2017-07-11 Nr. AB-13675-3-61-3-04354-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4287-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04354-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 10.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal J. L. A. (J. L. A.) ir S. C. G. (S. C. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. L. A. ir S. C. G. (toliau – ir pareiškėjas, pareiškėjai) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. spalio 7 d. sprendimus Nr. (15/3–4)8P–128 ir Nr. (15/3–4)8P–129 (toliau – ir 2016 m. spalio 7 d. sprendimai Nr. 128 ir 129) ir įpareigoti atsakovą priimti naujus sprendimus.

Pareiškėjai nurodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jiems turėtų būti suteikta pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 27 straipsnį, kadangi pareiškėjų mama yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pagal Pilietybės įstatymą ir Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintą Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 75.1 punktą, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad jie nėra kitos šalies piliečiai. Pareiškėjas J. L. A. yra (duomenys neskelbtini), o S. C. G. – (duomenys neskelbtini) piliečiai. Šių valstybių teisė nesuteikia teisės atsisakyti turimos pilietybės, todėl Departamentui buvo pateiktas notarine tvarka patvirtintas dokumentas, kad pareiškėjai atsisako turimų kitų šalių pilietybių. Paaiškino, kad Departamentas pareiškėjų prašymus tenkinti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad sprendžiant dėl pilietybės suteikimo pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, tokie dokumentai nėra tinkami. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas pažeidė lygiateisiškumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kadangi, neturėdami galimybės atsisakyti kitų šalių pilietybių, jie negalėjo įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Tokie dokumentai buvo tinkami, kai sprendžiama dėl pilietybės atkūrimo ir jos suteikimo supaprastinta tvarka. Nurodė, kad Pilietybės įstatymo 27 ir 37 straipsnio nuostatos, nereglamentuojančios atvejų, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų, yra teisės spraga, kuri šalintina taikant įstatymo analogiją, t. y. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir 39 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Atkreipė dėmesį, kad ginčijami Departamento sprendimai pažeidė pareiškėjų teises, todėl yra neteisėti ir naikintini.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 45–48) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų prašymai buvo išnagrinėti vadovaujantis imperatyviomis Pilietybės įstatymo normomis ir atsižvelgiant į Apraše nustatytus reikalavimus. Suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, Departamentui turėjo būti pateikti įrodymai, kad pareiškėjai neturi kitos šalies pilietybės. Nei Pilietybės įstatymas, nei Aprašas nenustato, kad tokiu atveju Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikta remiantis notarine tvarka patvirtintu dokumentu, kad pareiškėjai atsisako turimų kitų šalių pilietybių. Nurodė, kad Pilietybės įstatymo 38–39 straipsnių nustatytos išimtys, taikomos tik nagrinėjant prašymus dėl pilietybės atkūrimo ar suteikimo supaprastinta tvarka. Pažymėjo, kad šios išimtys netaikomos nagrinėjant prašymus kitais pilietybės įgijimo atvejais, todėl nelaikytina teisės spraga, o įstatymo leidėjo valia nustatyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo tvarką ir sąlygas pagal kiekvieno pilietybės įgijimo pagrindo specifiką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 1–4) pareiškėjų J. L. A. ir S. C. G. skundą tenkino. Panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. spalio 7 d. sprendimus Nr. (15/3–4)8P–128 ir Nr. (15/3–4)8P–129, taip pat įpareigojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo išnagrinėti iš naujo.

Teismas vadovavosi Pilietybės įstatymo 13 straipsniu, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama: 1) gimstant; 2) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka; 3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka; 4) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka; 5) grąžinus Lietuvos Respublikos pilietybę; 6) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais. Kiekvienas iš šių Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindų yra detaliai reglamentuotas Pilietybės įstatymo 14–21 straipsniuose.

Teismas nurodė, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 2–5 punktuose nustatytais pagrindais pateikimo tvarka ir privalomi pateikti dokumentai reglamentuojama Pilietybės įstatymo VII skyriaus 37–42 straipsniais.

Teismas papildomai nurodė, kad Pilietybės įstatymo 27 straipsnis taikytinas nagrinėjamoje byloje ir pagal šį straipsnį nustatė, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja arba atkuria vienas iš vaiko tėvų ar abu tėvai, vaikas iki 14 metų taip pat įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų vaikas nuo 14 iki 18 metų Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja tik jo sutikimu, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnio pateikimo tvarka Pilietybės įstatymo VII skyriuje nėra nustatyta. Aprašo 75 punkte nustatyta, kad vaikų, nesukakusių 18 metų, atstovai dėl Pilietybės įstatymo 27 straipsnyje nurodyto vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo paduoda prašymą dėl vaiko pilietybės įgijimo ir prideda šiuos dokumentus: dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas nėra kitos valstybės pilietis; vaiko nuo 14 iki 18 metų rašytinį sutikimą įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjų motina V. G. nuo 2010 m. vasario 26 d. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, kaip asmuo ją turėjęs iki 1940 m. birželio 15 d., todėl jos nepilnamečiai vaikai turi galimybę pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį taip pat įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau netenkina kitos būtinos sąlygos, nes yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiai. Taip pat nustatė, nors dėl to ginčo byloje nėra, kad nei pagal (duomenys neskelbtini), nei pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, reglamentuojančius pilietybės klausimus, bei Konstitucines nuostatas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūra nėra nustatyta, t. y. net ir įgiję kitos valstybės pilietybę arba pareiškę tokį norą, pareiškėjai ir toliau liktų atitinkamai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) piliečiais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai norėjo įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 27 straipsnio nustatytu pagrindu, tačiau negalėjo to padaryti, kadangi yra kitų šalių piliečiai ir pagal tų šalių teisę turimos pilietybės atsisakyti negalėjo.

Teismas minėjo ankščiau, kad Pilietybės įstatymas nereglamentuoja prašymų pagal šio įstatymo 27 straipsnio pateikimo tvarkos, o Aprašo 75.1 punkte nustatyta, kad turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad vaikai nėra kitos valstybės piliečiai. Atvejai, kuomet vaikai turi kitų valstybių pilietybę ir pagal tų valstybių teisę, negali jos atsisakyti, Apraše nereglamentuoti.

Pažymėjo, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punktas ir 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir 3 dalies 4 punktas reglamentuoja atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietybė yra atkuriama arba įgyjama supaprastinta tvarka, kai nustatyta, kad tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės.

Teismas pabrėžė, kad tiek įgyjant Lietuvos Respublikos pilietybę ją atkuriant (Pilietybės įstatymo 9 str.), tiek supaprastinta tvarka (Pilietybės įstatymo 10 str.), tiek ir, kai vienas iš tėvų arba abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai (Pilietybės įstatymo 27 str.), asmuo, siekiantis įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, turi atitikti būtinąją sąlygą – neturėti kitos valstybės pilietybės. Be to, visais šiais atvejais Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama dėl Lietuvos Respublikos pilietybę, siekiančių įgyti asmenų (jų pirmtakų) lietuviškos kilmės, anksčiau turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės ar dėl tėvų (vieno iš tėvų) turimos Lietuvos Respublikos pilietybės. Teismas darė išvadą, kad visais šiais atvejais Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama dėl asmenų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl šie institutai iš esmės nėra tiek skirtingi, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 39 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 3 dalies 4 punkto nuostatos, turėtų būti vertinamos kaip specialiosios teisės normos.

Teismas konstatavo, kad atvejo, kuomet Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių tėvų (vieno iš jų) vaikai, dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės ir dėl to negali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės, nesureglamentavimas laikytinas įstatymo spraga, kuri šalintina taikant įstatymo analogiją.

Teismo vertinimu, netaikius įstatymo analogijos būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kadangi vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turintys valstybės, kurios teisėje nustatyta pilietybės atsisakymo galimybė, gautų Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį. Priešingai, vaikams, ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, negalintiems atsisakyti jau turimos kitos valstybės pilietybės, tokia teisė būtų paneigta.

Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pakartotinai priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo atsisakymo patenkinti ankstesnį prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas paduodamas kitu šiame įstatyme nustatytu Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindu arba pateikiami nauji dokumentai, patvirtinantys ankstesnio prašymo pagrįstumą.

Teismo nurodytos nuostatos patvirtino, kad pareiškėjai 2016 m. balandžio 7 d. turėjo teisę pakarotinai kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, nes nuo Departamento 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti ankstesnius jų prašymus, praėjo daugiau nei vieneri metai.

III. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu (II t., b. l. 7–10) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas spendime neteisingai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turinčių tėvų (vieno iš jų) vaikai, dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, negali atsisakyti kitos valstybės pilietybės ir dėl to negali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės, nesureglamentavimas laikytinas įstatymo spraga, kuri šalintina taikant įstatymo analogiją. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Departamento vertinimu, atvejai ir sąlygos, kada vaikas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę jo tėvams ar vienam iš tėvų įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę, yra aiškiai reglamentuoti Pilietybės įstatymo 27 straipsnyje, todėl negali būti laikoma, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio šiuos santykius. Atkreipia dėmesį, kad pagal kiekvieną atskirą Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, suteikimo, atkūrimo pagrindą, Pilietybės įstatyme šiems klausimams spręsti yra įtvirtintos skirtingos sąlygos ir tvarka. Pavyzdžiui, prašymų dėl Lietuvos Respublikos atkūrimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuota Pilietybės įstatymo 38 straipsnyje, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka - Pilietybės įstatymo 39 straipsnyje, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka – Pilietybės įstatymo 40 straipsnyje, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka – Pilietybės įstatymo 41 straipsnyje, prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo – Pilietybės įstatymo 42 straipsnyje.

Pažymi, kad išimtinė sąlyga, pagal kurią asmuo, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, pateikia notaro patvirtintą pareiškimą, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, yra nustatyta tik Pilietybės įstatymo 38 ir 39 straipsniuose. Nurodo, kad Pilietybės įstatyme yra įtvirtinti keli Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindai, o išimtinė sąlyga yra taikoma tik nagrinėjant prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir suteikimo supaprastinta tvarka (tokių išlygų nėra nustatyta Pilietybės įstatymo 40–42 ar kituose straipsniuose). Pareiškėjų atveju įstatyme nėra įtvirtinta, kad vaikas, kurio vienas iš tėvų ar abu tėvai įgyja arba atkuria Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Priešingai, ginčui aktualiame Pilietybės įstatymo 27 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis Pilietybės įstatymo 38 ar 39 straipsnių nuostatomis, kadangi šiuose straipsniuose yra įtvirtintas prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir suteikimo supaprastinta tvarka nagrinėjimas, o pareiškėjai kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, kuriame nėra nustatyta jokių išimtinių sąlygų.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 22–27) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjai paaiškina, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog įstatymo analogija taikant Pilietybės įstatymo 27 straipsnį negalima. Pažymi, kad teismas aiškindamas sąlygos „jei nėra kitos valstybės pilietis“ turinį pasitelkė tame pačiame Pilietybės įstatyme (38–39 straipsniuose) apibrėžtą šios sąlygos patikslinimą. Šis patikslinimas teikia atsakymą į situacijas, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Situacijos dėl turėjimo pilietybės valstybės, kurioje nenumatyta pilietybės atsisakymo procedūra ar ši procedūra neatitinka protingumo kriterijų, nesureglamentavimas įgyjant pilietybę Pilietybės įstatymo 27 straipsnio pagrindu, patvirtina įstatymo analogijos taikymo galimybę. Esant Pilietybės įstatymo 27 straipsnio, 38–39 straipsnių institutų panašumui (asmenų, siekiančių įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, ryšiui su Lietuvos Respublika) Pilietybės įstatymo 38–39 straipsniais, nelaikytini specialiomis teisės normomis, todėl įstatymo analogijos taikymas yra teisėtas. Atkreipia dėmesį, jog Pilietybės įstatymo 40 –42 straipsniai apskritai nėra aktualūs pareiškėjams, šie pilietybės įgijimo pagrindai nėra ginčo objektu, todėl jų turinio aiškinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjams aktualus tik Pilietybės įstatymo 27 straipsnio aiškinimas.

Nurodo, kad asmenų lygiateisiškumo principas yra konstitucinis principas, reiškiantis žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtinantis formalią visų asmenų lygybę, įpareigojantis vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžiantis iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. spalio 7 d. sprendimais Nr. 128 ir 129 nusprendė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, kuris apibrėžia vaiko pilietybės iki 14 metų ir nuo 14 iki 18 metų įgijimą, kai jo tėvai ar vienas iš tėvų įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

Tikrinamoje administracinėje byloje V. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir dėl to ginčo nėra.

Jos vaikų – abiejų pareiškėjų amžius 2016 m. spalio 7 d. (skundžiamų sprendimų priėmimo dienai) nesiekė 18 metų. Vadinasi, Pilietybės įstatymo 27 straipsnis taikytas pagrįstai. Pabrėžtina, kad iš principo dėl faktinių aplinkybių jokio ginčo tarp šalių nėra. Kyla tik teisės aiškinimo klausimas, t. y., ar šiuo atveju Pilietybės įstatymo analogija buvo taikyta pagrįstai, nes įstatymų leidėjas neaptarė situacijos, kaip turi būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas asmenų iki 18 metų, kai pagal kitos valstybės teisę turimos pilietybės atsisakymas yra negalimas.

Pilietybės įstatymo VII skyriuje apibrėžtos prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės padavimo taisyklės. Pilietybės įstatymo VII skyriaus 38 straipsnyje aptariama, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, kai kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kai jie paduodami vidaus reikalų ministrui, kuriam nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas ir kuriam yra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas. Tiek vienu, tiek kitu atveju vienas iš su prašymu pateiktinų dokumentų turi būti ir dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, o tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės.

Pilietybės įstatymo 39 straipsnyje įtvirtintos analogiškos ką tik paminėtos taisyklės, taikytinos tuo atveju, kai prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka paduodami kitam subjektui – Lietuvos Respublikos Prezidentui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad įstatymų leidėjas vis dėlto yra aptaręs situaciją nesant galimybės atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tačiau reguliuodamas vaiko pilietybės įgijimo klausimą, kai jo tėvai ar vienas iš tėvų įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, visiškai nepasisakė, kaip turi būti sprendžiama situacija, kai vaikas (jo atstovas) pagal tos valstybės teisę neturi galimybės atsisakyti turimos valstybės pilietybės, o tai reiškia atsirado teisinio reguliavimo nepakankamumas, kuris buvo užpildytas pirmosios instancijos teismui aiškinant ir taikant Pilietybės įstatymą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktas aiškinimas, priimant sprendimą, pripažintinas tinkamu, nes Pilietybės įstatymas, susidedantis iš atskirų dalių, yra vientisas teisės aktas ir jo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos ne izoliuotai, o sistemiškai, kartu su kitomis Pilietybės įstatymo nuostatomis.

Atskleidžiant teisės normų turinį bei prasmę paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą. Atskleisti teisinio reguliavimo esmę galima išsiaiškinus įstatymo paskirtį, jo reguliuojamų santykių pobūdį ir apimtį, reguliavimo ypatumus ir kitą. Aiškinant įstatymo normas svarbus veiksnys yra ir įstatymų leidėjo intencijos, dėl kurių buvo priimtas įstatymas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, aiškindamas Pilietybės įstatymo 27 straipsnį, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo intencijas, asmenų, siekiančių įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, atžvilgiu pagrįstai rėmėsi Pilietybės įstatymo 38 ir 39 straipsniuose įtvirtinta taisykle dėl kitos valstybės pilietybės atsisakymo išreikšto notarine tvarka ir ją (tą taisyklę) taikė, sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą pagal Pilietybės įstatymo 27 straipsnį.

Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, todėl paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė