2017-12-13 Nr. AB-23477-3-61-3-00048-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4150-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00048-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–27), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nepriimtinomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Tokį teiginį pareiškėjas grindė tuo, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas: perpildytose kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, o kamerose esančio inventoriaus ir sanitarinio mazgo užimamas plotas dar labiau sumažindavo vienam asmeniui tenkantį plotą; dėl neteisėtai įrengtų perteklinių gultų kamerose nebuvo įrengtos spintelės kalinamų asmenų daiktams susidėti; pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandą per dieną anksti ryte; pasivaikščiojimų kiemeliai buvo maži; sanitarinis mazgas kamerose nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos; sanitariniame mazge esantis asmuo buvo matomas kitiems asmenims, todėl, atliekant gamtinius reikalus, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas; sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl kameroje tvyrojo blogas kvapas; vienintelė kameros ventiliacija buvo langas su grotomis, pro kurį į kamerą negalėjo patekti gaivus ir švarus oras; kamerose buvo drėgna, vasarą – tvanku ir karšta, žiemą – šalta; nebuvo išduodamas valymo inventorius, higienos priemonės, visas priklausantis minkštasis inventorius; kamerose buvo tarakonų; nebuvo užtikrinama pareiškėjo sveikatos priežiūra; nebuvo sanitarinės švaryklos, duše nebuvo vietos daiktams pasidėti; pareiškėjo atžvilgiu pareigūnai naudojo psichologinį smurtą; nebuvo aprūpinamas darbinėmis pajamomis ar pašalpomis; iš naujai atvykusių asmenų į Lukiškių TI-K yra atimami pledai, lovatiesės, dideli rankšluosčiai; minkštasis inventorius purvinas; nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus; gultai pasenę; nusiprausti po dušu galėjo tik 15 min. vieną kartą per savaitę;

Lukiškių TI-K buvo asbesto; pareiškėjas dažnai būdavo perkeliamas į skirtingas kameras; kameros buvo antisanitarinės būklės (nuo sienų byrėjo tinkas ir dažai, sienos sunkiai valėsi, ant jų buvo pelėsis). Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K administracija ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VVSC) toleruoja ir slepia Lukiškių TI-K esančius pažeidimus dėl higienos normų nesilaikymo. Paaiškino, kad jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis. Nurodė, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė nepatogumus, stresą, psichologinę įtampą, nervinį išsekimą, pažeminimą, tapo nervingas, dirglus, sutriko jo fizinė sveikata.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31–45) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Dėl kamerų ploto paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

5. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

6. Dėl kamerų remonto nurodė, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Nurodė kameroje esančių baldų matmenis ir pažymėjo, kad visose kamerose yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Teigė, kad pareiškėjas nurodo nepagrįstus teiginius dėl minimalaus ploto apskaičiavimo, kadangi reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010 taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose turi būti veidrodis. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose.

7. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytas vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Dėl sanitarinės švaryklos pažymėjo, kad Lukiškių TI-K, be kita ko, įrengta sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos patalpa. Asmenys vieną kartą per savaitę turi teisę iki 15 min. nusiprausti duše. Tai atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, pagal nustatytas normas, suimtiesiems kas mėnesį išduodamas dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai, todėl įstaiga savo veiksmais jokių teisės aktų nepažeidė. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Pagal higienos normas laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėjo, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Atkreipė dėmesį į tai, kad naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Suimtajam ar nuteistajam neturint piniginių lėšų, jis gali kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius rūbus nemokamai. Pažymėjo, kad drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi. Teisės aktuose nėra numatyta drabužių ar avalynės džiovyklų įrengimo gyvenamosiose kamerose.

8. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais tesės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Lukiškių TI-K taip pat nurodė pasivaikščiojimo tvarką, kiemelių dydį, jų išdėstymą, įrengimą. Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl 8 valandų pasivaikščiojimo gryname ore teise, kadangi pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu. Lukiškių TI-K 1, 2 ir 3 gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujanti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 52, 70 straipsnių reikalavimų. Suimtieji/nuteistieji, atvykę į įstaigą, supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti. Tai, kad pareiškėjas buvo supažindintas su įstatymais, taisyklėmis ir pan., patvirtina jo asmeninis parašas. Dėl pašalpų ir išmokų pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems jų prašymu gali būti skiriama kiekvieną mėnesį pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, jeigu jame yra pinigų. Konkretų piniginės išmokų dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis.

9. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 5,16 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 269 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą. Likusią skundo reikalavimo dalį atmetė. Netenkino prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Lukiškių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 1.125 straipsnio 8 dalimi ir pažymėjo, kad atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę žalą, kilusią laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., o skundą teismui pateikė tik 2017 m. sausio 2 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą dėl laikotarpio nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2014 m. sausio 1 d.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos pavėluoto kreipimosi į teismą aplinkybės yra subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl jos nelaikytinos svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir negali būti objektyviu pagrindu atnaujinti praleistą 3 metų senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai teigia, jog ieškinio senaties terminas netaikomas reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, kadangi iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui objektyvios aplinkybės (liga ir pan.) atėmė galimybę anksčiau kreiptis į teismą, be kita ko, skundą teismui išsiųsti paštu. Atsižvelgdamas į šioje byloje keliamo teisės pažeidimo pobūdį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamąjį plotą vienam asmeniui ir kt., todėl skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo dėl laikotarpio, kuris prasideda nuo 2012 m. liepos 14 d., jis turėjo teisę pateikti teismui vėliausiai iki 2015 m. liepos 14 d., tačiau pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2017 m. sausio 2 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2014 m. sausio 1 d. patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti.

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimams dėl aukščiau nurodyto laikotarpio taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, toliau šioje byloje teismas nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

15. Teismas rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu ir pažymėjo, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-3352-520/2016).

16. Atsakovo atstovo teismui pateikta informacija patvirtina, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. Iš viso pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 467 paras, iš kurių 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. sausio 28 d., nuo 2014 m. vasario 8 d. iki 2014 m. vasario 10 d., 2014-23, 2014 m. balandžio 23 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 5 d., 2014 m. gegužės 15 d., nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. gegužės 23 d., 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. birželio 26 d., nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2014 m. liepos 22 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., 2014 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 16 d., 2014 m. spalio 23 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. vasario 10 d., nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. kovo 13 d. nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 20 d., nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2015 m. kovo 31 d., nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. (iš viso 67 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko Įsakymo 1.3.1 punkte nurodytą minimalų plotą. Taigi Lukiškių TI-K iš viso 400 parų neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės.

17. Teismas pažymėjo, kad sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), rėmėsi jų 16.5 punktu, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktu ir pažymėjo, kad teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, jog sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengtas veidrodis ir atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atsakovo atstovas nepagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti kamerose esančiuose tualetuose durelių (sanitarinio mazgo kabinos), be to, tokie atsakovo atstovo teiginiai prieštarauja ir teismų praktikai. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas duomenų apie atskiros oro šalinimo sistemos įrengimą sanitariniame mazge nepateikė, taip pat nenurodė, ar kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo įmontuoti veidrodžiai. Nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, teismas pažymėjo, kad veidrodžio įrengimas sanitariniame mazge nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos.

18. Aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, taip pat tai, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie veidrodžių ir oro šalinimo sistemos įrengimą sanitariniame mazge, teismas pripažino, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš netinkamų laikymo sąlygų, pasireiškusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iš esmės yra pagrįsti.

19. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime yra nurodžiusi, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kameroje buvusi ventiliacija atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog ant lango įrengtos grotos, nesudaro pagrindo išvadai dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

20. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vieną valandą per dieną, bet ne aštuonias. Be to, pasivaikščiojimui skirta erdvė vienam suimtajam buvo nepakankama. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta BVK 103 straipsnyje. Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) asmenims yra leidžiama ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, šios aplinkybės neneigė ir pats pareiškėjas. Kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio nei vienos valandos pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

21. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, taip pat atmesti.

22. Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, kamerose esančios lovos yra netinkamos gulėjimui (pasenusios, girgžda), kamerose įrengti pertekliniai baldai (dviaukštės lovos). Be to, į kameras nebuvo išduodamas valymo inventorius.

23. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Normos) įtvirtintomis baldų ir kito inventoriaus galiojimo normomis, kuriose nustatyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų. Pareiškėjas nepagrindė skundo argumentų, kuo remiantis darė išvadą, kad kamerose esančios lovos buvo senos ar jų galiojimo laikas yra daugiau nei 10 metų, kas reikštų šio įsakymo nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas tokias savo išvadas grindė tik subjektyviais vertinimais, todėl šie argumentai laikyti nepagrįstais. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad kamerose nebuvo galimybės judėti, kameroje buvo įrengtos perteklinės (dviaukštės) lovos, todėl buvo priverstas gulėti lovoje, susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinti kaip šio pažeidimo dalis.

24. Teismas rėmėsi Eksploatavimo taisyklių 14.6, 14.7, 14.8 ir 14.9 punktais ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas paaiškino teismui, jog visose kamerose yra įrengtos lovos, lentynos maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovo atstovo teiginius. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamu kamerų įrengimu, nėra nustatytas.

25. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi, t. y. jam nebuvo išduoti čiužinio ir antklodės užvalkalai, rankšluostis. Be to, jam nebuvo išduotas muilas ir tualetinis popierius. Teismas rėmėsi Normomis ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą tik abstrakčiai nurodė, jog kiekvienam kameroje esančiam asmeniui skiriamas švarus patalynės komplektas, tačiau jokių rašytinių įrodymų, detalizuojančių minkštojo inventoriaus išdavimą, teismui nepateikė. Lukiškių TI-K taip pat nepateikė jokių duomenų apie muilo, rankšluosčių, tualetinio popieriaus išdavimą pareiškėjui, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo aprūpinimo minkštuoju inventoriumi, tualetiniu popieriumi ir muilu laikyti įrodytais. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog iš naujai atvykstančių asmenų yra atimami pledai, lovatiesės ir dideli rankšluosčiai, yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti ir nesusiję su pačiu pareiškėju, dėl kurių įrodinėjimo našta Lukiškių TI-K neperėjo.

26. Iš byloje esančio VVSC 2014 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akto matyti, jog Lukiškių TI-K minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose. Patikrinimo metu I-ojo, II-ojo ir III-ojo korpuso patalpose, kuriose laikomas naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, suplyšusių antklodžių, čiužinių ar pagalvių nebuvo, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 66 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovo atstovo teiginius, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su purvinu minkštuoju inventoriumi, atmesti kaip nepagrįsti.

27. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo išduodamos higienos priemonės – skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai ir dantų pasta. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad šios higienos priemonės yra išduodamos suimtiesiems. Teismas pažymėjo, kad Normose nustatyta, jog dantų šepetėlis, dantų pasta bei skustuvai yra išduodami tik suimtiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl asmeninės higienos priemonių neišdavimo pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas savo nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Lukiškių TI-K paaiškinimais neturėjo pagrindo.

28. Pareiškėjo teigimu, valymo, dezinfekavimo priemonės ir indų ploviklis neišduodami, todėl nėra galimybių valyti kamerų, indų ir pan. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visas reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras, taip pat tai, jog karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K teismui taip pat pateikė Lukiškių TI-K 2013 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 1-157 ir Lukiškių TI-K 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1-136 patvirtintą „Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir juose esančio turto naudojimo tvarkos aprašą“, iš kurių matyti, kad suimtieji (nuteistieji) yra aprūpinami valymo priemonėmis ir inventoriumi, už įsakymų vykdymą yra atsakingi atitinkami Lukiškių TI-K darbuotojai. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovo atstovo teiginius, taip pat neindividualizavo, kada ir kuriose kamerose nebuvo aprūpintas valymo priemonėmis ir inventoriumi, nenurodė, ar su prašymais yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai vertinti kaip neįrodyti.

29. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K nėra sanitarinių švaryklų. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 40 ir 41 punktais ir pažymėjo, kad iš sisteminės šios normų analizės matyti, jog kalinamieji asmenys į sanitarines švaryklas vedami ne nuolatos, o tik patekę į laisvės atėmimo vietas. Šiuo atveju pareiškėjas į Lukiškių TI-K pateko anksčiau, nei yra sprendžiamas jo teisių pažeidimo klausimas šioje byloje, todėl teismas šiuo aspektu nepasisakė.

30. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K tinkamai neužtikrino jo teisės išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbų. Pareiškėjas paaiškino, kad skalbimo paslaugos apmokestintos. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punktu ir akcentavo, jog Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, tačiau asmeniui neturint pinigų, jis gali kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius rūbus nemokamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi dėl nemokamo viršutinių drabužių išskalbimo ir toks jo prašymas buvo netenkintas. Vadovaudamasis tuo, teismas pareiškėjo teiginius dėl sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius nesudarymo vertino kaip nepagrįstus.

31. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba” ginčo laikotarpiu buvo sudariusi sutartis. Teismas taip pat pažymėjo, kad kameras tvarkytis privalo ir patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas su skundais ir prašymais į įstaigos administraciją nesikreipė, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmesti kaip neįrodyti.

32. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto, kuris žalojo sveikatą. Lukiškių TI-K nurodė, kad Lukiškių TI-K 1, 2 ir 3 gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtus stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 n, rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, ir pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jam nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai laikyti deklaratyviais, nepagrįstais byloje surinktais įrodymais, todėl atmesti.

33. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog Lukiškių TI-K jis buvo dažnai perkeliamas iš vienos kameros į kitą ir tai sukėlė jam nepatogumų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo laikotarpiu (t. y. per 467 dienų) pareiškėjas į skirtingas kameras buvo perkeliamas 10 kartų, tačiau Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleisdavo pakankamai ilgą laiką (nuo 5 iki 142 dienų) ir tik keletą kartų Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas trumpesniais nei savaitė laikotarpiais (5 dienas). Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime yra nurodęs, jog griežtai laikosi SVĮ 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo pervedimai iš vienos gyvenamosios kameros į kitą daromi siekiant užtikrinti minėtų reikalavimų laikymąsi. Nuteistųjų perkėlimu iš vienos kameros į kitą nėra siekiama pažeminti jų orumą ar papildomai, daugiau nei numato teisės aktai, suvaržyti jų teises bei sukelti nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu.

34. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam teko kvėpuoti tabako dūmais. Teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių pareiškėjas visiškai nedetalizavimo. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų. Lukiškių TI-K atsižvelgia į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymais laikyti jį kartu su nerūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

35. Pareiškėjo teiginiai dėl neaprūpinimo darbinėmis pajamomis, socialinių pašalpų nemokėjimo atmesti kaip nepagrįsti. Teisės aktai nenustato atsakovui pareigos nuteistus asmenis, laikomus tardymo izoliatoriuje, įdarbinti. Dėl socialinių pašalpų skyrimo pareiškėjas į atsakovą nesikreipė, nenurodė jokių aplinkybių, kad Lukiškių TI-K būtų atsisakęs skirti pareiškėjui socialinę pašalpą. Dėl to Lukiškių TI-K administracijai skundų neteikė. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad atvykęs į Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su galiojančiais teisės aktais, tačiau, kaip matyti iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų argumentų, visi asmenys, atvykę į įstaigą, yra supažindinami su įstatymais, tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, kurių jie turi laikytis ir nepažeidinėti. Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su teisės aktų reikalavimais, dienotvarke, vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis bei draudimais. Abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo, todėl pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

36. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nebuvo sudaryta galimybė daugiau kaip vieną kartą per savaitę praustis duše. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė, jog jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytų pažeidimų Lukiškių TI-K nepadarė, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekilo. Nors pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K dušuose nebuvo vietos daiktams susidėti, prieš asmenis, pageidaujančius nusiprausti duše, naudojamas psichologinis smurtas – iš jų įžūliai tyčiojamasi, liepiant neštis į dušą savo turimus daiktus ir net išduotą minkštąjį lovos inventorių, šių teiginių pareiškėjas nekonkretizavo, nenurodė ir nepateikė juos patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu ar po to būtų skundęsis dėl šių aplinkybių, nėra. Taigi nurodyti pareiškėjo teiginiai atmesti.

37. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo laikomas antisanitarinės būklės kamerose, kuriose buvo pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas, buvo drėgna, neužtikrinama tinkama temperatūra. Iš byloje esančių VVSC patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus. Pareiškėjas nenurodė ir bylos medžiaga nepatvirtina, kad jis dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, bei pasivaikščiojimo kiemelių galimai netinkamos būklės teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į VVSC dėl operatyviųjų patikrinimų atlikimo, todėl ginčo laikotarpiais kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, VVSC patikrinimų neatliko. Iš kitų Lukiškių TI-K teismui pateiktų VVSC atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose kamerose metu. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kuriose konkrečiose kamerose pasireiškė galimi pažeidimai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, laikė, jog šioje dalyje nagrinėjamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobūdžio teiginiais, todėl nelaikytinos detalizuotu kalinimo sąlygų apibūdinimu. Vadinasi, atsakovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle, nėra nustatytas.

38. Pareiškėjas patirtą žalą siejo ir su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis Lukiškių TI-K. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1, 2, 3 ir 8 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad, visų pirma, ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, antra, tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

39. Įvertinęs tai, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų paliko nenagrinėtą, nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kai dar galima pasinaudoti ta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad nesutikdamas su nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtu sprendimu galės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

40. Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 467 paras buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (kamerose, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), iš kurių – 400 parų kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat į tai, jog buvo pažeistos Normos, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę. Teismas, įvertinęs pareiškėjo D. B. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 3 269 Eur (7 Eur x 467 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 20 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikyta adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

41. Atsakovo prašymą priteisti iš pareiškėjo 5,16 Eur išlaidų, patirtų rengiant teismui pateiktos medžiagos kopijas, teismas atmetė, konstatavęs, jog šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė teismui jokio dokumento, įrodančio patirtų išlaidų pagrįstumą.

III. 42. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 157–161), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

42.1. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

42.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau nemotyvavo, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

42.3. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Dėl to Lukiškių TI-K patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų atlyginimo.

46. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo D. B. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 269 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą. Likusią skundo reikalavimų dalį atmetė. Netenkino atsakovo atstovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

47. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog šiuo atveju nebuvo nustatyti valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga. Mano, jog pažeistai teisei apginti pakanka vien pažeidimo pripažinimo.

48. Byloje, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus. Minėto fakto iš esmės neneigia ir atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde. Kadangi nustatyta, jog Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas 400 paras kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Lukiškių TI-K administracijos neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui pagal teisės aktus numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.

49. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tam tikrų Normų reikalavimų neatitikimus. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė nustatytų aplinkybių dėl minėtų sąlygų neužtikrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nebuvo laikytasi tam tikrų Normų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos jo teisės, pagrįstai vertinti pareiškėjo naudai.

50. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo pobūdžio ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

51. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 3 269 Eur.

52. Dėl atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas už dokumentų kopijų parengimą pažymėtina, kad įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimo teisme pasiruošimui, pateikimą reglamentuoja ABTĮ 67 straipsnio 3 dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtinta (pakeista 2002 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 104) Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1924-575/2017). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

53. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius