c7dca271-d14e-41cf-86e8-7d21c3dd4da0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-422-580/2013Proceso Nr. 3-61-3-03565-2010-5                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. (G. K.) skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas G. K. praÅ¡o:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010-11-29 sprendimÄ Nr. 1D-8855-(2);

2) iÅ¡ atsakovo Vidaus reikalų ministerijos priteisti po 334,95 kiekvienÄ mėnesį nuo 2010-05-17 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalį.PaaiÅ¡kino, kad 2010-05-28 Vidaus reikalų ministerijos kanclerio sprendimu Nr. 11SP-1422 jam buvo paskirta 1 352,42 Lt (su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu – 360 Lt). Taikant Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuotas 0,8044 perskaičiavimo (mažinimo) koeficientas.

Nuo 2010-05-17 pareiÅ¡kėjui paskirta pensija sumažinta nuo 1 712,42 Lt iki 1 377,47 Lt, taigi neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį sudaro 334,95 Lt. Aptartas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas ir nepagrįstai riboja asmens teisę į nuosavybę. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2002-04-23, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13 ir kitais nutarimais tvirtina, kad įstatymų leidėjas turi pareigÄ , įstatymu nustatydamas tam tikrÄ pensijÄ , įtvirtinti teisinį reguliavimÄ , užtikrinantį Å¡ios pensijos mokėjimÄ asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sÄ lygas.

Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sÄ lygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir mokėtų nustatyto dydžio iÅ¡mokas. Įstatymais nustačius pensijų rÅ«Å¡is, asmenis, turinčius teisę gauti pensijÄ , pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sÄ lygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Pertvarkant pensinę sistemÄ , privalu nustatyti teisingÄ susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems pensija buvo paskirta ir mokama.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus vieÅ¡ojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumÄ , kuris gali pasireikÅ¡ti įstatyme nustatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Abiem atvejais konstatuojamas teisės vieÅ¡patavimo principo pažeidimas, todėl visi valstybinių valdymo institucijų priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi bÅ«ti pagrįsti įstatymu.

PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kintos aplinkybės, lėmusios pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimÄ ir Å¡ios pensijos perskaičiavimo metodika. Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija, galiojo, įsigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais kaip ir Vidaus reikalų ministerija. Mano, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali bÅ«ti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, tvirtina, kad pensijas iÅ¡mokančios institucijos veiksmai / sprendimai buvo teisėti ir kad nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-28 sprendimu Nr. 11SP-1432 (pensijos byla Nr. 21717) pareiÅ¡kėjui nuo 2010-05-18 paskirta 1 352,42 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 27 m. 5 mėn. 14 d. tarnybÄ (b. l. 16). Vidaus reikalų ministerija 2010-06-11 sprendimu Nr. 11SP-1615 nusprendė nuo 2010-05-18 mokėti pareiÅ¡kėjui socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedÄ (b. l. 17). PareiÅ¡kėjas su 2010-10-20 praÅ¡ymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijÄ ir prašė informuoti, kuo remiantis mokama ne viso dydžio pensijos iÅ¡moka, kokia jos dalis nėra mokama ir ar yra numatytas neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo mechanizmas, terminai (b. l. 25).

Vidaus reikalų ministerija 2010-11-29 sprendimu Nr. 1D-8855-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo jam mokėti 1 712,42 Lt dydžio pensijÄ bei iÅ¡mokėti nepriemokÄ (b. l. 26, abi lapo pusės).1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.

Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas dar vieniems biudžetiniams metams – iki 2012-12-31.

Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartÄ perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamÄ sias pajamas.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ , ir tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant iÅ¡mokų sumai, jis didėja).Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs G.

K. paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientÄ (K = 0,8044), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančiÄ valstybinę pensijÄ su priedu sumažino iki 1 377,47 Lt. Sumažinta pensija už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-05-30 buvo perskaičiuojama dar kartÄ taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotÄ koeficientÄ atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 26, 57). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai;

Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ;

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡taravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiÅ¡kia, kad Konstitucijai prieÅ¡tarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir saugumÄ . Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas, dirbantis tam tikrÄ darbÄ , draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensijÄ sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iÅ¡ esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrÄ darbÄ .

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neteisėtai sumažino pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-04 pažymos Nr. 11PP(P)-107 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų bÅ«ti mažinamas. IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013-01-04 pažymos Nr. 11PP(P)-107 taip pat matyti, kad 2011 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėn. pareiÅ¡kėjas turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, todėl jo gauna pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, taigi, pareiÅ¡kėjui susidarė 62,87 Lt nepriemoka (per minėtÄ laikotarpį turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 4 895,24 Lt, tačiau iÅ¡mokėta tik 4 832,37 Lt).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o sumažintÄ pensijÄ priteisti iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, tačiau Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2013-01-04 pažymoje Nr. 11PP(P)-107 pateikti tÄ dienÄ turėti duomenys apie pensijos iÅ¡mokėjimÄ iki 2012 m. lapkričio mėnesio. Todėl teismo sprendimu iÅ¡sprendžiamas ginčas už laikotarpį iki 2012-11-01. Kaip jau minėta, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl jei nuo 2012-09-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiÅ¡kėjas ir turėtų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, jam bÅ«tų mokama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G.

K. 2011 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėn. neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 62,87 Lt – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.Byloje spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ , Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti priimant sprendimÄ galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei pareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos sprendimu, jis turi teisę šį sprendimÄ apskųsti tos institucijos vadovui, o jei nesutinkama ir su vadovo sprendimu, ginčas sprendžiamas teisme. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010-11-29 sprendimas Nr. 1D-8855-(2) laikytinas sprendimu, kuriuo ginčas dėl pensijos mokėjimo iÅ¡spręstas ikiteismine tvarka.

Teismo nuomone, Å¡is sprendimas prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, pateiktiems 2012-02-06 nutarime. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti mokama pensija, atitinkanti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuostatas. Teismo nuomone, prieÅ¡ingai, nei teigia Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, pagal LaikinÄ jį įstatymÄ pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija negalėjo bÅ«ti dar kartÄ perskaičiuojama taikant koeficientÄ apskaičiuojant pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ jam turint draudžiamųjų pajamų.

PraÅ¡omas panaikinti sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pensininkui, kuris nėra vienas iÅ¡ asmenų, iÅ¡vardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra Å«kininkas ar jo partneris pagal Ūkininko Å«kio įstatymÄ , prie pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensijÄ .

Kai pensininkas įgyja Å¡iÄ teisę, Å¡ioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimÄ , nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iÅ¡ asmenų, iÅ¡vardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba Å«kininku ar jo partneriu. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti asmenys, kurie privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-05-30 buvo dirbantis ir valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamas asmuo, todėl jam, vadovaujantis aptartų teisės aktų nuostatomis, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas nemokamas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010-11-29 sprendimÄ Nr. 1D-8855-(2) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“.Priteisti G.

K. (G. K.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 62,87 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt dviejų litų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių centų) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                    Raimondas Blauzdžius JÅ«ra Marija Strumskienė Halina Zaikauskaitė