2017-10-18 Nr. AB-18841-3-61-3-01939-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-897-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01939-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AS Baltic Ticket Holdings atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AS Baltic Ticket Holdings skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AS Baltic Ticket Holdings (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba, atsakovas) 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 1S-44(2017) „Dėl koncentracijos priežiūros procedūros taikymo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos iniciatyva AS Baltic Ticket Holdings įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ akcijų“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus.

Pareiškėjas skunde, 2017 m. rugsėjo 6 d. prašyme ir 2017 m. rugsėjo 19 d. paaiškinimuose taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą.

Taryba 2017 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui nuomonę – netenkinti – pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė turėtų būti taikoma, nes pareiškėjas patyrė išlaidas, susijusias su teisinėmis bei vertimo paslaugomis, bei pateikė pranešimą apie koncentraciją, nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo, kadangi šios aplinkybės jau įvyko. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitų duomenų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam kiltų itin didelė žala. Pažymėjo, kad tenkinus pareiškėjo skundą, jo patirta žala galėtų būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Manė, kad pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumas prima facie nėra įrodytas. Pažymėjo, kad Nutarime nurodyta, jog pareiškėjo susijusių ūkio subjektų grupės rinkos dalis po koncentracijos galėjo padidėti 30–40 %, t. y. nuo 10–20 % iki 50–60 %. Teigė, kad Nutarime Taryba pagrindė, jog po koncentracijos galėjo būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis. Nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas būtų neproporcingas ir pažeistų viešąjį interesą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo AS Baltic Ticket Holdings prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas atsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, kad dėl skundžiamo Nutarimo galiojimo pareiškėjo patiriama žala pasireikštų 5 900 Eur užmokesčiu Tarnybai už koncentracijos nagrinėjimą, 438,30 Eur suma už vertimo paslaugas ir 2 010,81 Eur suma už teisines paslaugas. Pažymėjo, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nurodė, kad vertinant, ar galimai kilsiančią žalą nagrinėjamu atveju būtų galima pripažinti sunkiai atitaisoma didele žala, turi būti įvertintas ne tik galimos žalos dydis, tačiau ir neigiamų pasekmių pareiškėjo vykdomai veiklai mastas. Teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo argumentais, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jis galimai patirs tam tikrus nuostolius. Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas teismui iš esmės nepateikė duomenų, kurių pagrindų būtų galima vienareikšmiškai spręsti, jog, nesustabdžius skundžiamo Nutarimo 1 ir 2 punkto galiojimo, pareiškėjo patiriami nuostoliai būtų tokie intensyvūs ir galėtų padaryti pareiškėjai neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo patiriamus nuostolius vertinti kaip neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar jau patyrė nuostolius, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnio nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašyme taip pat teigė, kad skunde pateikti argumentai pagrindė reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė aplinkybėmis, kurios yra susijusios su Tarnybos diskrecijos teise savo iniciatyva pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą. Šiuo atžvilgiu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl Nutarimo motyvų nepagrįstumo, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, vertintini kaip pareiškėjo pozicija teisminiame ginče, tačiau ne prima facie įrodymais dėl Nutarimo neteisėtumo. Pareiškėjas skunde iš esmės nepagrindė savo reikalavimų pagrįstumo tuo atžvilgiu, jog Tarnyba padarė aiškią klaidą, akivaizdžiai piktnaudžiavo įgaliojimais ar peržengė diskrecijos ribas. Be to, teismo vertinimu, šiuo atveju įvertinus tiek viešąjį interesą, tiek pareiškėjo privatų interesą, laikytina, jog, šiuo atveju sustabdžius skundžiamo Nutarimo galiojimą, didesnė žala galėtų būtų padaryta viešajam vartotojų interesui. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas AS Baltic Ticket Holdings atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punkto galiojimą iki teismo sprendimo pagrindinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nesustabdžius Nutarimo galiojimo būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, materializuotųsi LVAT patvirtintos neigiamos pasekmės pareiškėjui ir tolimesnis šios bylos nagrinėjimas nebetektų prasmės. LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-652-556/2017 buvo konstatuota, kad Nutarimu pareiškėjui sukeliamos neigiamos pasekmės, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas neturėtų būti sprendžiamas, atsižvelgiant į tai, ar Nutarimu kyla neatitaisoma žala.

Pažymi, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytus terminus, Taryba pareiškėjo pateiktą pranešimą apie koncentraciją, kurį pateikti ji buvo įpareigota skundžiamu Nutarimu, gali išnagrinėti ir užbaigti skundžiamą procedūrą per ateinančius 2–4 mėnesius. Todėl, įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo užimtumą bei ABTĮ nustatytus procesinius terminus, yra visiškai realu, kad Nutarimu pradėta procedūra gali būti užbaigta anksčiau nei teisme bus pradėtas spręsti Nutarimo pagrįstumo klausimas ir gali nebelikti jokios prasmės toliau teisme spręsti bylą dėl Nutarimo pagrįstumo.

2. Iš skundžiamo Nutarimo kylantys nuostoliai yra intensyvūs ir, nesustabdžius Nutarimo galiojimo, realiai gali virsti neatitaisoma didele žala pareiškėjui. Teismas, spręsdamas dėl žalos pareiškėjui, nesigilino į bylos faktines aplinkybes, neatskyrė nagrinėjamos bylos specifikos, dėl ko, priimta pozicija yra nepagrįsta bei prieštaraujanti tiek pačiai reikalavimo užtikrinimo priemonių esmei, tiek Konstitucijai bei konstitucinei jurisprudencijai. Pareiškėjo atžvilgiu atsakovas vienašališkai inicijavo koncentracijos nagrinėjimo procedūrą, kurios metu buvo sukurta nauja pareiga pateikti atsakovui pranešimą apie koncentraciją ir patirti su tuo susijusias išlaidas, įskaitant 5 900 Eur mokestį atsakovui už tokios procedūros atlikimą.

Nurodo, kad priešingai nei nusprendė teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, visos su Nutarimo įgyvendinimu pareiškėjo patiriamos išlaidos yra reikšmingos ir jos pareiškėjui nekiltų, jei prieš inicijuodamas koncentracijos nagrinėjimo procedūrą, atsakovas būtų atlikęs tokį vertinimą, kurio reikalauja įstatymas, t.y. inicijuoti procedūrą tik tada, jeigu „yra tikėtina“, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija.

Teigia, kad nuostoliai ir neatitaisoma žala pareiškėjui galėtų kilti dėl to, kad koncentracijos procedūros metu atsakovas gali priimti sprendimą (i) duoti leidimą koncentracijai (nors koncentracija teisėtai įgyvendinta prieš metus) arba (ii) uždrausti įgyvendinti koncentraciją ir įpareigoti pareiškėją pašalinti konkurencijos problemas, pavyzdžiui, parduodant verslą. Mano, kad visais atvejais pareiškėjui kiltų neatitaisomos neigiamos pasekmės, jei Nutarimo galiojimas nebūtų sustabdytas. Pirmu atveju, tolimesnis bylos nagrinėjimas teisme būtų betikslis ir pareiškėjas nebeturėtų jokios galimybės reikalauti patirtų nuostolių kompensavimo dėl nepagrįstai inicijuotos ir užbaigtos koncentracijų procedūros. Antru atveju, pareiškėjas būtų įpareigotas imtis veiksmų, šalinant konkurencijos problemas, ir tokio įpareigojimo įgyvendinimas nebegalėtų būti atitaisomas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą.

Pasak pareiškėjo, aukščiau įvardintos aplinkybės įrodo ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytą „neatitaisomos didelės žalos“ sąlygą, todėl priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra pagrįstas.

3. Nesutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepateikė prima facie įrodymų dėl Nutarimo neteisėtumo.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad atsakovas, priimdamas individualų aktą, kuriuo yra kvestionuojama konstitucinė pareiškėjo teisė į nuosavybę, turėjo ir galėjo per 12 mėnesių terminą įvertinti, kad nėra jokio pagrindo inicijuoti koncentracijos kontrolės procedūrą ir nustatyti pareiškėjui įpareigojimus, kurie sukelia didelius ir neatitaisomus nuostolius. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė prima facie įrodymų dėl Nutarimo neteisėtumo.

4. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę nekiltų jokios žalos viešajam interesui, tačiau priešingai, tokiu būdu būtų apginta pareiškėjo konstitucinė teisė į nuosavybę.

Nurodo, kad beveik metus trukęs atsakovo neveikimas, de facto įrodo, kad nėra jokio poreikio operatyviai nagrinėti koncentraciją. Be to, atsakovas nėra gavęs jokių skundų dėl pareiškėjo įgyvendintos koncentracijos, ir tai įrodo, kad visuomenė nėra suinteresuota šia koncentracija. Pareiškėjas viešai prieinamoje informacijoje nerado nė vieno neigiamo komentaro ar pasipiktinimo apie tai, kad įgyvendinus koncentracija bus monopolizuota rinka, apie tai, kad ta koncentracija galėtų daryti kokią nors žalą visuomenei.

Pareiškėjas pažymi, kad koncentracija yra įgyvendinta teisėto sandorio pagrindu ir pareiškėjas įgyvendina Konstitucijos 23 straipsnyje saugomą teisę į nuosavybę. Dėl to, teisės į nuosavybę ribojimas be jokio aiškaus pagrindo pažeistų ne tik Konstitucijos ginamą nuosavybės institutą, tačiau prieštarautų ir viešajam interesui turėti žmogaus teises ir laisves ginančią sistemą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Konkurencijos taryba nesutinka su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir pateikia savo nuomonę, iš esmės analogišką nuomonei, išdėstytai dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateikto pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo AS Baltic Ticket Holdings prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Konkurencijos tarybos 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 1S-44(2017) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal ABTĮ70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ70 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS‑900‑662/2016).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdytas Konkurencijos tarybos 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 1S-44(2017) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimas. Minėto Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktu buvo nutarta taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą Konkurencijos tarybos iniciatyva AS Baltic Ticket Holdings įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas akcijų“, 2 punktu AS Baltic Ticket Holdings buvo įpareigota ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie koncentraciją, įsigijus 100 proc. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas akcijų“.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatkreipė dėmesio į bylos specifiką, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl neatitaisomos žalos kilimo pareiškėjui, dėl prima facie įrodymų dėl Nutarimo neteisėtumo nebuvimo, ir nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, galiojantį teisinį reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus, skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį bei jos motyvus, konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nesutikimo argumentais dėl pareiškėjo teiginių, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, be to, ginčijamas sprendimas prima facie(iš pirmo žvilgsnio) yra neteisėtas.

Pareiškėjas atskirajame skunde, norėdamas pagrįsti savo teiginius, kad dėl Nutarimo priėmimo kylantys nuostoliai yra intensyvūs ir, nesustabdžius Nutarimo galiojimo, realiai gali virsti neatitaisoma didele žala pareiškėjui, iš esmės dėsto aplinkybes, susijusias su koncentracijos procedūros inicijavimo Konkurencijos tarybos iniciatyva nepagrįstumu. Žalos ir nuostolių atsiradimą sieja su tuo, koks bus priimtas Konkurencijos tarybos sprendimas, užbaigus procedūrą, t. y. davus leidimą koncentracijai arba uždraudus įgyvendinti koncentraciją ir įpareigojus pareiškėją pašalinti konkurencijos problemas. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų įpareigotas imtis veiksmų, šalinant konkurencijos problemas, tokio įpareigojimo įgyvendinimas nebegalėtų būti atitaisomas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam atsakovas nuolat grasina ekonominėmis sankcijomis, kas kenkia jo įprastinei veiklai.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šios aplinkybės neįrodo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad nesustabdžius Nutarimo galiojimo, būtų pažeista jo teisė į teisminę gynybą, materializuotųsi LVAT patvirtintos neigiamos pasekmės pareiškėjui ir tolimesnis šios bylos nagrinėjimas nebetektų prasmės. Pirmiausia pastebėtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-652-556/2017 nekonstatavo, kad pareiškėjui Nutarimas sukelia neigiamas teisines pasekmes. Teismas konstatavo, jog skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas nutarimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, o teisę į teisminę gynybą pareiškėjas galės realizuoti, nepriklausomai nuo to ar Nutarimo galiojimas būtų sustabdytas.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš esmės susiję su paties Nutarimo neteisėtumu, tačiau nagrinėjamu atveju jie, negali būti vertintini kaip prima facie įrodymai dėl Nutarimo neteisėtumo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jog sustabdžius skundžiamo Nutarimo galiojimą, didesnė žala galėtų būtų padaryta viešajam vartotojų interesui, nurodydamas, kad žala viešajam interesui iš viso nekyla.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Konkurencijos tarybos Nutarimo turinį, ir atsižvelgdamas į Nutarime nurodytas aplinkybes, jog yra tikėtina, kad dėl koncentracijos įgyvendinimo buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija bilietų platinimo Lietuvos rinkoje, pažymi, kad dėl laikino Nutarimo galiojimo sustabdymo užsitęstų pati koncentracijos priežiūros procedūra (Konkurencijos įstatymo 11, 13 straipsnis), kas neabejotinai turėtų įtakos, o nustačius, kad atsirado neigiamos pasekmės konkurencijai, ir padarytų žalą tiek koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų, tiek su Nutarime tirtomis rinkomis susijusių trečiųjų asmenų interesams, tiek ir viešajam interesui saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Atsižvelgusi į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinusi jo pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir to, jog būtent dabartinėje situacijoje nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje dar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, susijusi su ginčijamo sprendimo galiojimo laikinu nesustabdymu, ir kad būtent laikinas sprendimo galiojimo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo AS „Baltic Ticket Holdings“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas