Legislator Case Law & Legislation
c7e1e4bb-88d7-4b6f-beac-d949e8074dbe AI generated

c7e1e4bb-88d7-4b6f-beac-d949e8074dbe · Kauno apygardos teismas

Case Number c7e1e4bb-88d7-4b6f-beac-d949e8074dbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretieji asmenys V. D., L. B., V. J., R. A., D. V., K. A., G. B., G. N., A. M., A. Å ., E. Z., V. P., L. J., notarė I. J., dėl bendrijos narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas I. V. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti neįvykusiais bendrijos narių 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkimÄ ir 2014 m. spalio 14 d. pakartotinį susirinkimÄ , pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo, priteisti ieÅ¡kovei 1.017,20 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 1.904,02 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 112,56 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio atleidžiant iÅ¡ darbo, 159,31 Eur darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn., 835,50 Eur vidutinio darbo užmokesčio už 2 mėn. ir 22 d. priverstinės pravaikÅ¡tos, 1.000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5% dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c7e1e4bb-88d7-4b6f-beac-d949e8074dbe · Kauno apygardos teismas: Ta pati diena ieÅ¡kovės darbo sutartyje įvardinta kaip pirmoji jos darbo valytoja diena. Kaip matyti iÅ¡ VSDFV duomenų, bÅ«tent nuo 2012 m. gegužės mėn. nustota deklaruoti duomenis apie S. V. gaunamas pajamas ir papildomai deklaruojamos pajamos ieÅ¡kovei. Nurodyta aplinkybė pati savaime leidžia atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovės atstovės argumentÄ , jog bendrijos nariai pirmininkei nebuvo suteikę įgaliojimo įdarbinti valytojos. Ä®statymo nuostata, jog tokie sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu lemia, jog atitinkamas sandoris yra ne niekinis, bet nuginčijamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-408-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05181-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.6.1.; 1.3.2.9.10.; 1.3.5.3.11.; 1.3.7.2.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, atstovaujamos advokatės Gerdos StorpirÅ¡tienės, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9818-945/2015 pagal ieÅ¡kovės I.

V. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretieji asmenys V. D., L. B., V. J., R. A., D. V., K. A., G. B., G. N., A. M., A. Å ., E. Z., V. P., L. J., notarė I. J., dėl bendrijos narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas I. V. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti neįvykusiais bendrijos narių 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkimÄ ir 2014 m. spalio 14 d. pakartotinį susirinkimÄ , pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo, priteisti ieÅ¡kovei 1.017,20 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 1.904,02 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 112,56 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio atleidžiant iÅ¡ darbo, 159,31 Eur darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn., 835,50 Eur vidutinio darbo užmokesčio už 2 mėn. ir 22 d. priverstinės pravaikÅ¡tos, 1.000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5% dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ėjo bendrijos pirmininkės, o nuo 2012 m. gegužės 5 d. ir valytojos pareigas. 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. spalio 14 d. bendrijos narių susirinkimuose turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovės atÅ¡aukimo iÅ¡ pirmininkės pareigų, tačiau susirinkimuose nebuvo kvorumo, dėl ko susirinkimai pripažintini neįvykusiais. Pastaroji aplinkybė patvirtina ir ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo 2014 m. gruodžio 9 d. remiantis nurodytuose susirinkimuose priimtais nutarimais neteisėtumÄ .

Per visÄ darbo laikotarpį ieÅ¡kovė atostogavo vienÄ kartÄ 2014 m. birželio mėn., todėl atleidžiant iÅ¡ darbo turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Be to, ieÅ¡kovei iÅ¡mokėta tik dalis darbo užmokesčio už paskutinį mėnesį. 2014 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , tačiau jos praÅ¡ymÄ 2015 m. sausio 19 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti, ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ . ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė nurodo reiÅ¡kianti dėl patirto spaudimo, nerimo ir pažeminimo.

Taip pat ieÅ¡kovė prašė atnaujinti praleistÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ .Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu atnaujino ieÅ¡kovei senaties terminÄ reikalavimui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pareikÅ¡ti; ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies; pripažino neteisėtu ieÅ¡kovės I. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijoje 2014 m. gruodžio 9 d.

DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu; ieÅ¡kovės I. V. į darbÄ negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovės su atsakove sudarytÄ darbo sutartį laikė nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieÅ¡kovei I. V. iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ - 1.296,96 Eur, 648,48 Eur (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 26 d.), 15,44 Eur (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 253,95 Eur (priskaitytina suma) darbo užmokesčio, 1.379,49 Eur (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 15,44 Eur (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos; sprendimo dalį dėl 324,24 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo nurodė vykdyti skubiai; likusius ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

V. 381,20 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos 189,34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti. Dėl bendrijos narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog 2014 m. spalio 14 d. bendrijos narių susirinkimas neįvyko ir nebuvo priimti jokie sprendimai, nėra, todėl reikalavimo pripažinti neįvykusiu šį bendrijos narių susirinkimÄ patenkinimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių.

Ginčo dėl to, jog 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkimas buvo suÅ¡auktas bendrijos narių iniciatyva, nėra. Teismas konstatavo, kad dėl aplaidaus ieÅ¡kovės pareigų vykdymo yra sudėtinga nustatyti tikslų bendrijos narių skaičių ginčo susirinkimo dienÄ , tačiau tiek pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, tiek ir pagal atsakovės pozicijÄ ar sisteminę narių sÄ rašų analizę akivaizdu, jog susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė bendrijos narių, t. y. kvorumas buvo. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino tiek jos iniciatyva byloje apklausti liudytojai, tiek ir į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti ginčo susirinkime iÅ¡rinkti valdybos nariai, tuo tarpu ieÅ¡kovės iniciatyva kviesti liudytojai tepatvirtino su aptariamu klausimu tiesiogiai nesusijusį faktÄ dėl ieÅ¡kovės vykdytų funkcijų, taip pat faktÄ , kuris užfiksuotas ir susirinkimo garso įraÅ¡e bei neginčijamas atsakovės, jog susirinkimo metu tarp nesutariančių pusių kilo konfliktas.

Dėl nutarimų teisėtumo nekilo abejonių nei notarei, nei VÄ® Registrų centrui tiek tvirtinant ir įregistruojant priimtus nutarimus dėl pirmininko pakeitimo ir valdybos iÅ¡rinkimo, tiek ir registruojant naujus bendrijos įstatus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti neįvykusiu 2014 m. rugsėjo 24 d. bendrijos narių susirinkimÄ . Dėl ieÅ¡kovę su atsakove siejusių darbo santykių. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės su atsakove sudarytos darbo sutarties, ieÅ¡kovė nuo 2005 m. rugsėjo 1 d.

ėjo bendrijos pirmininkės, o nuo 2012 m. gegužės 5 d.- ir valytojos pareigas. Ä® atsakovės pirmininkės pareigas ieÅ¡kovė buvo iÅ¡rinkta 2005 m. liepos 28 d. susirinkime. IeÅ¡kovė bendrijos pirmininke buvo perrinkta ir 2008 m. liepos 23 d. susirinkime. Duomenų apie tai, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2013 m. kovo 28 d. bÅ«tų vykę pirmininko rinkimai, nebuvimas pats savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip paneigiantis faktÄ , jog atitinkamu laikotarpiu ieÅ¡kovę su atsakove siejo darbo santykiai.

Atsakovė nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, jog bendrijos nariai ginčijo ieÅ¡kovės įgaliojimų nurodytu laikotarpiu egzistavimÄ , ieÅ¡kovės perrinkimas bendrijos pirmininke 2013 m. kovo 28 d. vertintinas kaip jos įgaliojimų patvirtinimas. Duomenų apie tai, jog laikotarpiu iki 2014 m. rugsėjo 24 d. bÅ«tų atlikti kokie nors veiksmai dėl darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo, į bylÄ nėra pateikta. Darbdavys turėjo teisę su ieÅ¡kove sudaryti terminuotÄ darbo sutartį, tačiau Å¡ia teise tinkamai nepasinaudojo, dėl ko, vadovaujantis DK 110 straipsnio 2 dalimi, sutartis ir vertintina kaip neterminuota.

Pati atsakovė pripažino, jog darbo santykiai su ieÅ¡kove buvo nutraukti ne dėl to, jog suėjo jos pareigų vykdymo terminas, o dėl to, jog bendrijos nariai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atÅ¡aukti ieÅ¡kovę iÅ¡ pareigų nesuėjus terminui, kuriam ji buvo iÅ¡rinkta. 2005 m. rugpjūčio 20 d. narių susirinkime buvo priimtas nutarimas bendrijoje samdyti pirmininkÄ , teritorijos prižiÅ«rėtojÄ ir buhalterį, mokant jiems pusę minimalaus atlygio. Å io nutarimo pagrindu 2005 m. rugsėjo 1 d. į darbÄ valytojos pareigose priimta S. V., su kuria darbo sutartis jos praÅ¡ymu nutraukta 2012 m. gegužės 4 d.

Ta pati diena ieÅ¡kovės darbo sutartyje įvardinta kaip pirmoji jos darbo valytoja diena. Kaip matyti iÅ¡ VSDFV duomenų, bÅ«tent nuo 2012 m. gegužės mėn. nustota deklaruoti duomenis apie S. V. gaunamas pajamas ir papildomai deklaruojamos pajamos ieÅ¡kovei. Nurodyta aplinkybė pati savaime leidžia atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovės atstovės argumentÄ , jog bendrijos nariai pirmininkei nebuvo suteikę įgaliojimo įdarbinti valytojos. Ä®statymo nuostata, jog tokie sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu lemia, jog atitinkamas sandoris yra ne niekinis, bet nuginčijamas.

Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog ji kreipėsi į teismÄ dėl ieÅ¡kovės su savimi sudarytos darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog atsakovė bÅ«tų iniciavusi ir įgyvendinusi darbo sutarties su ieÅ¡kove, kaip valytoja, nutraukimÄ dėl to, jog ieÅ¡kovė neturėjo įgaliojimų sudaryti darbo sutartį su pačia savimi. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovei teikto 2014 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡to turinio, naujai iÅ¡rinkti atsakovės valdybos nariai pareikalavo, kad ieÅ¡kovė vykdytų savo, kaip valytojos, pareigas.

Toks atsakovės atstovų elgesys parodo, jog jiems buvo žinoma apie tai, kad ieškovė vykdo ne tik pirmininkės, bet ir valytojos pareigas, jie ne tik nekėlė klausimo dėl tokių pareigų vykdymo teisėtumo, bet ir patys reikalavo pareigas vykdyti, kas vertintina kaip sandorį sudariusio atstovo įgaliojimų patvirtinimas CK 1.92 straipsnio, 2.133 straipsnio 6 dalies prasme. Pripažinus, jog ieškovė iki darbo santykių su ja nutraukimo vykdė tiek bendrijos pirmininkės, tiek valytojos pareigas, akcentuotina, jog dar 2005 m. gegužės 28 d.

įsigaliojo Darbo kodekso 108, 114 straipsnių pakeitimai, kuriuos priėmus kodekse neliko vienos savarankiÅ¡kos darbo sutarties rūšies- sutarties dėl papildomo darbo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo sutarties turinio, bÅ«tent aptartu bÅ«du darbo sÄ lygų pokyčiai ir buvo įforminti nurodant, jog ieÅ¡kovė už papildomÄ darbo užmokestį atliks papildomas valytojos pareigas. Dėl darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo teisėtumo. Pripažinus teisėtais atsakovės narių 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkimÄ ir jame priimtus nutarimus atsirado pagrindas nebetęsti darbo santykių su ieÅ¡kove, kaip atsakovės pirmininke.

Atsakovė neįrodinėjo, jog egzistavo koks nors teisinis pagrindas inicijuoti darbo santykių su ieÅ¡kove, kaip su valytoja, nutraukimÄ . Teismas konstatavo, kad darbdavys, net ir turėdamas teisinį pagrindÄ inicijuoti ieÅ¡kovės, kaip bendrijos pirmininkės, funkcijos vykdymo nutraukimÄ , ieÅ¡kovei einant ir valytojos pareigas, nutraukdamas darbo sutartį DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ valytojos pareigų ir netinkamai įformino ieÅ¡kovės, kaip bendrijos pirmininkės, darbo funkcijų pasibaigimÄ .

Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių. Nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo specifikÄ Ä¯takoja tiek pačios ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡ta valia, tiek ir akivaizdžiai konfliktiÅ¡ki Å¡alių tarpusavio santykiai. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog darbo santykiai tarp Å¡alių nutrÅ«ko teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieÅ¡kovei priklauso 4 mėn. jos vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

Vidutinis ieÅ¡kovės vieno mėnesio darbo užmokestis atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ sudarė 324,24 Eur, bendra iÅ¡eitinės iÅ¡mokos suma sudaro 1.296,96 Eur. IeÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista 2014 m. gruodžio 9 d., todėl už laikotarpį iki 2015 m. spalio 26 d. jai priklausytų 3.412,54 Eur. Teismas sprendė, kad taikyti aptariamÄ sankcijÄ už visÄ laikotarpį, įvertinus aplinkybę, jog į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2015 m. kovo 18 d., jog bylos nagrinėjimo trukmė buvo susijusi ir su aplinkybe, kad ieÅ¡kovė tinkamai neįvykdė pareigos perduoti naujai iÅ¡rinktam pirmininkui bylai nagrinėti reikÅ¡mingus dokumentus, nėra pagrindo.

Bendrija yra finansuojama jos narių - gyvenamųjų patalpų savininkų įnaÅ¡ais, ji nėra pelno siekiantis subjektas. Todėl yra pagrindas darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo sumÄ sumažinti iki bendros dviejų mėnesių ieÅ¡kovės vidutinio darbo užmokesčio sumos - 648,48 Eur. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovės, kaip bendrijos pirmininkės, darbo santykiai tęsėsi 9 metus ir 100 dienų.

Už tokį laikÄ priklauso 259,7 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. IeÅ¡kovės, kaip valytojos, darbo santykiai tęsėsi 2 metus ir 219 dienų. Už tokį laikÄ priklauso 72,8 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. IeÅ¡kovė per visÄ savo darbo laikotarpį atostogavo 28 dienas 2014 m. birželį. Nurodyta aplinkybė lemia, jog ieÅ¡kovė neiÅ¡naudojo 231,7 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų kaip bendrijos pirmininkė ir 44,8 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų kaip valytoja.

Esant nustatytam 0,7 vidutiniam darbo dienų koeficientui, nepanaudotų atostogų dydžiai sudaro atitinkamai 162,2 ir 31,4 darbo dienas. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas einant pirmininkės pareigas dydis 1.109,45 Eur. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas dirbant valytoja dydis 270,04 Eur. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog Å¡i suma (1.379,49 Eur) ar jos dalis atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo nebuvo iÅ¡mokėta, todėl reikalavimas jÄ priteisti tenkintas. Dėl ieÅ¡kovei priklausančio darbo užmokesčio.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovė pripažino, jog ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn. dalis, 2014 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu pervedus 530,95 Lt. Kadangi vien už lapkričio mėn. ieÅ¡kovei priklausė 886,90 Lt, jai liko neiÅ¡mokėta 355,95 Lt. Å i suma, neatskaičius mokesčių, sudarytų 135,65 Eur. Už 7 darbo dienas 2014 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovei priklauso 118,30 Eur. Bendra ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma sudaro 253,95 Eur.Dėl ieÅ¡kovės į savo sÄ skaitÄ pervestų sumų.

Atsakovės teikiami duomenis dėl atsakovės galimai sau pervestų per didelių darbo užmokesčio sumų teismas vertino kaip siekį įskaityti prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Nei darbdavys savo iniciatyva, nei teismas neturi teisės atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu, įskaitymo. Net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog Å¡ios sumos buvo pervestos neteisėtai, Å¡i aplinkybė tegalėtų tapti pagrindu atsakovei reikÅ¡ti individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka reikalavimÄ dėl materialinės žalos atlyginimo, tačiau nelaikytina pagrindu teismui įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus sprendžiant, jog darbuotojai nepriklauso už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn. paskaičiuotas darbo užmokestis ar jo dalis.

PrieÅ¡inga iÅ¡vada paneigtų ieÅ¡kovės teises, lemtų bylos nagrinėjimo ribų praplėtimÄ darbdavio naudai, atimtų galimybę iÅ¡ darbuotojos reikalauti taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Byloje nesant pareikÅ¡tam reikalavimui dėl materialinės atsakomybės ieÅ¡kovės atžvilgiu taikymo, nėra pagrindo vertinti ir į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovė priimdavo sprendimus dėl papildomų iÅ¡mokų sau iÅ¡mokėjimo, automobilio nuomos ir pan.Dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti su ieÅ¡kove teisinių pasekmių.

Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jai procesines palÅ«kanas, tačiau už vėlavimÄ vykdyti su darbo santykiais susijusias finansines prievoles DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtina speciali procesinių palÅ«kanų atžvilgiu sankcija. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nebuvo konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų, ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo trÅ«kumai buvo paÅ¡alinti konstatuojant atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ ir pritaikant darbdaviui finansinę sankcijÄ už nurodytÄ pažeidimÄ .

Spręsti, jog toks ieÅ¡kovės teisių apgynimas yra nepakankamas, jog ji patyrė papildomÄ Å¾alÄ , nėra pagrindo. IeÅ¡kovės argumentai dėl žalos atsiradimo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, ieÅ¡kovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti specifines atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes, kurios galėtų tapti pagrindu spręsti, jog ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties instituto taikymas, net ir pripažinus, jog nuo sužinojimo apie darbo santykių nutraukimÄ iki kreipimosi į teismÄ dienos praėjo ilgesnis, nei numatytas DK 300 straipsnio 1 dalyje 1 mėn. terminas, neatitiktų Å¡io instituto įtvirtinimo teisėje tikslų, paneigtų aktyviai besielgusios ieÅ¡kovės teises reikalauti jos teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, atstovaujama advokatės Gerdos StorpirÅ¡tienės, apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 138-152) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ dalyje dėl I. V. atleidimo pripažinimo neteisėtu pagal LR DK 124 str. 1 d., dėl 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos - 1.296,96 Eur - priteisimo, dėl 648,48 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 26 d.), priteisimo, dėl 15,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisimo, irdėl 1.379,49 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo; ir priteisto priklausančio darbo užmokesčio - 253,95 Eur. ir dėl praÅ¡omos panaikinti dalies priimti naujÄ sprendimÄ : pripažinti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ Bendrijos pirmininkės pareigų buvo atleista pagal DK 124 str. 1 d. teisėtai, priteisti ieÅ¡kovei 648,48 Eur iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , sumažinti priteistÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ta dalimi, kuria ieÅ¡kovė sau iÅ¡simokėjo atostoginius antro atlyginimo forma priteisiant 37,66 Eur, I.

V. iÅ¡ valytojos pareigų atleisti už tai, kad ji neatliko darbo ir nepagrįstai atsisakė dirbti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidė Bendrijos namo gyventojų teises ir teisėtus interesus, materialinės ir procesinės teisės normas, bendruosius teisės principus.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, nepasiÅ«lius ieÅ¡kovei pakeisti darbo sutartį ir negavus jos atsisakymo tai padaryti, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti darbo santykių su ieÅ¡kove, kaip valytoja, nutraukimo. 2005 m. rugpjūčio 16 d. darbo sutartį, taip pat ir 2012 m. gegužės 4 d. darbo sutartyje papildytÄ sÄ lygÄ dėl I.

V. valytos pareigų, bendrija pamatė tik ieÅ¡kovei pateikus teismui ieÅ¡kinį. Bendrija, 2014 m. gruodžio 8 d. teisėtai atleisdama ieÅ¡kovę iÅ¡ pirmininkės pareigų, nežinojo, kad ta pačia darbo sutartimi yra įdarbinta I. V. ir valytojos pareigose, nes sÄ lygÄ dėl papildomo valytojos darbo ieÅ¡kovė darbo sutartyje įsirašė pati.3. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovė privalėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pakeisti darbo sutartį taip, kad toliau bÅ«tų tęsiama tik valytojos darbo funkcija.

IeÅ¡kovė neperdavė dokumentų po jos atÅ¡aukimo iÅ¡ bendrijos pirmininkės pareigų. Jeigu bendrija bÅ«tų žinojusi, kad valytojos darbo funkcijas ji atlieka ta pačia sutartimi, tai ne tik, kad bÅ«tų informavę, kad turi valyti, nes nemokės darbo užmokesčio, bet bÅ«tų reikalavę dirbti valytoja. 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkime buvo sprendžiamas klausimas tik dėl bendrijos pirmininko atleidimo.4. Teismas, priimdamas sprendimÄ ir aiÅ¡kindamas, kaip bendrija privalėjo nutraukti darbo santykius su I.

V., vadovavosi 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015, tačiau minėtos bylos aplinkybės nėra tapačios Å¡ios bylos aplinkybėms, todėl taikyti analogijÄ Å¡ioje byloje negalima.

5. Teismas nenurodė motyvų, kodėl ieÅ¡kovei neatlikus darbo ir nenutraukus darbo sutarties (dėl valytojos pareigų), bendrija turi mokėti priteistas teismo sprendimu pinigines lėšas. IeÅ¡kovė, nepraneÅ¡dama bendrijai, kad ji pagal tÄ pačiÄ darbo sutartį dirbo ir pirmininke ir valytoja, neperduodama bendrijos dokumentų, neatlikdama jai pavestų valytojos pareigų, elgėsi nesÄ Å¾iningai, dėl to bÅ«tų teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga, kad bendrija neturėtų prisiimti tų teisinių pasekmių, kurios kilo dėl pačios ieÅ¡kovės kaltės. Kadangi ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimus - nebuvo darbe be svarbių priežasčių (nevalė bendrijos teritorijos), tai vertintina kaip darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminės atsakomybės taikymÄ .6.

Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡eitinės iÅ¡mokos apskaičiavimu ir su priskaičiuotu vidutiniu darbo užmokesčiu už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ pirmininkės pareigų, turi bÅ«ti taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir jai turi bÅ«ti iÅ¡mokama 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Už pirmininkės pareigas ieÅ¡kovei buvo mokama pusė MMA, darbo sutartis 2012 m. gegužės 4 d. papildyta sÄ lyga dėl valytojos pareigų, mokant taip pat pusės MMA už Å¡ias papildomas pareigas.

Todėl iÅ¡eitinė iÅ¡moka dėl atleidimo iÅ¡ pirmininkės pareigų lygi iÅ¡ viso 324,24 Eur. Jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovę už darbo drausmės pažeidimus, iÅ¡eitinė iÅ¡moka dėl atleidimo iÅ¡ valytojos pareigų sudarytų 324,24 Eur. Atitinkamai turi bÅ«ti skaičiuojamas darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Teismui nusprendus, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ valytojos pareigų buvo atleista neteisėtai, ji į šį darbÄ gali bÅ«ti grÄ Å¾inta.

7. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bei 253,95 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. IeÅ¡kovė tam tikrais metais iÅ¡simokėdavo viena alga daugiau nei jai priklausydavo, tÄ iÅ¡mokėtÄ algÄ bendrija laiko atostoginiais, nors formaliai pervedimų paskirtyse pavadintus kaip darbo užmokestis. Viso ieÅ¡kovė iÅ¡simokėjo 1341,83 Eur, todėl Å¡ia suma turėtų bÅ«ti sumažinta priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovė nevalė teritorijos nuo 2014 m. rugsėjo 5 d., todėl turėtų bÅ«ti taikoma DK 217 straipsnio nuostata, kad jeigu darbuotojas atsisakė nepagrįstai dirbti, darbo užmokestis jam yra nemokamas.IeÅ¡kovė I.

V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (5 t. b. l. 21-24) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , prijungti prie bylos pridedamus įrodymus, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. IeÅ¡kovė nurodo Å¡iuos argumentus:1. IeÅ¡kovė, nežinodama, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. bendrijos susirinkime buvo iÅ¡rinktas naujas pirmininkas, iki pat darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2014 m. gruodžio 19 d. vykdė tiek bendrijos pirmininkės, tiek valytojos pareigas ir Å¡ios aplinkybės buvo įrodytos bei pripažintos Kauno apylinkės teismo sprendimu, o taip pat iÅ¡analizuotos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10110-15 metu.

Norėdama atsikirsti į apeliantės skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovė teikia NutarimÄ nutraukti minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuris negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmos instancijos teismui, nes buvo gautas po teismo sprendimo paskelbimo, tačiau Å¡io nutarimo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo gavus apeliacinį skundÄ .2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. neatliko valytojos funkcijų. IeÅ¡kovė iki pat jos atleidimo tvarkė ir prižiÅ«rėjo namo teritorijÄ ir bendro naudojimo patalpas, grėbė lapus ir atliko kitus darbus.

Å ias aplinkybes esant bÅ«tinumui galėtų patvirtinti namo gyventojai, kurie pasirašė praneÅ¡imÄ dėl neteisingos informacijos pateikimo, kurį ieÅ¡kovė prideda prie atsiliepimo ir praÅ¡au teismo prijungti prie bylos, nes Å¡io dokumento pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo susipažinus su apeliaciniu skundu.3. Nors apeliantė skunde teigia, kad ieÅ¡kovė nevykdė savo pareigų, tačiau dar 2015 m. gruodžio 5 d. atsiuntė ieÅ¡kovei elektroninį laiÅ¡kÄ su darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiu už 2014 m. lapkričio mėn. Å is dokumentas teismui teikiamas tikslu įrodyti, kad apeliantė skunde nurodo melagingas aplinkybes.4.

Apeliantė teigia, jog nežinojo, kokiais pagrindais ieÅ¡kovė valė teritorijÄ , tačiau siųsdama ieÅ¡kovei 2014 m. rugsėjo 30 d. raÅ¡tÄ , kuriuo ragino vykdyti valytojos pareigas, galėjo paklausti, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė tvarko teritorijÄ ir kaip su ja atsiskaitoma. Å i aplinkybė rodo, kad atsakovė net ir nesidomėjo, kokiu pagrindu atsiradusiÄ valytojos pareigÄ praÅ¡o ieÅ¡kovę vykdyti. Apeliantė, bÅ«dama juridiniu asmeniu turėjo galimybę Sodroje susižinoti, kas dirba bendrijoje ir kokiais pagrindais, todėl jos argumentai, kad ieÅ¡kovė neatskleidė informacijos yra nepagrįsti.5.

IeÅ¡kovė nežinojo, kad buvo iÅ¡rinkti nauji bendrijos valdymo organai, susirinkimo teisėtumÄ ginčijo savo ieÅ¡kiniu byloje, tarp ieÅ¡kovės ir naujai iÅ¡rinktų bendrijos valdymo organų susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl dokumentus ieÅ¡kovė norėjo perduoti tik oficialiai pagal priėmimo perdavimo aktÄ , tačiau jai suruoÅ¡us dokumentų perdavimÄ , pats naujasis bendrijos pirmininkas atsisakė juos perimti ir skundu kreipėsi į policijÄ dėl galimai nusikalstamos ieÅ¡kovės veikos.6.

Apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovė buvo iÅ¡simokėjusi sau atostoginius yra nepagrįsti ir atmestini, nes atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi ieÅ¡kovei atlikti piniginiai mokėjimai yra pagrįsti dokumentais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuo 2005 m. iki 2015 m. jai iÅ¡mokėtos atsakovės nurodytos sumos yra atostoginiai ir nėra pagrindo mažinti priteistÄ kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumÄ .Tretieji asmenys V. J., R. A., A. Å ., D. V., K. A., G. B., G. N., E. Z., A. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (5 t. b. l. 3-11) pritaria apeliacinio skundo argumentams ir praÅ¡o visiÅ¡kai tenkinti atsakovės Bendrijos pateiktÄ apeliacinį skundÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės I.

V. ieÅ¡kinys dėl bendrijos narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimÄ , teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimÄ naikinti pagal apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ tokio skundo argumentÄ . Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, nepasiÅ«lius ieÅ¡kovei pakeisti darbo sutartį ir negavus jos atsisakymo tai padaryti, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti darbo santykių su ieÅ¡kove, kaip valytoja, nutraukimo.

Siekdama pagrįsti savo teiginius, apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. darbo sutartį, taip pat ir 2012 m. gegužės 4 d. darbo sutartyje papildytÄ sÄ lygÄ dėl I. V. valytos pareigų, bendrija pamatė tik ieÅ¡kovei pateikus teismui ieÅ¡kinį, todėl 2014 m. gruodžio 8 d. teisėtai atleisdama ieÅ¡kovę iÅ¡ pirmininkės pareigų, nežinojo, kad ta pačia darbo sutartimi yra įdarbinta I. V. ir valytojos pareigose, nes sÄ lygÄ dėl papildomo valytojos darbo ieÅ¡kovė darbo sutartyje įsirašė pati.

Tačiau tokie apeliantės teiginiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ nustatytÄ aplinkybę, kad 2014-09-30 raÅ¡tu, adresuotu ieÅ¡kovei, naujai iÅ¡rinktos valdybos nariai pareikalavo, kad ieÅ¡kovė vykdytų savo, kaip valytojos, pareigas, paaiÅ¡kindami, kad prieÅ¡ingu atveju jai nebus mokamas darbo užmokestis. Byloje nustatyta, kad apeliantė ne tik nekėlė klausimo dėl ieÅ¡kovės kaip valytojos pareigų vykdymo teisėtumo, bet ir pati reikalavo Å¡ias pareigas vykdyti.

Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė iki darbo santykių su ja nutraukimo vykdė tiek bendrijos pirmininkės, tiek valytojos pareigas, bei tai, kad ieÅ¡kovės esamoje 2005 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutartyje jos darbo sÄ lygų pokyčiai buvo įforminti nurodant, kad ieÅ¡kovė nuo 2012 m. gegužės 4 d. už papildomÄ darbo užmokestį atliks papildomas valytojos pareigas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad darbuotojui vykdant dvi savarankiÅ¡kas darbo funkcijas jų vykdymas sudaro vienÄ visumÄ ; nutraukti galima tik visÄ darbo sutartį; jeigu atsisakoma vienos iÅ¡ kelių funkcijų, vykdomas ne darbo sutarties nutraukimas, bet darbo sÄ lygų pakeitimas ir tik darbuotojui nesutikus su darbo sÄ lygų pakeitimu, vadovaujantis DK 120,129 straipsnių nuostatomis, galima inicijuoti viso darbo santykio nutraukimÄ (nagrinėjamu atveju – ieÅ¡kovės atleidimÄ tiek iÅ¡ pirmininkės, tiek iÅ¡ valytojos pareigų).

Todėl apeliantė neturi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, nepasiÅ«lius ieÅ¡kovei pakeisti darbo sutartį ir negavus jos atsisakymo tai padaryti, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti darbo santykių su ieÅ¡kove, kaip valytoja, nutraukimo.Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose.

Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos skundÄ , bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.Nagrinėjamu atveju vienas iš sprendžiamų klausimų yra darbo santykių pokyčių, esant pagrindui nebetęsti vienos iš dviejų darbuotojo vykdomų funkcijų, inicijavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškas klausimas jau buvo nagrinėtas kasaciniame teisme, ir sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A.

B. v. Kelmės lopÅ¡elis- darželis „Ąžuoliukas“, bylos Nr. 3K-3-332-686/2015, suformuotų taisyklių: esant pagrindui atleisti darbuotojÄ iÅ¡ pagrindinių pareigų, darbo santykiai dirbant papildomÄ darbÄ tęsiasi, tik pakeistomis darbo sÄ lygomis. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ remtis minėta kasacinio nutartimi, o apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl ieÅ¡kovei neatlikus darbo ir nenutraukus darbo sutarties (dėl valytojos pareigų), bendrija turi mokėti priteistas teismo sprendimu pinigines lėšas.

IÅ¡tyręs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei remdamasis skundžiamame sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir aiÅ¡kiÄ apibendrintÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavys, net ir turėdamas teisinį pagrindÄ inicijuoti ieÅ¡kovės, kaip bendrijos pirmininkės, funkcijos vykdymo nutraukimÄ , ieÅ¡kovei einant ir valytojos pareigas, nutraukdamas darbo sutartį DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ valytojos pareigų ir netinkamai įformino ieÅ¡kovės, kaip bendrijos pirmininkės, darbo funkcijų pasibaigimÄ .

CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi procesinė teisės norma, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindu gali bÅ«ti tik tokios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo gali bÅ«ti sprendžiama tik įvertinant tuos faktinius duomenis ir argumentus, kurie buvo pateikti, iÅ¡analizuoti ir vertinti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovė neįrodinėjo, jog egzistavo koks nors teisinis pagrindas inicijuoti darbo santykių, kaip su valytoja, nutraukimÄ . Pagal bylos duomenis, apeliantė tik apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimus – nebuvo darbe be svarbių priežasčių (nevalė bendrijos teritorijos), tai vertintinas kaip darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminės atsakomybės taikymÄ , todėl apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas Å¡ia aplinkybe.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡eitinės iÅ¡mokos apskaičiavimu ir priskaičiuotu vidutiniu darbo už mokesčiu už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Å iuo aspektu reiÅ¡kiamus argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieÅ¡kovės vidutinį darbo užmokestį, teisingai vadovavosi į bylÄ pateiktais skaičiavimais apie ieÅ¡kovės 2014 m. rugsėjo – lapkričio mėn. uždirbtas sumas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gruodžio 16 d.

įsakymo Nr. A1-693 Dėl metinių darbo dienų koeficiento bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2014 metais patvirtinimo nuostatomis, o remdamasis apskaičiuotu vidutiniu darbo užmokesčiu, teisingai apskaičiavo atleidžiant iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei priklausančias sumas. Teisėjų kolegija pažymi, jog Darbo sutartyje numatyta, kad ieÅ¡kovei tiek už pirmininkės pareigų atlikimÄ , tiek už papildomų valytojos pareigų atlikimÄ mokama po pusę LR nustatyto minimalaus atlyginimo, tačiau vadovaujantis minėto ApraÅ¡o nuostatomis, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas ApraÅ¡o 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas.

Apeliantei nesutinkant su į bylÄ pateiktais skaičiavimais apie ieÅ¡kovės skaičiuojamojo laikotarpio užmokestį, atsikirtimų pagrindu jai teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius buvusios bendrijos buhalterės V. G. paskaičiavimo bei SODROS duomenų tikrumÄ , tačiau tokių įrodymų nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažinęs darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu taikė DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , pagal kuriÄ teismui nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Tad esamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas teisingai ieÅ¡kovei priteisė DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Savo pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei jÄ atleidžiant iÅ¡ darbo priklausančias sumas atsakovė ginčijo akcentuodama, jog į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ buvo pervedamos didesnės sumos, nei jai priklausė. Ir apeliaciniame skunde ji teigia, jog ieÅ¡kovė tam tikrais metais iÅ¡simokėdavo viena alga daugiau, nei jai priklausydavo, tÄ iÅ¡mokėtÄ algÄ bendrija laiko atostoginiais, nors formaliai pervedimų paskirtyse pavadintus kaip darbo užmokestis, viso ieÅ¡kovė iÅ¡simokėjo 1341,83 Eur, todėl Å¡ia suma turėtų bÅ«ti sumažinta kompensacija už nepanaudotas atostogas.

DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ . Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad Å¡ios darbdavio pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iÅ¡ darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali bÅ«ti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų bÅ«ti taikomas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v.

UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; kt.). Remdamasis byloje surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma, skundžiamame sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu (DK 224 str. 2 d. 1 p. ir 3 d.), kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. T. v. UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-350-469/2015), pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog net ir esant duomenims, kad ieÅ¡kovė galėjo gauti jai nepriklausiusias sumas (pvz., kaip matyti iÅ¡ 2007 m. gegužės mėn. duomenų (b. l. 37, 55 t. 4), už šį mėnesį ieÅ¡kovei darbo užmokesčio sumos buvo pervestos per du kartus), net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog Å¡ios sumos buvo pervestos neteisėtai, Å¡i aplinkybė tegalėtų tapti pagrindu atsakovei reikÅ¡ti individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka reikalavimÄ dėl materialinės žalos atlyginimo, tačiau nelaikytina pagrindu teismui įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus sprendžiant, jog darbuotojai nepriklauso jai už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn. paskaičiuotas darbo užmokestis ar jo dalis.

Å ios iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Vien aplinkybė, kai dėl į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervestų galimai jai nepriklausiusių sumų pirmosios instancijos teismas nelaikė pagrindu įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus sprendžiant, jog darbuotojai nepriklauso jai už 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. priskaičiuotas darbo užmokestis ar jo dalis, apeliantei apeliaciniame skunde, kuriame negalima kelti naujų reikalavimų, teigiant, kad į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervesta 1341,83 Eur suma turėtų bÅ«ti sumažinta priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas, nepateikus teismui jokių papildomų įrodymų savo argumentams pagrįsti, tais pačiais skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytais teisiniais bei faktiniais argumentais taip pat nelaikytina pagrindu teismui įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos sumažinimo.Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai ir nesuteikia pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti.Vadovaudamasi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ .

Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės valstybei priteistina 92,64 Eur iÅ¡laidų, kurios yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei Rekomendacijų 8.11 p. nuostatas (CPK 98 str., 99 str. 2 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 300129560, valstybei 92,64 Eur (devyniasdeÅ¡imt du eurus 64 ct) už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sumokant juos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Teisėjai                                                                                                              Galina Blaževič                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė Arvydas Žibas