Legislator Case Law & Legislation
c7e1465e-e336-4a88-b586-abf78a78af6d AI generated

c7e1465e-e336-4a88-b586-abf78a78af6d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c7e1465e-e336-4a88-b586-abf78a78af6d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. D.“; panaikinti Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimÄ skirti antstolei L. U. D. drausminę nuobaudÄ . Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. D.“ (toliau – ir įsakymas) antstolei L. U. D. buvo iÅ¡kelta drausmės byla už Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalies, Antstolių profesinės etikos kodekso 8, 12 punktų galimus pažeidimus.

Legislator headnote

AI generated

c7e1465e-e336-4a88-b586-abf78a78af6d · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas sprendė, kad už Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinės etikos kodekso 12 punkto ir CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ antstolei nuobauda skirta pagrįstai. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja antstolė L. U. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-358-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00384-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.4.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės L.

U. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4069-262/2016 pagal pareiÅ¡kėjos antstolės L. U. D ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismui (toliau – ir Antstolių garbės teismas) dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. D.“ panaikinimo ir Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo drausmės byloje Nr. 119/16 panaikinimo.

Tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) ir Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmėPareiÅ¡kėja antstolė L. U. D. kreipėsi su skundu į teismÄ ir prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. D.“;

2) panaikinti Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimÄ skirti antstolei L. U. D. drausminę nuobaudÄ . Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. D.“ (toliau – ir įsakymas) antstolei L. U. D. buvo iÅ¡kelta drausmės byla už Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 634 straipsnio 2 dalies, Antstolių profesinės etikos kodekso 8, 12 punktų galimus pažeidimus.

Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu (toliau – ir sprendimas) antstolei buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Antstolės veiklos eilinio patikrinimo aktas yra neteisėtas, o tokio akto pagrindu priimtas įsakymas taip pat yra neteisėtas. Antstolei nepagrįstai buvo iškelta drausmės byla ir paskirta nuobauda, todėl įsakymas ir sprendimas naikintini. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu:

1) bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. D.“ nutraukė;

2) netenkino pareiÅ¡kėjos skundo dėl Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo drausmės byloje Nr. 119/16 panaikinimo ir sprendimÄ drausmės byloje paliko nepakeistÄ . Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 antstolei L. U. D., dirbančiai antstolės L. U. D kontoroje, iÅ¡kėlė drausmės bylÄ . Antstolė 2015 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su 2015 m. gruodžio 15 d. skundu dėl įsakymo panaikinimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. 1-4970-244/2016) atsisakė priimti antstolės skundÄ , o Antstolių garbės teismas 2016 m. sausio 8 d. priėmė drausmės byloje sprendimÄ skirti antstolei drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .Antstolė prašė panaikinti ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d.

įsakymÄ Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. D.“, tačiau teismas nurodė, kad drausmės bylos iÅ¡kėlimo etapas yra neiÅ¡vengiamas, siekiant iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjos drausminės atsakomybės klausimÄ . Ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiÅ¡kėjos teisiniam statusui – juo tik pradedama procedÅ«ra, įsakymas, kuriuo iÅ¡spręstas drausmės bylos iÅ¡kėlimo klausimas, yra procedÅ«rinis dokumentas, nesukeliantis pareiÅ¡kėjai materialinių teisinių padarinių.

Todėl teismas nurodė, kad toks įsakymas negali bÅ«ti skundžiamas, ir nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327.Teismas pažymėjo, kad antstolės procesiniai veiksmai Antstolių garbės teisme nebuvo vertinami. Buvo vertinama, ar antstolė vykdė savo funkcijas, ar jai pavestas funkcijas vykdė efektyviai, ar buvo imtasi teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams apsaugoti. Antstolė nepateikė jokių įrodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus.

Tikrintose bylose konstatuota, kad antstolė netikrino skolininko turtinės padėties daugiau nei metus (pavyzdžiui, vykdomosiose bylose Nr. 0050/04/00897, Nr. 0050/04/00902, Nr. 0050/04/00904 vykdymo veiksmai iki 2015 m. patikrinimo atlikti 2013 m. pirmÄ ketvirtį), be to, sprendime dėl drausminės nuobaudos skyrimo konstatuota, kad atlikti pažeidimai yra tęstinio pobÅ«džio, sisteminiai bei pasikartojantys. Vykdymo veiksmų atlikimas po bylų patikrinimo nepaneigia fakto, kad patikrintose bylose ilgÄ laikÄ nebuvo atliekami jokie vykdymo veiksmai, t. y.

šiose bylose antstolė nevykdė savo funkcijų. Pareiškėjos veikoje nustatyti visi drausminei atsakomybei būtini elementai – neteisėti veiksmai (nesiimta visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas), žalingi padariniai (neišieškota skola, menkinamas sprendimų privalomumo principas, menkinamas antstolio, kaip profesionalaus, atidaus, efektyvaus sprendimų vykdytojo, įvaizdis ir pan.), priežastinis ryšys ir kaltė (vykdymo funkcijų atlikimas pavestas pareiškėjai ir tik nuo jos darbo ir darbo organizavimo priklausė, ar vykdymo veiksmai patikrintose bylose bus atliekami ar ne, ar bus imtasi visų priemonių, kad sprendimas būtų realiai įvykdytas).

Teismas sprendė, kad už Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinės etikos kodekso 12 punkto ir CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ antstolei nuobauda skirta pagrįstai. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja antstolė L. U. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L.

U. D.“, panaikinti Lietuvos antstolių rÅ«mų Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimÄ skirti drausminę nuobaudÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymÄ Nr. 1 R-327, neatsižvelgė į tai, kad jį priimant buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai. Å is įsakymas negalėjo bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes ministras jį priėmė neturėdamas antstolės paaiÅ¡kinimų dėl patikrinimo akto.

Kadangi veiklos patikrinimo akte teiginiai yra prieÅ¡taringi, o įsakymas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo procedÅ«rų, todėl yra neteisėtas, prieÅ¡tarauja teisėtų lÅ«kesčių ir teisingumo principams. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo įsakymas nesukelia pareiÅ¡kėjai padarinių ir negali bÅ«ti skundžiamas. Ä®sakymas sukelia pareiÅ¡kėjai padarinius, nes jo pagrindu buvo vykdomos tolesnės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros.Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar drausmės byla iÅ¡kelta teisėtai, neatsižvelgė į tai, jog teisės aktuose imperatyviai nustatyta, kad Teisingumo ministerija kontroliuoja antstolių veiklÄ tiek, kiek tai nėra susiję su procesiniais veiksmais, ir nustato pažeidimus pagal savo kompetencijÄ .

Ji neturi teisės kontroliuoti antstolių procesinės veiklos, nes tai bendrosios kompetencijos teismų funkcijos. Užklausų atlikimas vertintinas kaip procesinis veiksmas, nes tai vienas iÅ¡ procesinių veiksmų siekiant toliau taikyti priverstinio vykdymo priemones. Teisingumo ministerijos darbuotojai, atlikdami antstolės veiklos eilinį patikrinimÄ , vertino antstolės procesinius veiksmus, nors neturėjo tokios įstatymu suteiktos teisės ir taip pažeidė teisės aktus ir teisingumo, teisėtumo bei pagrįstumo principus.

KiÅ¡imasis į antstolio procesinę veiklÄ pažeidžia Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ antstolių nepriklausomumo principÄ .Teismo sprendime nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kokį pažeidimÄ antstolė padarė. Teismo sprendime nurodytas faktas, jog antstolė nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra ydingas todėl, kad tai antstolės procesinė veikla, o tokių pažeidimų negali konstatuoti nei Teisingumo ministerija, nei Antstolių garbės teismas.

Be to, nėra teisės akto, kuriame reglamentuojama, kokių konkrečių priemonių ir kokiu periodiÅ¡kumu turi imtis antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimus. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojo netenkina antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdant vykdomuosius dokumentus, jis gali naudotis įstatyme įtvirtinta teise skųsti antstolio procesinius veiksmus.Teismo sprendime nurodyti drausminei atsakomybei bÅ«tini elementai (neteisėti veiksmai, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė) nustatyti nemotyvuotai ir nepagrįstai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos antstolių rÅ«mai Antstolių garbės teismas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos pareiÅ¡kėjos teisiniam statusui, nes juo tik pradedama procedÅ«ra. Ä®sakymas arba nutarimas, kuriuo iÅ¡spręstas drausmės bylos iÅ¡kėlimo klausimas, yra procedÅ«rinis dokumentas ir nesukelia materialinių teisinių padarinių, o savo teisę į teisminę gynybÄ antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2013).

Teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus, kad drausmės byla iÅ¡kelta ir nuobauda skirta už procesinius veiksmus. Antstolių garbės teismas nevertino pačių antstolės procesinių veiksmų. Užklausų neatlikimas ilgÄ laiko tarpÄ neužtikrina antstolio pareigų vykdymo imantis visų teisėtų priemonių, siekiant kuo efektyviau ir greičiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, o teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus.Sprendime aiÅ¡kiai konstatuota, jog antstolė savo veikloje pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 8 punkte nustatytÄ pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principÄ ta prasme, kad, nesilaikydama Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinės etikos kodekso 12 punkto, taip pat ir CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatų, nesiėmė visų priemonių, kad visiems privalomi vykdomieji dokumentai bÅ«tų vykdomi laiku.

Antstolių garbės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylose nesiimta visų teisėtų priemonių sprendimams įvykdyti skirtingais laikotarpiais – vienose bylose nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki patikrinimo, kitose bylose nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn., ir įvertinęs antstolės pažeidimų pobÅ«dį pagrįstai nustatė, kad atlikti pažeidimai yra tęstinio pobÅ«džio ir sisteminiai. Tai, kad teisės aktuose nenustatyti užklausų pateikimo laikotarpiai, nesudaro pagrindo antstolei teigti, kad antstolio sprendimas konkrečiu atveju neatlikti užklausų ilgÄ laiko tarpÄ (pavyzdžiui, nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn.) tinkamai užtikrina iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus.

Nors teisės aktuose nenustatyta, kokiu periodiÅ¡kumu turi bÅ«ti atliekamos užklausos, tačiau Antstolių įstatymo bei CPK nuostatų analizė leidžia teigti, jog užklausos turi bÅ«ti atliekamos vadovaujantis protingumo principu ir tokiu periodiÅ¡kumu, kad teismo sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje (Nr. AS-148-575/2016) nutarė atmesti antstolės atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties nepriimti skundo bei konstatavo, kad skundas negali bÅ«ti teikiamas dėl tarpinių vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimÄ . Todėl tokio pobÅ«džio dokumentai negali bÅ«ti ginčo teisme objektu.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad drausmės bylos iÅ¡kėlimo etapas yra neiÅ¡vengiamas žingsnis siekiant iÅ¡spręsti drausminės atsakomybės klausimÄ , tačiau ginčijamas įsakymas savaime nedaro įtakos teisiniam statusui – juo tik pradedama procedÅ«ra. Todėl toks įsakymas negali bÅ«ti skundžiamas. Drausmės bylos iÅ¡kėlimas ir drausminės nuobaudos skyrimas nėra susiję su procesiniais pažeidimais, nes buvo vertinama, ar antstolė savo funkcijas vykdė efektyviai, ar buvo imtasi teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams apsaugoti.

Teismas tinkamai nustatė, jog antstolė nepateikė jokių įrodymų, kad tikrintose bylose ji atliko kokius nors veiksmus. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad subjektas, turintis teisę iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ , prieÅ¡ jÄ iÅ¡keldamas, privalo antstoliui pasiÅ«lyti per 5 darbo dienas pateikti paaiÅ¡kinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali bÅ«ti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.

Teisingumo ministerija 2015 m. lapkričio 12 d. raÅ¡tu Nr. (1.16.)7R-7772 iÅ¡siuntė antstolei Teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 11 d. veiklos eilinio patikrinimo aktÄ , kurį pastaroji gavo 2015 m. lapkričio 16 d., tačiau per 5 darbo dienas paaiÅ¡kinimų nepateikė, jos paaiÅ¡kinimai buvo gauti tik 2015 m. lapkričio 27 d., po to, kai įsakymas dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo buvo parengtas pasiraÅ¡yti teisingumo ministrui. Teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymas, kuriuo buvo iÅ¡kelta drausmės byla, yra procedÅ«rinis sprendimas, kuriuo nekeičiama antstolės turimų teisių ir pareigų apimtis, o visus jos paaiÅ¡kinimus įvertino Antstolių garbės teismas.

Be to, antstolė nepateikė jokių argumentų, kodėl minėtose vykdomosiose bylose ji neatliko vykdymo veiksmų.Vilkinimas atlikti vykdymo veiksmus sudarė sÄ lygas, kad piniginės lėšos iÅ¡ skolininkų nebus iÅ¡ieÅ¡kotos dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo senaties termino. Antstolio veiklai taikomi ir specialÅ«s reikalavimai, nustatyti tiek įstatymuose, kuriais reglamentuojama antstolių veikla, tiek ir Antstolių profesinės etikos kodekse, todėl pavestų funkcijų atlikimas, kai ilgÄ laiko tarpÄ neatliekami vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose, kuriose vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas valstybei, nėra suderinamas su antstolio nepriekaiÅ¡tingai veiklai keliamais didesniais reikalavimais.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje keliamas antstolei paskirtos drausminės nuobaudos (pastabos) už profesinės veiklos etikos principų nesilaikymÄ atliekant vykdymo veiksmus pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas drausminės nuobaudos paskyrimÄ pripažino teisėtu ir pagrįstu. Apeliantė tokį sprendimÄ kvestionuoja tuo, kad teismas neįvertino, jog drausmės byla apeliantei iÅ¡kelta, pažeidžiant jos iÅ¡kėlimo procedÅ«rÄ , taip pat neatsižvelgė į tai, kad drausmės byla iÅ¡kelta ir drausminė nuobauda skirta už antstolės procesinius veiksmus.

Nurodyti klausimai sudaro Å¡io apeliacinio proceso objektÄ .Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo procedÅ«rų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Antstolių įstatyme, taip pat Antstolių garbės teismo veiklos nuostatuose ir Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (Žin., 2009, Nr. 45-1777). Už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojama antstolių neprocesinė veikla, vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka, nesusijusi su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba, jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliantės drausmės bylos nagrinėjimas Antstolių garbės teisme pradėtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 1 R-327 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstolei L. U. D.“ pagrindu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡is įsakymas nesukelia jai teisinių padarinių, todėl nepagrįstai nenagrinėjo savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl Å¡io įsakymo panaikinimo.

Antstolių įstatymo III skyriaus ir Taisyklių nuostatos suponuoja, kad bÅ«tina skirti antstolių drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo stadijas. Antstolių garbės teismas pradeda antstolio drausmės bylos nagrinėjimÄ tik gavęs kompetentingo subjekto priimtÄ sprendimÄ iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 4, 5 punktai). Taigi antstolio drausmės bylos nagrinėjimo stadija gali bÅ«ti pradedama tik esant iÅ¡spręstam drausmės bylos iÅ¡kėlimo klausimui, t. y. priimtam teisingumo ministro įsakymui ar Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo nutarimui dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo.

Å iame kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pagal Antstolių įstatymÄ ir Taisykles įgalioto subjekto priimtas sprendimas iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ de jure (liet. teisinių) padarinių antstolio teisiniam statusui nesukelia. Nurodyto nutarimo ar įsakymo priėmimas yra tik viena iÅ¡ antstolio drausminės atsakomybės nagrinėjimo procedÅ«rų stadijų. Dėl Å¡ios priežasties ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingumo ministro ar Lietuvos antstolių rÅ«mų prezidiumo sprendimai iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ savaime nepažeidžia suinteresuotų subjektų įstatymais saugomų ir garantuojamų teisių ar interesų, o galiojančių teisės aktų taikymas, kai nutarimas ar įsakymas iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ neskundžiamas, nepažeidžia antstolių, kuriems iÅ¡keliama drausmės byla, teisių ir nepaneigia konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , nes savo teises antstolis gali efektyviai apginti pasinaudodamas teise skųsti Antstolių garbės teismo sprendimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-47/2013;

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-132/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-552/2014). Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Antstolių garbės teismo sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Vadinasi, klausimai, susiję su drausmės bylos iÅ¡kėlimu ir nagrinėjimu, taip pat Å¡ioje (pirminėje) stadijoje galimai padarytais procedÅ«riniais pažeidimais patenka į antstolio skundo dėl Antstolių garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo ribas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų esÄ teisingumo ministras, priimdamas įsakymÄ , nesilaikė jo priėmimo procedÅ«rų, reglamentuojamų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 6 punkte nustatyto reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad drausmės byla bÅ«tų iÅ¡kelta tik iÅ¡klausius antstolio, dėl kurio pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kvalifikavimo yra sprendžiama, pozicijÄ .

Å is reikalavimas nėra savitikslis, tačiau skirtas užtikrinti, kad drausmės byla bÅ«tų iÅ¡keliama atlikus visapusį preliminarų faktinių aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmais ar neveikimu, vertinimÄ . Nors Taisyklių 6 punkte nustatytas procedÅ«rinis reikalavimas yra suformuluotas imperatyviai, tačiau jo pažeidimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas pripažinti drausmės bylos iÅ¡kėlimo ar nagrinėjimo procedÅ«ras neteisėtomis, nes faktinės aplinkybės dėl drausminės atsakomybės taikymo antstoliui iÅ¡ esmės yra iÅ¡nagrinėjamos Antstolių garbės teisme.

Taigi galimybė antstolei pasisakyti dėl aptartų aplinkybių yra garantuojama jau drausmės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vien tik formalus Taisyklių 6 punkte nustatytų procedūrų vykdymo pažeidimas – nesilaikant 5 dienų termino antstolio paaiškinimams pateikti, negali lemti visos drausmės bylos iškėlimo procedūros neteisėtumo, juolab kad drausmės bylos iškėlimas antstolės teisiniam statusui jokių padarinių nesukėlė, o visas su drausmės bylos iškėlimu susijusias aplinkybes iš esmės nagrinėjo Antstolių garbės teismas.Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog apeliantei nebuvo užkirstas kelias teikti paaiškinimus ar įrodymus drausmės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Nustatyta, kad, priimant sprendimÄ drausmės byloje, buvo analizuojami 2015 m. lapkričio 23 d. pateikti apeliantės paaiÅ¡kinimai, ji taip pat buvo iÅ¡klausyta Antstolių garbės teismo posėdyje. Taigi apeliantei buvo sudarytos sÄ lygos pateikti visus su drausmės bylos iÅ¡kėlimo pagrindais susijusius įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Be to, apeliantė turėjo teisę įrodymus ar paaiÅ¡kinimus, kurių nebÅ«tų priėmęs Antstolių garbės teismas, pateikti kartu su skundu Vilniaus apygardos teismui.

Tačiau jos apeliaciniame skunde nenurodoma, kokių bÅ«tent įrodymų, kurie bÅ«tų reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo procesiniam rezultatui, Antstolių garbės teismas nepriėmė ir (ar) neįvertino. Vien tik apeliantės subjektyvus nesutikimas su jos atžvilgiu priimtais sprendimais nesudaro pagrindo laikyti, kad priimant apskųstÄ sprendimÄ bÅ«tų buvę pažeisti procedÅ«riniai ar procesiniai jų priėmimo pagrindai.Dėl drausminės nuobaudos skyrimo pagrindoNustatyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 1R-3 patvirtintÄ 2015 metų antstolių veiklos tikrinimo planÄ , 2015 m. lapkričio 9 d. buvo atliktas antstolės L. U. D veiklos eilinis patikrinimas ir 2015 m. lapkričio 11 d. parengtas patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad patikrinus neužbaigtas vykdyti vykdomÄ sias bylas, kurios pradėtos vykdyti antstolės kontoroje 2004 metais, 2009 metais, nustatyta vykdymo vilkinimo atvejų, t. y. ilgÄ laikÄ (metus ir daugiau) antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų bylose, kuriose pagal priimtus vykdyti dokumentus antstolė privalo iÅ¡ieÅ¡koti baudas, teismo paskirtas už administracinius teisės pažeidimus ar nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamosiose bylose).

Todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1 R-327 antstolei iÅ¡kelta drausmės byla, o Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendimu paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Apeliantė nurodo, kad drausminė nuobauda antstoliui gali bÅ«ti paskirta tik už neprocesinę veiklÄ , o Å¡iuo atveju antstolei drausmės byla buvo iÅ¡kelta ir nuobauda paskirta bÅ«tent už procesinius veiksmus, todėl Antstolių garbės teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas.

Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Antstolio procesiniais veiksmais laikytini konkretÅ«s vykdymo veiksmai kurie gali bÅ«ti skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, ar atsisakymas juos atlikti, kuris taip pat skundžiamas CPK tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl atliktų procesinių vykdymo veiksmų teisėtumo arba pagrįstumo, ne dėl atsisakymo juos atlikti, bet dėl vykdymo veiksmų vilkinimo t. y. dėl antstolės profesinės veiklos, vertinant jÄ CPK 634 straipsnio 2 dalyje, Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, Antstolių profesinės etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų sÄ Å¾iningai atlikti profesines pareigas aspektu.Nepaisant to, kad antstolio elgesiui taikomi specifiniai standartai ir reikalavimai, drausminės nuobaudos jiems gali bÅ«ti skiriamos iÅ¡tyrus visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir tik esant įrodymais pagrįstam įsitikinimui, jog asmuo savo veiksmais ar poelgiais iÅ¡ tikrųjų nusižengė etikos ar įstatymų keliamiems reikalavimams.

Keliamų reikalavimų griežtumas bei interesas apginti profesines vertybes negali paneigti kiekvieno asmens teisės bÅ«ti nubaustam tik esant nustatytam bei įrodytam nuobaudos skyrimo pagrindui. Antstolių garbės teismo 2016 m. sausio 8 d. sprendime konstatuota, kad antstolė pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos antstolis, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir privalo bÅ«ti objektyvus bei neÅ¡aliÅ¡kas, laikytis įtvirtintų antstolio veiklos principų, savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu, kitais teisės aktais bei etikos kodeksu, antstolis turi užtikrinti tinkamÄ jo kontoros darbo organizavimÄ bei pareigas atliekančių kontoros darbuotojų kompetencijÄ , garantuoti, kad jo profesinės žinios ir praktiniai įgÅ«džiai neatsilieka nuo profesinio vystymosi (3 punktas).

Taip pat Antstolių garbės teismas konstatavo, kad buvo pažeisti ir Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktų reikalavimai. Pagal 8 punkte įtvirtintÄ pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principÄ antstolis savo veiksmus grindžia pagarba žmogui, visuomenei ir valstybei, veikdamas pagal valstybės suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siÅ«lomais sprendimais neskatina visuomenėje nepasitikėjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybės institucijomis, Å¡is principas taip pat apima pagarbÄ teismui bei kitų institucijų vykdytiniems sprendimams, antstolis nevengia vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir kitų institucijų vykdytinų sprendimų, priimtų jo atžvilgiu.

Pagal Antstolių profesinės etikos kodekso 12 punkto nuostatas kiekvienas antstolis privalo sÄ Å¾iningai vykdyti teisės aktuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä , imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.Nagrinėjamu atveju Antstolių garbės teismo iÅ¡vadas dėl paminėtų Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimų lėmė 2015 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte nustatytos aplinkybės. Kaip matyti, eilinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patikrinus neužbaigtas vykdyti vykdomÄ sias bylas, kurios pradėtos vykdyti antstolės kontoroje 2004 metais, 2009 metais, nustatyta vykdymo vilkinimo atvejų, t. y. ilgÄ laikÄ (metus ir daugiau) antstolė neatliko jokių vykdymo veiksmų bylose, kuriose pagal priimtus vykdyti dokumentus antstolė privalo iÅ¡ieÅ¡koti baudas, teismo paskirtas už administracinius teisės pažeidimus ar nusikalstamÄ veikÄ (baudžiamosiose bylose).

Pavyzdžiui, vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00897, kurioje vykdomas administracinės baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 10 d. nutarimÄ , Å¡ios bylos duomenimis, paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti tik 2013 m. balandžio mėnesį, daugiau informacijos apie vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje nėra. Vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00900, kurioje iÅ¡ieÅ¡koma bauda pagal Kauno miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , vykdymo veiksmai atlikti 2013 m. balandžio 4 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00902 (iÅ¡ieÅ¡koma bauda pagal Kauno miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ ) 2014 m. sausio mėnesį antstolė paskirstė dalį iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų, po to duomenų apie vykdymo veiksmus Å¡ioje byloje nėra.

Vykdomojoje byloje Nr. 0050/04/00904 paskutiniai procesiniai veiksmai atlikti 2013 m. vasario 5 d. Tokia pat padėtis ir kitose tikrintose vykdomosiose bylose, pavyzdžiui, vykdomosiose bylose Nr. 0050/09/01642, Nr. 0050/09/01643, Nr. 0050/09/01644, Nr. 0050/09/016452, pradėtose 2012 m. gruodžio 4 d.; Nr. 0056/09/01675 (pradėta 2009 m. gruodžio 21 d.), paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti 2014 metų liepos mėnesį; vykdomojoje byloje Nr. 0050/12/00712 (pradėta 2012 m. birželio 14 d.) ir vykdomojoje byloje Nr. 0050/12/00746 (pradėta 2012 m. liepos 2 d.) paskutiniai vykdymo veiksmai atlikti 2014 m. lapkričio mėnesį.

Atsitiktinės atrankos bÅ«du patikrinus 2015 metais pradėtas vykdomÄ sias bylas, kuriose iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas valstybės naudai, nustatyta, kad antstolė taip pat vilkina Å¡ių vykdomųjų dokumentų vykdymÄ . Pavyzdžiui, patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti, vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimÄ (vykdomosiose bylose iki 57 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo ir patvarkymÄ areÅ¡tuoti lėšas bei patvarkymÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo) antstolė skolininkui iÅ¡siunčia praėjus 14–30 ir daugiau dienų po vykdomosios bylos pradėjimo ir minėtų procesinių dokumentų suraÅ¡ymo, nors pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktÄ Å¡iuos dokumentus antstolis privalo iÅ¡siųsti nedelsdamas.

Tikrintose vykdomosiose bylose Nr. 0050/15/00071, Nr. 0050/15/00074, Nr. 0050/15/00093, Nr. 0050/15/00145, Nr. 0050/15/00149 nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. spalio 31 d.–lapkričio 3 d. antstolė neatliko vykdymo veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0050/15/00309 vykdymo veiksmai neatliekami nuo 2015 m. balandžio mėnesio, ir tik nuo 2015 m. lapkričio 3 d. užklausta „Sodra“. 2015 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte taip pat atkreiptas dėmesys, kad tose vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma juridiniams asmenims, vykdymo veiksmus antstolė atlieka operatyviai.

Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolės veiksmai, kuriuos Antstolių garbės teismas įvertino kaip sisteminius, tęstinio pobÅ«džio pažeidimus, remiantis Antstolių profesinės etikos kodekso 3, 8 ir 12 punktų reikalavimais, pagrįstai kvalifikuoti kaip neprocesinės veikos pažeidimai. Å iuo konkrečiu atveju apeliantė sudarė sÄ lygas Å¡ios profesijos atstovų prestižui sumenkinti, ir tai patvirtina 2015 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte ir drausmės bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su vykdymo veiksmais, atskirų kategorijų vykdomosiose bylose.

Todėl konstatuotina, kad drausminė atsakomybė apeliantei buvo taikyta pagrįstai. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia byloje surinktos medžiagos pagrindu priimtų sprendimų teisėtumo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl apeliantei taikytos drausminės atsakomybės nepagrįstumo.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiūnienėVigintas VišinskisEgidijus Žironas