2025-04-09 Nr. AB-6324-3-63-3-00036-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-383-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00036-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) veiksmus neteisėtais atsisakius aptarnauti pareiškėją dėl metinės gyventojo turto deklaracijos išdavimo; 2) įpareigoti Klaipėdos AVMI išduoti metinę gyventojo turto deklaraciją už 2024 metus; 3) priteisti iš Klaipėdos AVMI 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. gruodžio 30 d. jis kreipėsi į Klaipėdos AVMI dėl metinės gyventojo turto deklaracijos gavimo, kuri reikalinga pareiškėjui, kad pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Pareiškėjas akcentavo, kad Klaipėdos AVMI specialistė atsisakė aptarnauti pareiškėją, paaiškinusi, kad galės tai padaryti tik 2025 m. Pareiškėjas, atvykęs į Klaipėdos AVMI nurodytu laiku (2025 m. sausio 3 d. 15 val. 20 min.), buvo informuotas, kad neveikia kompiuterinė sistema, todėl Klaipėdos AVMI specialistė jo aptarnauti negali ir pareiškėjas buvo užregistruotas atvykti 2025 m. sausio 8 d. 15 val. Pareiškėjas pažymėjo, kad, jam atvykus nurodytu laiku, jo priėmimo procedūra buvo nutraukta.

Pareiškėjas teigė, kad turto ir pajamų deklaracija reikalinga pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui, dėl Klaipėdos AVMI atsisakymo aptarnauti pareiškėją jis patyrė nepatogumus, materialinę ir moralinę žalą, buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundo dalį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priėmė nagrinėti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti Klaipėdos AVMI veiksmus neteisėtais, atsisakius aptarnauti dėl metinės gyventojo turto deklaracijos išdavimo, yra konstatuojamojo pobūdžio, prašant konstatuoti tam tikras aplinkybes, todėl nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Atsižvelgęs į tai, teismas šį reikalavimą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Klaipėdos AVMI išduoti metinę gyventojo turto iš pajamų deklaraciją už 2024 metus, teismas nurodė, kad pareiškėjo 2025 m. sausio 8 d. prašymo nustatytas išnagrinėjimo terminas atsakovui pateikti deklaraciją ar atsakymą (sprendimą) į jo 2025 m. sausio 8 d. prašymą skundo padavimo metu dar nebuvo pasibaigęs. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl nurodyto pareiškėjo reikalavimo nėra kilęs ginčas, todėl šį reikalavimą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti visus pareiškėjo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos AVMI nepagrįstai atsisakė aptarnauti pareiškėją, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, taip neteisėtai užvilkino turto ir pajamų deklaracijos gavimą.

Pareiškėjas pažymi, kad jokių objektyvių priežasčių atsisakyti išduoti turto ir pajamų deklaraciją nebuvo, Klaipėdos AVMI tokią situaciją sudarė tyčia. Pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo klausimą išnagrinėjo formaliai ir padarė tikrovės neatitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti du pareiškėjo skundo reikalavimus, kaip nenagrinėtus administracinių teismų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, veikė formaliai ir neteisingai įvertino faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrus faktus ar juos nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021). Nors teiginiai dėl faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet jie negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Taigi pareiškėjo pareikštas reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip konstatuojamojo pobūdžio ir nenagrinėtinas administraciniame teisme kaip atskiras reikalavimas. Turint omenyje tai, kad teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam atsakovo veiksmais galimai padarytą neturtinę žalą, atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimas galimas tik motyvuojant teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiais atvejais paprastai yra skundžiamas iš esmės tam tikras institucijos neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašydamas įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, asmuo turi aiškiai įvardyti, kokius veiksmus viešojo administravimo subjektas turi atlikti, nurodyti pagrindą, kuriuo remdamasis jis prašo įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, bei pateikti įrodymus, kad viešojo administravimo subjektas neatliko (vilkina atlikti) ir (ar) atsisakė atlikti tam tikrų veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas atsakovui Klaipėdos AVMI (viešojo administravimo subjektui) 2025 m. sausio 8 d. pateikė prašymą išduoti metinę turto deklaraciją, o 2025 m. sausio 17 d. padavė skundą teismui dėl Klaipėdos AVMI veiksmų (neveikimo), atsisakant aptarnauti pareiškėją dėl metinės gyventojo turto deklaracijos išdavimo, bei prašė įpareigoti atsakovą išduoti metinę gyventojo turto deklaraciją už 2024 metus.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai jis nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, reikšdamas savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad dėl skundą padavusio asmens (pareiškėjos) viešojo administravimo subjektas (Klaipėdos AVMI) atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą, neatlikdamas jų per teisės aktuose nustatytą terminą. Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė argumentų, kodėl atsakovas jo 2025 m. sausio 8 d. prašymą turėjo išnagrinėti ir pateikti prašomą dokumentą iki kreipimosi į teismą dienos, juolab kad teisės aktai tokiam veiksmui atlikti numato 7 darbo dienų terminą ( t.y. iki sausio 17 d. įskaitytinai). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir kartu su skundu pateiktus dokumentus nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo inicijuojamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirų pareiškėjo skundo reikalavimų priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė