2021-07-14 Nr. AB-14346-3-61-3-03894-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-639-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03894-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NN-1374 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigoti atsakovą nedelsiant užtikrinti jam tinkamas, teismo nuosprendyje nustatytas, įstatymais reglamentuotas, pataisos namų bausmės atlikimo sąlygas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kalėjimų departamento sprendimu buvo nutarta perkelti pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (toliau – ir Kauno NTI-PN), tačiau toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normoms ir kitiems teisės aktams. BVK 77 straipsnis numato, kad nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose BVK 81 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatyme numatyta, jog Kauno NTI-PN gali būti laikomi asmenys tik iki 24 metų, o pareiškėjui yra 35 metai, todėl jis negali būti laikomas Kauno NTI-PN. Jokie teisės aktai nenumato, jog nuteistieji asmenys gali atlikti laisvės atėmimo bausmę Kauno NTI-PN. Apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis, t. y. pataisos namuose, tačiau jis vis dar yra laikomas tardymo izoliatoriaus sąlygomis, o tai prilyginama kalėjimo režimui. Kalėjimo režimo bausmės atlikimo sąlygos yra nepalyginamai sunkesnės ir griežtesnės nei pareiškėjui nuosprendžiu paskirtos pataisos namų sąlygos. Kalėjimų departamentas, priimdamas nutarimą, pažeidė apkaltinamojo teismo nuosprendžio ir kitų teisės aktų normas.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad BVK 69 straipsnis numato nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką; šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, kuris ir nustato nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.4 punkte numatyta nuteistųjų perkėlimo tvarka ir nurodyta, kad į Kauno NTI-PN perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Pareiškėjas yra buvęs pareigūnas ir dėl išvardintų nuostatų buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN. Įvertinus visas aplinkybes, buvo priimtas nutarimas, kuris, atsakovo nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas ir neturėtų būti naikinamas vien todėl, kad netenkina pareiškėjo. Nė vienas teisės aktas nenumato nuteistajam galimybės pasirinkti įstaigos, kurioje jis norėtų tęsti tolesnį bausmės atlikimą. Teisės aktuose nustatyta, jog Kauno NTI-PN veiklos tikslas yra vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose ar atvirojoje kolonijoje. Todėl pareiškėjui Kauno NTI-PN yra užtikrinamos pataisos namų sąlygos ir jis tolesnį bausmės atlikimo laiką gali tęsti dabartinėje įstaigoje. Kalėjimų departamentas neturi duomenų, kad pareiškėjui būtų taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos, nes dėl šios aplinkybės jis nesikreipė į Kalėjimų departamentą, o atskirai informacija apie kiekvieną nuteistąjį nėra kaupiama.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento nutarimu, kuriuo nutarta perkelti jį iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN tęsti bausmės atlikimo, tačiau toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbus, nes darbų metu nėra galimybės užtikrinti pareiškėjo laikymo sąlygų, numatytų BVK 70 straipsnio 3 dalyje. Kauno NTI-PN gali užtikrinti pareiškėjo tolesnės bausmės atlikimą nustatyto režimo sąlygomis. Šiuo atveju nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. NN-1374.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra buvęs (duomenys neskelbtini) pareigūnas. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Šis sprendimas priimtas, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3.2 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam nebus užtikrintos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje.

7. Teismas aptarė BVK 69 straipsnio 1, 5 dalių, 70 straipsnio 3 dalies, Tvarkos aprašo 3.2, 5, 12 punktų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų nuostatų (toliau – Kauno NTI-PN nuostatai) 1, 7 punktų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo 1.4 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad, nors pastarojo teisės akto 1.4 punkto redakcija įsigaliojo tik 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. po skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 5 d.), tačiau tiek iš šio akto, tiek ir iš skundžiamo Nutarimo metu jau galiojusių Kauno NTI-PN nuostatų akivaizdu, jog Kauno NTI-PN yra pritaikyta įstaiga atlikti laisvės atėmimo bausmę suaugusiems asmenims, kuriems teismo nuosprendžiu bausmė yra paskirta atlikti pataisos namuose, užtikrinant BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus.

8. Teismas konstatavo, kad Nutarimą priėmė Kalėjimų departamento direktorius, t. y. teisės aktais įgaliotas subjektas tokį sprendimą priimti; taip pat direktorius, naudodamasis savo diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų pareiškėjui nėra galimybės užtikrinti laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje, visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą perkelti pareiškėją, kuris yra buvęs valstybės pareigūnas (tarnautojas), į Kauno NTI-PN tęsti bausmės atlikimą.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl BVK 77 ir 81 straipsnių nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, pažymėdamas, jog minėtos BVK straipsnių nuostatos neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d., t. y. dar iki skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 5 d.).

10. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jokie teisės aktai nenumato, jog nuteistieji asmenys (šiuo atveju pareiškėjas) gali atlikti laisvės atėmimo bausmę tardymo izoliatoriuje teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog Kauno NTI-PN pagal teisės aktų reikalavimus yra tinkama (galima) įstaiga atlikti suaugusiems nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis. Todėl vien pats faktas savaime, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN tęsti bausmės atlikimą, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

11. Teismas pažymėjo, kad, jeigu Kauno NTI-PN neužtikrina pareiškėjui teismo nuosprendžiu nustatytų bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygų, tai pareiškėjas turi teisę su skundu kreiptis į įstaigos administraciją. Gavus neigiamą atsakymą, pareiškėjas tokį sprendimą turi teisę apskųsti Kalėjimų departamentui, o pastarojo netenkinantį sprendimą – administraciniam teismui. Tuo tarpu į šios bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka pareiškėjo nurodomos konkrečios galbūt netinkamos bausmės atlikimo sąlygos, t. y. jam taikomas bausmės atlikimo režimas tardymo izoliatoriaus sąlygomis vietoje pataisos namų sąlygų. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kauno NTI-PN iš esmės yra tinkama įstaiga tęsti pareiškėjui bausmės atlikimą pataisos namų sąlygomis, tačiau, ar ši įstaiga realiai užtikrina pareiškėjui atitinkamas bausmės atlikimo sąlygas, yra ne šios, o kitos bylos dalykas.

12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Nutarimą yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl jis irgi atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, visas pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas prašo iš Kauno NTI-PN, Kalėjimų departamento išreikalauti visus pareiškėjo skundus, kurie buvo rašyti dėl Kauno NTI-PN pažeidimų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisės aktais ir teismų praktika bei teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai įvertino BVK 69 straipsnio nuostatas. Iš šio straipsnio 1 dalies matyti, jog nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą galima perkelti tik esant šioms būtinoms sąlygoms: jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti socialinę reabilitaciją; užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Kalėjimų departamento direktoriaus Nutarime nurodyta priežastis nepatenka į BVK 69 straipsnio 1 dalies apibrėžimą, dėl kurio būtų galima perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1317-662/2020, kurioje suformuota praktika dėl BVK 69 straipsnio, Kalėjimo departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-321 „Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas“ tvarkos taikymo ir mano, kad šia byla privaloma vadovautis.

14.2. Nors apkaltinamuoju nuosprendžiu jis nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bet yra kalinamas tardymo izoliatoriuje. Tai, kad jis yra kalinamas tardymo izoliatoriuje, patvirtinta byloje pateiktais duomenimis bei yra konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1501-983/2020 (3 lapas, 2 pastraipa). Be to, Kauno NTI-PN 2020 m. gegužės 12 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. I1-4581-279/2020 pripažino, kad pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais (buvusiais valstybės tarnautojais) yra laikomas Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje.

14.3. Nesutinka su teismo pozicija, kad neva pareiškėjui Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje užtikrinamos pataisos namų kalinimo sąlygos. Pareiškėjas pažymi, kad, nors jam ir yra užtikrinamos BVK 74 straipsnyje numatytos teisės, tačiau Kauno NTI-PN nėra užtikrinamos pačios esminės gyvenimo sąlygos, kurios reglamentuotos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas yra kalinamas kameroje, o ne gyvenamajame kambaryje. Jam nėra įrengtas atskiras sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems, šie įrenginiai įrengti jo kameroje ir nėra tinkamai aptverti nuo likusio kameros ploto. Turi būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui), tuo tarpu Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje yra įrengta tik drabužių džiovykla ir tai visam tardymo izoliatoriui. Taip pat iš jo yra atimta galimybė tinkamai naudotis laisvalaikio kambariu, jis net nėra tinkamai įrengtas (aprūpintas baldais) kaip tai numato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245, maisto laikymo patalpa (virtuvėlė) irgi nėra tinkamai įrengta (aprūpinta baldais). Šios skirtingos patalpos įrengtos vienoje patalpoje, t. y. Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriaus 6 skyriaus 613 kameroje, kas iš esmės prieštarauja bet kokioms higienos normoms. Akivaizdu, jog tokiu būdu yra pažeidžiami Įsakymo 5.8, 5.10, 5.11 punktai. Be to, Kauno NTI-PN tardymo izoliatoriuje jam nėra užtikrinami tinkami pasivaikščiojimai. Pasivaikščioti jis turi pasivaikščiojimo teritorijoje, o ne pasivaikščiojimo kiemelyje.

14.4. Nesutinka su teismo vertinimu, kad jis neva nesikreipė su skundais į Kauno NTI-PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Tokiam teiginiui paneigti pareiškėjas prašo iš Kauno NTI-PN, Kalėjimų departamento išreikalauti visus jo skundus, kurie buvo rašyti dėl Kauno NTI-PN pažeidimų laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios, iš kurių matytųsi, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis net buvo priverstas griebtis kraštutinių priemonių, t. y. buvo priverstas skelbti neterminuotą bado streiką, tačiau teismas šių duomenų neišreikalavo.

14.5. Pareiškėjo manymu, teismas iškreipė teisės aktus, teismų praktiką taip, kad atsakovui jie būtų palankesni. Visa tai rodo teismo šališkumą.

15. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus, kuriame papildomai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. išnagrinėjo analogišką šiai bylai administracinę bylą Nr. TA-1196-662/2021.

16. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas, nes teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė įstatymus, nesudaro pagrindo jį panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti naikintinas. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis jis priėmė ginčijamąjį sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo skundo teiginių nepasisako. Papildomai pažymi, kad Kauno NTI-PN asmenys iki 24 m. ir vyresni visiškai nekontaktuoja, nes yra laikomi atskirose patalpose, skirtinguose aukštuose, turi skirtingas dienotvarkes. Po planuojamo Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kauno NTI-PN sujungimo asmenys iki 24 m. ir vyresni, taip pat bausmę atliks vienoje įstaigoje, tačiau, kaip ir dabar, jokio kontakto skirtingos amžiaus grupės tarpusavyje neturės.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, dėl kurių būtų galima abejoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, į visus pareiškėjo (apelianto) argumentus buvo motyvuotai pasisakyta skundžiamu teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo naikinti šį sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-1317-662/2020, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra analogiška šiai nagrinėjamai bylai, nes nurodytoje byloje buvo sprendžiamas nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą teisėtumo klausimas visiškai kitu perkėlimo pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. NN-1374 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nedelsiant užtikrinti pareiškėjui tinkamas, teismo nuosprendyje nustatytas, įstatymais reglamentuotas, pataisos namų bausmės atlikimo sąlygas.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Kauno NTI-PN pagal teisės aktų reikalavimus yra tinkama (galima) įstaiga atlikti suaugusiems nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis, o pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo Nutarimą yra nepagrįstas. Teismo vertinimu, tai, ar ši įstaiga realiai užtikrina pareiškėjui atitinkamas bausmės atlikimo sąlygas, yra ne šios, o kitos bylos dalykas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, buvo šališkas, nesivadovavo suformuota teismų praktika, netinkamai aiškino BVK 69 straipsnio nuostatas.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teismas vadovavosi ir iškreipė teisės aktus taip, kad atsakovui jie būtų palankesni, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

22. Pareiškėjo byloje ginčijamas Nutarimas priimtas, vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Tvarkos aprašo 3.2 punktu, atsižvelgiant į tai, kad dėl Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam (pareiškėjui) nebus užtikrintos laikymo sąlygos, numatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje

23. BVK 69 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

24. Pagal Tvarkos aprašo 3.2 punktą, nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.

25. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo yra numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2748-662/2020; 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-456-756/2017; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

26. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal BVK 69 straipsnio 5 dalies nuostatas teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, taip pat dėl to, jog pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, todėl, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, jis (pareiškėjas) turėjo būti laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Kalėjimų departamentas ginčijamu Nutarimu turėjo teisę ir pagrindą perkelti pareiškėją į kitą įstaigą, iš esmės nenagrinėjo ir nenustatė, ar Nutarimu pagrįstai taikytos BVK 69 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 3.2 punkto nuostatos. Nutarimu pareiškėjo perkėlimas buvo grindžiamas gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbais, dėl kurių pareiškėjui nebus užtikrintos laikymo sąlygos, tačiau šios aplinkybės nėra susietos su minėtų teisės aktų normomis, be to, byloje nepateikti įrodymai, susiję su atsakovo atstovo nurodyta aplinkybe, dėl kurios pareiškėją buvo būtina perkelti į Kauno NTI-PN iš Vilniaus PN.

27. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas skunde kėlė klausimą dėl jam, kaip nuteisto kalėti pataisos įstaigos rėžimo sąlygomis, po perkėlimo į Kauno NTI-PN neužtikrintų pataisos namų kalinimo sąlygų ir laikymo tardymo izoliatoriaus sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas tyrimo šiuo aspektu neatliko. Be to, byloje yra priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą nedelsiant užtikrinti pareiškėjui tinkamas, teismo nuosprendyje nustatytas, įstatymais reglamentuotas, pataisos namų bausmės atlikimo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos Kauno NTI-PN yra ne šios, o kitos bylos dalykas.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su tuo, kad Kauno NTI-PN pareiškėjui neužtikrinamos pataisos namų kalinimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo, kuris yra nuteistas kalėti pataisos įstaigos režimo sąlygomis, argumentus, kad jam neužtikrinamos tokios sąlygos po perkėlimo į Kauno NTI-PN, nevertino sąlygų, kuriomis yra kalinamas pareiškėjas Kauno NTI-PN, ir nenustatė, ar šios sąlygos atitinka pataisos namų kalinimo sąlygas. Kaip jau minėta, pareiškėjas byloje teigia, kad buvo laikomas ne pataisos namuose, o tardymo izoliatoriuje, kuriame sąlygos iš esmės atitinka kalėjimo režimo (kamerų) sąlygas.

29. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su Nutarimo priėmimu ir pareiškėjo kalinimo sąlygomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

32. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo nesprendžiamas, pareiškėjui išaiškintina, kad šį prašymą jis gali pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė