2025-10-01 Nr. AB-15554-3-61-3-03325-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-855-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03325-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS DEGTINĖ“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS DEGTINĖ“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl pranešimo apie nustatytą pažeidimą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VILNIAUS DEGTINĖ“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. birželio 13 d. pranešimą apie nustatytą pažeidimą Nr. AD5-13160 (toliau – ir Pranešimas).

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. birželio 19 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Pranešimo panaikinimo. Teismas taip pat grąžino pareiškėjo atstovui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas, įvertinęs Pranešimo turinį, nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog Departamentas, vykdydamas ūkio subjektų kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) nustatyta tvarka, nustatė pažeidimą (-us), atitinkantį (-ius) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 191 straipsnio 14 dalies 9, 10 punktuose arba 192 straipsnio 9 dalies 9, 10 punktuose nurodytus požymius. Teismas, nustatęs, kad Pranešime nėra nustatyti jokie įpareigojimai, priėjo prie išvados, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Pranešimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog Pranešimas sukūrė, pakeitė ar panaikino jo teisių apimtį, pažeidė teisėtus interesus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad Pranešimas nėra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Pranešimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes – formuoja faktinį ir teisinį pagrindą pradėti leidimo panaikinimo procesą. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi tiesioginį poveikį pareiškėjo teisinei padėčiai ir negali būti laikomas vien tarpiniu ar konstatuojamojo pobūdžio aktu. Jei pareiškėjui nebūtų suteikta teisė ginčyti šį Pranešimą dabar, tai reikštų, jog pažeidimas – net jei jis buvo nustatytas nepagrįstai ar faktiškai neegzistavo – nebegalėtų būti nuginčytas vėliau, kai remiantis juo bus pradėta procedūra, grindžiama privalomu teisiniu faktu. Tokiu atveju būtų paneigta pareiškėjo teisė į veiksmingą gynybą ir užkertamas kelias ginčyti esminį elementą, turintį lemiamos reikšmės tolimesnių sankcijų (leidimo panaikinimo) taikymui. Dėl to šis Pranešimas negali būti laikomas vien tarpiniu ar informacinio pobūdžio – jis pats savaime sukelia realias teisines pasekmes ir atitinka skundžiamo administracinio akto požymius. Šią aplinkybę patvirtina Pranešime nurodyta apskundimo tvarka. Vadinasi, pats Departamentas laiko, kad tokio pobūdžio dokumentas sukelia pareiškėjui teisinius padarinius. Be to, Pranešimu konstatuotas trečiasis pažeidimas per 12 mėnesių, kuris pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 9 punktą sukuria teisinę situaciją, kurioje pradedamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) naikinimo procesas.

Pranešimas, kuriuo konstatuojamas trečiasis TIPK leidimo sąlygų pažeidimas, sukelia teisines pasekmes: keičia pareiškėjo teisinę padėtį; sukuria pagrindą Aplinkos apsaugos agentūrai inicijuoti leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą; kelia ekonominę ir ūkinės veiklos riziką. Pranešimas keičia pareiškėjo teisinę padėtį ir sukuria tiesioginę administracinę riziką dėl TIPK leidimo netekimo, todėl Pranešimas turi būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

Pareiškėjas paaiškina, kad jeigu būtų atimta galimybė ginčyti Pranešimą, tuomet būtų paliktas be teisinių priemonių užkirsti kelią neteisėtai procedūros eigai ar padarinių susiformavimui. Tokia situacija neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamo veiksmingumo principo, nes teismo kontrolė atsirastų tik pasekmėms jau įvykus – kai leidimas jau būtų panaikintas, o žala – padaryta. Administracinė justicija turi užtikrinti ne tik padarinių įvertinimą, bet ir galimybę jų išvengti, todėl teisė kreiptis į teismą turi būti užtikrinama tada, kai dokumentas realiai keičia teisinę padėtį, o ne tik tada, kai jo pagrindu priimamas galutinis sprendimas.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nesiekia ginčyti Departamento Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. patikrinimo akto Nr. PA-2071 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas skundžia Pranešimą, kuriame konstatuojamas trečiasis TIPK leidimo sąlygų pažeidimas per 12 mėnesių laikotarpį ir todėl Pranešimas, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalimi, pats savaime sukelia savarankiškas teisines pasekmes.

Pareiškėjas apibendrina, kad Pranešimas pagal savo turinį ir funkciją atitinka administracinio akto požymius: turi privalomąjį pobūdį; sukuria teisinių padarinių galimybę; keičia pareiškėjo teisinę padėtį, nes tampa pagrindu pradėti kitą teisėtai ribojančią procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pranešimas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Pranešimas nėra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Pranešimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes – formuoja faktinį ir teisinį pagrindą pradėti TIPK leidimo panaikinimo procesą. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi tiesioginį poveikį pareiškėjo teisinei padėčiai ir negali būti laikomas vien tarpiniu ar konstatuojamojo pobūdžio aktu.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1192-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o, skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad Pranešime nurodyta, jog Departamentas, vykdydamas ūkio subjektų kontrolę Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, nustatė pažeidimą (-us), atitinkantį (-ius) Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 9, 10 punktuose arba 192 straipsnio 9 dalies 9, 10 punktuose nurodytus požymius. Prie Pranešimo pridėtas Patikrinimo aktas ir 2025 m. birželio 30 d. pastabos dėl Patikrinimo akto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad patikrinimo aktas yra pagrindas aplinkos apsaugos kontrolę (TIPK leidimo sąlygų kontrolę) vykdančioms institucijoms konstatuoti pažeidimo faktą, o vėliau, įvertinus ūkio subjekto padaryto pažeidimo reikšmingumą ir pobūdį, skirti atitinkamą poveikio priemonę (privalomąjį nurodymą ar TIPK leidimo sąlygų peržiūrą ir keitimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-161-789/2023; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-602/2023).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad neginčija Patikrinimo akto, kuriuo tik įforminami faktai, bet skundžia Pranešimą, kuriame konstatuojamas trečiasis TIPK leidimo sąlygų pažeidimas per 12 mėnesių laikotarpį ir todėl Pranešimas, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalimi, pats savaime sukelia savarankiškas teisines pasekmes.

Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai Departamentas, vykdydamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytas funkcijas, per 12 mėnesių 3 kartus nustatė, kad pažeista viena ar kelios TIPK leidimo sąlygų. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo galiojimas panaikinamas per 3 darbo dienas nuo minėtuose punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio keturioliktosios dalies 6 punkte nurodytas aplinkybes, ir nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Pranešimo turinį, pažymi, kad tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nurodyta, jog Departamentas nustatė pažeidimą (-us), atitinkantį (-ius) Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 14 dalies 9, 10 punktuose arba 192 straipsnio 9 dalies 9, 10 punktuose nurodytus požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kas nors Pranešime konstatuojamas trečiasis TIPK leidimo sąlygų pažeidimas per 12 mėnesių laikotarpį (Aplinkos apsaugos įstatymo 191 str. 14 d. 9 p.), tačiau juo nėra priimtas galutinis sprendimas dėl TIPK leidimo galiojimo panaikinimo (Aplinkos apsaugos įstatymo 191 str. 14, 15 d.). Be to, ir pats pareiškėjas atskirajame skunde pateikia argumentus, kad Pranešimu nėra priimtas galutinis sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Pranešimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes priimtas Pranešimas šiuo metu negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, pakeisti jo teisinės padėties.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS DEGTINĖ“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis