c7e17c79-ce5e-453b-83de-50c0fcb0946d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės SuÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui H. R., atsakovių atstovams Stasiui Mateliui ir Kaziui Ramučiui Gelombickui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H. R. skundÄ atsakovėms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas H. R. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 2–4), praÅ¡ydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) 2013-09-27 (turėtų bÅ«ti 2013-08-27) sprendimÄ Nr. S-297 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-04-30 sprendimÄ Nr. SS-1416 „Dėl H. R. darbingumo lygio“, kuriuo jam laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ir įpareigoti TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, H.

R. naudai 345 000 Lt neturtinę žalÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nei Tarnyba, nei Komisija ginčijamuose sprendimuose neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus, juos ignoravo, kompetentingai nepaaiÅ¡kino, kodėl be jokių argumentų keitė priimtus sprendimus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad Tarnyba ir Komisija ignoruoja jo nuolatinį praÅ¡ymÄ nurodyti, pagal kokius kriterijus nustatomos procentinės bazinio darbingumo ribos. Nurodė, kad Tarnyba nustatė, o Komisija patvirtino, kad jo liga, t. y. podagra, žymima Tarptautinių ligų klasifikatoriaus-10 (toliau – TLK-10) kodu M10.0, pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-170 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o (toliau – Kriterijų apraÅ¡as) 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ XIII dalies 76.1 punktÄ turi bÅ«ti vertinama 90 procentų darbingumu, o Å¡iame punkte bazinio darbingumo leistinos ribos nuo 90 iki 70 procentų.

PareiÅ¡kėjas, atsižvelgęs Tarnybos Å iaulių II teritorinio skyriaus 2009-11-16 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DNL-4532 (toliau – ir Aktas) nustatytÄ vidutinį kojų funkcinį sutrikimÄ (19.8 punktas) ir kitas ligas, įvertintas kaip vidutinio funkcinio sutrikimo, teigė, kad jam neaiÅ¡ku, kodėl nustatytas vidutinis organizmo funkcinis sutrikimas be jokių argumentų pakeistas į lengvÄ funkcinį sutrikimÄ . Be to, Tarnyba ir Komisija ignoravo tai, kad pareiÅ¡kėjas 2009 m. ilgiau kaip tris mėnesius sirgo liga, žymima kodu M10.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Komisijos vertinimu, kad medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodyti padidėję uždegiminiai rodikliai, nes pareiÅ¡kėjas daugiau kaip tris mėnesius dėl podagros sukeltų sÄ narių uždegimų negalėjo vaikščioti. Taigi Tarnyba ir Komisija ligÄ , žymimÄ kodu M10, vertino neatsakingai ir neteisingai. Be to, Tarnyba ir Komisija netinkamai įvertino ir kitÄ pareiÅ¡kėjo ligÄ , žymimÄ TLK-10 kodu M16.1 (kita pirminė koksartrozė), t. y. jÄ Ä¯vertino pagal I–III rentgenologinę stadijÄ pagal Kriterijų apraÅ¡o 75.2 punktÄ , o, pareiÅ¡kėjo nuomone, liga turėjo bÅ«ti vertinama pagal III–IV laipsnio rentgenologinę stadijÄ , t. y. pagal Kriterijų apraÅ¡o 75.3 punktÄ .

Tarnybos ginčijamame sprendime nurodyti argumentai dėl darbo ribojimo įrodo, kad pareiÅ¡kėjas negali atlikti įprastos profesinės veiklos ir liga M163.1 turėjo bÅ«ti vertinama pagal Kriterijų apraÅ¡o 75.3 punktÄ . PareiÅ¡kėjui neaiÅ¡ku, kodėl Tarnyba ir Komisija iÅ¡ vertinimo iÅ¡braukė ligÄ , žymimÄ TLK-10 kodu I50 (Å¡irdies veiklos nepakankamumas). Akto 21 punkte Å¡irdies nepakankamumas buvo įvertintas II funkcine klase su 70 procentų baziniu darbingumu (VI.40.1.2(70%)-Å N II f. K.).

Pabrėžė, kad Tarnyba ginčijamame sprendime draudė jam dirbti tam tikrus darbus, tačiau širdies ligos baziniam darbingumui nustatyti atskirai nevertino. Tokie prieštaravimai kelia abejonių dėl Tarnybos specialistų kompetencijos, todėl jis ir prašė nepriklausomų ekspertų vertinimo. Pasak pareiškėjo, Tarnyba ir Komisija nepagrįstai nevertino ligos, žymimos TLK-10 kodu E66 (nutukimas, metabolinis sindromas). Tarnybos teiginys, kad siuntime nėra nurodytų parenchiminių organų pažeidimų pagal TLK-10 kodus, yra neteisingas.

Siuntime nurodyti parenchiminiai organai (kūno funkcinės dalys): pažeisti inkstai – ligos N11.9 ir N20.0, nustatytas Tarnybos 90 proc. bazinis darbingumas; hipertenzinė kardiopatija – I11.0, Tarnybos nustatytas 55 proc. bazinis nedarbingumas; širdies veiklos nepakankamumas II f. kl. – 150: kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos – 167.8, šioms ligoms nurodyti TLK-10 kodai. Atliktuose tyrimuose nurodyti ir kitų parenchiminių organų pažeidimai: kepenų, kasos, skydliaukės, kurių pažeidimai nustatyti tyrimais, tačiau neidentifikuoti pagal TLK-10 kodus.Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba ir Komisija nesivadovavo Kriterijų aprašo 4, 5 ir 6 punktais.

Mano, kad kiekviena jo nurodyta liga turėjo bÅ«ti įvertinta pagal medicininius kriterijus, t. y. pagal bazinio darbingumo procentus atskirai. Be to, ligos, žymimos TLK-10 kodu I50 ir E66, sÄ moningai neįtrauktos į atskirÄ vertinimÄ , siekiant netaikyti Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto, kurį pritaikius, pakistų pareiÅ¡kėjui nustatytas 45 procentų darbingumo vertinimo lygis. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Tarnybos ir Komisijos tarnautojai sÄ moningai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi slėpdami savo klaidas, yra nekompetentingi, nesivadovauja gydytojų pateiktomis iÅ¡vadomis pagal atliktus medicininius tyrimus, siekia neskaidrių tikslų.

Komisija ir Tarnyba nesivadovauja ir jų veiklÄ reglamentuojančiais nuostatais. Nurodė, kad Tarnyba nevykdė jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, priėmė neobjektyvius, nemotyvuotus sprendimus, nevykdo teismo sprendimų. Dėl Tarnybos veiksmų iÅ¡gyvena nuolatinę slogiÄ psichologinę bÅ«senÄ ir įtampÄ , emocinę depresijÄ , dėl to prastai miega, sapnuoja koÅ¡marus, todėl Å¡eimos gydytojas skiria raminamuosius ir migdomuosius „Stilnox“, „Hypnogen“, „Eunoctin“ ir kt.

Dėl to prastėja jo savijauta, mažėja darbingumas, paÅ«mėja ligos, kurios pasireiÅ¡kia skausmais kojų, klubų, o dabar ir rankų sÄ nariuose. Dėl Tarnybos tarnautojų neteisėtų veiksmų pablogėjo reputacija. Jis jautėsi dar labiau pažemintas. Be to, sumažėjo bendravimo galimybės su vaikais, giminėmis ir draugais, nes niekur negali iÅ¡vykti, turi laukti atsakymų į skundÄ ir laiku paraÅ¡yti atsiliepimus ar praÅ¡ymus. Taip Tarnyba apribojo jo laisvalaikio ir atostogų galimybes.

Pabrėžė, kad neteisėti pakeitimai ir ankstesnių iÅ¡vadų neargumentuoti kaitaliojimai Tarnybai ir Komisijai leidžia piktnaudžiauti savo padėtimi be jokios atsakomybės. Tokie veiksmai žemina pareiÅ¡kėjÄ kaip pilietį, gyvenantį demokratinėje ir teisinėje valstybėje. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokie Tarnybos veiksmai jam sukėlė materialinių nuostolių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis), nes buvo sumažinta neįgalumo pensija. Be to, psichologinę įtampÄ kelia ir neaiÅ¡kÅ«s Tarnybos metodai, kuriais vadovaudamasi ji nustato bazinio darbingumo vertinimo mažiausias ir didžiausias procentines ribas pagal Kriterijų apraÅ¡o 1 priedÄ .

Tarnyba pareiÅ¡kėjui nepateikia paaiÅ¡kinimų, siekdama, kad nebÅ«tų nustatyta, kad priimti Tarnybos ir Komisijos sprendimai nepagrįsti nustatytomis aplinkybėmis, tyrimais ir teisės aktų nuostatomis, neatitinkantys VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 1, 2 ir 4 punktų bei 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. PareiÅ¡kėjo nuomone, tokie Tarnybos ir Komisijos veiksmai pagal CK 6.246 str. turėtų bÅ«ti laikomi neteisėtais ir biurokratiniais, nes įrodo institucijų neteisėtÄ neveikimÄ arba atliekant veiksmus pažeidus bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

PareiÅ¡kėjo patirtos kančios ir moralinis pažeminimas penkerius metus besitęsiančioje byloje su Tarnyba padarė jam didelę neturtinę žalÄ (CK 6.250 str.), nes Tarnybos bei Komisijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Taip pat buvo pažeisti ir kiti teisės aktai, t. y. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 11 ir 12 dalys, Kriterijų apraÅ¡o 3.1, 4 ir 6 punktai, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o 6.1 punktas, Komisijos nuostatų 7.1, 8.2 ir 8.3 punktai, Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o 21, 29, 30 ir 32 punktai, Tarnybos nuostatų 10.3 ir 15.1 punktai.Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo jam buvo padaryta didelė neturtinė žala – 345 000 Lt, kuri pagal CK 6.271 straipsnį turi bÅ«ti atlyginama.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad Tarnyba, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi negaliojančiu apraÅ¡u. LigÄ , žymimÄ TLK kodu M-10, vertino pagal 2005 m. redakcijÄ , o turėjo vadovautis           2006 m. redakcija. Be to, atsakovė ir atsiliepime neatsakė į jo klausimus. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nereiÅ¡kia reikalavimo Komisijai atlyginti neturtinę žalÄ . Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ jį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ Â (b. l. 47–53).

Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-12 sprendimÄ administracinėje byloje                  Nr. I-2032-168/2013 ir pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį įvertino pagrįstai. Nurodė, kad Tarnybos Kontrolės skyrius, pakartotinai vertindamas pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį, taikė naujai įsigaliojusiÄ Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto redakcijÄ , atsižvelgė į H. R. 2009-12-16 skunde nurodytus motyvus, vadovavosi VÅ Ä® Å iaulių asmens sveikatos priežiÅ«ros centro 2009-11-10 gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) siuntimu ir iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų bei VÅ Ä® Å iaulių asmens sveikatos priežiÅ«ros centro 2012-06-08 GKK papildomai pateiktais medicininiais dokumentais (asmens sveikatos istorijos kopija), vadovaudamasi Kriterijų apraÅ¡o 1-o priedo punktais, pareiÅ¡kėjui nustatė 44 procentų bazinį darbingumÄ .

Pabrėžė, kad vertinant bazinį darbingumo lygį diagnozės pagal TLK-10 kodus I11.0, I50, E66 ir E23.3 negalėjo bÅ«ti vertinamos atskirai nei pagal Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo VI dalies 40.1.2 punktÄ , kaip kad vertino teritorinis skyrius, nei pagal Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo VI dalies 40.1.3 punktÄ , kaip kad nurodo pareiÅ¡kėjas, nes pastarieji punktai reglamentuoja Å¡irdies nepakankamumÄ . H. R. diagnozuotas Å¡irdies nepakankamumas (diagnozė pagal TLK-10 kodÄ I50) yra hipertenzinės ligos (diagnozė pagal TLK-10 kodÄ II 1.0) pasekmė, kuri bÅ«tent ir vertinama pagal Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo VI dalies 40.11.4 punktÄ .Nutukimas pagal atskirÄ Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo 57 punktÄ negali bÅ«ti vertinamas atskirai, nes echoskopiÅ¡kai nustatytas kepenų apriebėjimas, tačiau duomenų apie funkcijos sutrikimÄ nėra (kepenų fermentai yra normos ribose).

