c7d9dafd-8e6b-4a8d-b0b6-4dec35a41da5 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-132-882/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18702-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.9.7; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1 (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 17 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas, sekretoriaujant Eglei Smilgienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam J. S., gynėjui advokatui S. A., nukentėjusiajai J.

B., nukentėjusiosios atstovei advokatei E. J. – B., nedalyvaujant civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, (duomenys neskelbtini) srityje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) Å«kyje tekintoju-Å¡altkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : J. S. 2019 m. balandžio 28 d. apie 10.34 valandÄ Å iauliuose, Å¡viesoforo signalais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra, įvažiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve į sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatve ir, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, sukdamas sankryžoje į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad degant žaliam Å¡viesoforo signalui atlikti posÅ«kį yra saugu, nedavė kelio (duomenys neskelbtini) gatve prieÅ¡inga kryptimi per sankryÅ¾Ä tiesiai važiuojančiam automobiliui "Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A.

B., ir dėl to automobiliai susidÅ«rė, tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Toyota Corolla" keleivei J. B. dėl krÅ«tinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad Lietuvoje gyvena nuo 1983 metų, vertėjo nereikia, lietuviÅ¡kai kalba gerai. Nurodė, kad gerai viskÄ atsimena, kaip buvo. Važiavo iÅ¡ Kelmės pusės. Buvo balandžio 28 d. apie 10 val. Važiavo iÅ¡ Kelmės į Å iaulius.

Ä®važiavo į miestÄ , sankryžoje pasuko į kairę. Suko (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Suko į (duomenys neskelbtini) pusę, į kairę. Degė žalias Å¡viesoforas. Suko į kairę ir važiavo palengva. Matė Toyota, bet toli, manė, kad ji sustos. Jai turbÅ«t jau pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforas. Žalia, atrodo, jai degė, mirksėjo. Jis per žaliÄ suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) g. Toyota važiavo tiesiai, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) link.

Nespėjo sustoti. Jis dar spėjo sustoti. Toyota rėžėsi į jį. Toyota atsitrenkė. Kliuvo daugiau į kairę pusę, nes kai buvo posÅ«kis, kairė pusė buvo daugiau iÅ¡lindusi. MaÅ¡inÄ nebuvo dar visai užsukęs. Atsitrenkė į jo automobilį. Jis važiavo vienas. Toyota kas važiavo nematė. Po įvykio iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, užgesino, pasimetė. Prisipažįsta, kad turėjo praleisti. Galvojo, kad ji sustos. IÅ¡ tolo pradėjo mirksėti. Vis tiek turėjo jis praleisti. Tai pripažįsta.

Nematė, kad buvo sužalota žmonių. Važiavo blaivus. Jis iÅ¡ karto sustojo, galvojo pravažiuos, neatsitrenks. Nepilnai užsuko ir sustojo. Ä® kairę pažiÅ«rėjo, kad joks pėsčiasis neitų ir tuo momentu pasirodė Toyota, nespėjo laiku sustoti. Po įvykio pats sužalotas nebuvo. Nematė, kiek asmenų važiavo Toyota. Po įvykio su nukentėjusiÄ ja nebendravo. Paskui bendravo, po kiek laiko. Žino, kokie sužalojimai buvo padaryti. Atsiprašė jos. Su nukentėjusiÄ ja susitaikė.

LikusiÄ dalį neturtinės žalos įsipareigojo atlyginti iki balandžio 1 d. Yra iÅ¡situokęs. Mažamečių vaikų nėra. Gyvena (duomenys neskelbtini), dirba ten pat. Mėnesinės pajamos – 460 eurų. Gyvena vienas. Prašė bylÄ nutraukti susitaikius su nukentėjusiÄ ja. Prisipažįsta, kaltas, gailisi. Ä®vykio metu jo automobilio priekis nebuvo apgadintas. Vairavo automobilį Passat. Tiksliai pamena. Jo automobiliui niekas nebuvo apgadinta. Po avarijos jo automobilis buvo apgadintas. TurbÅ«t galėjo atsitrenkti savo automobilio priekiu į nukentėjusiosios automobilį Toyota.

Pas Å«kininkÄ â€œ(duomenys neskelbtini) Å«kyje“ dirba tekintoju-Å¡altkalviu. Pas jį į darbo vietÄ nuvyksta su maÅ¡ina. Miesto transportu nuvykti į darbÄ nėra galimybės. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas tam, kad susisiektų su darboviete. Pačiame darbe reikia važinėti į kitÄ objektÄ . Vairuotojo pažymėjimas reikalingas. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemonę. Dėl visa tai jis labai gailisi, dar kartÄ atsiprašė. Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neatsisakė įmonės (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lymo parduoti automobilį aukciono bÅ«du.

IÅ¡ karto po įvykio, kai (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė į aukcionÄ , sutiko. Ä®monė buvo atsiuntusi atstovÄ apžiÅ«rėti maÅ¡inÄ . Tačiau dienÄ prieÅ¡ buvo pas tyrėjÄ , kuri uždraudė atiduoti jiems maÅ¡inÄ Ä¯ aukcionÄ . IÅ¡ viso neleido judinti maÅ¡inos. Parsivežė jÄ ir laikė jÄ saugojimo aikÅ¡telėje. Dabar, kai pasibaigė ikiteisminis tyrimas, paskambino į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jie jokių aukcionų nežino, net nežino su kuo ji buvo susisiekusi, kad jų pasiÅ«lymas galioja tik 9 dienas, sake, kur norite, ten ir dėkite automobilį.

Å iuo metu jaučia labai dideles pasekmes. Be galo didelė baimė važiuoti automobiliu. Sutriko kraujotaka, tai laÅ¡inės, tai vaistai. Buvo sumuÅ¡tas petys, nugara. Be „Tramadolio“ ji ryto nepradeda, tai yra stiprÅ«s vaistai. Dabar gydosi privačiai akupunktÅ«romis ir gydytojai jai siÅ«lo operacijÄ . SiÅ«lo stuburo operacijÄ , nes įvykio metu jai dar labiau prispaudė sėdimuosius nervus. Jai su stuburu bÅ«davo problemų. Ä® metus kartÄ radikulitas, tikrai skaudėdavo, jai nereikėdavo kiekvienÄ dienÄ â€žTramadolio“, dabar pastoviai.

Kad geria minėtus vaistus – nieko nepateikė, niekas nesakė, bet gydytojas jai juos iÅ¡rašė, gali pateikti. Dabar privačiai eina taÅ¡kinius masažus, į akupunktÅ«rÄ , o skausmo klinikoje tik po vasario 24 d. Gyvenimo kokybė suprastėjusi visiÅ¡kai. Pasirašė susitaikymo protokolÄ . Priėmė J. S. atsipraÅ¡ymÄ . Sutinka, kad byla jo atžvilgiu bÅ«tų nutraukta. Suderino žalos atlyginimo klausimÄ . Bendrovė už automobilį jai atlygino 2936 eurų. Dėl automobilio reikalauja likutinę, kadangi pardavė automobilį už 250 eurų, dar priklauso apie 500 eurų likutinės. Daugiau jokių pretenzijų neturi ir nereikalauja.

Dėl automobilio dar reikalauja apie 500 eurų. Privataus gydymo jai niekas neapmoka, ji pati apsimoka. Neturtinės žalos iš draudimo reikalauja iki 5000 eurų, atminusavus 1800 eurų, lieka 3200 eurų. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Apklaustas J. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir dėl šio įvykio nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jis supranta, kad sukdamas į kairę turėjo praleisti tiesiai važiuojantį automobilį, tačiau jis tada pagalvojo, kad jis sustos prie šviesoforo, o jis ramiai atliks posūkį.

Nurodė, kad Å¡ių metų balandžio 28 d., t. y. sekmadienį, apie 10.30 val., jis važiavo savo automobiliu "VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis į Å iaulius atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Automobiliu važiavo vienas, prisisegęs saugos diržu, užsidegęs automobilio žibintus. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę (link (duomenys neskelbtini). Ä® sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, darė kairįjį posÅ«kį, sustojęs nebuvo, tačiau prieÅ¡ jį važiavo automobiliai, todėl jo greitis nebuvo didelis.

Darant posÅ«kį (važiuojantiems (duomenys neskelbtini) gatve) pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas. PažiÅ«rėjęs į deÅ¡inę, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvę (centro pusę), jis pamatė, kad (duomenys neskelbtini) pusėje stovinčiame Å¡viesofore (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantiems automobiliams užsidegė geltonas Å¡viesoforo signalas, jis dar pažiÅ«rėjo, ar pėstieji neina per gatvę ir tada pamatė į sankryÅ¾Ä nuo centro pusės įvažiuojantį automobilį, kuris prieÅ¡ sankryÅ¾Ä dar padidino greitį.

Pamatęs per geltonÄ Å¡viesoforÄ važiuojantį automobilį, jis stabdė, atvažiuojantis automobilis (kaip dabar žino, "Toyota" markės) važiuodamas kliudė jo automobilį, nuplėšė jo automobilio bamperį. Pats "Toyota" automobilis nulėkė į Å¡alikelę, nulaužė stulpÄ ir sustojo pievoje. Ä® sankryÅ¾Ä jis įvažiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui, jam reikėjo baigti posÅ«kį, o (duomenys neskelbtini) gatve pirma eismo juosta ir virÅ¡ydamas leistinÄ 50 km/val. greitį "Toyota" automobilis įvažiavo degant geltonam Å¡viesoforo signalui.

Jis eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, pas jokius gydytojus nesikreipė (II tomas, b. l. 47-48, 63-64). Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šių metų balandžio 28 d., apie 10.35 val., ji kartu su vyru A. B. važiavo automobiliu "Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jie buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve pirma eismo juosta (jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir važiavo link aplinkkelio, link (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ juos priekyje važiavo Å¡viesus automobilis. Jiems privažiavus (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä , jiems degė žalias Å¡viesoforo signalas (jis nemirksėjo, o degė normaliai), todėl vyras važiavo per sankryÅ¾Ä nestabdydamas. Važiuodama ji matė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo nemažu greičiu tamsus automobilis. Kad Å¡is automobilis suks, ji nepagalvojo. Kaip įvyko eismo įvykis, ji tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Nuo smÅ«gio jų automobilis nulėkė nuo kelio.

Po to kažkokie žmonės pripuolė ir atplėšė jos duris ir paklausė, ar visi gyvi, kažkokia moteris sakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ , į tai vyriÅ¡kis pasakė, kad jau iÅ¡kvietė. Taip pat dar buvo atėję žmonės iÅ¡ degalinės. Atvažiavusi greitoji pagalba jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, kur jai buvo nustatytas krÅ«tinkaulio lūžimas. IÅ¡ ligoninės jÄ iÅ¡leido gydytis ambulatoriÅ¡kai. Dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas, nes jie į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui ir važiavo tiesiai, todėl sukantis automobilis juos turėjo praleisti (I tomas, b. l. 39-40).

Specialisto išvadoje Nr. G 595/2019(04) nurodyta, kad J. B. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, pilvo dešinėje, pilvo kairėje, dešinėje šlaunyje, kairėje klubinėje srityje; krūtinkaulio lūžis, t. y. J. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl krūtinkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I tomas, b. l. 69-70). Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sekmadienį, t. y. 2019-04-28, jis su žmona J.

B. važiavo automobiliu "Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo atvažiavę į Šiaulius, buvo (duomenys neskelbtini). Kiek buvo valandų, kai išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), jis tiksliai nežino, apie 10.30 val. Automobilį vairavo jis, žmona sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jie važiavo prisisegę saugos diržus, buvo uždegti priekiniai žibintai. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), važiavo neskubėdamas, nes matė, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje jam dega raudonas, tačiau kiek pavažiavus, užsidegė žalias šviesoforo signalas.

PrieÅ¡ juos prie Å¡viesoforo stovėjo automobilis, kuris, užsidegus žaliam signalui, pajudėjo. Jis ramiai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, jo greitis galėjo bÅ«ti apie 50 km/val., nors į spidometrÄ jis nežiÅ«rėjo. Jam įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , važiuojančiam (duomenys neskelbtini) gatve degė žalias Å¡viesoforo signalas, jis net nemirksėjo. Važiuodamas jis pažiÅ«rėjo, ar nėra iÅ¡ deÅ¡inės pusės, t. y. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės (nuo (duomenys neskelbtini) pusės) sukančių automobilių, tačiau sukančių automobilių nebuvo.

Staiga pamatė jam iÅ¡ kairės pusės atvažiuojantį juodos spalvos automobilį, kuris trenkėsi į jo automobilio kairės pusės priekinį ratÄ . Nuo smÅ«gio jis nebesuvaldė automobilio ir jis nuvažiavo nuo kelio, nulaužė stulpÄ ir pervažiavę per Å¡aligatvį sustojo pievelėje. IÅ¡ kur atvažiavo tas automobilis, jis nematė, jį pastebėjo tik likus keliems metrams ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo nebegalėjo. Po to prie jų automobilio buvo nemažai žmonių, atplėšė dureles, kažkas atnešė vandens.

Kažkas buvo iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus. Atvažiavę medikai iÅ¡vežė žmonÄ Ä¯ ligoninę, o jam buvo davę vaistų, nes jo kraujo spaudimas buvo didelis, daugiau jokių sužalojimų nepatyrė ir pas jokius gydytojus nesikreipė. Kito automobilio vairuotojas prie jų net nebuvo priėjęs. Jį sutiko policijos komisariate, tai jis jam pasakė, kad "galvojo, kad praÅ¡oks". Dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas. Apie įvykį jis pranešė savo automobilio draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), tačiau visus dokumentus toliau tvarkė to kito automobilio draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), kurios atstovas buvo atvažiavęs ir apžiÅ«rėjo jo automobilį (I tomas, b. l. 75-76).

Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡ių metų balandžio 28 d., t. y. sekmadienį, apie 10.30 val., jis automobiliu "Honda CRV", tamsios spalvos, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) pusės) link (duomenys neskelbtini) gatvės. Privažiavus (duomenys neskelbtini) g. sankryÅ¾Ä , jam degė raudonas Å¡viesoforo signalas, todėl jis sustojo vidurinėje eismo juostoje (jam reikėjo važiuoti tiesiai). PrieÅ¡ jį stovėjo Å¡viesus nedidelis automobilis, tačiau jo valstybinių numerių neprisimena.

Jis matė, kaip jiems, važiuojantiems (duomenys neskelbtini) gatve, užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, tačiau automobiliai dar nespėjo pajudėti ir staiga buvo garsas ir jis pamatė, kad vienas automobilis liko stovėti sankryžoje, o kitas automobilis nulėkė į Å¡onÄ , nulaužė stulpÄ ir sustojo pievelėje. Po avarijos, po kelių sekundžių, pajudėjo visi automobiliai, stovėję (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis pravažiavo sankryÅ¾Ä , pasuko į degalinę ir ten sustojęs paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį.

Jis matė, kad ir aplinkui buvę žmonės turėjo telefonus ir skambino. Jis galvoja, kad tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve važiavęs automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant geltonam Å¡viesoforo signalui, be to, jo greitis buvo didesnis nei 50 km/val. Tas tiesiai važiavęs automobilis kairiu Å¡onu prabraukė kitam automobiliui per priekį, nuplėšė bamperį, o pats automobilis stovėjo vietoje (I tomas, b. l. 85-86). Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡ių metų balandžio 28 d. (buvo Atvelykis) apie 10.30 val. jis su žmona buvo nuvažiavęs į degalinę (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, ten norėjo prisipÅ«sti padangas.

PripÅ«tęs vienos pusės padangas, jis perėjo į kitÄ automobilio pusę. Staiga buvo smÅ«gio garsas ir jis pakėlęs akis pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vienas automobilis nevaldomas lekia į Å¡onÄ . Jis iÅ¡ karto žvilgtelėjo į Å¡viesoforÄ ir pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiuojantiems automobiliams dega raudonas Å¡viesoforo signalas, automobiliai (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo, nei vienas nuo (duomenys neskelbtini) pusės automobilis nevažiavo.

Pamatęs, kad prie į pievÄ nuvažiavusio automobilio eina kiti žmonės, jis per gatvę nėjo. Vėliau, važiuodamas pro Å¡alį, jis sustojo ir to pievoje buvusio automobilio vairuotojui pasakė, kad matė avarijÄ ir jam pasakė savo telefono numerį. IÅ¡ kurios pusės atvažiavo kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, jis nematė, kokiu greičiu važiavo automobiliai taip pat nežino (I tomas, b. l. 89-92). Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡ių metų balandžio mėn. 28 d. apie 10.30 val. jis buvo atvažiavęs į automobilių plovyklÄ , esančiÄ prie degalinės (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro.

Nuplovęs automobilį ir sustojęs Å¡alia plovyklos, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Staiga iÅ¡girdo didelį smÅ«gio garsÄ ir pakėlęs galvÄ pamatė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje dÅ«mų debesį ir dideliu greičiu važiuojantį nevaldomÄ automobilį, kuris užšoko ant Å¡aligatvio, nulaužė stulpÄ ir sustojo pievoje. Kai tik iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ , jis pakėlęs galvÄ pamatė, kaip užsidegė raudonas Å¡viesoforo signalas. Å viesoforas stovi sankryžos kampe prekybos centro (duomenys neskelbtini) pusėje (Å¡viesoforas reguliuoja eismÄ (duomenys neskelbtini) gatvei).

Po to jis matė, kaip iÅ¡ kitos (duomenys neskelbtini) g. pusės (nuo degalinės (duomenys neskelbtini) link automobilių eina vyriÅ¡kis kalbėdamas telefonu, taip pat prie automobilių ėjo kiti žmonės. Matė kaip iÅ¡ "VW Passat" automobilio iÅ¡lipo vairuotojas ir vaikÅ¡tinėjo apie automobilį (I tomas, b. l. 105-108). Liudytojas R. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vienÄ dienÄ , tikslios datos neprisimena, apytiksliai prieÅ¡ mėnesį (jam buvo darbo diena, nes dirba slenkančiu grafiku), jis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės (t. y. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės).

Sankryžoje jam reikėjo sukti į kairę link (duomenys neskelbtini). Privažiavus sankryÅ¾Ä , jam degė raudonas Å¡viesoforo signalas, jis sustojo pirmas antroje eismo juostoje, t. y. juostoje, kad galėtų sukti į kairę. Stovėdamas jis matė, kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo "VW Passat" automobilis, kuris įvažiavo į sankryÅ¾Ä ir sukdamas į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, link (duomenys neskelbtini), sustojo praleisti (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuojančius automobilius.

Stovėdamas jis žiÅ«rėjo į Å¡oninį Å¡viesoforÄ , t. y. tÄ , kuris reguliuoja eismÄ (duomenys neskelbtini) gatve (Å¡viesoforas buvo jo kairėje pusėje). "VW Passat" automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforui ir stovėjo. Kai (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantiems automobiliams užsidegė geltonas Å¡viesoforo signalas, sankryžoje stovintis "VW Passat" pradėjo judėti, o tuo metu (duomenys neskelbtini) gatve nuo miesto centro pusės pirma eismo juosta į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo "Toyota" automobilis, kuris važiavo didesniu nei 50 km/val. greičiu.

Sankryžos viduryje įvyko susidÅ«rimas, "Toyota" automobilis nulėkė deÅ¡iniau į pievÄ , pakeliui nulaužė stulpÄ . Po maždaug 2 sek. po avarijos jam, t. y. važiuojantiems (duomenys neskelbtini) gatve, užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, jis praleido tiesiai per sankryÅ¾Ä važiavusius automobilius, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir įsukęs sustojo degalinėje (duomenys neskelbtini). Ä® įvykio vietÄ nuėjęs nebuvo, nes jau buvo atvažiavę pareigÅ«nai, apie automobilius buvo kitų žmonių. "Toyota" automobilis į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo jau degant geltonam Å¡viesoforo signalui (I tomas, b. l. 111-114).

Eismo įvykio vietos plane užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, automobilis "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), "Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 23). Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas CD su vaizdo įrašu, užfiksuotu PPC (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) vaizdo kamera (I tomas, b. l. 30-34). Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti (duomenys neskelbtini) gatvių (Šiauliai) sankryžos šviesoforų išdėstymas ir jo degimo diagrama (I tomas, b. l. 145-146).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -61(19) nurodyta, kad susidÅ«rimo su automobiliu "VW Passat" metu A. B. vairuojamo automobilio "Toyota Corolla" važiavimo greitis, tikėtina, buvo 59 km/h. SusidÅ«rimo su automobiliu "Toyota Corolla" metu J. S. vairuojamo automobilio "VW Passat" važiavimo greitis, tikėtina, buvo 13 km/h. Tikėtina, kad automobilis "Toyota Corolla" prieÅ¡ pat (duomenys neskelbtini) gatvės Å¡viesoforÄ buvo Å¡viečiant žaliam ar pradėjus mirksėti žaliam Å¡viesoforo signalui. Taip pat nurodyta, kad "VW Passat" vairuotojo J.

S. veiksmai - sankryžoje atlikdamas kairio posÅ«kio manevrÄ , sudarė kliÅ«tį tuo metu per sankryÅ¾Ä prieÅ¡prieÅ¡iais tiesiai važiavusiam automobiliui "Toyota Corolla", dėl ko atsitrenkė į minėtÄ automobilį, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Automobilio "Toyota Corolla" vairuotojo A. B. veiksmai, - tikėtina, važiavo 59 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini, tačiau techniniu požiÅ«riu, tikėtina, neturėjo priežastinio ryÅ¡io su Å¡io eismo įvykio kilimu (I tomas, b. l. 157-165).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusioji, liudytojai, tai patvirtina ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog J. S., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvÄ jį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktuose numatytus reikalavimus, t. y.

įvažiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve į sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatve ir, degant žaliam Å¡viesoforo signalui, sukdamas sankryžoje į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad degant žaliam Å¡viesoforo signalui atlikti posÅ«kį yra saugu, nedavė kelio (duomenys neskelbtini) gatve prieÅ¡inga kryptimi per sankryÅ¾Ä tiesiai važiuojančiam automobiliui "Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A.

B., ir dėl to automobiliai susidÅ«rė, tokiu bÅ«du įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Toyota Corolla" keleivei J. B. dėl krÅ«tinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė, tai patvirtina byloje esantis 2019-12-13 susitaikymo protokolas (II tomas, b. l. 169), kuriame kaltinamasis bei nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis atsiprašė, nukentėjusioji atleido kaltinamajam, nukentėjusioji sutiko, kad kaltinamasis jai atlygintų 700 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 800 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji atsisakė nuo ieÅ¡kinio dalies, kurioje prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei 5000 Eur neturtinę žalÄ iÅ¡ kaltinamojo, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iÅ¡ kaltinamojo gavo 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pretenzijų ji neturi, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iÅ¡ kaltinamojo gavo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir kad kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti likusiÄ 500 Eur neturtinės žalos sumÄ iki 2020-03-01, bei nukentėjusioji sutiko, kad baudžiamasis procesas bÅ«tų nutrauktas, o kaltinamasis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsakomybę lengvina ir tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiajai dalį padarytos žalos, kitÄ dalį įsipareigojo atlyginti iki 2020-03-01. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas neteistas (II tomas, b. l. 65), administracine tvarka nebaustas (II tomas, b. l. 74), dirbantis (II tomas, b. l. 70), charakterizuojamas teigiamai (II tomas, b. l. 131, 132, 133, 134).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sÄ lygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir J. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja. Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis).

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, vienintelė bÅ«tina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų bÅ«tinųjų Å¡ios priemonės taikymo sÄ lygų baudžiamasis įstatymas nenumato.

Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiÅ¡kia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimÄ ir motyvuotai nuspręsti taikyti jÄ ar ne. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nukentėjusiajai dėl krÅ«tinkaulio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å i jo veika pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ir taip sukėlė eismo įvykį.

Kaip nustatyta, J. S. eismo įvykio metu buvo blaivus, yra dirbantis ir jam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbe bei kasdieninėje veikloje, be to, jis nukentėjusiajai jau atlygino 700 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susitarė dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 300 Eur jau atlygino, įsipareigojo likusiÄ 500 Eur neturtinės žalos sumÄ nukentėjusiajai sumokėti iki 2020-03-01, kas duoda pagrindÄ manyti, jog kaltinamajam, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, apsunkintų jo galimybes įvykdyti finansinius įsipareigojimus, taip suvaržytų ne tik paties kaltinamojo darbinius interesus, bet ir pačios nukentėjusiosios turtines teises į patirtos žalos atlyginimÄ , be to, pati nukentėjusioji minėtu 2019-12-13 susitaikymo protokolu sutiko, kad J.

S. nebÅ«tų taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau, atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , J. S. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.). Byloje pareikÅ¡tas J. B. patikslintas civilinis ieÅ¡kinys 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nuo ieÅ¡kinio reikalavimų J.

S. atsisakė (II tomas, b. l. 170-173). J. B. iÅ¡ draudimo bendrovės praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ , kurios draudimo bendrovė nėra atlyginusi, t. y. už automobilio Toyota Verso sugadinimÄ â€“ 504 Eur, ir neatlygintÄ Å¾alos dalį pagal pateiktus su ieÅ¡kiniu kvitus - 46,44 Eur. Å iÄ dalį ji patikslino, atsižvelgdama į tai, kad suklydo pateikdama vienÄ (duomenys neskelbtini) kvitÄ - 17,98 Eur, ankstesnės datos, kaip ir buvo pastebėta civilinio atsakovo atsiliepime ir sumažino šį reikalavimÄ 0, 61 Eur centu, kuris grÄ Å¾intas į kortelę.

Su ieÅ¡kiniu kvitus buvo pateikusi 80,57 Eur sumai dėl vaistų pirkimo ir automobilio transportavimo iÅ¡laidų, draudimo bendrovė iki Å¡ios dienos atlygino 34,14 Eur, likusi jai neatlyginta suma yra 27,85 Eur. Dėl automobilio sugadinimo neatlyginta žalos dalis yra 504 Eur, ji yra susidariusi todėl, kad draudimo bendrovė savo atsiliepime nurodė neteisingÄ 754 Eur likutinę automobilio vertę ir jÄ iÅ¡skaičiavo iÅ¡ mokamos draudimo iÅ¡mokos. Automobilio vertė buvo 3690 Eur, tiek nurodė ir draudimo bendrovė, automobilis sugadintas nepataisomai.

Už automobilio sugadinimÄ draudimo bendrovė sumokėjo 2936 Eur. Draudimo bendrovė nurodė atsiliepime, jog automobilio likutinė vertė yra 754 eur ir jÄ iÅ¡skaičiavo iÅ¡ iÅ¡mokos. Automobilis buvo parduotas už likutinę jo vertę, pateikė tai patvirtinantį dokumentÄ ir automobilio likutinė vertė buvo 250 Eur. Bendrovė nurodė per didelę likutinę automobilio vertę, ji nepagrįstai nesutinka sumokėti visos patirtos turtinės žalos dėl nepataisomai sugadinto automobilio ir sumažino iÅ¡mokÄ 504 Eur, toks yra likutinės automobilio vertės skirtumas tarp draudimo bendrovės, nurodytos ir realios, kuri buvo gauta pardavus automobilį.

Todėl Å¡is skirtumas yra reliai patirta ir neatlyginta turtinės žalos dalis, kuriÄ teismo ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės. Taip pat iÅ¡ draudimo bendrovės praÅ¡o atlyginti neatlygintos turtinę žalos dalį - 46,44 Eur už vaistus. IÅ¡ viso ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimui. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiosios J. B. patikslinto civilinio ieÅ¡kinio reikalavimais dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo sutiko iÅ¡ dalies, nurodant, kad bendrovė su reikalavimu priteisti turtinę žalÄ už automobilio sugadinimÄ nesutinka, su reikalavimu priteisti turtinę žalÄ už automobilio transportavimÄ ir vaistus sutinka iÅ¡ dalies ir pripažįsta pareigÄ papildomai iÅ¡mokėti nukentėjusiajai 11,41 Eur, Å¡i suma buvo iÅ¡mokėta 2020-01-06.

IeÅ¡kinys dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Kaip nustatyta iÅ¡ visos bylos duomenų, pradiniame civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji J. B. nurodė, kad ji sutinka su draudimo bendrovės apskaičiuota 2936 Eur automobilio sugadinimo žala, tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl papildomos 504 Eur sumos priteisimo. Šį reikalavimÄ nukentėjusioji grindžia tuo, kad nors ji ir sutinka su draudiko apskaičiuota automobilio verte įvykio dienÄ (3690 Eur), tačiau nesutinka su apskaičiuota likutine verte (754 Eur).

Civilinė ieÅ¡kovė praÅ¡o likutine verte laikyti sumÄ , nurodytÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktoje transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartyje (250 Eur), ir atitinkamai priteisti jai skirtumÄ tarp draudiko nustatytos liekanų vertės ir automobilio liekanų pardavimo kainos. Reikalavimas Å¡ioje dalyje nepagrįstas. Kaip nustatyta, apskaičiuojant transporto priemonės likutinę vertę, (duomenys neskelbtini), gavusi praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį, užvedė žalos bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuostolius dėl automobilio sugadinimo nustatė individualiu bÅ«du - t.y. siekdama kuo tiksliau nustatyti sugadintos transporto priemonės liekanų vertę, organizavo Å¡ios konkrečios transporto priemonės aukcionÄ .

Kaip matyti iÅ¡ pridedamų aukciono rezultatų, buvo gautas realus pasiÅ«lymas įsigyti ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui priklausančios transporto priemonės liekanas už 754 Eur sumÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartyje c.b. Nr. e3K-3-81-1075/2018 pažymėjo, jog „tuo atveju, kai byloje esančių ?rodymų pagrindu nustatoma, kad transporto priemonių likučių pardavimo aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios užtikrina turto pardavimÄ pagal didžiausiÄ Ä¯manomÄ turto vertę ir nesant ?rodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonių likučių, parduotų aukciono bÅ«du, kaina nėra reali ir protinga, ir nesant kitų įrodymų, patikimai, vadovaujantis CPK 185 straipsnio taisyklėmis, pagrindžiančių kitokiÄ transporto priemonių likučių vertę, nėra pagrindo laikyti, kad aukciono bÅ«du parduotų transporto priemonių likučių kaina nepagrindžia žalos atlyginimo (draudimo iÅ¡mokos) dydžio".

Taigi ieÅ¡kovės automobilio liekanų vertė buvo nustatyta aukciono bÅ«du, kurio metu buvo pateikti realÅ«s pasiÅ«lymai įsigyti Å¡ias liekanas už 754 Eur sumÄ , bei teismo vertinimu ieÅ¡kovės automobilio liekanų vertės nustatymo bÅ«das Å¡iuo atveju buvo tinkamas. Tuo tarpu nukentėjusiosios nurodyta liekanų vertė (250 Eur) nepagrindžia tikrojo žalos dydžio, nes Å¡i suma nustatyta pačios nukentėjusiosios, be to, nukentėjusioji (civilinė ieÅ¡kovė), esant realiam pasiÅ«lymui įsigyti transporto priemonės likučius už 754 Eur, tačiau nuspręsdama jas realizuoti už 250 Eur, nesilaikė CK 6.38 str. 3 d. numatytos pareigos atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir bendradarbiauti su kita Å¡alimi.

Be to, pradiniu ieÅ¡kiniu nukentėjusioji buvo pareiÅ¡kusi 80,57 Eur reikalavimÄ kitai turtinei žalai: 30 Eur už automobilio transportavimÄ ir 50,57 Eur už vaistus. Patikslintu ieÅ¡kiniu civilinė ieÅ¡kovė sumažino savo reikalavimÄ 17,98 Eur suma (už (duomenys neskelbtini) kvitÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ dar iki eismo įvykio) ir 0,61 Eur suma (kuri grįžo į nukentėjusiosios kortelę). IÅ¡ pradinės reikalavimo sumos atėmus ieÅ¡kovės atsisakytas sumas, likusi reikalavimo suma sudaro 61,98 Eur.

Kaip nustatyta, (duomenys neskelbtini) atlygino 30 Eur transportavimo iÅ¡laidas ir 15,55 Eur už vaistus (viso 45,55 Eur). Visa Å¡i suma jau nukentėjusiajai sumokėta. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai sutiko atlyginti 16,43 Eur sumos (iÅ¡ patikslintos 61,98 Eur reikalavimo sumos atėmus draudiko pripažįstamÄ 45,55 Eur sumÄ ). Kaip nustatyta, Å¡iÄ sumÄ sudarė iÅ¡laidos, skirtos įsigyti vaistÄ Betaserc, tačiau priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio ir Å¡io vaisto įsigijimo teismas nenustatė.

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi 2001 m. birželio 14 d.

Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) bei 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktikÄ , jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto jų pasekmės nepaÅ¡alinamos, tai prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti operacija ar operacijomis bei iÅ¡gyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nukentėjusioji J. B. praÅ¡o iÅ¡ draudimo bendrovės dar 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl Å¡ios nusikalstamos veikos patyrė labai skaudžias pasekmes, kurios buvo ir tebėra lydimos skausmo, nepatogumų, ir niekada iki galo nebus paÅ¡alintos, tai yra niekada nebebus tokia kokia buvo iki įvykio, be to, metams bėgant Å¡is jos patirtas sužalojimas įvykio metu atsilieps tik dar labiau, dėl Å¡ios nusikalstamos veikos jos sveikata buvo pakenkta negrįžtamai, prieÅ¡ tai ji buvo sveika, neturinti dabartinių sveikatos problemų, po įvykio iÅ¡kentė skausmingÄ ir ilgÄ gijimo procesÄ , skausmas lydi jÄ iki Å¡iol, vaikÅ¡to labai sunkiai, nebegali užlipti laiptais, planuojama stuburo operacija, Å¡ios pasekmės atsirado bÅ«tent po Å¡io įvykio.

Be to, dėl patirto eismo įvykio ir Å¡ių nurodytų sveikatos sužalojimų iÅ¡gyvenimų atsirado važiavimo bet kokia transporto priemone baimė, važiuojant atsiranda nesaugumo jausmas, avarijos baimė. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, kurios atspindi sužalojimo mÄ stÄ , jos sveikatos bÅ«klę, kuri yra pagrįsta medicininiais dokumentais, mano tikra pagrįsta suma yra 5000 Eur suma iÅ¡ draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti ir tokia suma bÅ«tų protinga bei adekvati jos patirtiems iÅ¡gyvenimams.

Draudimo bendrovė geranoriÅ¡kai nukentėjusiajai jau yra pervedusi 1800 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir iÅ¡ draudimo bendrovės praÅ¡o priteisti jos neatlygintos žalos dydį, tai yra 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai eismo įvykio metu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010, 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015, 2K-252-677/2015 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , emocinę įtampÄ , patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu buvo patirtos traumos.

Pagal LAT formuojamÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , paprastai priteisiama nuo 579 eurų iki 2896 eurų neturtinės žalos atlyginimo (LAT nutartys Nr. 2K-22/2010, 2K-215/2010, 2K-382/2008, 2K-280/2010). Å iaulių apygardos teismas sprendime (1A-209-309/2016) pažymi, kad maksimali nurodyta suma priteisiama jau esant ilgalaikiams sveikatos sužalojimo padariniams (pvz., dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2010), o nesant liekamųjų sveikatos sužalojimo padarinių, priteisiama vidutiniÅ¡kai 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) neturtinei žalai atlyginti (pvz., nustačius kairio blauzdikaulio Å¡oninio krumplio lūžį, odos nubrozdinimus ir muÅ¡tines žaizdas blauzdose, muÅ¡tines žaizdas deÅ¡iniame kelyje ir kairėje čiurnoje ar kt.).

Atsižvelgiant į visumÄ iÅ¡dėstytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis draudimo įmonės buvo nustatytas tinkamai, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Nukentėjusiajai nustatyta piniginė kompensacija Å¡iuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumÄ ir pobÅ«dį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat nuteistojo materialines galimybes.

Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad draudimo įmonė nagrinėdama ir spręsdama neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimÄ , pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, ir su kaltinamuoju yra sutarta dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

IÅ¡ viso nukentėjusiajai atlyginta ir (ar) sutarta atlyginti 2600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 3200 Eur neturtinės žalos netenkintinas, įvertinus, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai už draudiminį įvykį, susijusį su tiriamu eismo įvykiu, jau atlygino jos patirtÄ 1800 Eur neturtinę žalÄ ir Å¡i piniginė kompensacija paskaičiuota pagrįstai, be to, su kaltinamuoju yra sutarta dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo jai, todėl papildomai neturtinė žala nepriteistina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a : J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiÄ jai J. B. susitaikius, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J.

S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Patvirtinti kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiosios J. B. 2019-12-13 susitaikymo protokolÄ (II tomas, b. l. 169) dėl neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji sutiko, kad kaltinamasis jai atlygintų 800 Eur neturtinės žalos, taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad iÅ¡ kaltinamojo gavo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir kad kaltinamasis įsipareigojo nukentėjusiajai sumokėti likusiÄ 500 Eur neturtinės žalos sumÄ iki 2020-03-01.

Netenkinti J. B. civilinio ieÅ¡kinio dėl 531,85 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3200 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Bylos daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus - CD diskus su įraÅ¡ais, 2 vnt (esančius voke prie bylos I tomo galinio virÅ¡elio) palikti baudžiamojoje byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti J. S., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas Audrius Sadauskas