2022-07-13 Nr. AB-18570-3-61-3-00904-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3234-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00904-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21S44806 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad jo tėvas, valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini), kuri yra opozicinė partija šalyje. Pareiškėjo tėvas pranešė apie (duomenys neskelbtini) vykdomas finansines machinacijas. Po šio įvykio į pareiškėjo namus įsiveržė nežinomi asmenys, šeimos narius sumušė, o tėvą uždarė į kalėjimą. Nepaisant to, atsakovas, be kita ko, atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas aiškiai ir išsamiai nurodė, kodėl bijo grįžti į savo kilmės valstybę. Pažymėjo, kad yra persekiojamas dėl tėvo atskleistos informacijos, jo šeima buvo ne vieną kartą užpulta nežinomų asmenų, jie buvo priversti slapstytis. Be to, žinoma, kad dėl Valstybės saugumo pajėgų vykdomų neteisėtų veiksmų dingo daug žmonių (tiek aktyvistų, tiek eilinių civilių), jų buvimo vietos ilgą laiką buvo nežinomos. Be to, šalyje vyksta civilių kankinimai, plėšimai, įsilaužimai į jų namus be jokio pagrindo ir t. t. Atsakovas turėjo tai įvertinti bei ne formaliai atkartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis ir bendrą informaciją, bet įvertinti asmeniškai pareiškėjui galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogiškumu, turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis.

2.3. Sprendimai uždrausti pareiškėjui atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, todėl panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintini ir pastarieji atsakovo sprendimai. Taip pat nustatytas draudimas atvykti yra neproporcingas. Pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kai, pablogėjus situacijai, pareiškėjui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Pareiškėjas, būdamas vyriausias šeimoje, kaip pats teigė, sulaukdavo daugiausiai grasinimų, tačiau dėl ko jam grasinama, neminėjo. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad turi gimimo liudijimą (telefone), tačiau jo nepateikė, todėl nebuvo galima nustatyti nei jo amžiaus, nei tėvų, taip pat negalima nustatyti, ar tikrai pareiškėjo tėvas yra įkalintas. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kuriame kalėjime įkalintas tėvas, nors pareiškėjo pateikto laikraščio straipsnyje aiškiai nurodytas kalėjimo pavadinimas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Pareiškėjui buvo atliktas amžiaus nustatymo testas, kurio metu nustatyta, jog jo biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini)+/-2 metai. Įvertinus šias aplinkybes buvo konstatuota, kad pareiškėjo baimė kilmės valstybėje būti persekiojamam yra nepagrįsta bei nesuderinama su kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, todėl yra pagrindas abejoti jo bendru patikimumu ir nuoširdumu. Atsižvelgus į tai, buvo priimta išvada, kad pareiškėjo pastangos pagrįsti savo prieglobsčio prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis.

3.3. Taip pat nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nepripažinta pagrįsta. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, į tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad ginkluoti konfliktai nevyksta visoje pareiškėjo kilmės šalies teritorijoje, taip pat nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, buvo konstatuota, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. buvo nuspręsta, kad jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

3.4. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą Sprendimą. Naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.

3.5. Nustatyti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvės valstybes terminai, atsakovo manymu, yra pagrįsti ir proporcingi.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Apklausos, vykusios 2021 m. lapkričio 17 d., metu pareiškėjas prisistatė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Paskutinė jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. Nurodė, kad iš kilmės šalies išvyko, nes jo šeimai buvo grasinama, ji buvo pavojuje. Kalbėdamas apie šeimą, omenyje turėjo tėvą, dėl kurio ir kilo problemos. Tėvas buvo (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) partijai, kuri yra šiuo metu opozicijoje ir buvo valstybinės įmonės, kuri susijusi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (bendrapartietis).

Pasitraukus (duomenys neskelbtini) naujuoju tapo kitas asmuo, kuris buvo įtakingas ir nesąžiningas žmogus, priklausantis valdančiajai partijai. (duomenys neskelbtini) vykdė kažkokias stambias finansines machinacijas, pasisavindamas dideles pinigų sumas. Pareiškėjo tėvas apie vykdomas finansines operacijas pranešė finansų inspekcijai. 2021 m. vasario 17 d. į asmens šeimos namus įsiveržė kaukėti ginkluoti vyrai, nusiaubė namus, visus sumušė, išprievartavo mamą, išsivedė tėvą ir pasodino į kalėjimą. Kokiame kalėjime yra įkalintas tėvas, pareiškėjas nežinojo.

Namuose ginkluoti kaukėti vyrai apsilankė dar apie 4–5 kartus, kaip ir ankščiau juos nusiaubdavo, grasindavo mirtimi, policija nieko negalėjo padaryti. Apie šiuos įvykius buvo rašoma spaudoje bei televizijoje. Praėjus kiek laiko šeima buvo priversta išsikraustyti iš savo namų ir slapstytis. Kadangi pareiškėjas buvo vyriausias, jam reikėjo pasirūpinti šeima ir saugoti ją nuo grasinimų. Pareiškėjas buvo vyriausias šeimoje, todėl jam daugiausia ir grasino, tad buvo nuspręsta, kad jis turi išvykti iš savo šalies, tačiau kas nusprendė, nenurodė.

Tėvas, sėdėdamas kalėjime, tarpininkaujant advokatui, parašė sutikimą vykimui į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas galvojo, kad (duomenys neskelbtini) jam bus saugu, bet jam kažkas pasakė, kad tai neįmanoma. Atvykęs į Lietuvą paprašė prieglobsčio ir apsaugos, nes jis negali grįžti į savo šalį, jam gresia pavojus, jokių žinių apie mamą ir brolius neturi. Pareiškėjas kelis kartus pasakojo apie įvykius namuose, kurie nutiko vasario mėnesį. Pareiškėjas prašė Lietuvos padėti, jį apsaugoti, suteikti galimybę mokytis ir padėti įgyvendinti jo svajonę, t. y.

žaisti futbolą. Asmuo prisiminė, kad sausio – vasario mėn. šeimą bandė kažkas nunuodyti, ligoninėje padarė tyrimus, tačiau nieko neišsiaiškino.

5.2. Departamentas, įvertinęs esminius pareiškėjo prašymo motyvus priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (tris) metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomos priežastys nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamam, tačiau nėra aišku, ar valstybinio subjekto, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų, nes pareiškėjui jo persekiotojai (kaukėti vyrai) nėra žinomi. Pareiškėjas tik bendrais bruožais grindė savo galimo persekiojimo tikimybę. Nors nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama argumentais dėl grasinimų, jo galimo persekiojimo, tuo atveju, jei jis būtų grąžintas į kilmės valstybę, tačiau šie argumentai nepagrįsti objektyviais įrodymais.

Pareiškėjo pasakojimas, teismo manymu, yra abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus, ar toks pavojus realiai gresia. Abejones pareiškėjo nuoširdžiu pasakojimu sukėlė tai, kad pareiškėjas, kaip jis pats nurodė, nors ir turėjo savo gimimo liudijimą, tačiau Departamentui jo nepateikė, dėl ko jo amžius buvo nustatinėjamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos tyrimais. Taip pat, nepateikus gimimo liudijimo, nebuvo objektyvios galimybės nustatyti ne tik pareiškėjo amžiaus, tačiau ir pareiškėjo tėvų, t. y., ar pareiškėjo minimas asmuo – tėvas, yra pareiškėjo tėvas.

Toks pareiškėjo elgesys iš esmės leidžia vertinti, kad pastarasis turėjo tikslą nuslėpti savo tikrąjį amžių ir kitas esmines aplinkybes. Taip pat, nors, kaip nurodė pareiškėjas, jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis – grasinimai, jo persekiojimas, tačiau dėl ko jam buvo grasinama ir kas konkrečiai jam grasino nebuvo atskleista. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokiame kalėjime buvo įkalintas jo tėvas, nors tokie duomenys, objektyviai vertinant, jam turėjo būti žinomi (tarpininkaujant advokatui buvo surašytas tėvo sutikimas jam išvykti į (duomenys neskelbtini) ir kt.).

Taigi, pareiškėjui realiais įrodymais nepagrindus jo prašyme nurodytų argumentų, vien aplinkybės dėl grasinimų ar tariamo persekiojimo, kaip jį apibūdino pats pareiškėjas (pareiškėjas nebuvo sulaikytas), leidžia daryti prielaidą, jog nėra nustatyta, kad pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, grasinimais, Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus.

8. Kaip nustatė Departamentas, nors ir yra duomenų, kad pareiškėjo kilmės valstybėje dėl vyksiančių karinių konfliktų buvo (yra) persekiojami ir civiliai asmenys, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kokios nors partijos, ar organizacijos lyderis, ar bendruomenėje užimtų aukštas pareigas, dėl ko pareiškėją būtų galima priskirti prie pažeidžiamų asmenų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tiek prašymą Departamentui, tiek skundą teismui iš esmės grindžia abstrakčiais, subjektyvaus pobūdžio argumentais apie nesaugią padėtį, tačiau jo pasakojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patiria (patirs) realią grėsmę gyvybei ar sveikatai iš valstybinių ar nevalstybinių subjektų dėl tėvo veiksmų.

9. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti terminai (5 metų draudimo atvykti į Lietuvą ir 3 metų į kitas Šengeno erdvės šalis) yra neproporcingi, todėl juos sutrumpino iki 2 metų.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

12.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu.

12.2. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, neužtikrinamas civilinių saugumas, vyrauja politinis nestabilumas, pažeidžiamos žmogaus teisės, šalyje nėra demokratijos.

12.3. Atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pats atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą turėjo būti tinkamai įvertinta. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį.

12.4. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

12.5. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Taip pat panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

14. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

14.1. Pareiškėjas sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, todėl yra pagrindas abejoti jo bendru patikimumu ir nuoširdumu. Pareiškėjo pastangos pagrįsti savo prieglobsčio prašymą nelaikytinos nuoširdžiomis, o nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti nustatytų prieštaravimų kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo.

14.2. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visus jo prieglobsčio prašymą pagrindžiančius dokumentus Migracijos departamentui ir jis šia galimybe pasinaudojo – pareiškėjo pateikti įrodymai su vertimu į lietuvių kalbą yra pareiškėjo byloje.

14.3. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą. Naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad surinkti duomenys privalo atitikti visus naujumo, išsamumo, šaltinių įvairovės reikalavimus ir dėl to tyrimo metu surinkta informacija negalėjo būti įvertinta kaip pakankama ir išsami, nereiškia, jog ši informacija buvo nepakankama išsamaus ir objektyvaus sprendimo priėmimui.

14.4. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių. Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 21S44806, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

21. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

22. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

24. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

25. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

26. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

27. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės šalyje jam kyla grėsmė būti nužudytam ginkluotų kaukėtų vyrų, nes pareiškėjo tėvas įskundė vadovaujančios partijos atstovą.

31. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apklausos metu tikino, kad turi gimimo liudijimą, tačiau jo atsakovui nepateikė, todėl nebuvo galimybės nustatyti nei tikslaus pareiškėjo amžiaus, nei jo tėvų, t. y. įrodymais nepagrįsta, kad pareiškėjo tėvas yra pareiškėjo minėtas įkalintas asmuo. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė ir nepasisakė dėl atlikto amžiaus nustatymo testo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) +/-2 metai, t. y. kad jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, kad jis yra pilnametis asmuo.

32. Taip pat pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėjas nenurodė, kokiame kalėjime, esą, yra laikomas jo tėvas, nors jo pateiktame dokumente (ištraukoje iš laikraščio publikacijos) yra ne tik keletą kartų minimas kalėjimo pavadinimas, tačiau ir tai, kad „<...> Vos tik išlaisvintas, praėjusį gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vėl buvo pasodintas už grotų <...>“. Šios aplinkybės pareiškėjas neminėjo. Be to, pagrįstų abejonių pareiškėjo pasakojimo kelia ir tai, kad: pareiškėjas negalėjo pateikti daugiau detalių apie jo tėvo pranešimą apie finansines machinacijas (konkrečiai nurodyti, kokios buvo šios machinacijos.

Be to, kaip buvo nurodyta apklausos metu, ši informacija buvo paviešinta net ir laikraštyje); asmuo, nurodomas kaip pareiškėjo tėvas, būdamas kalėjime ir tarpininkaujant advokatui, suteikė leidimą pareiškėjui išvykti iš kilmės šalies į (duomenys neskelbtini), sutikimas buvo patvirtintas notaro. Tikėtina, kad, jeigu pareiškėjas, kaip jis pats teigia, buvo paieškomas įtakingo asmens (kuris turėjo įtaką tiek policijai, tiek kitoms institucijoms), kurį ir įskundė pareiškėjo tėvas, po šio sutikimo minėtas asmuo nesunkiai galėjo surasti pareiškėją.

Nepaisant to, pareiškėjas nenurodo, kad buvo asmeniškai persekiojamas; pareiškėjas negalėjo konkrečiai paaiškinti, dėl ko būtent jis sulaukdavo grasinimų; nenurodė, kur ir kiek laiko gyveno jo šeima po to, kai paliko namus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal pareiškėjo pasakojimą, namus jie paliko tik po 4–5 „kaukėtų vyrų“ užpuolimų. Kodėl jie ne iš karto paliko namus, pareiškėjas nepaaiškino. Be to, pareiškėjas konkrečiai negalėjo paaiškinti, kas yra tie „kaukėti vyrai“ ir kodėl jie jį persekiojo – pareiškėjas, kaip galima suprasti iš jo pasakojimo, darė prielaidą, kad jie yra policijos pareigūnai, apklausos metu, paprašius patikslinti informaciją, ar ten buvo policininkai, pareiškėjas nurodė, kad „<...> kaip ir buvo.

Kai kurie su policininkų uniformomis, kai kurie buvo veidus užsidengę“. Vėliau apklausos metu paklausus, kas, visgi, grasino pareiškėjui, šis atsakė „ginkluoti ir veidus paslėpę vyrai“; pareiškėjas sakė, kad „<...> grėsmė didžiausia buvo man <...>“, kadangi jis norėjo paviešinti informaciją apie tai, kad jo minėti užpuolikai „<...> kiekvieną naktį pas mus ateina, sujaukia mūsų gyvenimą <...>“, tačiau ši informacija jau buvo paviešinta, apie ją buvo rašoma spaudoje, rodoma televizijoje. Į šį pasakojimo neatitikimą pareiškėjas tik nurodė:

„Tiesiog, aišku ne aš pranešiau, bet jūs jeigu buvot (duomenys neskelbtini) kada nors, jūs turėtumėt žinoti kaip pas mus viskas vyksta ir jeigu kažkokie būtų pasikeitimai, aš niekada nebūčiau išvykęs ir vykęs iki čia, jeigu ten viskas būtų taip, kaip turėtų būti“; taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl nunuodijimo (bandymo jį (jo šeimą) nunuodyti), yra hipotetinio pobūdžio ir nedetalizuoti.

33. Taigi, nustatyti pareiškėjo pasakojimo neatitikimai sudaro pagrindą sutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

34. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Be to, atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

35. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį kilmės šalyje ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė