Legislator Case Law & Legislation
c7e039b8-72f8-4aae-9996-121e79cdbe6d AI generated

c7e039b8-72f8-4aae-9996-121e79cdbe6d · Kauno apygardos teismas

Case Number c7e039b8-72f8-4aae-9996-121e79cdbe6d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V.,atsakovo astovei advokatei Neringai Milašienei,trečiajam asmeniui A. P. S.,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. ir atsakovo Justino J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1164-199/2010 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui Justinui J. V., tretieji asmenys A. P. S., S. B., dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo Justino J. V. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Legislator headnote

AI generated

c7e039b8-72f8-4aae-9996-121e79cdbe6d · Kauno apygardos teismas: bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė sutinka, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinės pavardės jai palikimo, tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, kadangi teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos CK 3.117, 3.123 straipsnių ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos bei bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1) 0,0731 ha žemės sklypas 21 600 Lt vertės Naujakurių g.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-76-413/2011pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko;procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3.; (S) 121.15.; 121.18.;121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei,atsakovui Justinui J.

V.,atsakovo astovei advokatei Neringai Milašienei,trečiajam asmeniui A. P. S.,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. ir atsakovo Justino J. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1164-199/2010 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui Justinui J. V., tretieji asmenys A. P. S., S. B., dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo Justino J. V. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovė V. V. ieÅ¡kiniu (t.1, b. l.3-4) prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ Â 1996 m. rugsėjo 27 d. VilkaviÅ¡kio CMS, akto įraÅ¡o Nr 233, dėl atsakovo kaltės; palikti jai santuokinę pavardę „V.“; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti ieÅ¡kovei ½ dalį 0,0791 ha žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ kitų statinių, esančių Naujakurių g. 57, Kaune. Atsakovui priteisti ½ dalį 0,0791 ha žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį kitų statinių, esančių Naujakurių g.57, Kaune, bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu bendrų vaikų nesusilaukė.

Å eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi dėl jo nesugyvenamo charakterio, nuolatinio psichologinio bei fizinio smurto ir pavydo 2005 m. birželio mėnesį buvo priversta palikti namus ir iÅ¡vyko pas savo sÅ«nų į AirijÄ . Atsakovas, sužinojęs apie jos buvimo vietÄ , prašė sugrįžti, žadėjo pasikeisti, tačiau jau kitÄ savaitę po jos iÅ¡vykimo pradėjo gyventi su kita moterimi ir iki Å¡iol su ja gyvena. 2006 m. vasario mėnesį sugrįžus jai į LietuvÄ , atsakovas į namus neįsileido.

Tik pagrasinus iÅ¡kvieti policijos pareigÅ«nus, vyras jai atidarė namo duris. IeÅ¡kovė pastebėjo, kad jų namuose gyvena kita moteris, o vienas kambarys iÅ¡nuomotas studentui. Atsakovas pasiÅ«lė santuokÄ nutraukti, iÅ¡mokant jai už priklausančiÄ turto dalį 30 000 litų piniginę kompensacijÄ . Su tokiomis sÄ lygomis ji nesutiko, todėl buvo priversta kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės (santuokinės neiÅ¡tikimybės). Gyvendami santuokoje jie įsigijo praÅ¡omÄ padalinti turtÄ : 0,0791 ha žemės sklypÄ , kurio vertė 33 222 litai, pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ 245 000 litų vertės, kitus statinius 3 390 litų vertės, esančius Naujakurių g 57, Kaune, kurie yra bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė, registruota atsakovo vardu.

Jos ir atsakovo dalintino santuokoje įgyto turto masė 281 612 litų. Ä® kitÄ santuokos metu užgyventÄ turtÄ â€“ kilnojamuosius daiktus - ji nepretenduoja. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė gyvenamÄ jį namÄ , jo priklausnius ir žemės sklypÄ , esančius Naujakurių g. 57, Kaune, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe (t.1, b.l.110-112), o atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės (t.1, b.l 30-33). Atsakovas nurodė, kad visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ padalinti turtÄ jis įgijo už savo asmenines lėšas, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ : 1,86 ha žemės sklypÄ , esantį VilkaviÅ¡kio raj., Kybartų apyl., Daugėlaičių k.; butÄ , esantį Tarybų g. 7-17, Kybartuose; 671/1396 žemės sklypo dalį su jame esančiu ½ dalimi gyvenamojo namo Vasario 16-osios 27, Kybartuose; 469209 vienetus UAB „Kybartų skalda" akcijų .

UAB „Kybartų skalda“ akcijas pardavė 2000 m. lapkričio 3 d. už 5 000 Lt. 2000 m. gruodžio 20 d. pardavė 1,86 ha žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ VilkaviÅ¡kio raj., Kybartų apyl., Daugėlaičių k. už 88 000 Lt. Už šias lėšas jis nusipirko žemės sklypÄ , esantį Naujakurių g. 57, Kaune. Po 9 990,00 Lt namo statybai padovanojo jo tėvai A. V. ir M. V., o sÅ«nus R. V. padovanojo 40 000,00 Lt. Gyvenamasis namas Naujakurių g. 57, Kaune buvo pastatytas ne tik už atsakovui dovanotus pinigus, bet ir pinigus, likusius pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , bei iÅ¡ trečiųjų asmenų pasiskolintas lėšas.

Be to, prie Å¡io namo statybos ne tik materialiai, bet ir savo darbu ženkliai prisidėjo atsakovo sÅ«nus R. V.. Atsakovas sutinka nutraukti santuokÄ , tačiau nesutinka, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės ir teigia, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, kuri, pažeisdama sutuoktinio pareigas, paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡vyko gyventi kitur. Teismui nusprendus, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, prašė uždrausti ieÅ¡kovei pasilikti santuokinę „V." pavardę. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu (t.3, b. l. 67-78 ) ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas nusprendė nutraukti Justino J. V. ir V. V. santuokÄ , sudarytÄ 1996 m. rugsėjo 27 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovei V. V. po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę “ V. ”. Padalino ieÅ¡kovės V. V. ir Justino J. V. santuokoje įgytÄ turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ , pažymėtÄ plane 1A1p, kiemo statinius ir 0,0791 ha žemės sklypÄ , esančius Naujakurių g.57, Kaune, tokiu bÅ«du: pripažino ieÅ¡kovei V. V. nuosavybės teises į 1/3 idealiÄ jÄ Â dalį gyvenamojo namo, į 1/3 idealiÄ jÄ Â dalį kitų statinių - kiemo statinių, į 1/3 idealiÄ jÄ dalį 0,0791 ha žemės sklypo, esančių Naujakurių g.57, Kaune; pripažino atsakovui Justinui J.

V. nuosavybės teises į 2/3 idealias dalis gyvenamojo namo, į 2/3 idealias dalis kitų statinių – kiemo statinių, ir į 2/3 idealias dalis 0,0791 ha žemės sklypo, esančių Naujakurių g.57, Kaune. Priteisė iÅ¡ atsakovo Justino J. V. ieÅ¡kovės V. V. naudai 1 000 Lt už advokatės teisinę pagalbÄ . Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V. atsakovo Justino J. V. naudai 3 000 Lt už advokatės padėjėjos teisinę pagalbÄ . Likusiose dalyse ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo Justino J. V. 31,50 Lt, o iÅ¡ V. V. 45 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų ir liudytojų parodymų pagrindu nustatė, kad Å¡alys ginčo turtÄ Ä¯gijo gyvendami santuokoje. Å io turto įgijimui buvo panaudotos abiejų sutuoktinių asmeninės lėšos, gautos už parduotÄ ir jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Teismas pripažino neįrodytais atsakovo teiginius, jog ieÅ¡kovė už jai priklausantį turtÄ gautas lėšas panaudojo tik savo asmeninėms reikmėms ir atkreipė dėmesį, kad Å¡alims nuo 2005 m. birželio 4 d. pradėjus gyventi skyrium, atsakovas toliau tęsė gyvenamojo namo statybÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų, todėl sprendė, kad jo indėlis į namo statybÄ yra didesnis už ieÅ¡kovės, dėl ko teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieÅ¡kovui priteisė didesnę turto dalį.

Teismas nurodė, jog Å¡alių santuoka yra formali, Å¡alys kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda nuo 2005 m. birželio 4 d., savo reikalavimų ir atsikirtimų, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktino kaltės, Å¡alys neįrodė, todėl konstatavo, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. V. (t.3, b.l. 88-97) praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti jai 1/2 idealines dalis gyvenamojo namo lAlp, 1/2 dalis 0,0791 ha žemės sklypo ir 1/2 dalį kitų statinių - kiemo statinių, esančių Naujakurių g. 57, Kaune, bei priteisti iÅ¡ atsakovo J.J.

V. bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė sutinka, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinės pavardės jai palikimo, tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, kadangi teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos. Tokiu būdu buvo pažeistos CK 3.117, 3.123 straipsnių ir 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos bei bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) 0,0731 ha žemės sklypas 21 600 Lt vertės Naujakurių g.

Nr. 57 įgytas už bendras lėšas, ieÅ¡kovei pardavus savo butÄ ir garaÅ¾Ä . Gyvendami kartu ketino statytis gyvenamÄ jį namÄ , todėl neprieÅ¡taravo, kad žemės sklypas bÅ«tų registruotas atsako vardu. Atsakovas neįrodė, kad jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Atsakovo pateiktos dovanojimo ar pinigų paskolos sutartys yra sudarytos jau po žemės sklypo įsigijimo (po 2001 m. balandžio 27 d.), be to, iÅ¡ dovanojimo ir paskolos sutarčių turinio matyti, kad gauti pinigai turėjo bÅ«ti panaudoti gyvenamojo namo statybai, o ne žemės sklypo įsigijimui.

Todėl teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir privalėjo žemės sklypÄ padalinti lygiomis dalimis.2) Nustatydamas gyvenamojo namo dalis, teismas vadovavosi dviems argumentais:

a) kad ji nuo 2005 m. birželio 4 d. iÅ¡vyko gyventi į AirijÄ , o toliau statybÄ užbaigė jos vyras;

b) kad atsakovas daugiau prisidėjo prie namo statybų asmeninėmis lėšomis. Su teismo iÅ¡vadomis apeliantė nesutinka, kadangi teismo metu apklausti tiek jos, tiek atsakovo liudytojai patvirtino, kad namas jau buvo baigtas statyti. Be to, Å¡alys buvo pardavę už 50 000 litų jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ butÄ , easntį Baltų pr. 121-58, Kaune, ir nuo 2005 m. vasario 8 d. apsigyveno kartu ginčo name. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja I. K.. Be to, teismas neatsižvelgė, kad gyvenamojo namo baigtumas 2005 spalio 18 d. sudarė 94 procentus, o kitų statinių (priestato) tik 84 procentus.

Atsakovas nepateikė nei vienos remonto ar statybos darbų sutarties, prekių pirkimo kvitų ar sÄ skaitų už laikotarpį nuo jos iÅ¡vykimo į AirijÄ â€“ 2005 m. birželio 4 d. iki namų valdos kadastrinių matavimų atlikimo datos 2005 m. spalio 18 d. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovui turėtų bÅ«ti priteistina didesnė turto dalis, nes atsakovas daugiau prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, turėjo daugiau savo asmeninių, dovanotų ir paskolintų lėšų. Apeliantės nuomone, Å¡i teismo iÅ¡vada neteisinga.

Kaip patvirtino pats atsakovas teismo posėdžio metu, gyvenamasis namas pastatytas už 130 000 litų. Tokiomis lėšomis jie, kaip sutuoktiniai, disponavo, todėl jiems nereikėjo piniginių lėšų skolintis iÅ¡ trečiųjų asmenų. Nors atsakovas turėjo daugiau asmeninių lėšų nei ji, kurias gavo iÅ¡ savo asmeninio turto pardavimo, bet Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi asmeninių lėšų turtui santuokos metu įsigyti panaudojimas teisinę reikÅ¡mę turėtų ir turtas bÅ«tų pripažintas asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bÅ«tų įrodyta, kad ginčo nekilnojamojo turto įgijimo metu atsakovas buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ Ä¯gyti turtÄ savo asmeninėn nuosavybėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn (CK 3.98 str.l d.7 p.).

Teismas, padalindamas turtÄ , neatsižvelgė į tai, kad Å¡alys santuokoje pragyveno 20 metų, nuo santuokos sudarymo ji dirbo daugiau už atsakovÄ , tvarkė namus, dirbo Å¡iltnamyje, augino daržoves, gėles, prižiÅ«rėjo namo aplinkÄ . Be to, atsakovas nuolat rėmė savo vaikus iÅ¡ pirmos santuokos.

3) Apeliantei nėra žinoma, kokiam tikslui atsakovas skolinosi lėšas iš trečiųjų asmenų, nes apie tai ji sužinojo tik teismo proceso metu, jos parašų ant šių sutarčių nėra, todėl ji negali būti laikoma skolininke. Įvertinus tai, kad namų valda kainavo iki 160 000 Lt ( namo statyba 130 000 Lt, o žemės slypas 25 221 Lt), akivaizdu, kad tokiomis ir dar didesnėmis lėšomis jie su atsakovu disponavo jau pardavę savo asmeninius turtus, todėl nei dovanoti lėšų, o juo labiau nei skolintis jų namo statybai nebuvo reikalo.

Pateikdamas metinę turto ir pajamų deklaracijÄ už 2007 m. atsakovas joje nenurodė, kad turi paskolų, kas leidžia manyti, kad sutartys su savo draugais ir giminaičiais buvo sudarytos tik dėl akių.Apeliaciniu skundu atsakovas Justinas J. V. (t.3, b.l. 117-122) praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; uždrausti ieÅ¡kovei V. V. pasilikti santuokinę „V.“ pavardę; pripažinti 0,0791 ha žemės sklypÄ , unikaliu Nr. 191-0032-0099, ir 0,763 idealines dalis gyvenamojo namo, unikaliu numeriu 1900-2069-1019, su kiemo statiniu (tvora), unikaliu numeriu 4400-0708-1348, esančius Naujakurių g. 57, Kaune, asmenine atsakovo nuosavybe; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1) Teismas, pažeisdamas LR CPK 185 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino įrodymus, todėl sprendime neteisingai nustatė, jog santuoka iÅ¡iro ne tik dėl ieÅ¡kovės, bet ir dėl atsakovo kaltės. Tokia teismo iÅ¡vada pagrįsta tik formaliu įrodymų vertinimu. IeÅ¡kovės kaltė pasireiÅ¡kė tuo, jog ji paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino, todėl galioja prezumpcija, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės pagal LR CK 3.60 straipsnio 3 dalį.

Å ios prezumpcijos ieÅ¡kovė nenuginčijo. Tai, kad ieÅ¡kovė 2005 m. birželio 4 d. paliko Å¡eimÄ ir ja daugiau kaip metus nesirÅ«pino patvirtina bylos įrodymai. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovei iÅ¡vykus į AirijÄ , atsakovas susirado draugę. Draugę jis susirado daug vėliau, t.y. po to, kuomet suprato, jog ieÅ¡kovė neketina sugrįžti į Å¡eimÄ . Å ias aplinkybes patvirtino liudytojas R. R. (t.3, antra pusė b.l. 58). Tokiu bÅ«du, teismas netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti.2) Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo atimti ieÅ¡kovei teisę pasirinkti santuokinę „V“ pavardę.

V. V., bÅ«dama nelojali sutuoktinė, neturėdama jokios objektyvios priežasties, nieko nepraneÅ¡usi, 2005 m. birželio 4 d. paliko sutuoktinį ir iÅ¡vyko į AirijÄ , todėl toks jos elgesys yra nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu.

3) Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įstatymus, todėl iÅ¡ dalies neteisingai padalino santuokoje įgytÄ turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ su kitais statiniais bei žemės sklypÄ , esančius Naujakurių g. 57, Kaune, nepagrįstai nepripažino paskolų, panaudotų bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti įsigyjant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę. Teismas nustatė, jog iki susituokiant su ieÅ¡kove atsakovas asmeninės nuosavybės teise buvo įgijęs 11,86 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais, esančius VilkaviÅ¡kio raj., Kybartų apyl., Daugėlaičių k., kuriuos 2000 m. gruodžio 20 d. jis pardavė.

IÅ¡ pardavimo sutarties 2 punkto matyti, jog už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovas gavo 88 000 litų. Pagal pateiktÄ Ä¯ bylÄ pirkimo-pardavimo sutartį 2000 m. lapkričio 3 d. jis pardavė visas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias UAB „Kybartų skalda" akcijas už 5 000,00 Lt, o 2001 m. balandžio 27 d. už 21 600 Lt įgijo gyvenamojo namo statybai 0,06 ha žemės sklypÄ , esantį Naujakurių g. 57, Kaune ir 2002 m. birželio 3 d. už 3 892,26 Lt nupirko iÅ¡ valstybės 191 kv.m.

žemės prie žemės sklypo Naujakurių g.

57. IÅ¡ viso už žemę sumokėjo 25 492,26 litų, todėl mano, kad žemės sklypus įsigijo iÅ¡imtinai už asmenines lėšas, kurias gavo pardavęs akcijas ir asmeninės nuosavybė teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ bendros 93 000 Lt vertės. Likusius 67 500 Lt panaudojo gyvenamojo namo ir kiemo statinių statybi. Be to, jo tėvai A. V. ir motina M. V. gyvenamojo namo statybai padovanojo po 9 990,00 Lt, o sÅ«nus R. V. padovanojo 40 000,00 Lt. Dovanotos tikslinės lėšos sudaro 59 980 litų. 2005 m. vasario 8 d. kartu su ieÅ¡kove pardavė butÄ , esantį Baltų pr. 121-58, Kaune, kuriame iki to laiko kartu gyveno.

Buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, jog jis ir ieÅ¡kovė gavo po 25 000.00 Lt (sutarties 2p.). IeÅ¡kovės aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas noras iÅ¡ buto pirkėjų gauti asmeniÅ¡kai pinigus už jai priklaususiÄ buto dalį patvirtina ne tik jos iÅ¡ankstinį ketinimÄ palikti Å¡eimÄ ir iÅ¡vykti gyventi į užsienį su gautais pinigais, bet ir faktÄ , kad jo gauti pinigai (25 000 litų) priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad jos gauti pinigai buvo panaudoti namo statybai.

Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo padalinti turtÄ , įgytÄ iki 2005 m. birželio 4 d., kuomet Å¡alys pradėjo gyventi skyrium, tuo pažeisdamas CK 3.127 straipsnio 2 dalį. Kadangi ieÅ¡kovė paliko Å¡eimÄ ir ja daugiau nesirÅ«pino, atsakovo siekis sukurti asmeninę nuosavybę neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principui (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo apteiktų suvestinių apie panaudotas lėšas prekių pirkimui, nes jos patvirtina pirktų įvairių medžiagų pavadinimus ir jų panaudojimÄ .4) Teismas nustatęs dalintinÄ turtÄ , sprendimu nepadalino skolų ir be pagrindo netaikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, nors pinigai buvo skirti ginčo gyvenamojo namo statybai. 2004 m. vasario 23 d. paskolos sutartis įrodo, jog iÅ¡ trečiojo asmens A.

P. S. atsakovas pasiskolino 60 000 Lt, o 2006-2009 metais, gyvenant su ieÅ¡kove skyrium, dalį skolos - 18000 Lt jis grÄ Å¾ino. 2004 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartis patvirtina, jog iÅ¡ trečiųjų asmenų S. B. ir jos sutuoktinio Petro J. B. ginčo namo statybai jis pasiskolino 70 000 Lt, iÅ¡ kurių 12000 Lt 2009 m. jis grÄ Å¾ino. Be to, pagal AB Ūkio banko kasos pajamų orderį 2009 m. lapkričio 13 d. jis sumokėjo A.P. S. 1500 Lt palÅ«kanas už suteiktÄ paskolÄ . IÅ¡ viso 2004 metais ginčo namo statybai jis su ieÅ¡kove pasiskolino 130 000 Lt, iÅ¡ kurių 100 000 Lt liko negrÄ Å¾inti.

Å ios paskolos buvo gautos gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove, apie jas ieÅ¡kovė žinojo ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino tretysis asmuo St.B. Pinigai buvo panaudoti bendriems Å¡eimos interesams tenkinti, įsigyjant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, todėl Å¡iuo atveju prievolė turi bÅ«ti vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinių turto ir už jÄ yra atsakingi abu sutuoktiniai. IeÅ¡kovė nepaneigė CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinis sandorius sudaro su kito sutuoktinio sutikimu, todėl iÅ¡ tokio sandorio atsiradusi prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole.Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo A.

S. (t.3, b.l. 140-142) praÅ¡o J. J. V. apeliacinį skundÄ tenkinti, o V. V. atmesti. Teismui patenkinus V. V. skundÄ , įpareigoti sutuoktinius J. J. V. ir V. V. skubiai grÄ Å¾inti jam likusiÄ skolÄ , t.y. 60 405 Lt. Atsiliepime nurodoma, jog 2004 m. vasario 23 d. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su Justinu ir V. V., tuo metu gyvenusiais Baltų pr. 121-58, Kaune, jis atvežė sutartus skolinti gyvenamojo namo Naujakurių g. 57 statybai pinigus - 60 000 Lt. Dalyvaujant V. V. jie aptarė sutarties sÄ lygas ir pasirašė sutartį.

Ant sutarties V. V. nepasirašė, nurodydama, jog tai turi padaryti Å¡eimos galva. Dalį skolos, t.y. 20 500 Lt., jam asmeniÅ¡kai grÄ Å¾ino J. J. V.. Kadangi nuo paskolos suteikimo praėjo nemažai laiko, t.y. virÅ¡ Å¡eÅ¡ių metų, o sutartyje buvo sutarta dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų, dalis skolos ir palÅ«kanų buvo grÄ Å¾inta, todėl Å¡iai dienai skola yra 60 405 Lt. Jam yra žinoma, jog atsakovas dažnai lankydavosi Naujakurių gatvės 57 namo statybose, J.J. V. už skolintus pinigus mokėjo už medžiagas bei atliekamus statybos darbus.

SkolÄ turėtų grÄ Å¾inti abu sutuoktiniai, nes su jais abiem buvo sudaryta sutartis. Dėl skolos grÄ Å¾inimo jis negalėjo asmeniÅ¡kai kreiptis į teismÄ , nes yra labai silpnos sveikatos, neįgalus ir jam reikalinga gydytojų priežiÅ«ra. Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo S. B. (t.3, b.l. 145) praÅ¡o Justino J. V. apeliacinį skundÄ patenkinti, V. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Jeigu teismas nuspręstų V. V. skundÄ tenkinti, teismo praÅ¡oma ieÅ¡kovę įpareigoti sumokėti jai pusę skolintos sumos, t.y. 29 000 Lt.

Nurodė, kad sklypas buvo pirktas už J.J. V. asmeninius pinigus, pardavus Å«kį Daugėlaičių km., VilkaviÅ¡kio r. Gyvenamojo namo statybÄ Naujakurių g. Nr. 57 Kaune J.J. V. vykdė už savo asmeninius, dovanotus tėvų ir skolintus pinigus. Teigia, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, kuri paslapčia pabėgo iÅ¡ namų. Atsiimti pinigų atvyko abu sutuoktiniai kartu, todėl nesuprantamas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas, kad J.J. V. pinigus skolino asmeniÅ¡kai sau. Apeliaciniai skundai atmetami Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimÄ dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat dėl turto padalijimo bÅ«do nustatymo, taikymo ir aiÅ¡kinimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. Esant pareikÅ¡tam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieÅ¡kinį procesine forma.

Toks požiÅ«ris grindžiamas Å¡eimos bylų specifika ir materialinės teisės normomis, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005).Apeliantas (atsakovas) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nurodo, jog buvo pažeista ieÅ¡kovės kaltę pagrindžianti įstatyminė prezumpcija, numatyta CK 3.60 straipsnio 3 dalyje.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė 2005 m. birželio 4 d. paliko Å¡eimÄ , iÅ¡vyko gyventi į užsienį ir daugiau kaip metus laiko kitu sutuoktiniu visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Taigi apelianto nurodyta aplinkybė galėtų bÅ«ti pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, remiantis paminėto įstatymo prezumpcija – kai sutuoktinis palieka Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Tačiau Å¡iai Å¡iai aplinkybei nustatyti bÅ«tina įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visetÄ : sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, Å¡ių santykių įtakÄ ir galimas pasekmes kitiems Å¡eimos nariams, sutuoktinio valios dėl gyvenimo (ar negyvenimo) Å¡eimoje savanoriÅ¡kumÄ .

Nustatant antrosios sÄ lygos – visiÅ¡ko nesirÅ«pinimo Å¡eima daugiau kaip vienerius metus – egzistavimÄ , svarbu įvertinti Å¡eimÄ palikusio sutuoktinio objektyvias galimybes rÅ«pintis Å¡eima. Be to, teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį ir pastangas santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas galinčias bÅ«ti reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

IeÅ¡kovė neginčija, kad 2005 m. birželio 4 d. paliko Å¡eimÄ ir iÅ¡vyko laikinai pagyventi į užsienį pas savo sÅ«nų. Tačiau tokį apsisprendimÄ , kaip nurodo apeliantė, sÄ lygojo netinkamas atsakovo elgesys Å¡eimoje. NurodytÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja I. K. (t.3, b.l. 54-56). Atsakovas ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, dėl ko ji buvo priversta palikti Å¡eimÄ , nepaneigė. Be to, Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad iÅ¡vykus ieÅ¡kovei į užsienį, atsakovas apsigyveno su kita moterimi.

Atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovės iÅ¡vykimo gyventi į užsienį daugiau kaip vieneriems metams prieÅ¡tarauja ne tik ieÅ¡kovės atsikirtimams, bet ir raÅ¡ytiniams įrodymams, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė grįžo iÅ¡ Airijos ne po metų laiko, kaip nurodo atsakovas, bet 2006 m. sausio 26 d. (b.l. 83, t.1). Todėl labiau tikėtinais laikytini ieÅ¡kovės argumentai, kad jai sugrįžus į namus, atsakovas jos neįsileido, kad nurodytu laiku jis gyveno su kita moterimi. Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai, todėl teismas pagrįstai Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl turto padalijimo IeÅ¡kovė prašė padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra, atsakovas – pripažinti, kad Å¡is turtas yra asmeninė jo nuosavybė.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai.

Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008).

Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

Kadangi byloje nustatyta, jog gyvenamasis namas, jo priklausiniai ir 0,0791 ha žemės sklypas įgytas Å¡alių santuokos metu, tai tokiam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir atsakovui , teigiančiam, kad nurodytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti. Siekdama paneigti aptariamÄ prezumpcijÄ , ieÅ¡kovė rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamajam namui įgyti faktu. Atsakovas nurodytÄ aplinkybę ginčijo raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog namų valdos Naujakurių g. 57, Kaune įgijimui buvo panaudotos ne tik atsakovo, bet ir ieÅ¡kovės asmeninės lėšos. Be to, atsakovas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kios valios įgyti ginčo turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Nurodyti teiginiai grindžiami Å¡iais bylos įrodymais. Visų pirma, byloje neginčytinai nustatyta, kad gyvenant santuokoje su atsakovu, ieÅ¡kovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 48 000 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ (b.l. 50-54, 73-74, t.1.).

IeÅ¡kovei nepripažinus, kad nurodytos lėšos buvo panaudos jos asmeninėms reikmėms ir teigiant prieÅ¡ingai, kad gauti pinigai buvo panaudoti žemės sklypo įgijimui ir gyvenamojo namo apstatymui, atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis Å¡ių aplinkybių nepaneigus, o bylos įrodymais nustačius, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti Å¡alims gyvenant santuokoje, kad Å¡alys jame apsigyveno kartu ir iki 2005 m. birželio 4 d. vedė bendrÄ Å«kį, kad namo baigtumas 2006 m. spalio 23 d. sudarė 91 proc., yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ginčo turtas atitinka CK 3.88 straipsnyje įtvirtintÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sampratÄ .

Antra, atsakovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad skolintos ir dovanotos piniginės lėšos buvo panaudotos Å¡eimos bendrų poreikių tenkinimui. Trečia, kaip jau buvo minėta, atsakovas neiÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kios savo valios įgyti ginčo turtÄ asmeninėn nuosavybėn.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinkti duomenys nesudaro pagrįsto pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčo turtas įgytas tik už atsakovo asmenines lėšas. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 str. 1 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtÄ . Nuo turto lygių dalių principo leidžiama nukrypti tik konkrečiai įstatyme įvardytais atvejais ( CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.). Atsižvelgiant į tai, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, teismas gali pripažinti svarbiomis bei įgalinančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, nukrypdamas nuo Å¡io principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.) Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovas ginčo turtui įgyti panaudojo didesnę asmeninių lėšų dalį, tęsė (finansavo) namo statybos darbus, kai Å¡alys faktiÅ¡kai kartu negyveno, todėl turėjo pagrįstÄ pagrindÄ nukrypti nuo lygių dalių pricipo ir priteisti atsakovui didesnę turto dalį.

Kadangi Å¡alys prašė padalyti turtÄ natÅ«ra, tai turto vertės nustatymo klausimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus. Dalijant turtÄ natÅ«ra, turto vertės nustatymo klausimas iÅ¡ esmės neįtakoja turtÄ besidalijančių sutuoktinių teisių.Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas privalėjo padalinti sutuoktinių skolas remdamasis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė (paskolos sutartys su trečiaisiais asmenims) bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigÄ - pirma, tokį reikalavimÄ pareikÅ¡ti, ir antra, įrodyti, jog Å¡ios sutartys buvo sudarytos Å¡eimos interesais (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė ir Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo (b.l. 110-112, t.1). Å alims tokių reikalavimų nekėlė ir į bylÄ trečiaisiais asmenimis patraukti kreditoriai (85-91, t.1.) CK 3.126 str.)). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėjo, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje.

Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Nagrinėjamoje byloje nei vienai iÅ¡ Å¡alių ir kreditoriams nepareiÅ¡kus reikalavimų dėl sutuoktinių bendrų prievolių padalijimo, teismas neturėjo pagrindo jas dalinti.

Apeliantas ir tretieji asmenys nurodytÄ klausimÄ iÅ¡kėlė tik apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡io teismo negali bÅ«ti nagrinėjami CPK 312 straipsnio pagrindu.Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas. Apeliacinius skundus atmetus, iÅ¡ Å¡alių priteistinos 13,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 96 str.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Justino J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 6,75 Lt (Å¡eÅ¡is litus 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                       Gintautas Koriaginas                                                                                                                                                              Birutė Bobrel                                                                                       Izolda Nėnienė      Â