Tai patvirtina ir tai, kad siuntime nėra nurodytų parenchiminių organų pažeidimo pagal TLK-10 kodų. Nutukimas atskirai nevertintinas, o traktuotinas tik kaip rizikos faktorius sergant pirmine arterine hipertenzija, kadangi dėl neišreikštos parenchiminių organų distrofijos, remiantis medicininiais dokumentais, nėra nustatytų organizmo funkcijų sutrikimų, kurie atitiktų Kriterijų aprašo atskirus punktus.             Tarnyba, vertindama bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus M16.1 ir M42.1, vadovavosi Kriterijų aprašo 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punktu, nes remiantis medicinine dokumentacija pareiškėjui nustatyta II funkcinė nepakankamumo klasė.

Darbingumo netekimo procentai pagal šį punktÄ priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad jam turėjo bÅ«ti taikytinas Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo XIII dalies 75.3 punktas, kuris galėtų bÅ«ti taikytas esant III funkcinio nepakankamumo klasei, o pareiÅ¡kėjui nustatytas sÄ narių funkcinis nepakankamumas priskirtinas II klasei ir labiausiai atitinka naudoto Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo XIII dalies 75.2 punkto dispozicijÄ . Remiantis Kriterijų apraÅ¡o 6.2 papunkčiu, nustatytas bazinis darbingumo lygis pagal Å¡iÄ diagnozę prilygintas koeficientui 0,8.

             Tarnyba, vertindama bazinį darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodÄ M 10.0, vadovavosi Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo XIII dalies 76.1 punktu, kadangi 76.2 punktas negalėjo bÅ«ti taikomas, nes Tarnyba, remdamasi medicininiais dokumentais, nustatė, kad skiriamas tik epizodinis gydymas paÅ«mėjimų metu ir nėra duomenų apie antirecidyvinį gydymÄ laikotarpiu tarp priepuolių, todėl nėra pagrindo taikyti mažesnius bazinio darbingumo lygio procentus reglamentuojančius kriterijų apraÅ¡o punktus.             Tarnyba, vertindama pareiÅ¡kėjo bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus N11.9 ir N20.0, vadovavosi Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo VIII dalies 52.2 punktu ir nustatė               90 proc. bazinį darbingumÄ pagal šį punktÄ , kai galimos nustatytos vertės nuo 90 iki 100 proc., kadangi pareiÅ¡kėjas serga inkstų akmenlige, nustatytas lėtinis intersticinis nefritas su                    1° nepakankamumu.

             Nurodė, kad pagrįstai buvo nevertinta diagnozė pagal TLK-10 167.8 punktÄ , nes, kaip nurodo ir Komisija savo 2013-08-27 sprendime Nr. S-297, medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie Å¡ios ligos sukeltus organizmo funkcijos sutrikimus, atitinkančius Kriterijų apraÅ¡o                        1-ame priede nurodytų punktų kriterijus. Tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėjui bazinį darbingumÄ pagrįstai prilygino 44 proc. (bazinis darbingumo lygis = 55 proc. x 0,8).

Vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 2 priedu, darbo ir kitos aplinkybės buvo įvertintos kaip vidutinio palankumo darbui, taikytas koeficientas 1, suapvalintas ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis.Tarnyba akcentavo, kad, vertinant H. R. darbingumo lygį ginčo laikotarpiu, buvo laikytasi teisės aktuose nustatytų procedÅ«rų, kadangi turimi duomenys nebuvo iÅ¡samÅ«s, buvo pasinaudota teise kreiptis dėl papildomų medicininių duomenų pateikimo, jie buvo gauti, sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, specialistų iÅ¡vadomis ir instrumentiniais tyrimais.Tarnyba dėl žalos priteisimo paaiÅ¡kino, kad laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, pagrįstai pareiÅ¡kėjui nustatė darbingumo lygį, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos veiksmai neteisėti, todėl neatsiranda ir pareiga atlyginti žalÄ .

Atsakovių atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusiomis Kriterijų apraÅ¡o nuostatomis. Tinkamai taikė teisės normas. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos ir Komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-04-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2032-168/2013 H.

R. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies. Panaikino Komisijos 2012-12-18 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. S-449 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ bei Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-07-05 sprendimÄ Nr. SS-2242 „Dėl H. R. darbingumo lygio“ ir įpareigojo TarnybÄ iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjo H. R. darbingumo lygio pagrįstumÄ laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15. Teismas sprendime nurodė, kad „sprendžiant ginÄÄ , bylai aktuali Kriterijų apraÅ¡o 2009-05-22 redakcija.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012-12-28 išnagrinėta norminė administracinė byla Nr. I552-23/2012, kurioje ir buvo vertinamas bylai aktualus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punktas (2009-05-22 įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), nustatantis taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligÄ ar sutrikimÄ ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos bÅ«klę, Å¡ių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali bÅ«ti įvertinama jokiais bÅ«dais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape.

Teismas konstatavo, kad Kriterijų apraÅ¡o 6.1–6.3 punktai (2009-05-22 įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia, iÅ¡ jo kylančiam proporcingumo reikalavimui.“ Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, nustatant pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį, visų pirma, jo bazinį darbingumÄ , kuris daro įtakÄ ir bendram darbingumo lygio procentui, buvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis, t. y. Kriterijų apraÅ¡o 6.1 punktu, kurios pripažintos prieÅ¡taraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, pažymėjo, kad nuo               2013-01-13 galioja nauja Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto redakcija, patvirtinta 2013-01-08 įsakymu                Nr. A1-6/V-18 (t. 1, b. l. 83–90). Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2018/2013 minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-12 sprendimo dalį, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ pernelyg ilgos administracinės procedÅ«ros iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, atlyginimÄ , panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-12 sprendimÄ , 2013-04-30 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1142 (toliau ir – Aktas Nr. DL-1142) H. R. nustatė 45 procentų darbingumo lygį (t. 1, b. l. 76–82). Å iame akte nurodė, kad pagrindinė diagnozė pagal TLK-10 kodus: M 10.0 idiopatinė podagra (lėtinė podagra, II° aktyvumas, II funkcinis nepakankamumas), M 16.1 kita pirminė koksartrozė (deformuojanti koksartrozė: deÅ¡inėje – IV°, kairėje – II–III°); gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos pagal TLK-10 kodus:

E23.3 hipotalatninė disfunkcija, neklasifikuojama kitaip, E66 nutukimas (metabolinis sindromas), I11.0 hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (III°AKS padidėjimas, DRG, sunkios eigos; ŠN III funkcinė klasė, metabolinis sindromas), I50 širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, I67.8 kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos (discirkuliatorinė encefalopatija), M42.1 suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, N11.9 lėtinis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nepatikslintas (LIFN 1°), N20.0 inkstų akmenys.

Akte Nr. DL-1142 nurodyta, kad: „asmuo apie 11 metų serga podagra, bÅ«na besimėtantys sÄ narių (abiejų kojų didžiojo pirÅ¡to sÄ narių, pastaruoju metu ir čiurnos sÄ narių) skausmai, tinimo priepuoliai, kurie tęsiasi iki 10 parų; paÅ«mėjimų metu gydosi nesteroidiniais vaistais, epizodiÅ¡kai skiriamas prednizolonas; 2008-10-08, 2009-05-25, 2009-09 mėn. konsultuotas reumatologo, nustatyta lėtinė podagra, aktyvumas I°-II°, FN II, rekomenduota paÅ«mėjimų metu naudoti NPV, remisijos metu vartoti Alopurinolį, jo netoleruojant – KolchicinÄ ; 2009-09-07 atliktose čiurnų ir pėdų rentgenogramose stebėti pradiniai artroziniai pakitimai; podagrai bÅ«dingų pakitimų nestebėta.

Vargina klubų sÄ narių skausmai, daugiau deÅ¡iniojo; 2009-06-10 konsultuotas traumatologo- ortopedo, akte nurodyti apžiÅ«ros duomenys: deÅ¡. klubo sÄ naryje nėra rotacijos, atvedimas – 10°, tiesimo-lenkimo amplitudė nenurodyta; kairio klubo sÄ nario rotacija ribota; rentgenologiÅ¡kai – deÅ¡iniojo klubo IV°, kair. klubo II°-III° deformuojanti artrozė; iÅ¡duota rekomendacija nemokamam protezui įsigyti; rekomenduota koreguoti mitybÄ ir svorį. Apie 10 metų stebimas padidėjęs kraujospÅ«dis, gydomas kelių rÅ«Å¡ių vaistais (Lacipil, Fiziotens, Accupro), kraujospÅ«dis sunkiai koreguojamas; 2008-09-08, 2009-04-27,2009-08-06 ir 2009-10-22 konsultuotas kardiologo, diagnozuota 111° PAH, DRG, HK, metabolinis sindromas, nustatytas Å N III F kl.

B stadija. 2009-09-14 konsultuotas endokrinologo, 2009-09-23–09-30 tirtas ir gydytas KMUK dėl didėjančio svorio ir sunkiai koreguojamo AKS; atlikti hipotalaminės funkcijos – tyrimai ir normos ribose. Esant morbidiniam nutukimui, rekomenduota dieta, fizinio aktyvumo didinimas, paskirtas Metforminas (500 mg x3). Konsultuotas neurologo – nustatyta discirkuliatorinė encefalopatija, simptominė kaklo ir juosmens radikulopatija, osteochondrozės padarinys — radikulopatija. 2009-11-09 konsultuotas nefrologo – nustatytas lėtinis intersticinis nefritas, kairio inksto akmenligė, LIFN 1°, podagra.

Pokalbio ir apžiÅ«ros Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje duomenys: skundžiasi deÅ¡iniojo nykščio skausmais (praeinantis podagros priepuolis), jo patinimu, dusuliu didesnio fizinio krÅ«vio metu (užlipus į trečiÄ aukÅ¡tÄ ilsisi), skausmais klubuose, daugiau deÅ¡iniojo, kurie pajudėjus palengvėja, didėjančiu svoriu, kojų tinimu; objektyviai: svoris – 190 kg, Å«gis – 182 cm; eina be pagalbinių priemonių, kiek Å¡lubuodamas dėl deÅ¡inio nykščio skausmo; Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka, tonai duslÅ«s;

AKS - 160/100 mmHg; plaučiuose vezikulinis kvėpavimas, karkalų nėra; stuburo judesiai be žymesnio apribojimo; kairio klubo judesiai pilnos apimties, skausmingi; deÅ¡iniojo klubo judesiai riboti: T/O/L - 10°/0/75°, iÅ¡orinė rotacija - 5°, vidinė - 10° (ryÅ¡ki kontraktÅ«ra); deÅ¡inės kojos nykÅ¡tys sustorėjęs, cianotiÅ¡kas, skausmingas; blauzdose stebimos edemos.“ Darbingumo lygis vertintas pagal siuntimo į TarnybÄ , papildomų medicininių tyrimų ir specialistų konsultantų iÅ¡vadų duomenis.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų apraÅ¡u, jo 1 ir 2 priedais, Darbingumo lygio tvarkos apraÅ¡u bei naujai įsigaliojusia Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto redakcija (Žin., 2013, Nr. 4), taip pat 2009-11-10 VÅ Ä® Å iaulių asmens sveikatos priežiÅ«ros GKK siuntimu į TarnybÄ ir prie jo pridėtais iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų, atsižvelgęs į 2009-12-16                       pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus motyvus ir naujai gautus medicininius dokumentus,                   2013-04-30 sprendimu Nr. SS-1416 H.

R. laikotarpiu nuo 2009-11-06 iki 2010-11-15 nustatė 45 procentų darbingumo lygį (t. 1, b. l. 68–75). Tarnyba Å¡iame sprendime pareiÅ¡kėjo bazinį darbingumÄ prilygino 44 proc. (BDL =                55 proc. x 0,8). Nurodė, kad asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius ir funkcinius (darbo aplinkybės) kriterijus. Darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 2 priedu, įvertintos kaip vidutinio palankumo darbui – koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės – 1, vidutinio palankumo – 5, palankios –1).

Be to, tokie kriterijai kaip bazinis darbingumas (I kriterijus) ir amžius (VI kriterijus) turi konkrečias reikÅ¡mes, o likusieji yra vertinamojo pobÅ«džio ir kiekvienu atveju įvertinami individualiai. Kadangi teisės aktai nenustato konkrečių rekomendacijų dėl kriterijų reikÅ¡mių parinkimo, vertinant atsižvelgiama į asmeniui diagnozuotus susirgimus, sukėlusius sveikatos funkcijos sutrikimus, t. y. ligos patologijÄ , bei vadovaujamasi bendraisiais principais, kurie paremti medicininių žinių turinčių vertintojų žiniomis.

Nurodė, kad „funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms vertintini taip: 1.             asmens bazinis darbingumas yra 44 proc., Å¡i vertė patenka į bazinio darbingumo 30–55 proc. diapazonÄ , dėl ko vertinama vidutinio palankumo aplinkybe; 2.             kadangi asmens bazinis darbingumas – 44 proc., todėl asmuo gali dirbti 4-5 val. perdienÄ ar 3-4 dienas per savaitę, bei vertinama vidutinio palankumo aplinkybe.

Å iuo atveju pasirinktas vidutinis darbo valandų per dienÄ ir darbo dienų per savaitę skaičius, kadangi asmeniui nustatytas vidutinio sunkumo darbingumo sutrikimas, kojų funkcijos sutrikimas dėl kojų sÄ narių pažeidimo irgi įvertintas kaip vidutinio sunkumo; kadangi asmenį vargina skausmai kojų sÄ nariuose, intensyvėjantys vaikÅ¡tant, todėl IÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio yra sÄ lygų nurodyta nedirbti darbo, susijusio su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu;

3. asmens iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tasis (į bylÄ yra pateiktas inžinieriaus-mechaniko kvalifikacijÄ patvirtinantis diplomas, iÅ¡duotas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto), tačiau asmuo pagal pagrindinę specialybę dirbo tik keturis metus, o 28 metus dirbo kitÄ darbÄ , dėl ko konstatuotina, jog asmuo negali dirbti pagal įgytÄ aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir Å¡i aplinkybė vertintina kaip vidutinio palankumo;

4. asmuo turi inžinieriaus-mechaniko profesinę kvalifikacijÄ ; turimais byloje duomenimis jos panaudoti negali, nes vertinimo laikotarpiu 28 metus dirbo kitus darbus (dirba bendrovės direktoriumi), dėl ko konstatuotina, kad jos panaudoti negali, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus, dėl ko Å¡i aplinkybė vertinta kaip vidutinio palankumo aplinkybė; atsižvelgiant į tai, kad asmuo vertinimo laikotarpiu dirbo, turi 32 metų darbo staÅ¾Ä , konstatuotina, kad asmuo turi darbo patirtį ir darbinių įgÅ«džių ir gali juos panaudoti, bei vertinama kaip palanki aplinkybė; asmuo vertinimo laikotarpiu buvo 56 metų amžiaus, o tai yra nepalanki aplinkybė, nes patenka į intervalÄ nuo 55 m. iki senatvės pensinio amžiaus; atsižvelgiant į tai, kad dėl asmens funkcijos sutrikimų asmeniui bÅ«tinas darbinės aplinkos pritaikymas, tai Å¡is kriterijus yra įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė.

Darbinės aplinkos pritaikymas traktuojamas kaip nesudėtingi judėjimo, regos, klausos ar kompleksinę negaliÄ kompensuojantys gaminiai ir įrengimai, reikalingi vidutinio sunkumo negalios asmenims, kurių bazinis darbingumo lygis yra 30–55 proc. Å iuo atveju paminėtos specialiosios priemonės asmeniui nėra reikalingos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad asmeniui nerekomenduojamas darbas, susijęs su nuolatiniu vaikščiojimu, Å¡i aplinkybė vertintina kaip vidutinio palankumo.“ Taigi, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 18 punktu, 44 bazinio darbingumo proc. padaugintas iÅ¡ 1, suapvalintas ir nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (DL = 44 x 1).

Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, sprendimÄ dėl neįgaliųjų darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų priima Tarnyba ir iÅ¡duoda neįgaliajam IÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų (toliau – ir IÅ¡vada), kurios forma vertinimo laikotarpiu buvo patvirtinta 2007-12-11 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-85, atsižvelgusi į asmens sveikatos funkcijos sutrikimui įtakÄ darančias ligas, mano, kad asmuo negali dirbti, kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, negali kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris virÅ¡ 15 kg, dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu bei stovėjimu, dėl nustatytos Å¡irdies ligos negali dirbti naktinių ir virÅ¡valandinių darbų, požeminių darbų bei aukÅ¡tyje virÅ¡ 1,3 m ir 5 m.

Atsižvelgiant į virÅ¡svorį, asmeniui rekomenduojama laikytis mitybos režimo. Kadangi pareiÅ¡kėjas gali dirbti tik vidutinį darbo valandų per dienÄ ir darbo dienų per savaitę skaičių, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius rekomenduoja dirbti ne visÄ darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikÄ .Komisija 2013-08-27 sprendimu Nr. S-297, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2013-05-24 skundÄ dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2013-04-30 sprendimo Nr. SS-1416 panaikinimo, jo skundÄ atmetė ir ginčijamÄ Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimÄ paliko galioti nepakeistÄ (t. 1, b. l. 54–66).

Konstatavo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai vadovavosi Kriterijų apraÅ¡o 6.2 punkto redakcija (Žin. 2013, 4-141) ir įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjui nustatyto bazinio darbingumo vertė – 55 procentai – patenka į Kriterijų apraÅ¡o 6.2 punkte nurodytÄ intervalÄ , pagrįstai taikė įtakos koeficientÄ 0,8 ir (0,55 x 8 = 44), o suapvalinęs, pagrįstai nustatė 45 procentų bazinį darbingumÄ . Atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo funkcinius ir profesinius sutrikimus Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai įvertino ir taikė Kriterijų apraÅ¡o 2 priede nurodytas reikÅ¡mes ir teisingai atliko kriterijų reikÅ¡mių vertinimÄ , taip pat taikė darbo ir kitų aplinkybių koeficientÄ 1, nes palankių aplinkybių suma yra 1, nepalankių – 1.

VidutiniÅ¡kai palankių – 5. Taip pat sutiko ir su Tarnybos sprendimu nustatyti pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio priežastį „ligos arba bÅ«klės“, nes jo susirgimo priežastys yra ligos, neturinčios nustatyto ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto priežastinio ryÅ¡io su nelaimingu atsitikimu (suluoÅ¡inimu) darbe, profesine liga ar kitomis Tvarkos apraÅ¡o 27.2–27.15 punktuose įtvirtintomis priežastimis. Be to, Komisija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo organizmo funkcinius sutrikimus ir rizikos veiksnius, padarė iÅ¡vadÄ , kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai suformulavo IÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų.

Vertintina, ar ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ ar įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Neįgalumas – tai dėl asmens kÅ«no sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sÄ veikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos bÅ«klės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas (2 straipsnio 6 dalis).

Neįgalumo lygis – kompleksiÅ¡kai įvertinus nustatytas asmens sveikatos bÅ«klės, savarankiÅ¡kumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (2 straipsnio 7 dalis).Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl darbingumo lygio nustatymo, sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais, įtvirtintais VieÅ¡ojo administravimo įstatyme.

Tarnybos sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Pabrėžtina, kad Tarnybai ir Komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, todėl asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatomas, neturinčiam atitinkamų žinių, ne visada jie yra aiÅ¡kÅ«s ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiÅ¡kėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtÄ sprendimÄ , o institucija, nagrinėjanti skundÄ ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012).Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju vertintina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ , ar buvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetencijÄ , ar savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neįgalumo ir darbingumo lygius nustato Tarnyba.

To paties straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimus ir dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarkÄ nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Tarnyba ir Komisija, vertindamos pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį, taikė Kriterijų apraÅ¡o bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) Å¡ias redakcijas:

Žin., 2005, 77-2802; 2006, Nr. 52-1918, 131-4970; 2007, Nr. 21-782, 99-4027 bei Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto redakcijÄ (Žin., 2013, Nr. 4-141). Teismo nuomone, Tarnyba ir Komisija tinkamai taikė minėtas teisės aktų redakcijas, todėl pareiÅ¡kėjo teismo posėdyje iÅ¡sakyti argumentai, kad Tarnyba ir Komisija taikė netinkamÄ Kriterijų apraÅ¡o redakcijÄ , atmestini kaip nepagrįsti. Kriterijų apraÅ¡o 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Å¡iuos kriterijus: medicininius (asmens bazinį darbingumÄ ), funkcinius ir profesinius, bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui ir jo įsidarbinimo galimybėms.

Pagal Kriterijų apraÅ¡o 4 punktÄ , medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei į visas jo darbingumui įtakÄ darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Pagal Kriterijų apraÅ¡o 6 punktÄ , jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto nuostatas.Kaip minėta, Tarnyba ir Komisija vadovavosi nuo 2013-01-13 įsigaliojusia Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto redakcija (Žin., 2013, Nr. 4-141), kurioje nustatyta, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitÄ , dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficientų Å¡ia tvarka:

„6.1 jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,9; 6.2 jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,8; 6.3. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,7.“ Pagal Kriterijų apraÅ¡o 10 punktÄ , funkciniai kriterijai vertinami atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus.

Minėto apraÅ¡o 11.1 punkte pateikiami funkciniai kriterijai, nustatomi nuo valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičiaus: 11.1.1 gali dirbti 3 ir mažiau valandas per dienÄ ar 2 ir mažiau dienas per savaitę; 11.1.2 gali dirbti 4–5 valandas per dienÄ ar 3–4 dienas per savaitę; 11.1.3 gali dirbti 6 ir daugiau valandas per dienÄ ar 5 dienas per savaitę. Kriterijų apraÅ¡o 12 punkte nurodyti profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, kuriems priskiriama iÅ¡silavinimas (12.1.1–12.1.3); profesinė kvalifikacija (12.2.1–12.2.3); darbo patirtis ir darbiniai įgÅ«džiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (12.3.1–12.3.2); amžius; fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (12.4.1–12.4.3).

Kriterijų aprašo 13, 14 ir 15 punktuose nustatyta, kad kriterijai, nurodyti atitinkamuose šio aprašo punktuose, vertinami kaip vidutinio palankumo, nepalankios arba palankios darbui aplinkybės. Kriterijų aprašo 16 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentas dauginamas iš atitinkamo koeficiento (17–19 p. ) ir nustatomas darbingumo lygis procentais.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nustatytas 45 procentų bazinis darbingumo lygis. Jis su tokiu nustatytu baziniu darbingumo lygiu nesutinka ir teigia, kad ginčijami Tarnybos ir Komisijos sprendimai yra neteisėti, juose netinkamai iÅ¡tirtos ir įvertintos jo ligos pagal Kriterijų apraÅ¡Ä , neatsižvelgta į iÅ¡dėstytus argumentus.Tarnyba, vertindama medicininius kriterijus dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK–10 kodus: M 10.0 idiopatinė podagra (lėtinė podagra, II° aktyvumas, II funkcinis nepakankamumas), M 16.1 kita pirminė koksartrozė (deformuojanti koksartrozė: deÅ¡inėje – IV°, kairėje – II–III°); bei dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų pagal TLK-10 kodus:

E23.3 hipotalatninė disfunkcija, neklasifikuojama kitaip, E66 nutukimas (metabolinis sindromas), I11.0 hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (III°AKS padidėjimas, DRG, sunkios eigos; ŠN III funkcinė klasė, metabolinis sindromas), I50 širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas, I67.8 kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos (discirkuliatorinė encefalopatija), M42.1 suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, N11.9 lėtinis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, nepatikslintas (LIFN 1°), N20.0 inksto akmuo, vadovavosi Kriterijų aprašo 1-uoju priedu ir atitinkamai įvertino bazinį darbingumo lygį dėl kiekvienos iš minėtų diagnozių.

Tarnyba sprendime detaliai pagrindė ir argumentavo, kodėl vertinant bazinį darbingumo lygį diagnozės pagal TLK kodus I11.0, I50, E66 ir E 23.3 negalėjo bÅ«ti vertinamos atskirai ir vertino pagal Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo VI dalies 40.11.4 punktÄ ; detaliai pagrindė, kodėl nutukimo nevertino atskirai pagal Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo 57 punktÄ ; konkrečiai nurodė ir dėl diagnozių M16.1 ir M42.1, kodėl vadovavosi Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo XIII dalies 75.2, o ne 75.3 punktu, kaip norėjo pareiÅ¡kėjas; dėl diagnozės M10.0 pagrindė, kodėl taikė Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo XIII dalies 76.1, o ne 76.2 punktÄ , kaip kad norėjo pareiÅ¡kėjas; detaliai įvertino ir dėl diagnozių N11.9 ir N20.0, kodėl vadovaudamasi Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo VIII dalies 52.2 punktu nustatė 90 procentų bazinį darbingumÄ ; pagrindė ir kodėl nebuvo vertinta diagnozė 167.8.

Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad Tarnyba nuodugniai neįvertino ir neiÅ¡tyrė ligų, neatsakė, pagal kokius kriterijus nustatė procentines bazinio darbingumo ribas, tačiau Å¡iuos teiginius paneigia Tarnybos sprendime iÅ¡dėstyti argumentai. Ä®vertinta kiekviena liga ir teisiÅ¡kai pagrįsta, kodėl ir kaip ji vertinama ar nevertinama pagal tam tikrÄ Kriterijų apraÅ¡o 1-ojo priedo punktÄ . PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad kiekviena jo nurodyta liga pagal medicininius kriterijus turėjo bÅ«ti įvertinta atskirai.

Teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos atliktu aplinkybių vertinimu, kurios patvirtintos ir Komisijos ginčijamu sprendimu. Kaip minėta anksčiau, teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininių ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimų. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai ir nurodyti jo vertinimai, kaip, jo nuomone, turėjo būti įvertintos tam tikros diagnozės, negali paneigti Tarnybos argumentuotų ir teisiškai pagrįstų išvadų dėl kiekvienos pareiškėjui nustatytos diagnozės. Tarnyba vadovavosi GKK                2009-11-10 siuntimu, išrašais iš medicininių dokumentų bei GKK 2012-06-08 papildomai pateiktais medicininiais dokumentais.

O tai, kad Tarnyba įvertino pareiÅ¡kėjui nustatytas ligas ne taip, kaip jis tikėjosi, savaime negali paneigti įvertintų aplinkybių visumos. Be medicininio kriterijaus (bazinis darbingumas), Tarnybos sprendime buvo įvertintas ir profesinis funkcinis kriterijus, darbo ir kitos aplinkybės pagal Kriterijų apraÅ¡o 2 priedÄ . Sutiktina su atsakove, kad Kriterijų apraÅ¡e nurodyti kriterijai, iÅ¡skyrus bazinį darbingumÄ (I kriterijus) ir amžių (VI kriterijus), yra vertinamojo pobÅ«džio ir vertinami individualiai.

Taigi, šiuo atveju Tarnybos diskrecija įvertinti profesinius, funkcinius kriterijus. Tarnyba ginčijamame sprendime įvertino funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos pareiškėjo darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Išsamiai įvertino ir taikė Kriterijų aprašo 2 priede nurodytas reikšmes ir teisingai įvertino kriterijų reikšmes. Pareiškėjas iš esmės skunde nenurodė argumentų, kurie iš šių kriterijų netinkamai įvertinti, ir nenurodė, kokie konkretūs Kriterijų aprašo 2-ojo priedo punktai buvo pažeisti.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba individualizavo ir tinkamai įvertino Å¡iuos kriterijus. Tarnyba, vadovaudamasi Kriterijų apraÅ¡o 18 punktu, nurodė, kad 44 procentų bazinio darbingumo procentas dauginamas iÅ¡ 1, suapvalinusi, pagrįstai pareiÅ¡kėjui nustatė 45 procentų darbingumo lygį. Teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybos atliktu pakartotiniu darbingumo lygio vertinimu, atlikto tyrimo objektyvumu ir sprendimo neÅ¡aliÅ¡kumu. Kaip minėta, Tarnyba tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo santykius, reglamentuojančius teisės aktus, t. y. nuodugniai ir objektyviai iÅ¡tyrė medicininius, funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, tinkamai įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-04-12 sprendimÄ ir pagrįstai nustatė 45 procentų bazinį darbingumÄ , kuris galioja nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15.

Konstatuotina, kad Tarnyba tinkamai taikė ir aiÅ¡kino Kriterijų apraÅ¡o 4, 5 ir 6 punktus. PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo pažeistas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 10.3 punktas, kuriame nustatyta, kad Tarnyba turi teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamÄ pasirengimÄ ir galinčius pateikti iÅ¡vadas neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo bei bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo klausimais, neatlygintinai ar nustatyta tvarka apmokant už jų atliktÄ darbÄ .

Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl Tarnybos sprendime iÅ¡dėstytų aplinkybių, jų vertinimo ir priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tarnybos teisė spręsti dėl ekspertų kvietimo tikslingumo, jei kyla abejonių, o Å¡iuo atveju nėra duomenų, kad Tarnybai kilo abejonių ar neaiÅ¡kumų, vertinant pareiÅ¡kėjo bazinį darbingumÄ . Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atsakovė privalėjo tokia teise pasinaudoti, tokių aplinkybių teismo pasėdyje nenurodė ir pareiÅ¡kėjas.

Pažymėtina, kad bÅ«tent Tarnybai suteikta teisė priimti sprendimus dėl darbingumo lygio, priežasties, atsiradimo laiko, termino (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, Tarnybos nuostatų 9.1.2 punktas). PareiÅ¡kėjas nesutiko ir su Komisijos sprendimu ir teigė, kad buvo pažeista ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 11 dalis, kurioje nustatyta, kad Komisija sprendimÄ turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo (praÅ¡ymo) gavimo dienos, ir 12 dalis, kurioje nustatyta, kad Komisijos sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡nagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2005-06-17 įsakymu Nr. A1-171 patvirtino Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , kurio 1 punkte nustatyta, kad jis reglamentuoja skundų (praÅ¡ymų) dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo padavimÄ , priėmimÄ , pasirengimÄ juos nagrinėti, nagrinėjimÄ , sprendimo priėmimÄ , sprendimo vykdymÄ ir jo apskundimÄ .

Ginčus tarp asmens (jo įgalioto atstovo), pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja Komisija (2 punktas). Komisija ginčus nagrinėja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais, reglamentuojančiais darbingumo lygio, neįgalumo lygio bei bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymÄ , Å¡iuo apraÅ¡u bei kitais teisės aktais (3 punktas).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo pažeisti Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o 21, 29, 30 ir 32 punktai. Å io apraÅ¡o 21 punkte nustatyta, kad skundui (praÅ¡ymui) nagrinėti Komisija gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Komisijos sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡nagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis (29 punktus). Komisija sprendimÄ turi priimti ne vėliau per 30 dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos (30 punktas).

Komisijos sprendime turi bÅ«ti įraÅ¡yta sprendimo priėmimo vieta ir data, Komisijos sudėtis, ginčo Å¡alių ir jų atstovų vardai, pavardės, skundo (praÅ¡ymo) turinys, Komisijos nustatytos aplinkybės, priimtas sprendimas, sprendimo priėmimo motyvai ir pagrindai, sprendimo apskundimo tvarka (32 punktas). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2008-01-04 įsakymu Nr. A1-2 patvirtino Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatus, kurių 1 punkte nustatyta, kad Komisijos paskirtis nagrinėti ginčus tarp asmens, pensijÄ ar iÅ¡mokÄ mokančios institucijos ir Tarnybos.

Komisija yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Minėtų nuostatų 8 punkte įtvirtintos Komisijos teisės, t. y. ji turi teisę gauti informacijÄ , susijusiÄ su nagrinėjamu skundu, ir papildomus dokumentus iÅ¡ Tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, įstaigų, teikiančių profesinės neįgaliųjų reabilitacijos paslaugas, Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų organizacijų; kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl asmens sveikatos pakartotinio iÅ¡tyrimo; pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamÄ kvalifikacijÄ ir galinčius pateikti iÅ¡vadas ginčijamu klausimu; nagrinėti skundus ir priimti sprendimus, nedalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui, jeigu jis raÅ¡tu neiÅ¡reiÅ¡kė noro dalyvauti; teikti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiÅ«lymus dėl teisės aktų, susijusių su neįgalumo lygio, darbingumo lygio ir bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo sistemos tobulinimo (8.1–8.5 punktai).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo pažeisti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 8.2 ir 8.3 punktai, nustatantys Komisijos teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ dėl asmens sveikatos pakartotinio iÅ¡tyrimo ir pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamÄ kvalifikacijÄ ir galinčius pateikti iÅ¡vadas ginčijamu klausimu. IdentiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o 21 punkte.

Å ios nuostatos įtvirtina Komisijos teisę, bet ne pareigÄ pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Teismui nekyla abejonių dėl Komisijos atlikto įvertinimo, kuris laikytinas iÅ¡samiu ir objektyviu, o tai, kad diagnozės nebuvo įvertinos kaip pareiÅ¡kėjas nurodė, nesudaro pagrindo sprendimo pripažinti negaliojančiu. Sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad Komisija pažeidė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 11 dalį ir Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o 30 punktÄ , nustatančius, kad Komisija pareiÅ¡kėjo skundÄ , gautÄ 2013-05-24 (priimtas nagrinėti 2013-05-27), turėjo iÅ¡nagrinėti per 30 dienų.

Ginčijamas Komisijos 2013-08-27 sprendimas priimtas pažeidus nustatytÄ terminÄ . Å is pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis procedÅ«rinis pažeidimas, dėl kurio turėtų bÅ«ti panaikintas Komisijos sprendimas. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje netikslino skundo reikalavimo ir neprašė atlyginti neturtinę žalÄ ir iÅ¡ Komisijos. Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad Tarnyba ir Komisija nesivadovauja jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, netinkamai vertino medicininius dokumentus, tačiau nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad tiek Tarnyba, tiek ir Komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė Kriterijų apraÅ¡o nuostatas, detaliai įvertino kiekvienÄ diagnozę pagal atitinkamÄ Kriterijų apraÅ¡o punktÄ .

Taigi, nepažeidė jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų. Visuma nustatytų aplinkybių rodo, kad nei Tarnyba, nei Komisija nepažeidė jų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, atlikdamos pareiÅ¡kėjo pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ . Komisija, ginÄÄ nagrinėdama privaloma iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, iÅ¡skyrus nustatytÄ pažeidimÄ , kad neiÅ¡nagrinėjo skundo per 30 dienų nuo jo gavimo, iÅ¡samiai įvertino Tarnybos sprendimÄ ir, įvertinusi visumÄ nustatytų aplinkybių, padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė, kad Komisija bÅ«tų pažeidusi Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o 29 ir 32 punktus, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas iÅ¡nagrinėtais dokumentais ir teisės aktų normomis, sprendime detaliai įvertinos ir iÅ¡tirtos nustatytos aplinkybės, jame nurodyti motyvai ir pagrindai, sprendimo apskundimo tvarka. Ä®vertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad ginčijami sprendimai atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, t. y. jie motyvuoti, pagrįsti, objektyvÅ«s Nustačius, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, negali bÅ«ti tenkintas ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 345 000 Lt neturtinės žalos. ReikalavimÄ grindžia tuo, kad dėl Tarnybos veiksmų nuolat iÅ¡gyvena, geria vaistus, negali iÅ¡vykti ir bendrauti, nes dėl vykstančio ginčo privalo bÅ«ti namuose, kad sulauktų Tarnybos atsakymų ir paraÅ¡ytų atsiliepimus ar praÅ¡ymus. Teismo posėdyje nurodė, kad nereiÅ¡kia reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ ir iÅ¡ Komisijos. Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sÄ lyga – valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Minėtame įstatymo straipsnyje „valdžios institucija“ apibÅ«dinama kaip bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar kitoks Å¡ių institucijų darbuotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis), „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalis).

Taigi, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . Toks jo reikalavimas galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus jo nurodytos valstybės valdžios institucijos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalis) veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad jo inicijuoti teisminiai procesai dėl darbingumo lygio nustatymo laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2010-11-15 yra užsitęsę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-04-12 sprendime, be kita ko, sprendė ir pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Tarnybos ir Å¡iÄ reikalavimo dalį atmetė.

Å i sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Taigi, dėl Tarnybos veiksmų, priimant individualų aktÄ â€“ 2012-07-05 sprendimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. SS-2242, teismas nenustatė neteisėtų jos veiksmų. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, priimdama ginčijamÄ Â 2013-04-30 sprendimÄ Nr. SS-1416, atliko iÅ¡samų vertinimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir, pritaikiusi Kriterijų apraÅ¡o 6.1 punkto redakcijÄ , įsigaliojusiÄ 2013-01-13, pareiÅ¡kėjui nustatė 45 procentų darbingumo lygį.

PareiÅ¡kėjas teismui nepagrindė ir nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad bÅ«tent Å¡ioje byloje ginčijamu Tarnybos sprendimu jam buvo padaryta žala. Kaip minėta anksčiau, teismas nenustatė Tarnybos neteisėtų veiksmų, taigi, nesant nustatytos vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, negali bÅ«ti tenkintas pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas prašė priteisti ir iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nenagrinėjamas, kadangi jis nepateikė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų įrodymų.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai atlyginti iÅ¡laidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : H. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                        Mefodija Povilaitienė                                                                                                                                   Ernestas Spruogis                                                                                               Nijolė SuÅ¡inskienėÂ