Legislator Case Law & Legislation
c7d1939a-7d83-4fa4-a7e1-21873bb49f28 AI generated

c7d1939a-7d83-4fa4-a7e1-21873bb49f28 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c7d1939a-7d83-4fa4-a7e1-21873bb49f28
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. M. ieÅ¡kinį atsakovams E. J., E. Ž., akcinei bendrovei SEB bankui, mažajai bendrijai Baltic Partnership Center dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva“, antstolė Brigita Tamkevičienė, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Legislator headnote

AI generated

c7d1939a-7d83-4fa4-a7e1-21873bb49f28 · Lietuvos apeliacinis teismas: CPK 633 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Antstolė, žinodama apie iÅ¡keltÄ bylÄ dėl nekilnojamojo daikto, nepranešė ieÅ¡kovei apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Å¡io turto. Atsakovė MB Baltic Partnership Center žinojo, kad varžytynės vykdomos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvių teisės normų CPK 18 straipsnio, 149 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų neįvertino, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad antstolė ir atsakovė MB Baltic Partnership Center savo teises įgijo ir jomis naudojosi sÄ Å¾iningai.Sprendimo priėmimo metu M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-195-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01111-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.2.7; 3.5.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. M. ieÅ¡kinį atsakovams E. J., E. Ž., akcinei bendrovei SEB bankui, mažajai bendrijai Baltic Partnership Center dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva“, antstolė Brigita Tamkevičienė, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. M. ir atsakovas E. J. yra M. J., gim. 2000 m. sausio 17 d., tėvai. M. J. buvo 11,2 ha žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav., Baičių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), savininkas. E. J., atstovaudamas savo sÅ«nų M. J., 2006 m. kovo 1 d. pardavė Žemės sklypÄ atsakovui E. Ž. už 100 000 Lt. Žemės sklypas 2006 m. lapkričio 15 d. hipotekos lakÅ¡tu buvo įkeistas taip užtikrinant AB SEB banko (toliau – Bankas) iÅ¡duotos 750 000 Lt paskolos E. Ž. grÄ Å¾inimÄ .

Pastarajam neįvykdžius savo prievolių, 2015 m. kovo 23 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktu antstolė Brigita Tamkevičienė pardavė Žemės sklypÄ atsakovei MB Baltic Partnership Center.IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. kovo 1 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.186 straipsnio 1, 3 dalims, 3.188 straipsnio 3, 4 dalims) sandorį, sudarytÄ dėl apgaulės, mažamečio atstovui sudarius piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ su kita sandorio Å¡alimi, bei kaip apsimestinį sandorį, siekiant pridengti tikrÄ jį sandorį – neatlygintinai perleisti Žemės sklypÄ E. J..

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai E. J. ir E. Ž. yra pusbroliai, juos sieja tarpusavio pasitikėjimo santykiai, nėra duomenų, kad E. Ž. disponavo 100 000 Lt ir kad Å¡iÄ sumÄ sumokėjo E. J. už Žemės sklypÄ . Atsakovas E. J. savo vaiku niekada nesirÅ«pino, vaiko poreikiams patenkinti nereikėjo parduoti Žemės sklypo, atsakovas šį turtÄ pasisavino. Žemės sklypas buvo parduotas 10 kartų mažesne kaina, nes hipotekos lakÅ¡te jo vertė nurodyta 1 098 000 Lt. IeÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2006 m. lapkričio 15 d. hipotekos sutartį, kuria Žemės sklypas įkeistas Bankui (toliau – Hipotekos sutartis).

IeÅ¡kovės teigimu, Bankas yra nesÄ Å¾iningas įgijėjas, nes sandorio sudarymo metu žinojo, kad Sutartis buvo sudaryta apgaule, suklastojant duomenis apie daikto kainÄ , kad Sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. IeÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 23 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ (toliau – Varžytynių aktas) ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti M. J. nuosavybės teise Žemės sklypÄ , nes Å¡is turtas buvo areÅ¡tuotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-2326-639/2013, todėl negalėjo bÅ«ti parduotas iÅ¡ varžytynių.

IeÅ¡kovė nurodė, kad apie vykdymo veiksmus antstolė jai nepranešė, į vykdymo procesÄ ieÅ¡kovės suinteresuotu asmeniu neįtraukė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančia Sutartį ir taikė restitucijÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovo E. J. ieÅ¡kovei D. M. 318 002 Eur kompensacijÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė sandorio sudarymo dėl apgaulės (CK 1.91 str.), nes atsakovai E. J. ir E. Ž. aiÅ¡kiai suprato sudaromo sandorio esmę, jo pasekmes ir Å¡ių pasekmių siekė.

Byloje nepateikti duomenys ir apie tai, kad Sutartis yra suklastota, nes Sutartį patvirtino notaras. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės teiginiais, kad Sutartis yra apsimestinis sandoris, nes Å¡alys, sudarydamos Sutartį, patvirtino, kad atsakovas E. J. gavo 100 000 Lt už parduodamÄ Å½emės sklypÄ , Žemės sklypas buvo perduotas atsakovo E. Ž. nuosavybėn, atsakovas E. Ž. šį turtÄ Ä¯keitė, įkeisdamas turtÄ gavo kreditÄ . Teismo vertinimu, atsakovo E. Ž. iÅ¡duotas įgaliojimas atsakovui E. J. disponuoti atsakovo E. Ž. sÄ skaitoje buvusiomis lėšomis nepatvirtina, kad atsakovai buvo iÅ¡ anksto susitarę dėl apsimestinio sandorio sudarymo.Sutartis neprieÅ¡tarauja CK 3.186 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nes atsakovas E. J. pagal Sutartį Žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise neįgijo.

Tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad už sklypÄ gautos lėšos buvo panaudotos vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas sprendė, kad atsakovas E. J., sudarydamas Sutartį, pažeidė CK 3.188 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir tai yra pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia. Atsižvelgdamas į tai, kad Žemės sklypas buvo įkeistas ir parduotas iÅ¡ varžytynių, teismas sprendė, kad restitucija natÅ«ra negali bÅ«ti taikoma, todėl turi bÅ«ti sumokama daikto kompensacija pinigais.

Kadangi atsakovas E. J., parduodamas vaikui priklausantį sklypÄ , veikė nesÄ Å¾iningai, atsakovas privalo atlyginti didžiausiÄ sklypo vertę (CK 6.147 str. 2 d.). Nustatydamas ieÅ¡kovei priteistinÄ sumÄ , teismas vadovavosi 2006 m. spalio 15 d. Turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, kad Žemės sklypo vertė 1 098 000 Lt arba 318 002 Eur.Teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančia Hipotekos sutartį, nes įkeičiamas turtas buvo įgytas pagal notaro patvirtintÄ sutartį.

Bankas, sudarydamas hipotekos sandorį, neprivalėjo tikrinti nei turto kainos, nei Å¡alių giminystės santykių, nei turto kainos sumokėjimo aplinkybių. Kadangi Sutarčiai sudaryti buvo gautas teismo leidimas, akivaizdu, jog Sutartis imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Bankas taip pat neprivalėjo tikrinti duomenų apie E. J. turtinę padėtį, aplinkybių dėl lėšų, gautų už parduotÄ Å½emės sklypÄ , panaudojimo.Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 23 d. nutartis dėl Žemės sklypo perleidimo draudimo buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi ginčo turtui buvo taikytas areÅ¡tas ir areÅ¡to aktas buvo įregistruotas turto areÅ¡to aktų registre.

Antstolė vykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo E. Ž. pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ ir AB SEB bankas prašė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į įkeistÄ turtÄ . CPK 626 straipsnyje nėra nustatyta, kad antstolis privalo visais atvejais sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ dėl turto areÅ¡to pritaikymo. Teismas sprendė, kad net ir pritaikius ieÅ¡kovės nurodytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, t. y. ginčo turto areÅ¡tÄ , antstolė neturėjo pagrindo sustabdyti varžytynių, todėl įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Tuo pagrindu teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu Varžytynių aktÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė D. M. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 181, 185 straipsnius), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu, rėmėsi prieÅ¡taringais, nepatikimais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad Sutartis buvo sudaryta siekiant perleisti Žemės sklypÄ atsakovui E. Ž., ir kad E. Ž. sumokėjo E. J. daikto kainÄ 100 000 Lt; kad turto įkeitimas patvirtina, jog apsimestinio sandorio sudarymas neįrodytas; kad lėšas, gautas už Žemės sklypÄ , E. J. panaudojo skoloms apmokėti už gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); kad Bankas, sudarydamas Hipotekos sutartį, neprivalėjo tikrinti nei turto kainos, nei Å¡alių giminystės santykių, nei turto kainos sumokėjimo aplinkybių.Teismas pažeidė CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , pagal kurį antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų iÅ¡mokėjimÄ , kai teismas nutartimi sustabdo areÅ¡tuoto turto realizavimÄ ;

CPK 633 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Antstolė, žinodama apie iÅ¡keltÄ bylÄ dėl nekilnojamojo daikto, nepranešė ieÅ¡kovei apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Å¡io turto. Atsakovė MB Baltic Partnership Center žinojo, kad varžytynės vykdomos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvių teisės normų CPK 18 straipsnio, 149 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Teismas Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų neįvertino, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad antstolė ir atsakovė MB Baltic Partnership Center savo teises įgijo ir jomis naudojosi sÄ Å¾iningai.Sprendimo priėmimo metu M.

J. buvo suėję 16 metų, todėl jis turėjo bÅ«ti įtrauktas dalyvauti byloje ieÅ¡kovu ir vadovaujantis CPK 38 straipsnio 2 dalimi, jam turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta apie teismo procesÄ . Todėl teismas pažeidė CPK 266 straipsnį, pagal kurį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Å is pažeidimas laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias apsimestinio sandorio negaliojimÄ (CK 1.87 str. 1 d.), sandorio, sudaryto dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi, negaliojimÄ (CK 1.91 str. 1 d.), imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimÄ (CK 1.80 str. 1 d.).

E. J., pateikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ , nurodė melagingus duomenis apie tai, kad vaikas neturi gyvenamosios vietos, apie savo pajamas. Sutartyje nurodyta žymiai mažesnė Žemės sklypo kaina, nei tuo metu buvusi rinkos kaina. Å ios aplinkybės rodo, kad sandoris nebuvo atlygintinis. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 100 000 Lt Žemės sklypo kaina realiai buvo sumokėta. Aplinkybė, kad E. Ž. iÅ¡davė E. J. įgaliojimÄ disponuoti savo banko sÄ skaita, patvirtina, kad atsakovai bendrai disponavo iÅ¡ Banko gauta paskola.

E. Ž. nepateikė įrodymų, kad galėjo sumokėti Sutarties kainÄ . Å ios aplinkybės atitinka nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tokiu atveju Žemės sklypas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas tiek iÅ¡ varžytynėse jį įsigijusios atsakovės MB Baltic Partnership Center, tiek iÅ¡ įkaito turėtojo Banko (CK 4.96 str. 2 d.).Teismas, atsisakydamas pripažinti Varžytynių aktÄ prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normos, pažeidė CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

Antstolė iÅ¡ varžytynių pardavė nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris buvo areÅ¡tuotas siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės reikalavimų įvykdymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2010 konstatavo, kad analogiÅ¡ki antstolės veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.Bankas, sudarydamas Hipotekos sutartį, iÅ¡ Sutarties turinio žinojo, kad mažamečio M. J. atstovas E. J. pardavė E. Ž. Žemės sklypÄ už daugiau kaip 10 kartų mažesnę nei daikto rinkos kainÄ ; iÅ¡ Gyventojų registro, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registro duomenų žinojo, kad M.

J. poreikiams patenkinti Žemės sklypo pardavimas nebÅ«tinas, kad E. J. vaiko poreikiais nesirÅ«pina ir kad su savo vaiku faktiÅ¡kai niekada negyveno, be to, E. J. gavo darbo užmokestį, kurio pakako patenkinti visus vaiko poreikius. Tokiu bÅ«du Bankas sudarė imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį (CK 1.80 str. 1 d.).Atsakovė AB SEB bankas praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kiek tai susiję su Banku ir Hipotekos sutartimi, atmesti. Atsiliepime nurodo Å¡iuos atsikirtimus:Teismas pagrįstai konstatavo, kad hipoteka kilo iÅ¡ teisėto sandorio, kuris nėra nuginčytas – Kredito sutarties, pagal kuriÄ E. Ž.

įsipareigojo įkeisti Žemės sklypÄ . Hipotekos lakÅ¡tÄ patvirtino notarė. Hipotekos sandoris buvo iÅ¡vieÅ¡intas dar 2006 m., o sudarant šį sandorį, Žemės sklypo įsigijimo aplinkybės neturėjo bÅ«ti tikrinamos.Kreditas buvo suteiktas Žemės sklypo įsigijimui ir statyboms, todėl normalu, kad kredito suma virÅ¡ijo Žemės sklypo kainÄ . Žemės sklypas buvo įsigytas gavus teismo leidimÄ ir notarei patvirtinus sandorio teisėtumÄ , todėl bankui negalėjo kilti jokių abejonių nei dėl Žemės sklypo kainos, nei dėl kitų pardavimo sÄ lygų.Pagal teismų praktikÄ , tuo atveju, kai turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis negali bÅ«ti parduodamas iÅ¡ varžytynių tik tada, kai tos laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pirmesnės iÅ¡ieÅ¡kojimo eilės kreditoriaus naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008;

Å iaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-509-40/2009).Apeliantė neginčijo ir neginčija vykdomojo įraÅ¡o, kurio pagrindu pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto Žemės sklypo. Nenuginčijus vykdomojo įraÅ¡o, nėra pagrindo ir Varžytynių akto ginčijimui.Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindoApeliantė, nors ir praÅ¡o tik pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįtraukė dalyvauti byloje M. J., kuriam sprendimo priėmimo metu buvo suėję 16 metų, todėl pažeidė CPK 266 straipsnį ir tai yra laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė gindama nepilnamečio vaiko M. J. interesus, kaip jo atstovė pagal įstatymÄ .

Pagal CPK 38 straipsnio 2 dalį, nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų, kurie yra bylos Å¡alys arba tretieji asmenys, turi bÅ«ti praneÅ¡ta apie prasidėjusį teismo procesÄ ir pasiÅ«loma jame dalyvauti. Å ioje byloje M. J., kuriam ieÅ¡kinio priėmimo metu jau buvo suėję keturiolika metų, nebuvo praneÅ¡ta apie prasidėjusį teismo procesÄ ir nebuvo pasiÅ«lyta jame dalyvauti. Tačiau toks pažeidimas nereiÅ¡kia, kad teismas Å¡iuo atveju negalėjo spręsti klausimo dėl M.

J. teisių ir pareigų, nes, kaip minėta, jam pagal įstatymÄ byloje atstovavo vienas iÅ¡ tėvų, t. y. ieÅ¡kovė D. M.. IeÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti bÅ«tent nepilnamečio vaiko M. J. naudai, ginant jo interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galutinai patikslintÄ ieÅ¡kinį apeliantė pasirašė ir kaip ieÅ¡kovė, ir kaip ieÅ¡kovo M. J. atstovė pagal įstatymÄ . Teismo posėdyje kartu su ieÅ¡kove dalyvavo ir jos advokatas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nepilnametis M.

J. buvo tinkamai atstovaujamas byloje, todėl Å¡iuo atveju nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Kitų Å¡iame straipsnyje reglamentuotų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindųPirmosios instancijos teismas pripažino Sutartį negaliojančia pagal CK 3.188 straipsnio 4 dalį. Atsakovai teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundžia. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad Sutartis negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia ir kitais jos nurodytais pagrindais, t. y. kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris (CK 1.80 str. 1 d.), apsimestinis sandoris (CK 1.87 str. 1 d.), sandoris, sudarytas dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi (CK 1.91 str. 1 d.).IeÅ¡kinyje apeliantė teigė, kad Sutartis pažeidė Å¡ias imperatyvias įstatymo normas – CK 3.186 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtÄ iÅ¡imtinai vaikų interesais, ir 3 dalį, kuri draudžia nepilnamečio vaiko turtÄ tvarkantiems tėvams tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šį turtÄ ar teises į jį;

CK 3.188 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ , jeigu kyla interesų konfliktas tarp nepilnamečio vaiko ir vieno iÅ¡ jo tėvų, vaiko interesams atstovauja ir sandorius sudaro tas iÅ¡ tėvų, tarp kurio ir vaiko nėra interesų konflikto. Pažeidus pastarÄ jÄ normÄ , sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iÅ¡ jo tėvų ar jų įpėdinių ieÅ¡kinį (CK 3.188 str. 4 d.). Kadangi CK 3.188 straipsnio 4 dalyje tik iÅ¡vardinti asmenys, turintys teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau Å¡i norma nenustato jokių imperatyvių reikalavimų, darytina iÅ¡vada, kad teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovės teiginiu, kad sudarant Sutartį buvo pažeista CK 3.188 straipsnio 3 dalyje nustatyta norma, nes sudarant Sutartį tarp nepilnamečio vaiko M.

J. ir jo tėvo E. J. kilo interesų konfliktas. Tai reiÅ¡kia, kad teismas pripažino, jog Sutartis prieÅ¡tarauja Å¡iai imperatyviai įstatymo normai, ir iÅ¡ esmės pripažino Sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog už parduotÄ Å½emės sklypÄ gautos lėšos buvo panaudotos vaiko poreikiams patenkinti, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas iÅ¡ esmės sutiko ir su ieÅ¡kovės teiginiu, jog Sutartis pažeidė CK 3.186 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ imperatyvÄ .Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį atsakovas E. J. neįgijo nuosavybės teise Žemės sklypo.

Å io turto savininku tapo E. Ž., todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutartis neprieÅ¡tarauja CK 3.186 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str. 1 d.). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Tokiu atveju taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja, kad Sutartis yra apsimestinis sandoris, nes jį sudariusios Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė neatlygintinai perleisti Žemės sklypÄ atsakovui E. J..

Byloje nėra duomenų, kuris iÅ¡ atsakovų – E. J. ar E. Ž. – faktiÅ¡kai naudojosi Žemės po Sutarties sudarymo. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pirkėjas E. Ž. iÅ¡ tikrųjų sumokėjo Žemės sklypo kainÄ , t. y. 100 000 Lt pardavėjui E. J. (CPK 178 str.). Tačiau byloje pateikti duomenys apie atsakovo E. Ž. iki Sutarties sudarymo gautas pajamas dividendų pavidalu (t. 3, b. l. 44), darbo užmokestį (t. 3, b. l. 50), kitÄ jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ (t. 3, b. l. 63–87), teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apeliantės argumentÄ , kad E. Ž. neįrodė, jog galėjo sumokėti Sutarties kainÄ .

Byloje nustatyta, kad sudarius Sutartį, atsakovas E. Ž. įkeitė Žemės sklypÄ Bankui taip užtikrindamas gauto kredito grÄ Å¾inimÄ . Pažymėtina, kad įsipareigojimus pagal Kredito sutartį prisiėmė bÅ«tent E. Ž.. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad vien tai, jog E. Ž. buvo iÅ¡davęs įgaliojimÄ E. J. disponuoti kredito lėšomis, nepatvirtina, kad Sutartis buvo apsimestinis sandoris, t. y. kad tikrasis Žemės sklypo įgijėjas buvo E. J. ir kad Å¡is sandoris buvo neatlygintinis.

Pažymėtina ir tai, kad teismui pripažinus Sutartį negaliojančia dėl to, kad atsakovas E. J. neįrodė, jog už Žemės sklypÄ gautus pinigus panaudojo nepilnamečio vaiko M. J. poreikiams tenkinti, iÅ¡ esmės tampa nebereikÅ¡minga aplinkybė, ar atsakovas E. Ž. pagal Sutartį atsiskaitė su atsakovu E. J.. Taigi, apeliantės reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia ir kaip apsimestinį sandorį Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamo sprendimo.Tas pats pasakytina ir dėl apeliantės reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia kitu teisiniu pagrindu – kaip sudarytÄ dėl apgaulės ar dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi (CK 1.91 str. 1 d.).

Teismas jau konstatavo, jog atsakovas E. J., parduodamas nepilnamečiui vaikui priklausantį Žemės sklypÄ , veikė nesÄ Å¾iningai, ir skundžiamu sprendimu apeliantei iÅ¡ atsakovo E. J. priteisė Žemės sklypo vertę, nustatytÄ pagal 2006 m. spalio 15 d. pažymÄ , kuria ir remiasi apeliantė. Dėl Å¡ios priežasties nebėra tikslinga byloje nustatinėti, ar Sutartyje nurodyta Žemės sklypo kaina atitiko tuo metu buvusiÄ rinkos vertę ir ar atsakovai E. J. bei E. Ž. sudarė piktavaliÅ¡kÄ susitarimÄ parduoti Žemės sklypÄ jo savininkui M.

J. nenaudingomis sÄ lygomis. Apeliantė neįrodė, kad Žemės sklypo pirkėjas E. Ž. ėmėsi kokių nors tyčinių veiksmų, siekdamas suklaidinti kitÄ Sutarties Å¡alį dėl esminių sandorio aplinkybių, kad sudarant Sutartį buvo Å¡alių valios trÅ«kumų, todėl teismas pagrįstai atsisakė pripažinti, kad Å¡is sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės.Dėl Hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančiaApeliantė ginčija Hipotekos sutartį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigdama, kad Bankas turėjo žinoti, jog Sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl Žemės sklypas negalėjo bÅ«ti įkeistas.Teisėjų kolegija pažymi, kad sÄ Å¾iningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako (CK 4.197 str. 6 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ir tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistÄ daiktÄ , hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo pagal nuosavybės įgijimo sandorį, gali gintis kaip sÄ Å¾iningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, praÅ¡ydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sÄ lygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų.

Tokie duomenys gaunami iÅ¡ įvairių Å¡altinių, pirmiausia iÅ¡ turto savininko ar jo atstovo paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių Å¡altinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Hipotekos sutarties sudarymo momentu atsakovo E. Ž. nuosavybės teisė į Žemės sklypÄ buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tuo metu Sutartis, kurios pagrindu buvo įsigytas Žemės sklypas, nebuvo ginčijama teismine tvarka, taigi, registre nebuvo jokių įrašų, kurie sÄ Å¾iningam įkaito gavėjui bÅ«tų galėję sukelti abejonių dėl įkeičiamo daikto įsigijimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad Bankas kaip įkaito gavėjas turėjo įvertinti Sutarties sÄ lygas, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, tikrinti, kaip E. J. panaudojo už Žemės sklypÄ gautas lėšas. Sutarties sÄ lygos akivaizdžiai neparodo galimo Å¡io sandorio neteisėtumo, o pareiga aiÅ¡kintis papildomas aplinkybes reikÅ¡tų, kad Banko (ne)sÄ Å¾iningumo ribos bÅ«tų pernelyg iÅ¡plėstos. Å iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Bankas, sudarydamas Hipotekos sutartį, elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančiu šį sandorį atmestas pagrįstai.Dėl Varžytynių akto teisėtumoApeliantės teigimu, Varžytynių aktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtintoms CPK 18 straipsnyje, 149 straipsnio 3 dalyje, CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir CPK 633 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaudamasi Å¡iomis teisės normomis, apeliantė laikosi pozicijos, kad Å¡ioje byloje pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavus Žemės sklypÄ , dėl kurio kilo Å¡is ginčas, antstolė neteisėtai pardavė iÅ¡ varžytynių šį nekilnojamÄ jį daiktÄ .Pažymėtina, kad Žemės sklypas pagal Hipotekos sutartį buvo įkeistas dar iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria Å¡is turtas buvo areÅ¡tuotas, priėmimo. Å ios nutarties 25 punkte konstatuota, kad Banko teisės pagal Hipotekos sutartį yra galiojančios.

Taigi, Bankas kaip hipotekos kreditorius turi pirmenybės teisę nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ (CPK 754 str. 1 d.). Tokiu atveju paskesnės eilės kreditorių praÅ¡ymu pritaikytas laikinas turto areÅ¡tas nesudaro pagrindo stabdyti varžytynes (CPK 626 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas Varžytynių aktas prieÅ¡tarauja CPK 18 straipsnyje ar 149 straipsnio 3 dalyje nustatytoms normoms.Pažymėtina ir tai, kad minėta apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytas turto areÅ¡tas, o ne Žemės sklypo pardavimo iÅ¡ varžytynių sustabdymas.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolė pažeidė CPK 626 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimÄ . Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad antstolė iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų turėjo žinoti apie Å¡iÄ bylÄ , todėl pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį turėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ginčo turto. Ä®raÅ¡as Nekilnojamojo turto registre apie iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , susijusiÄ su nekilnojamojo daikto teisiniu statusu, neatskleidžia Å¡ios bylos Å¡alių.

Vien iÅ¡ tokio įraÅ¡o antstolis negali nustatyti suinteresuotų asmenų, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Be to, nepraneÅ¡imas apie vykdymo procesÄ neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei) ginčyti Varžytynių akto CPK 602 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime nėra pagrindas pripažinti Varžytynių aktÄ negaliojančiu.Dėl restitucijos bÅ«doCK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims.Å ioje byloje teismas pripažino negaliojančia Sutartį, kuria buvo parduotas ieÅ¡kovės sÅ«nui M.

J. priklausantis Žemės sklypas, bet konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti paskesnių sandorių, t. y. Hipotekos sutarties ir Varžytynių akto, kuris buvo sudarytas su sÄ Å¾ininga ginčo turto įgijėja atsakove MB Baltic Partnership Center. Todėl teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju neįmanoma taikyti restitucijÄ natÅ«ra.Apeliantė, nesutikdama su Å¡ia teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad Žemės sklypas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, nes Å¡is daiktas buvo prarastas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Apeliantės teigimu, atsakovų E. J. ir E. Ž. veiksmuose yra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (turto pasisavinimas) požymių, tačiau apeliaciniame skunde pati nurodo, kad prokuratÅ«ra pagal jos pareiÅ¡kimÄ atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ Å¡ių asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija reiÅ¡kia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Taigi, nesant tokio teismo nuosprendžio, nėra pagrindo teigti, kad reikalaujamas grÄ Å¾inti Žemės sklypas buvo prarastas dėl atsakovų padaryto nusikaltimo. Kadangi apeliantė neįrodė ir atsakovų Banko bei MB Baltic Partnership Center nesÄ Å¾iningumo, teismas pagrįstai vietoje restitucijos natÅ«ra taikė kompensacijÄ pinigais.Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nebuvo padaryti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Kazys KailiÅ«nas                                                                 Egidijus Žironas