai, kad interneto svetainės www.neringa.lt duomenimis Administracijos juridiniame skyriuje dirba penki darbuotojai, be to, atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovų administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nėra sudėtinga. Atsakomybė už institucijos išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui, todėl jis, duodamas pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Teismas konstatavo, kad nei atsakovų vidaus struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo jiems atstovauti pasitelkti advokatus, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. Pareiškėjas D. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkinimo ir administracinės bylos pagal pareiškėjo reikalavimus nutraukimo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas. Pareiškėjas tvirtina neturėjęs jokio pagrindo abejoti, kad, dalyvautas Tarybos posėdyje balsavo už Sprendimo projektą, kuriame buvo numatyta išmoka, tačiau pasirašytas Sprendimo tekstas neatitiko to, už kurį buvo balsuota, tokiais veiksmais pažeisti vietos savivaldos principai, nukrypta nuo Tarybos valios. Pareiškėjas tvirtina, kad gavo Sprendimą 2018 m. birželio 26 d., nuo šios dienos skaičiuotinas skundo padavimo teismui terminas, nesuprantama kodėl nukrypta nuo 2018 m. liepos 24 d. teismo nutartyje pateikto išaiškinimo, kur konstatuota, jog skundo padavimo teismui terminas nepraleistas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimo tekstas nėra oficialiai paskelbtas, o aplinkybės, kad jis yra komisijos Reglamentui rengti ir keisti pirmininkas nekeičia šio fakto. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais dėl to, kad netikrindamas įmokų kas mėnesį jis buvo nepakankamai rūpestingas ar neatidus, nes neturėjo pagrindo abejoti Administracijos sąžiningumu ir pareigingumu, todėl iš karto po mėnesio sąskaitos netikrino. Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio apskundimo teismui terminas pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį turi būti skaičiuojamas nuo jo įteikimo dienos.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui teismui paduoti, nes pareiškėjas neturėjo pagrindo įtarti, kad bus pasirašytas kitokio turinio Sprendimas, nei buvo balsuota Tarybos posėdyje, o Sprendimas pareiškėjui anksčiau nei 2018 m. birželio 27 d. nebuvo įteiktas, individualių teisės aktų skelbti viešai nėra būtina. Be to, egzistuoja ir viešasis interesas, nes byloje keliamas klausimas dėl faktiškai Tarybos posėdyje priimto sprendimo ir pasirašyto sprendimo turinio neatitikimo. Terminas praleistas sąlyginai nedaug – tik apie 2,5 mėnesio. Neatnaujinus termino būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, nes bylą išnagrinėjo ir nutartį priėmė vienas teisėjas, o pagal ABTĮ reikalavimus bylą nagrinėti turėjo trijų teisėjų kolegija, nes kilęs ginčas nėra tarnybinis. Byloje pareikšti reikalavimai nesusiję nei su pareigūno statuso pasikeitimu, nei su tarnybinių nuobaudų taikymu, nėra ginčo dėl sprendimo atleisti pareiškėją iš vicemero pareigų, tačiau kilo ginčas dėl sprendimo atleisti iš pareigų turinio, kuomet įformintas sprendimas neatitinka realiai priimto Tarybos sprendimo turinio. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Atsakovai Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovai sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais konstatuota, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą ir jis neatnaujintas. Atsakovų nuomone, ginčas byloje kilo ne dėl individualaus teisės akto, o dėl tarnybinių santykių, nes pareiškėjas neginčija Sprendimo tuo aspektu, kad jis buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, o ginčija tai, kad jam nepagrįstai nebuvo išmokėta, jo nuomone, jam priklausanti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka, todėl administracinę bylą teisėtai išnagrinėjo vienas teisėjas.

Atsakovas Neringos savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo Neringos savivaldybės administracijai ir priimti naują sprendimą – tenkinti Neringos savivaldybės administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad pagal ABTĮ proceso šalių teisės yra lygios, įstatymas bei kiti teisės aktai nesuteikia pagrindo atmesti bylą laimėjusios šalies prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas vien tuo pagrindu, koks šio subjekto teisinis statusas (šiuo atveju – viešojo administravimo subjektas), o viešojo administravimo subjektai turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą lygiais pagrindais.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisme atsakovams galėjo atstovauti Administracijos darbuotojai, kurių yra 5, nes Administracijos Juridiniame, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje atskirojo skundo padavimo metu dirba 4 darbuotojai, iš jų tik 2 funkcijas vykdo teisės srityje, jų pareigybių aprašymuose nėra numatytų funkcijų atstovauti teisme, nes pagal priskirtą kompetenciją joms yra priskirta daug kitų funkcijų ir nustatytos didelės darbo apimtys. Dėl skundžiamos nutarties motyvų dėl racionalaus išteklių ir darbo laiko paskirstymo atsakovas pažymi, kad atsižvelgus į tai, kad Administracijos darbuotojų darbo vieta yra Nidoje, o teismų posėdžiai paprastai vyksta Klaipėdoje, dėl neproporcingų darbo laiko sąnaudų (vien kelionėje tektų sugaišti apie 3 valandas), Neringos savivaldybėje buvo priimtas sprendimas atstovavimui teismuose samdyti advokatus, tokiu būdu tinkamai paskirstant Administracijos darbuotojų (teisininkų) darbo krūvį. Todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestas nepagrįstai. Be to, atsakovas, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet detalaus išlaidų pagrindimo dar nebuvo pateikęs, nes rengėsi tai padaryti per ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje vertino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą nežinodamas jų dydžio ir už kokias paslaugas jas bus prašoma priteisti. Tuo atveju, jei teismas spręstų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, atsakovas nurodo, kad prašo priteisti 1 061,75 Eur išlaidų ir pateikia jas pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėjas D. M. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos atstovauti teisme, byla nėra sudėtinga, todėl atstovų advokatų pasitelkimas nebuvo pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria teismas nutarė netenkinti pareiškėjo D. M. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti; nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai ir Neringos savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išmokos priteisimo ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu; netenkinti atsakovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė ir pareiškėjas D. M. ir atsakovas Neringos savivaldybės administracija. Pareiškėjas su skundžiama nutartimi nesutinka dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas ir teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino, be to, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Atsakovas Administracija su skundžiama nutartimi nesutinka dėl to, kad jam nepagrįstai nepriteisiamos patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms ir prašo jas priteisti.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas su skundu į teismą dėl Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos priteisimo kreipėsi 2018 m. liepos 16 d. (b. l. 1). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam pateikus atsistatydinimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų prašymą Tarybos posėdyje, kuris įvyko 2018 m. kovo 29 d., ir kuriame dalyvavo ir balsavo jis pats, buvo pateiktas Sprendimo projektas atleisti 2018 m. kovo 29 d. pareiškėją iš Neringos savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigų išmokant 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, kuri išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Pareiškėjas teigė neturėjęs pagrindo abejoti, kad balsuoja už kitokį Tarybos sprendimo projektą ir tik 2018 m. birželio 25 d. (skunde nurodė ir 2018 m. birželio 27 d.) gavęs Sprendimą paštu, sužinojo apie tai, kad buvo pasirašytas kitokio turinio Sprendimas, nei buvo balsuota Tarybos posėdyje, t. y. be punkto, kuriuo jam turėjo būti išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Todėl pareiškėjas manė, kad skundo padavimo teismui termino nepraleido, o jei praleido, prašė jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo pagrindo ir objektyviai negalėjo įtarti, kad bus pasirašytas kitokio turinio sprendimas, nei buvo balsuota Tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdyje, Sprendimas pareiškėjui anksčiau, nei 2018 m. birželio 27 d. nebuvo pateiktas, Tarybos priimti individualūs teisės aktai neskelbiami Teisės aktų registre, o skundo padavimo terminas yra praleistas sąlyginai nedaug – tik apie 2,5 mėnesio.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos išvadoms, kuriomis konstatuota, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Pareiškėjas, keldamas ginčą, be kita ko siekė, kad jam būtų išmokėta pagal Sprendimo projektą 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas dalyvavo 2018 m. kovo 29 d. Tarybos posėdyje ir dėl to, kad buvo nuspręsta nuo tos datos atleisti pareiškėją iš Neringos savivaldybės (duomenys neskelbtini) pareigų nėra. Todėl vėliausiai po mėnesio, t. y. 2018 m. balandžio 30 d. pareiškėjas turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t. y., kad jam neišmokama, jo manymu, jam priklausanti pagal Sprendimą išmokos dalis. Pareiškėjui dėl Sprendimo, kuris priimtas 2018 m. kovo 29 d. Tarybos posėdyje, kuriame pats pareiškėjas, kaip Tarybos narys dalyvavo ir balsavo, su skundu į teismą kreipusis tik 2018 m. liepos 16 d., ABTĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyti skundo padavimo teismui terminai akivaizdžiai praleisti. Pareiškėjas jokių svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių nenurodė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, juo labiau atsižvelgiant į jo, kaip Tarybos nario statusą, kuriam keltini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad terminą paduoti skundą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą ir jo neatnaujino, todėl buvo pagrindas administracinę bylą nutraukti pagal ABTĮ 103 straipsnio 8 punktą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina tuo pagrindu, jog administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. vienas teisėjas, o ne trijų teisėjų kolegija, nes byloje nėra kilęs tarnybinis ginčas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinė byla priimant nutartį nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 8 punktą nebuvo išnagrinėta iš esmės (ABTĮ 107 str. 1 d.). Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). Atsižvelgus į aukščiau nurodytus argumentus dėl kurių pareiškėjo skundas iš esmės neturėjo būti priimtas nagrinėti, pažymėtina, kad šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo Neringos savivaldybės administracijos atskirojo skundo argumentų pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis.

Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikоs viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad Administracijos skyriaus tarnautojų pareigybių aprašymuose nėra numatyta funkcijų, susijusių su atstovavimu teismuose, o atstovavimo teismuose būdas pasitelkiant advokatus dėl racionalaus tarnautojų darbo laiko paskirstymo ir išlaidų kelionėms į teismo posėdžius, vertintini kaip paties viešojo administravimo subjekto pasirinkimas naudojant jam skirtas biudžeto lėšas. Pažymėtina, kad iš 4 Administracijos Juridiniame, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirbančių tarnautojų 2 veiklos sritis – teisė, o tai, kad jų pareigybių aprašymuose nėra numatyta funkcijų su atstovavimu teismuose nesudaro pagrindo teigti, kad jie apskritai negali atstovauti savivaldybei ar Administracijai teisme. Byla pagal pareiškėjo keliamą ginčą nesudėtinga, tiesiogiai susijusi su atsakovo veikla priskirtoje viešojo administravimo srityje, joje nebuvo keliami sudėtingi, specialių teisinių žinių reikalaujantys klausimai. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebūtinas juridinio asmens atstovo (darbuotojo ar valstybės tarnautojo), turinčio aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atstovavimas (ABTĮ 47 str. 4 d. 5 p.). Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, dėl kurių atmestas atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymas priteisti patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija pareiškėjo ir atsakovo Administracijos atskiruosius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. ir atsakovo Neringos savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė