c7e4fdc5-e4d2-429a-8350-79e315eff170 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1S-84/2014                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00320-2012-1                                                                             Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                               2.1.16.1.2.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys, sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Astrauskui, gynėjui advokatui DrÄ sučiui Zagreckui,  kaltinamajam M. B.,          vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria           kaltinamajam M.

B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areÅ¡tÄ bei dokumento – paso paėmimÄ .Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu, n u s t a t ė : M. B. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, organizavo neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, o taip pat neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, t. y.

R. Å . (R. Å .) ir M. B. organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ , jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o A. K., A. S. (A. S.), L. P., E. B., V. S., A. M., R. M., G. Å ., D. A. (D. A.), V. A. (V. A.), A. V., I. G. (I. G.), A. G. (A. G.) dalyvavo Å¡io nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, M. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su R. Å . organizavo neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., duodamas nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams pastoviai neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas.

Be to, M. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su Ž. A. ne vėliau kaip 2012 m. kovo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t. y. 359,521 g psichotropinės medžiagos 4-metiletilkatinono, kurį paslėpė prie Naujininkų sentikių kapinių, netoli Tyzenhauzų g. 19-ojo namo, Vilniuje, 2012 m. kovo 5 d. nurodė Ž. A. minėtÄ psichotropinę medžiagÄ 2012 m. kovo 6 d. nugabenti iÅ¡ pirmiau minėtos vietos į iÅ¡ anksto nurodytÄ vietÄ prie „Oniks“ degalinės, esančios J.

Kazlausko g. 33, Vilniuje, ir ten jÄ palikti. Po to Ž. A., vykdydamas Mariaus Balsevičiaus nurodymus, 2012 m. kovo 6 d. apie 16 val. 00 min., paėmė minėtÄ psichotropinę medžiagÄ iÅ¡ Mariaus Balsevičiaus nurodytos vietos ir gabeno jÄ savo vairuojamu automobiliu „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto gatvėmis, kol 2012 m. kovo 6 d. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2012 m. kovo 8 d. nutarimu M. B. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieÅ¡ka.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu M. B. buvo sulaikytas 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 13 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis skirti M. B. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui. Vėlesnėmis teismų nutartimis M.

B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi kaltinamajam M. B. buvo nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, Å¡i kardomoji priemonė panaikinta bei paskirta kardomoji priemonė – namų areÅ¡tas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis panaikinta ir kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo Mariaus Balsevičiaus sulaikymo dienos, t. y. 2013 m. lapkričio 22 d.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi kaltinamajam M.

B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areÅ¡tÄ bei dokumento – paso paėmimÄ . Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamasis M. B. yra suimtas gana ilgÄ laikÄ â€“ beveik dvejus metus, baudžiamoji byla bus nagrinėjama dar pakankamai ilgÄ laikÄ , todėl didėja tikimybė, jog ilgÄ laikÄ laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

Be to, teismas pažymėjo, kad nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, pateisinančių ilgalaikį Mariaus Balsevičiaus kalinimÄ . Be to, pažymima, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis planuoja daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas kaltinamajam M. B. pakeisti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnes – namų areÅ¡tÄ ir dokumento paėmimÄ , kurios taip pat gali bÅ«ti efektyviai taikomos.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , ir paskirti kaltinamajam M.

B. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trims mėnesiams.Prokuroras skunde tvirtina, kad nepagrįstos teismo iÅ¡vados, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti Å¡velnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis. Suėmimo terminas nepratęstas neteisėtai, neiÅ¡nykus suėmimo taikymo pagrindams.Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartyje iÅ¡ esmės padarė tokias pačias iÅ¡vadas dėl tolimesnio kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo M.

B., kaip ir ankstesnėje – 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje, kuri buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo. Jokių naujų aplinkybių, iÅ¡skyrus tai, kad M. B. praleido dar tris mėnesius suėmime, byloje neatsirado.Skunde nurodoma, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindÄ manyti, kad M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. M. B. yra kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios visos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jas baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Be to, M. B. praeityje du kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, jis buvo nuteistas ir už labai sunkų nusikaltimÄ â€“ dalyvavimÄ nusikalstamo susivienijimo veikloje, Å¡iuo metu yra kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu, vadovavimu jam bei dalyvavimu Å¡io nusikalstamo susivienijimo veikloje. Bylos duomenimis M. B. nusikalstamÄ susivienijimÄ galimai organizavo dar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose. Be to M. B. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta paieÅ¡ka.

Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis M. B. yra saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, kad iki sulaikymo kaltinamasis gyveno nuomojamame bute, socialiniai ryÅ¡iai su tėvu bei drauge nėra tokie stiprÅ«s, kad sulaikytų jį nuo galimybės bėgti (slėptis).Prokuroro teigimu, Mariaus Balsevičiaus teismui pateikti skirtingų įmonių dokumentai apie jo galimÄ Ä¯darbinimÄ bei suimtojo nesugebėjimas teismui paaiÅ¡kinti apie galimas pareigas ir darbo pobÅ«dį, rodo jo galimus ketinimus suklaidinti teismÄ , o ne norÄ Ä¯sidarbinti.Prokuroro nuomone, skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės, baudžiamosios bylos sudėtingumas ir apimtis, nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas M.

B. pobÅ«dis ir sunkumas, pateisina griežčiausios kardomosios priemonės taikymÄ ilgesnį laikÄ .Prokuroras praÅ¡o skundÄ tenkinti.Kaltinamasis M. B. ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro Å arÅ«no Astrausko skundas atmetamas.BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomÄ jÄ priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumÄ , įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ ar kitokį legalų pragyvenimo Å¡altinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia iÅ¡imtinė kardomoji priemonė, kuriÄ taikant asmeniui apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ , turi iÅ¡samiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumÄ , atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.BÅ«tina visų kardomųjų priemonių taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas iÅ¡ esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.

Å iuo atveju svarbu, kad byloje bÅ«tų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamajame akte yra duomenų, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog M. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kitų kaltinamųjų (Ž. A.), liudytojų (L. P.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose esantys duomenys ir kt.

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl dėl to iÅ¡ esmės pasisakys bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ ilgesnį laiko tarpÄ , vien pagrįsto (įtarimo) kaltinimo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimÄ , nebepakanka.Pažymėtina, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar suėmimo termino pratęsimo klausimus, teismas BPK normomis, reglamentuojančiomis suėmimo skyrimo ar suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir sÄ lygas, privalo taikyti ne formaliai, o vertinant sistemiÅ¡kai visÄ BPK III dalies normų visetÄ .

Net ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, teismas gali, bet ne privalo skirti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ar pratęsti Å¡ios kardomosios priemonės terminÄ . Suėmimas yra iÅ¡imtinė kardomoji priemonė (ultima ratio), kuri turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimÄ , BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – Å¡velnesnes už suėmimÄ , kardomÄ sias priemones. Ypač atidžiai teismas turi svarstyti suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , kai suėmimas tęsiamas pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ .

Å ioje byloje M. B. sulaikytas ir suimtas nuo 2012 m. gegužės 11 d., t. y. beveik dvejus metus. SkundžiamÄ nutartį priėmęs teismas nurodė, kad baudžiamoji byla bus nagrinėjama dar pakankamai ilgÄ laikÄ . Be to, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad esant Å¡ioms aplinkybėms didėja tikimybė, jog ilgÄ laikÄ laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ bei teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, pažeidimas.

Pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas gali suponuoti iÅ¡ankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo.Teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamajam M. B. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iÅ¡ pradžių buvo pateisinama manymu, jog jis, bÅ«damas laisvėje gali bandyti bėgti (slėptis) bei daryti naujus nusikaltimus, tačiau nuolat tęsiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , net Å¡is pagrįstas manymas nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis kaltinamajam turėtų bÅ«tų tęsiama pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Teismas įvertino ir tai, kad M. B. anksčiau teistas, kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau kaltinamajam toliau tęsiant suėmimo terminÄ vien Å¡ių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad suimtasis darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamasis iki suėmimo dirbo, Å¡iuo metu dirba UAB „Erstema“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, tokiu bÅ«du gauna legalias pajamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad M. B. turėtų realių ketinimų bėgti (slėptis) nuo teismo ar turėtų tokių ryÅ¡ių užsienyje, kurie suteiktų jam realias galimybes pasislėpti.

PrieÅ¡ingai – ankstesne Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikinus suėmimÄ ir paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, M. B. nebėgo ir nesislėpė, nevengė atvykti į aukÅ¡tesniojo teismo posėdį dėl prokuroro skundo nagrinėjimo.           Įvertinęs Å¡ias aplinkybes ir apsvarstęs Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybes, bylÄ nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai bus pasiekti taikant M.

B. Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Kaltinamajam nesilaikant paskirtų kardomųjų priemonių sÄ lygų ir tvarkos, jam gali vėl bÅ«ti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.Esant Å¡ioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ atmesti. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                                      Kęstutis Jucys