c7e1465e-e336-4a88-b586-abf78a78af6d · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L. U. D.â; panaikinti Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbÄs teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimÄ skirti antstolei L. U. D. drausminÄ nuobaudÄ . NurodÄ, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L. U. D.â (toliau â ir įsakymas) antstolei L. U. D. buvo iÅ¡kelta drausmÄs byla už Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau â Antstolių įstatymas) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 634 straipsnio 2 dalies, Antstolių profesinÄs etikos kodekso 8, 12 punktų galimus pažeidimus.
Legislator headnote
AI generatedc7e1465e-e336-4a88-b586-abf78a78af6d · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendÄ, kad už Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinÄs etikos kodekso 12 punkto ir CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ antstolei nuobauda skirta pagrįstai. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniame skunde pareiÅ¡kÄja antstolÄ L. U. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-358-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00384-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Rasos GudžiÅ«nienÄs, Viginto ViÅ¡inskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjos antstolÄs L.
U. D. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-4069-262/2016 pagal pareiÅ¡kÄjos antstolÄs L. U. D ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbÄs teismui (toliau â ir Antstolių garbÄs teismas) dÄl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymo Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L. U. D.â panaikinimo ir Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbÄs teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo drausmÄs byloje Nr. 119/16 panaikinimo.
Tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau â ir Teisingumo ministerija) ir Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :GinÄo esmÄPareiÅ¡kÄja antstolÄ L. U. D. kreipÄsi su skundu į teismÄ ir praÅ¡Ä:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L. U. D.â;
2) panaikinti Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbÄs teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimÄ skirti antstolei L. U. D. drausminÄ nuobaudÄ . NurodÄ, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L. U. D.â (toliau â ir įsakymas) antstolei L. U. D. buvo iÅ¡kelta drausmÄs byla už Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau â Antstolių įstatymas) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 634 straipsnio 2 dalies, Antstolių profesinÄs etikos kodekso 8, 12 punktų galimus pažeidimus.
Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbÄs teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu (toliau â ir sprendimas) antstolei buvo skirta drausminÄ nuobauda â pastaba. AntstolÄs veiklos eilinio patikrinimo aktas yra neteisÄtas, o tokio akto pagrindu priimtas įsakymas taip pat yra neteisÄtas. Antstolei nepagrįstai buvo iÅ¡kelta drausmÄs byla ir paskirta nuobauda, todÄl įsakymas ir sprendimas naikintini. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄVilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu:
1) bylos dalį dÄl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L. U. D.â nutraukÄ;
2) netenkino pareiÅ¡kÄjos skundo dÄl Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbÄs teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo drausmÄs byloje Nr. 119/16 panaikinimo ir sprendimÄ drausmÄs byloje paliko nepakeistÄ . Teismas nustatÄ, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 antstolei L. U. D., dirbanÄiai antstolÄs L. U. D kontoroje, iÅ¡kÄlÄ drausmÄs bylÄ . AntstolÄ 2015 m. gruodžio 16 d. kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su 2015 m. gruodžio 15 d. skundu dÄl įsakymo panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi (administracinÄje byloje Nr. 1-4970-244/2016) atsisakÄ priimti antstolÄs skundÄ , o Antstolių garbÄs teismas 2016 m. sausio 8 d. priÄmÄ drausmÄs byloje sprendimÄ skirti antstolei drausminÄ nuobaudÄ â pastabÄ .AntstolÄ praÅ¡Ä panaikinti ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d.
įsakymÄ Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L. U. D.â, taÄiau teismas nurodÄ, kad drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo etapas yra neiÅ¡vengiamas, siekiant iÅ¡sprÄsti pareiÅ¡kÄjos drausminÄs atsakomybÄs klausimÄ . GinÄijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiÅ¡kÄjos teisiniam statusui â juo tik pradedama procedÅ«ra, įsakymas, kuriuo iÅ¡sprÄstas drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo klausimas, yra procedÅ«rinis dokumentas, nesukeliantis pareiÅ¡kÄjai materialinių teisinių padarinių.
TodÄl teismas nurodÄ, kad toks įsakymas negali bÅ«ti skundžiamas, ir nutraukÄ bylos dalį dÄl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327.Teismas pažymÄjo, kad antstolÄs procesiniai veiksmai Antstolių garbÄs teisme nebuvo vertinami. Buvo vertinama, ar antstolÄ vykdÄ savo funkcijas, ar jai pavestas funkcijas vykdÄ efektyviai, ar buvo imtasi teisÄtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams apsaugoti. AntstolÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus.
Tikrintose bylose konstatuota, kad antstolÄ netikrino skolininko turtinÄs padÄties daugiau nei metus (pavyzdžiui, vykdomosiose bylose Nr. 0050/04/00897, Nr. 0050/04/00902, Nr. 0050/04/00904 vykdymo veiksmai iki 2015 m. patikrinimo atlikti 2013 m. pirmÄ ketvirtį), be to, sprendime dÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo konstatuota, kad atlikti pažeidimai yra tÄstinio pobÅ«džio, sisteminiai bei pasikartojantys. Vykdymo veiksmų atlikimas po bylų patikrinimo nepaneigia fakto, kad patikrintose bylose ilgÄ laikÄ nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, t. y.
Å¡iose bylose antstolÄ nevykdÄ savo funkcijų. PareiÅ¡kÄjos veikoje nustatyti visi drausminei atsakomybei bÅ«tini elementai â neteisÄti veiksmai (nesiimta visų teisÄtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greiÄiau ir realiai įvykdytas), žalingi padariniai (neiÅ¡ieÅ¡kota skola, menkinamas sprendimų privalomumo principas, menkinamas antstolio, kaip profesionalaus, atidaus, efektyvaus sprendimų vykdytojo, įvaizdis ir pan.), priežastinis ryÅ¡ys ir kaltÄ (vykdymo funkcijų atlikimas pavestas pareiÅ¡kÄjai ir tik nuo jos darbo ir darbo organizavimo priklausÄ, ar vykdymo veiksmai patikrintose bylose bus atliekami ar ne, ar bus imtasi visų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų realiai įvykdytas).
Teismas sprendÄ, kad už Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinÄs etikos kodekso 12 punkto ir CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ antstolei nuobauda skirta pagrįstai. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniame skunde pareiÅ¡kÄja antstolÄ L. U. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L.
U. D.â, panaikinti Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbÄs teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimÄ skirti drausminÄ nuobaudÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas, sprÄsdamas klausimÄ dÄl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad jį priimant buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai. Å is įsakymas negalÄjo bÅ«ti laikomas teisÄtu ir pagrįstu, nes ministras jį priÄmÄ neturÄdamas antstolÄs paaiÅ¡kinimų dÄl patikrinimo akto.
Kadangi veiklos patikrinimo akte teiginiai yra prieÅ¡taringi, o įsakymas buvo priimtas nesilaikant jo priÄmimo procedÅ«rų, todÄl yra neteisÄtas, prieÅ¡tarauja teisÄtų lÅ«kesÄių ir teisingumo principams. Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ginÄo įsakymas nesukelia pareiÅ¡kÄjai padarinių ir negali bÅ«ti skundžiamas. Ä®sakymas sukelia pareiÅ¡kÄjai padarinius, nes jo pagrindu buvo vykdomos tolesnÄs nuobaudos skyrimo procedÅ«ros.Teismas, sprÄsdamas klausimÄ , ar drausmÄs byla iÅ¡kelta teisÄtai, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog teisÄs aktuose imperatyviai nustatyta, kad Teisingumo ministerija kontroliuoja antstolių veiklÄ tiek, kiek tai nÄra susijÄ su procesiniais veiksmais, ir nustato pažeidimus pagal savo kompetencijÄ .
Ji neturi teisÄs kontroliuoti antstolių procesinÄs veiklos, nes tai bendrosios kompetencijos teismų funkcijos. Užklausų atlikimas vertintinas kaip procesinis veiksmas, nes tai vienas iÅ¡ procesinių veiksmų siekiant toliau taikyti priverstinio vykdymo priemones. Teisingumo ministerijos darbuotojai, atlikdami antstolÄs veiklos eilinį patikrinimÄ , vertino antstolÄs procesinius veiksmus, nors neturÄjo tokios įstatymu suteiktos teisÄs ir taip pažeidÄ teisÄs aktus ir teisingumo, teisÄtumo bei pagrįstumo principus.
KiÅ¡imasis į antstolio procesinÄ veiklÄ pažeidžia Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ antstolių nepriklausomumo principÄ .Teismo sprendime nÄra aiÅ¡kiai nurodyta, kokį pažeidimÄ antstolÄ padarÄ. Teismo sprendime nurodytas faktas, jog antstolÄ nesiÄmÄ visų teisÄtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas bÅ«tų kuo greiÄiau ir realiai įvykdytas, yra ydingas todÄl, kad tai antstolÄs procesinÄ veikla, o tokių pažeidimų negali konstatuoti nei Teisingumo ministerija, nei Antstolių garbÄs teismas.
Be to, nÄra teisÄs akto, kuriame reglamentuojama, kokių konkreÄių priemonių ir kokiu periodiÅ¡kumu turi imtis antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimus. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojo netenkina antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdant vykdomuosius dokumentus, jis gali naudotis įstatyme įtvirtinta teise skųsti antstolio procesinius veiksmus.Teismo sprendime nurodyti drausminei atsakomybei bÅ«tini elementai (neteisÄti veiksmai, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltÄ) nustatyti nemotyvuotai ir nepagrįstai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos antstolių rÅ«mai Antstolių garbÄs teismas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Teismas pagrįstai nurodÄ, kad ginÄijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiÅ¡kÄjos teisiniam statusui, nes juo tik pradedama procedÅ«ra. Ä®sakymas arba nutarimas, kuriuo iÅ¡sprÄstas drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo klausimas, yra procedÅ«rinis dokumentas ir nesukelia materialinių teisinių padarinių, o savo teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbÄs teismo sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-132/2013).
Teismas pagrįstai atmetÄ pareiÅ¡kÄjos argumentus, kad drausmÄs byla iÅ¡kelta ir nuobauda skirta už procesinius veiksmus. Antstolių garbÄs teismas nevertino paÄių antstolÄs procesinių veiksmų. Užklausų neatlikimas ilgÄ laiko tarpÄ neužtikrina antstolio pareigų vykdymo imantis visų teisÄtų priemonių, siekiant kuo efektyviau ir greiÄiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, o teismas nustatÄ, jog pareiÅ¡kÄja nepateikÄ Ä¯rodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus.Sprendime aiÅ¡kiai konstatuota, jog antstolÄ savo veikloje pažeidÄ Antstolių profesinÄs etikos kodekso 8 punkte nustatytÄ pagarbos įstatymui ir žmogaus teisÄms principÄ ta prasme, kad, nesilaikydama Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinÄs etikos kodekso 12 punkto, taip pat ir CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesiÄmÄ visų priemonių, kad visiems privalomi vykdomieji dokumentai bÅ«tų vykdomi laiku.
Antstolių garbÄs teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylose nesiimta visų teisÄtų priemonių sprendimams įvykdyti skirtingais laikotarpiais â vienose bylose nuo 2013 m. balandžio mÄnesio iki patikrinimo, kitose bylose nuo 2015 m. vasario mÄn. iki 2015 m. lapkriÄio mÄn., ir įvertinÄs antstolÄs pažeidimų pobÅ«dį pagrįstai nustatÄ, kad atlikti pažeidimai yra tÄstinio pobÅ«džio ir sisteminiai. Tai, kad teisÄs aktuose nenustatyti užklausų pateikimo laikotarpiai, nesudaro pagrindo antstolei teigti, kad antstolio sprendimas konkreÄiu atveju neatlikti užklausų ilgÄ laiko tarpÄ (pavyzdžiui, nuo 2013 m. balandžio mÄn. iki 2015 m. lapkriÄio mÄn.) tinkamai užtikrina iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus.
Nors teisÄs aktuose nenustatyta, kokiu periodiÅ¡kumu turi bÅ«ti atliekamos užklausos, taÄiau Antstolių įstatymo bei CPK nuostatų analizÄ leidžia teigti, jog užklausos turi bÅ«ti atliekamos vadovaujantis protingumo principu ir tokiu periodiÅ¡kumu, kad teismo sprendimas bÅ«tų kuo greiÄiau ir realiai įvykdytas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi administracinÄje byloje (Nr. AS-148-575/2016) nutarÄ atmesti antstolÄs atskirÄ jį skundÄ dÄl teismo nutarties nepriimti skundo bei konstatavo, kad skundas negali bÅ«ti teikiamas dÄl tarpinių vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimÄ . TodÄl tokio pobÅ«džio dokumentai negali bÅ«ti ginÄo teisme objektu.
Teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo etapas yra neiÅ¡vengiamas žingsnis siekiant iÅ¡sprÄsti drausminÄs atsakomybÄs klausimÄ , taÄiau ginÄijamas įsakymas savaime nedaro įtakos teisiniam statusui â juo tik pradedama procedÅ«ra. TodÄl toks įsakymas negali bÅ«ti skundžiamas. DrausmÄs bylos iÅ¡kÄlimas ir drausminÄs nuobaudos skyrimas nÄra susijÄ su procesiniais pažeidimais, nes buvo vertinama, ar antstolÄ savo funkcijas vykdÄ efektyviai, ar buvo imtasi teisÄtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams apsaugoti.
Teismas tinkamai nustatÄ, jog antstolÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus. Antstolių (antstolių padÄjÄjų) drausmÄs bylų iÅ¡kÄlimo ir nagrinÄjimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad subjektas, turintis teisÄ iÅ¡kelti antstoliui drausmÄs bylÄ , prieÅ¡ jÄ iÅ¡keldamas, privalo antstoliui pasiÅ«lyti per 5 darbo dienas pateikti paaiÅ¡kinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dÄl kurių gali bÅ«ti keliama drausmÄs byla, ir pateikti turimus dokumentus.
Teisingumo ministerija 2015 m. lapkriÄio 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.16.)7R-7772 iÅ¡siuntÄ antstolei Teisingumo ministerijos 2015 m. lapkriÄio 11 d. veiklos eilinio patikrinimo aktÄ , kurį pastaroji gavo 2015 m. lapkriÄio 16 d., taÄiau per 5 darbo dienas paaiÅ¡kinimų nepateikÄ, jos paaiÅ¡kinimai buvo gauti tik 2015 m. lapkriÄio 27 d., po to, kai įsakymas dÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo buvo parengtas pasiraÅ¡yti teisingumo ministrui. Teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymas, kuriuo buvo iÅ¡kelta drausmÄs byla, yra procedÅ«rinis sprendimas, kuriuo nekeiÄiama antstolÄs turimų teisių ir pareigų apimtis, o visus jos paaiÅ¡kinimus įvertino Antstolių garbÄs teismas.
Be to, antstolÄ nepateikÄ jokių argumentų, kodÄl minÄtose vykdomosiose bylose ji neatliko vykdymo veiksmų.Vilkinimas atlikti vykdymo veiksmus sudarÄ sÄ lygas, kad piniginÄs lÄÅ¡os iÅ¡ skolininkų nebus iÅ¡ieÅ¡kotos dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo senaties termino. Antstolio veiklai taikomi ir specialÅ«s reikalavimai, nustatyti tiek įstatymuose, kuriais reglamentuojama antstolių veikla, tiek ir Antstolių profesinÄs etikos kodekse, todÄl pavestų funkcijų atlikimas, kai ilgÄ laiko tarpÄ neatliekami vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas valstybei, nÄra suderinamas su antstolio nepriekaiÅ¡tingai veiklai keliamais didesniais reikalavimais.ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todÄl nagrinÄtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje keliamas antstolei paskirtos drausminÄs nuobaudos (pastabos) už profesinÄs veiklos etikos principų nesilaikymÄ atliekant vykdymo veiksmus pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas drausminÄs nuobaudos paskyrimÄ pripažino teisÄtu ir pagrįstu. ApeliantÄ tokį sprendimÄ kvestionuoja tuo, kad teismas neįvertino, jog drausmÄs byla apeliantei iÅ¡kelta, pažeidžiant jos iÅ¡kÄlimo procedÅ«rÄ , taip pat neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad drausmÄs byla iÅ¡kelta ir drausminÄ nuobauda skirta už antstolÄs procesinius veiksmus.
Nurodyti klausimai sudaro Å¡io apeliacinio proceso objektÄ .DÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo ir nagrinÄjimo procedÅ«rų Antstolių (antstolių padÄjÄjų) drausmÄs bylų iÅ¡kÄlimo ir nagrinÄjimo tvarka reglamentuojama Antstolių įstatyme, taip pat Antstolių garbÄs teismo veiklos nuostatuose ir Antstolių (antstolių padÄjÄjų) drausmÄs bylų iÅ¡kÄlimo ir nagrinÄjimo taisyklÄse (toliau â ir TaisyklÄs) (Žin., 2009, Nr. 45-1777). Už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinÄs etikos kodekso, kitų teisÄs aktų, kuriais reglamentuojama antstolių neprocesinÄ veikla, vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, nesusijusi su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaiÄiavimu, pažeidimus arba, jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinÄs teisÄs normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padÄjÄjui) gali bÅ«ti taikoma drausminÄ atsakomybÄ (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).
IÅ¡kelti antstoliui drausmÄs bylÄ gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).NagrinÄjamu atveju apeliantÄs drausmÄs bylos nagrinÄjimas Antstolių garbÄs teisme pradÄtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymo Nr. 1 R-327 âDÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo antstolei L. U. D.â pagrindu. ApeliantÄs teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendÄ, kad Å¡is įsakymas nesukelia jai teisinių padarinių, todÄl nepagrįstai nenagrinÄjo savarankiÅ¡ko reikalavimo dÄl Å¡io įsakymo panaikinimo.
Antstolių įstatymo III skyriaus ir Taisyklių nuostatos suponuoja, kad bÅ«tina skirti antstolių drausmÄs bylų iÅ¡kÄlimo ir nagrinÄjimo stadijas. Antstolių garbÄs teismas pradeda antstolio drausmÄs bylos nagrinÄjimÄ tik gavÄs kompetentingo subjekto priimtÄ sprendimÄ iÅ¡kelti antstoliui drausmÄs bylÄ (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 4, 5 punktai). Taigi antstolio drausmÄs bylos nagrinÄjimo stadija gali bÅ«ti pradedama tik esant iÅ¡sprÄstam drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo klausimui, t. y. priimtam teisingumo ministro įsakymui ar Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo nutarimui dÄl drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo.
Å iame kontekste teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagal Antstolių įstatymÄ ir Taisykles įgalioto subjekto priimtas sprendimas iÅ¡kelti antstoliui drausmÄs bylÄ de jure (liet. teisinių) padarinių antstolio teisiniam statusui nesukelia. Nurodyto nutarimo ar įsakymo priÄmimas yra tik viena iÅ¡ antstolio drausminÄs atsakomybÄs nagrinÄjimo procedÅ«rų stadijų. DÄl Å¡ios priežasties ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ministro ar Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo sprendimai iÅ¡kelti antstoliui drausmÄs bylÄ savaime nepažeidžia suinteresuotų subjektų įstatymais saugomų ir garantuojamų teisių ar interesų, o galiojanÄių teisÄs aktų taikymas, kai nutarimas ar įsakymas iÅ¡kelti antstoliui drausmÄs bylÄ neskundžiamas, nepažeidžia antstolių, kuriems iÅ¡keliama drausmÄs byla, teisių ir nepaneigia konstitucinÄs teisÄs į teisminÄ gynybÄ , nes savo teises antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbÄs teismo sprendimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-47/2013;
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-132/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 2A-552/2014). Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbÄs teismo sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Vadinasi, klausimai, susijÄ su drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimu ir nagrinÄjimu, taip pat Å¡ioje (pirminÄje) stadijoje galimai padarytais procedÅ«riniais pažeidimais patenka į antstolio skundo dÄl Antstolių garbÄs teismo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo nagrinÄjimo ribas.
DÄl apeliacinio skundo argumentų esÄ teisingumo ministras, priimdamas įsakymÄ , nesilaikÄ jo priÄmimo procedÅ«rų, reglamentuojamų Antstolių (antstolių padÄjÄjų) drausmÄs bylų iÅ¡kÄlimo ir nagrinÄjimo taisyklÄse, teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad Taisyklių 6 punkte nustatyto reikalavimo tikslas â užtikrinti, kad drausmÄs byla bÅ«tų iÅ¡kelta tik iÅ¡klausius antstolio, dÄl kurio pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kvalifikavimo yra sprendžiama, pozicijÄ .
Å is reikalavimas nÄra savitikslis, taÄiau skirtas užtikrinti, kad drausmÄs byla bÅ«tų iÅ¡keliama atlikus visapusį preliminarų faktinių aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmais ar neveikimu, vertinimÄ . Nors Taisyklių 6 punkte nustatytas procedÅ«rinis reikalavimas yra suformuluotas imperatyviai, taÄiau jo pažeidimas neturÄtų bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas pripažinti drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo ar nagrinÄjimo procedÅ«ras neteisÄtomis, nes faktinÄs aplinkybÄs dÄl drausminÄs atsakomybÄs taikymo antstoliui iÅ¡ esmÄs yra iÅ¡nagrinÄjamos Antstolių garbÄs teisme.
Taigi galimybÄ antstolei pasisakyti dÄl aptartų aplinkybių yra garantuojama jau drausmÄs bylos nagrinÄjimo stadijoje. Vien tik formalus Taisyklių 6 punkte nustatytų procedÅ«rų vykdymo pažeidimas â nesilaikant 5 dienų termino antstolio paaiÅ¡kinimams pateikti, negali lemti visos drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo procedÅ«ros neteisÄtumo, juolab kad drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimas antstolÄs teisiniam statusui jokių padarinių nesukÄlÄ, o visas su drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimu susijusias aplinkybes iÅ¡ esmÄs nagrinÄjo Antstolių garbÄs teismas.TeisÄjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog apeliantei nebuvo užkirstas kelias teikti paaiÅ¡kinimus ar įrodymus drausmÄs bylos nagrinÄjimo stadijoje.
Nustatyta, kad, priimant sprendimÄ drausmÄs byloje, buvo analizuojami 2015 m. lapkriÄio 23 d. pateikti apeliantÄs paaiÅ¡kinimai, ji taip pat buvo iÅ¡klausyta Antstolių garbÄs teismo posÄdyje. Taigi apeliantei buvo sudarytos sÄ lygos pateikti visus su drausmÄs bylos iÅ¡kÄlimo pagrindais susijusius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Be to, apeliantÄ turÄjo teisÄ Ä¯rodymus ar paaiÅ¡kinimus, kurių nebÅ«tų priÄmÄs Antstolių garbÄs teismas, pateikti kartu su skundu Vilniaus apygardos teismui.
TaÄiau jos apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių bÅ«tent įrodymų, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡nagrinÄjimo procesiniam rezultatui, Antstolių garbÄs teismas nepriÄmÄ ir (ar) neįvertino. Vien tik apeliantÄs subjektyvus nesutikimas su jos atžvilgiu priimtais sprendimais nesudaro pagrindo laikyti, kad priimant apskųstÄ sprendimÄ bÅ«tų buvÄ pažeisti procedÅ«riniai ar procesiniai jų priÄmimo pagrindai.DÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo pagrindoNustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. sausio 8 d.
įsakymu Nr. 1R-3 patvirtintÄ 2015 metų antstolių veiklos tikrinimo planÄ , 2015 m. lapkriÄio 9 d. buvo atliktas antstolÄs L. U. D veiklos eilinis patikrinimas ir 2015 m. lapkriÄio 11 d. parengtas patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad patikrinus neužbaigtas vykdyti vykdomÄ sias bylas, kurios pradÄtos vykdyti antstolÄs kontoroje 2004 metais, 2009 metais, nustatyta vykdymo vilkinimo atvejų, t. y. ilgÄ laikÄ (metus ir daugiau) antstolÄ neatliko jokių vykdymo veiksmų bylose, kuriose pagal priimtus vykdyti dokumentus antstolÄ privalo iÅ¡ieÅ¡koti baudas, teismo paskirtas už administracinius teisÄs pažeidimus ar nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamosiose bylose).
TodÄl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkriÄio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 antstolei iÅ¡kelta drausmÄs byla, o Antstolių garbÄs teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu paskirta drausminÄ nuobauda â pastaba. ApeliantÄ nurodo, kad drausminÄ nuobauda antstoliui gali bÅ«ti paskirta tik už neprocesinÄ veiklÄ , o Å¡iuo atveju antstolei drausmÄs byla buvo iÅ¡kelta ir nuobauda paskirta bÅ«tent už procesinius veiksmus, todÄl Antstolių garbÄs teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.
TeisÄjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Antstolio procesiniais veiksmais laikytini konkretÅ«s vykdymo veiksmai kurie gali bÅ«ti skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, ar atsisakymas juos atlikti, kuris taip pat skundžiamas CPK tvarka. TaÄiau nagrinÄjamoje byloje sprendžiama ne dÄl atliktų procesinių vykdymo veiksmų teisÄtumo arba pagrįstumo, ne dÄl atsisakymo juos atlikti, bet dÄl vykdymo veiksmų vilkinimo t. y. dÄl antstolÄs profesinÄs veiklos, vertinant jÄ CPK 634 straipsnio 2 dalyje, Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, Antstolių profesinÄs etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas aspektu.Nepaisant to, kad antstolio elgesiui taikomi specifiniai standartai ir reikalavimai, drausminÄs nuobaudos jiems gali bÅ«ti skiriamos iÅ¡tyrus visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog asmuo savo veiksmais ar poelgiais iÅ¡ tikrųjų nusižengÄ etikos ar įstatymų keliamiems reikalavimams.
Keliamų reikalavimų griežtumas bei interesas apginti profesines vertybes negali paneigti kiekvieno asmens teisÄs bÅ«ti nubaustam tik esant nustatytam bei įrodytam nuobaudos skyrimo pagrindui. Antstolių garbÄs teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendime konstatuota, kad antstolÄ pažeidÄ Antstolių profesinÄs etikos kodekso 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos antstolis, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir privalo bÅ«ti objektyvus bei neÅ¡aliÅ¡kas, laikytis įtvirtintų antstolio veiklos principų, savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, Antstolių įstatymu, kitais teisÄs aktais bei etikos kodeksu, antstolis turi užtikrinti tinkamÄ jo kontoros darbo organizavimÄ bei pareigas atliekanÄių kontoros darbuotojų kompetencijÄ , garantuoti, kad jo profesinÄs žinios ir praktiniai įgÅ«džiai neatsilieka nuo profesinio vystymosi (3 punktas).
Taip pat Antstolių garbÄs teismas konstatavo, kad buvo pažeisti ir Antstolių profesinÄs etikos kodekso 8 ir 12 punktų reikalavimai. Pagal 8 punkte įtvirtintÄ pagarbos įstatymui ir žmogaus teisÄms principÄ antstolis savo veiksmus grindžia pagarba žmogui, visuomenei ir valstybei, veikdamas pagal valstybÄs suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarÄių, įstatymų ir kitų teisÄs aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siÅ«lomais sprendimais neskatina visuomenÄje nepasitikÄjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybÄs institucijomis, Å¡is principas taip pat apima pagarbÄ teismui bei kitų institucijų vykdytiniems sprendimams, antstolis nevengia vykdyti įsiteisÄjusių teismų sprendimų ir kitų institucijų vykdytinų sprendimų, priimtų jo atžvilgiu.
Pagal Antstolių profesinÄs etikos kodekso 12 punkto nuostatas kiekvienas antstolis privalo sÄ Å¾iningai vykdyti teisÄs aktuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbÄ ir prestiÅ¾Ä , imtis visų teisÄtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisÄtų interesų.NagrinÄjamu atveju Antstolių garbÄs teismo iÅ¡vadas dÄl paminÄtų Antstolių profesinÄs etikos kodekso nuostatų pažeidimų lÄmÄ 2015 m. lapkriÄio 11 d. patikrinimo akte nustatytos aplinkybÄs. Kaip matyti, eilinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patikrinus neužbaigtas vykdyti vykdomÄ sias bylas, kurios pradÄtos vykdyti antstolÄs kontoroje 2004 metais, 2009 metais, nustatyta vykdymo vilkinimo atvejų, t. y. ilgÄ laikÄ (metus ir daugiau) antstolÄ neatliko jokių vykdymo veiksmų bylose, kuriose pagal priimtus vykdyti dokumentus antstolÄ privalo iÅ¡ieÅ¡koti baudas, teismo paskirtas už administracinius teisÄs pažeidimus ar nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamosiose bylose).
Pavyzdžiui, vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00897, kurioje vykdomas administracinÄs baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Kauno miesto apylinkÄs teismo 2004 m. kovo 10 d. nutarimÄ , Å¡ios bylos duomenimis, paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti tik 2013 m. balandžio mÄnesį, daugiau informacijos apie vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje nÄra. Vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00900, kurioje iÅ¡ieÅ¡koma bauda pagal Kauno miesto apylinkÄs teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , vykdymo veiksmai atlikti 2013 m. balandžio 4 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00902 (iÅ¡ieÅ¡koma bauda pagal Kauno miesto apylinkÄs teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ ) 2014 m. sausio mÄnesį antstolÄ paskirstÄ dalį iÅ¡ieÅ¡kotų lÄšų, po to duomenų apie vykdymo veiksmus Å¡ioje byloje nÄra.
Vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00904 paskutiniai procesiniai veiksmai atlikti 2013 m. vasario 5 d. Tokia pat padÄtis ir kitose tikrintose vykdomosiose bylose, pavyzdžiui, vykdomosiose bylose Nr. 0050/09/01642, Nr. 0050/09/01643, Nr. 0050/09/01644, Nr. 0050/09/016452, pradÄtose 2012 m. gruodžio 4 d.; Nr. 0056/09/01675 (pradÄta 2009 m. gruodžio 21 d.), paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti 2014 metų liepos mÄnesį; vykdomojoje byloje Nr. 0050/12/00712 (pradÄta 2012 m. birželio 14 d.) ir vykdomojoje byloje Nr. 0050/12/00746 (pradÄta 2012 m. liepos 2 d.) paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti 2014 m. lapkriÄio mÄnesį.
AtsitiktinÄs atrankos bÅ«du patikrinus 2015 metais pradÄtas vykdomÄ sias bylas, kuriose iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas valstybÄs naudai, nustatyta, kad antstolÄ taip pat vilkina Å¡ių vykdomųjų dokumentų vykdymÄ . Pavyzdžiui, patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, vykdymo iÅ¡laidų apskaiÄiavimÄ (vykdomosiose bylose iki 57 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo ir patvarkymÄ areÅ¡tuoti lÄÅ¡as bei patvarkymÄ dÄl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo) antstolÄ skolininkui iÅ¡siunÄia praÄjus 14â30 ir daugiau dienų po vykdomosios bylos pradÄjimo ir minÄtų procesinių dokumentų suraÅ¡ymo, nors pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktÄ Å¡iuos dokumentus antstolis privalo iÅ¡siųsti nedelsdamas.
Tikrintose vykdomosiose bylose Nr. 0050/15/00071, Nr. 0050/15/00074, Nr. 0050/15/00093, Nr. 0050/15/00145, Nr. 0050/15/00149 nuo 2015 m. vasario mÄnesio iki 2015 m. spalio 31 d.âlapkriÄio 3 d. antstolÄ neatliko vykdymo veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0050/15/00309 vykdymo veiksmai neatliekami nuo 2015 m. balandžio mÄnesio, ir tik nuo 2015 m. lapkriÄio 3 d. užklausta âSodraâ. 2015 m. lapkriÄio 15 d. patikrinimo akte taip pat atkreiptas dÄmesys, kad tose vykdomosiose bylose, kuriose iÅ¡ieÅ¡koma juridiniams asmenims, vykdymo veiksmus antstolÄ atlieka operatyviai.
Tokiu atveju teisÄjų kolegija sprendžia, kad antstolÄs veiksmai, kuriuos Antstolių garbÄs teismas įvertino kaip sisteminius, tÄstinio pobÅ«džio pažeidimus, remiantis Antstolių profesinÄs etikos kodekso 3, 8 ir 12 punktų reikalavimais, pagrįstai kvalifikuoti kaip neprocesinÄs veikos pažeidimai. Å iuo konkreÄiu atveju apeliantÄ sudarÄ sÄ lygas Å¡ios profesijos atstovų prestižui sumenkinti, ir tai patvirtina 2015 m. lapkriÄio 15 d. patikrinimo akte ir drausmÄs bylos nagrinÄjimo metu nustatytos aplinkybÄs, susijusios su vykdymo veiksmais, atskirų kategorijų vykdomosiose bylose.
TodÄl konstatuotina, kad drausminÄ atsakomybÄ apeliantei buvo taikyta pagrįstai. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dÄstytus argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia byloje surinktos medžiagos pagrindu priimtų sprendimų teisÄtumo, todÄl nÄra pagrindo sprÄsti dÄl apeliantei taikytos drausminÄs atsakomybÄs nepagrįstumo.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienÄVigintas ViÅ¡inskisEgidijus Žironas