c7e0ea95-e3a8-40a8-a611-86b7e53d9e8d · Vilniaus apygardos administracinis teismas



Administracinė byla Nr. eI2-920-811/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02528-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. H. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. H. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2021 m. liepos 13 d. sprendimÄ Nr. (9.8E) I-2021-R95-I-38011 (toliau – Valdybos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius) 2021 m. balandžio 29 d. sprendimÄ Nr. (7.2E) DV_S-35830 (toliau – Skyriaus sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių perskaičiuoti darbdavių už pareiÅ¡kėjÄ per 2019 ir 2020 kalendorinius metus sumokėtas valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir Ä®statymas) 2019 ir 2020 kalendoriniams metams numatytÄ socialinio draudimo įmokų bazę, t. y. 120 ir 84 vidutinius darbo užmokesčius (toliau – VDU), grÄ Å¾inti Å¡iÄ permokÄ pareiÅ¡kėjui; 4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pažymi, kad 2019 ir 2020 m. dirbo pagal tris darbo sutartis trijose įmonėse, t. y. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (visos trys kartu – Bendrovės). Bendrovės skaičiavo ir mokėjo VSD įmokas nuo pareiškėjo darbo užmokesčio. Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir Sodra) pateikta visa informacija apie pareiškėjo darbo užmokestį bei nuo jo apskaičiuotas ir sumokėtas VSD įmokas. Pateikta ataskaita patvirtina, kad 2019 m. pareiškėjo su darbo santykiais susijusios pajamos viršijo 120 VDU, t. y. 136 344 Eur, o 2020 m. pareiškėjo su darbo santykiais susijusių pajamų suma viršijo 84 VDU, t. y. 104 277,60 Eur.

Pastebi, jog iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusio Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalyje buvo nustatyta, kad pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma, o Å¡ias sumas virÅ¡ijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjo bendros pajamos virÅ¡ijo numatytas lubas, VSD įmokos buvo sumokėtos nuo visų pareiÅ¡kėjo pajamų, taip pat ir nuo dalies, virÅ¡ijančios Ä®statyme numatytÄ pajamų ribÄ . Tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kėjui 2020 m. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma virÅ¡ijo įstatymo numatytÄ ribÄ , todėl nuo virÅ¡ijančios dalies 2020 m. VSD įmokos neskaičiuotos. Kitų draudėjų iÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos nevirÅ¡ijo Ä®statymo numatytos ribos, todėl darbdaviai per asmeninę Sodros paskyrÄ nebuvo informuoti apie tai, kad pareiÅ¡kėjo pajamos pasiekė nurodytÄ ribÄ ir VSD įmokos nebuvo perskaičiuotos automatiÅ¡kai.

Akcentuoja Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu įtvirtintÄ reguliavimÄ ir pažymi, kad, kaupdama visus duomenis, reikalingus teisingam įmokų apskaičiavimui, o taip pat privalėdama grÄ Å¾inti nustatytas ribas virÅ¡ijančias VSD įmokas, Valdyba turi teisingai identifikuoti priklausančių mokėti įmokų dydį, o šį dydį virÅ¡ijančiÄ sumÄ grÄ Å¾inti apdraustajam asmeniui. PareiÅ¡kėjo skaičiavimais, Valdybos permoka siekia 20 901,12 Eur (10 442,88 Eur už 2019 m. ir 10 458,24 Eur už 2020 m.), tačiau tikslų permokėtų įmokų apskaičiavimÄ turėtų atlikti atsakovas. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjo su darbo santykiais susijusios 2019–2020 m. metinės pajamos, virÅ¡ijančios nustatytus VDU dydžius, buvo apmokestintos padidintu atitinkamai 27 proc. (2019 m.) ir 32 proc. (2020 m.) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) tarifu. Taigi, pradėjus taikyti taip vadinamas Valdybos „lubas“ ir neapmokestinat atitinkamas sumas virÅ¡ijančių pajamų VSD įmokomis, Å¡iai virÅ¡ijančiai daliai yra pradedamas taikyti padidintas GPM tarifas. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjo atveju, nustatant GPM prievoles, į tai, kad pajamos buvo gautos iÅ¡ kelių darbdavių, niekaip neatsižvelgta, o VSD įmokų atžvilgiu tenkančiÄ didesnę mokestinę naÅ¡tÄ lėmė vienintelė aplinkybė – darbo sutarčių skaičius. Tuo tarpu didesnė mokestinė naÅ¡ta pareiÅ¡kėjui nesuteikia jokių papildomų socialinio draudimo garantijų. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Ä®statymo 10 straipsnio 10 dalis, kuri numato, jog apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grÄ Å¾inamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 d.

Pažymi, kad remdamasis tuo metu galiojančio Ä®statymo 10 straipsnio 10 punktu, Valdybai pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti nustatytus maksimalius dydžius virÅ¡ijančias už pareiÅ¡kėjÄ sumokėtas VSD įmokas už 2019–2020 metus. Skyrius sprendimu praÅ¡ymo netenkino. PareiÅ¡kėjas 2021 m. birželio 1 d. pateikė skundÄ Valdybai, praÅ¡ydamas panaikinti Skyriaus sprendimÄ ir perskaičiuoti bei atitinkami grÄ Å¾inti permokėtas VSD įmokas, tačiau Valdybos sprendimu tÄ buvo atsisakyta padaryti. Akcentuoja, kad toks atsisakymas prieÅ¡tarauja teisiniam reguliavimui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintam teisinės valstybės principui, jos 46 ir 48 straipsniuose įtvirtintai Å«kinės veiklos laisvei ir laisvei pasirinkti darbÄ , taip pat Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintam mokesčių mokėtojų lygybės principui.

Atsakovas Skyrius atsiliepime nurodo su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkantis ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Akcentuoja Ä®statymo 10 straipsnio 9, 10 dalimis (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) įtvirtintÄ reglamentavimÄ . Nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsniu patvirtintas vidutinio Å¡alies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2019 metų socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis – 1 136,20 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsniu patvirtintas vidutinio Å¡alies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2020 metų socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis – 1 241,40 Eur. Taigi, Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalyje 2019 metų nustatyta socialinio draudimo įmokų bazė sudarė 136 344 Eur (120×1 136,20), o 2020 m. nustatyta socialinio draudimo įmokų bazė sudarė 104 277,60 Eur (84×1 241,40 Eur).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. balandžio 6 d. pateikė Skyriui 2021 m. kovo 31 d. praÅ¡ymÄ dėl 2019 ir 2020 m. sumokėtų socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo ir įmokų permokos grÄ Å¾inimo, nurodydamas, kad 2019 m. jo pajamų suma, nuo kurios sumokėtos įmokos, virÅ¡ijo 120 VDU, o 2020 m. jo pajamų suma, nuo kurios yra sumokėtos socialinio draudimo įmokos, virÅ¡ijo 84 VDU. Skyrius, patikrinęs Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenų bazėje įraÅ¡ytus pareiÅ¡kėjo draudėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Skyriui pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (draudžiamÄ sias pajamas), bei turimÄ informacijÄ apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas, dėl 2019 metų laikotarpio nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo 177  450,50 Eur draudžiamÄ sias pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo 83 323,32 Eur draudžiamÄ sias pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo 86,27 Eur draudžiamÄ sias pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Dėl 2020 metų laikotarpio nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo 180  006,75 Eur draudžiamÄ sias pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo 83 432,34 Eur draudžiamÄ sias pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo 100 Eur draudžiamÄ sias pajamas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio suma pas draudėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirai 2019 metais nevirÅ¡ijo 120 VDU sumos (136 344,00 Eur) ir 2020 metais nevirÅ¡ijo 84 VDU sumos (104 277,60 Eur), o darbo užmokesčio suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 ir 2020 metais pasiekė socialinio draudimo įmokų bazės maksimalų dydį, t. y. 2019 metais virÅ¡ijo 120 VDU sumÄ ir 2020 metais virÅ¡ijo 84 VDU sumÄ , tačiau vadovaujantis Ä®statymo 10 straipsnio 10 dalies nuostata (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.), apskaičiuota socialinio draudimo įmokų permoka gali bÅ«ti grÄ Å¾inta tik draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, Skyrius 2021 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu Nr. (7.2E) DV_S-35830 apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo 2021 m. kovo 31 d. praÅ¡ymo dėl socialinio draudimo įmokų už 2019 ir 2020 metus perskaičiavimo ir permokos grÄ Å¾inimo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (7.2E)DV_S-35830, apskundė jį Valdybai, kuri 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (9.8E)I-4705 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir konstatavo, kad Skyriaus sprendimas atsisakyti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui socialinio draudimo įmokas dirbant pas kelis darbdavius ir veiksmai atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jiems neprieÅ¡tarauja.

Pažymi, kad Valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra vieÅ¡ojo administravimo institucijos, kurios, atlikdamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas, turi vadovautis galiojančiais, jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Nurodo, kad tinkamai pritaikė ginčui aktualias galiojančias Ä®statymo 10 straipsnio 9 ir 10 dalių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjos skunde nurodyti reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į skundÄ nurodo su skundu nesutinkanti, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Skyrius, įvertinęs Registre įraÅ¡ytus duomenis nustatė, kad pareiÅ¡kėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, suma 2019 ik 2020 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazės maksimalų dydį pasiekė tik pas draudėjÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Akcentuoja Ä®statymo 10 straipsnio 9, 10 dalimis įtvirtintÄ reguliavimÄ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir pažymi, kad Ä®statymo 10 straipsnio 9 ir 10 dalys yra materialios teisės normos. Pagal bendrÄ jÄ materialinių teisės normų galiojimo taisyklę (lex retro non agit) jos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip, ir atgalinio galiojimo laike galios neturi. Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusios pakeistos įstatymo 10 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatos dėl VSD įmokų mokėjimo tvarkos tuo atveju, kai apdraustasis asmuo dirba pas kelis draudėjus ir asmens draudžiamosios pajamos virÅ¡ija maksimalų VSD įmokų bazės dydį, turėtų bÅ«ti taikomos ir už ankstesnius metus. Vadovaujantis materialine minėtos Ä®statymo teisės normos prigimtimi, apdraustųjų asmenų draudžiamosioms pajamoms, gautoms per 2019 ir 2020 m. laikotarpį, turi bÅ«ti taikomos Ä®statymo 10 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatos, kurios buvo iÅ¡dėstytos Ä®statymo 2019 ir 2020 metais galiojusioje redakcijoje.

Pažymi, kad Skyrius tinkamai pritaikė ginčui aktualias galiojančias Ä®statymo 10 straipsnio 9 ir 10 dalių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nuostatas bei 2021 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. (7.2E)DV_S-35830 padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo 2021 m. kovo 31 d. praÅ¡ymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus ir Valdybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. kovo 31 d. Skyriui pateikė praÅ¡ymÄ perskaičiuoti darbdavių už pareiÅ¡kėjÄ per 2019 ir 2020 kalendorinius metus sumokėtas socialinio draudimo įmokas, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios virÅ¡ijo Ä®statymo numatytÄ socialinio draudimo įmokų bazę, t. y. atitinkamai 120 ir 84 VDU.

Skyrius, patikrinęs Registro duomenų bazėje įraÅ¡ytus pareiÅ¡kėjo duomenis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio suma pas draudėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirai 2019 metais nevirÅ¡ijo 120 VDU sumos (136 344,00 Eur) ir 2020 metais nevirÅ¡ijo 84 VDU sumos (104 277,60 Eur), o darbo užmokesčio suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 ir 2020 metais pasiekė socialinio draudimo įmokų bazės maksimalų dydį, t. y. 2019 metais virÅ¡ijo 120 VDU sumÄ ir 2020 metais virÅ¡ijo 84 VDU sumÄ , ir vadovaudamasis Ä®statymo 10 straipsnio 10 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.), nustatė, kad apskaičiuota socialinio draudimo įmokų permoka gali bÅ«ti grÄ Å¾inta tik draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skyrius 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (7.2E) DV_S-35830 apie tai informavo pareiÅ¡kėjÄ ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo 2021 m. kovo 31 d. praÅ¡ymo dėl socialinio draudimo įmokų už 2019 ir 2020 metus perskaičiavimo ir permokos grÄ Å¾inimo.

Nesutikdamas su Skyriaus sprendimu, pareiÅ¡kėjas 2021 m. birželio 1 d. pateikė skundÄ Valdybai.

Valdyba 2021 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (9.8E)I-4705 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir konstatavo, kad Skyriaus sprendimas atsisakyti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui socialinio draudimo įmokas dirbant pas kelis darbdavius ir veiksmai atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jiems neprieÅ¡tarauja.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Skyriaus ir Valdybos sprendimais, 2021 m. rugpjūčio 2 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti minėtus sprendimus. PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui taip pat prašė stabdyti administracinę bylÄ pagal jo skundÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priims nutarimÄ pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ administracinėje byloje Nr. eI2-1127-595/2021 dėl iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusios Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies redakcijos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi ginčo teisiniams santykiams yra aktuali Įstatymo 10 straipsnio 9 dalies 2018 m. gruodžio 11 d. redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praÅ¡ydamas iÅ¡tirti, ar Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostata „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai“, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2022 m. liepos 7 d. priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija, TAR, 2018-12-20, Nr. 20974) nuostata „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai“ tiek, kiek pagal jÄ darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, turėjusio apdraustojo asmens, drausto daugiau negu vieno draudėjo, valstybinio socialinio draudimo įmokos turėjo bÅ«ti skaičiuojamos pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai, prieÅ¡taravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2022 m. liepos 7 d. nutarime nurodė, kad pagal ginčijamoje Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatoje „Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai“ įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ 2019 ir 2020 metais vieno draudėjo drausto darbuotojo pajamų daliai, virÅ¡ijusiai atitinkamai 120 VDU ir 84 VDU sumas, 0 procentų socialinio draudimo įmokų tarifas turėjo bÅ«ti taikomas virÅ¡ijus nurodytas maksimalias sumas, tačiau tais pačiais 2019 ir 2020 metais daugiau negu vieno draudėjo drausto darbuotojo pajamų daliai, virÅ¡ijusiai minėtas 120 VDU ir 84 VDU sumas, 0 procentų socialinio draudimo įmokų tarifas turėjo bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, jeigu nurodytas sumas sudariusios ir jas virÅ¡ijusios pajamos buvo gautos iÅ¡ kiekvieno draudėjo atskirai, ir tik Å¡ioms iÅ¡ atskiro (atskirų) draudėjo (draudėjų) gautoms nurodytas sumas virÅ¡ijusioms pajamoms.

Atsižvelgiant į tai, kad didesnis pajamų šaltinių skaičius nebūtinai reiškia didesnes (papildomas) pajamas, pažymėtina, kad ginčijamoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti situacijoms, kai darbuotojai, gavę vienodo dydžio pajamas, privalėjo mokėti skirtingo dydžio socialinio draudimo įmokas dėl to, kad jų pajamos buvo gautos iš skirtingo skaičiaus pajamų šaltinių; tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai darbuotojai, gavę mažesnes pajamas, tačiau iš daugiau negu vieno pajamų šaltinio, privalėjo mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas nei darbuotojai, gavę didesnes pajamas, tačiau iš vieno pajamų šaltinio, kai tos pajamos viršijo įstatyme nustatytas maksimalias sumas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, t. y. kai pasiekus minėtas įstatyme nustatytas maksimalias sumas, jas viršijančiai pajamų daliai turėjo būti taikomas 0 procentų įmokų tarifas.

Taigi, ginčijamoje Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu darbuotojams, draustiems daugiau negu vieno draudėjo (pajamas gavusiems iš daugiau negu vieno pajamų šaltinio), buvo nustatytas nevienodas, t. y. mažiau palankus, pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas teisinis reguliavimas, palyginti su įtvirtintuoju darbuotojams, draustiems vieno draudėjo (pajamas gavusiems iš vieno pajamų šaltinio).

Pažymėjo, kad tarp vienodo dydžio pajamas iÅ¡ tokių pat darbo santykių arba santykių, savo esme atitinkančių darbo santykius, gavusių apdraustųjų asmenų, draustų vieno draudėjo, ir asmenų, draustų daugiau negu vieno draudėjo, jų pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas aspektu nebuvo tokio pobÅ«džio ir tokios apimties teisinės padėties skirtumų, kad jų nevienodas traktavimas, neatsižvelgiant į, be kita ko, asmenų, draustų daugiau negu vieno draudėjo, gaunamų pajamų bendrÄ dydį, bÅ«tų objektyviai pateisinamas.

Konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamoje Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalies (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) nuostatoje nustatęs, jog socialinio draudimo įmokos darbuotojams, draudžiamiems daugiau negu vieno draudėjo, skaičiuojamos nuo Å¡ioje dalyje nustatytų maksimalių sumų pagal kiekvienÄ draudėjÄ atskirai, darbuotojų, draudžiamų daugiau negu vieno draudėjo, atžvilgiu įtvirtino kitokį, mažiau palankų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo teisinį reguliavimÄ , palyginti su įtvirtintuoju darbuotojams, draudžiamiems vieno draudėjo, tarp Å¡ių vienodoje (panaÅ¡ioje) padėtyje esančių asmenų kategorijų nesant tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kurie objektyviai pateisintų nevienodÄ jų traktavimÄ , taigi nepaisė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo, taip pat pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (1 dalis); Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams (2 dalis); visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu (3 dalis); neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (4 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas skunde teismui praÅ¡o panaikinti Valdybos 2021 m. liepos 13 d. sprendimÄ Nr. (9.8E) I-4705 ir Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimÄ Nr. (7.2E) DV_S-35830, kurie buvo priimti iÅ¡ esmės remiantis Ä®statymo 10 straipsnio 9 dalimi (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija), kuri Konstitucinio Teismo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Valdybos 2021 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-4705 ir Skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. (7.2E) DV_S-35830 yra naikintini.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti Skyrių perskaičiuoti darbdavių už pareiÅ¡kėjÄ per 2019 ir 2020 kalendorinius metus sumokėtas VSD įmokas, iÅ¡skyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios virÅ¡ijo Ä®statyme 2019 ir 2020 kalendoriniams metams nustatytÄ socialinio draudimo įmokų bazę, t. y. 120 ir 84 VDU, ir grÄ Å¾inti permokÄ pareiÅ¡kėjui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, skyrius įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2021 m. kovo 31 d. praÅ¡ymÄ .

Pareiškėjas skunde prašo priteisti bylinėjimo išlaidas – žyminį mokestį. Kaip matyti iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymo Nr. 26, pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , o 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjui iš atsakovo priteistini 22,50 Eur pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. H. skundÄ patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimÄ Nr. (7.2E) DV_S-35830 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų grÄ Å¾inimo“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. liepos 13 d. sprendimÄ Nr. (9.8E) I-4705 „PraÅ¡ymas netenkintas teisėtai ir pagrįstai“.

Ä®pareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2021 m. kovo 31 d. praÅ¡ymÄ .

Priteisti pareiškėjo A. H. naudai iš atsakovės 22,50 (dvidešimt du eurai ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Petkevičienė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė