c7cfbdd4-2ed8-4e41-81d8-0e547bb059d0 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-154-1053/2022 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00674-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 9.35.; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė GailiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – institucija) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-269/2022, kuria iÅ¡ dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.

S. (R. S.) skundas dėl institucijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-3210-2021, kuriuo R. S. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirta 1820 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 2 200 eurų konfiskavimas. Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Institucijos 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu R. S. už nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ nubaustas dėl to, kad jis 2021-10-20 apie 13.50 val. dviračiu atvykęs į LavoriÅ¡kių kelio postÄ deklaravo gabenantis ir su savimi turintis 8500 Eur grynųjų pinigų, kuriuos pateikė tikrinimui, tačiau atlikus asmens detalų tikrinimÄ , kuprinėje tarp dokumentų rasta dar 2200 Eur grynųjų pinigų, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. S. atstovas advokatas Alfredas Sokolovkis (Alfred Sokolovski) pateikė skundÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams, kuriuo prašė institucijos nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, arba pakeisti nutarimÄ ir R. S. paskirti mažesnę baudÄ negu numatyta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda bei neskirti administracinio poveikio priemonės – 2 200 eurų konfiskavimo, arba paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nutartimi atstovo skundas tenkintas iÅ¡ dalies, institucijos nutarimas panaikintas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – 2 200 eurų konfiskavimo ir pakeistas dalyje dėl paskirtos nuobaudos, nutarimu paskirtos 1 820 Eur baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstant per 24 mėnesius. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Nesutinkant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nutartimi institucija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – 2 200 eurų konfiskavimo ir Å¡ioje dalyje palikti galioti institucijos nutarimÄ nepakeistÄ . 3.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. S. dviračiu atvykęs į LavoriÅ¡kių kelio postÄ , pareigÅ«nui paklausus, kiek turi grynųjų pinigų, deklaravo gabenantis ir su savimi turintis 8500 eurų grynųjų pinigų, kuriuos parodė, tačiau atlikus asmens detalų tikrinimÄ , kuprinėje tarp dokumentų buvo rasta dar 2 200 eurų, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei. Pažymėtina, kad R. S. iÅ¡ viso gabeno 10 700 eurų. R. S. deklaruodamas 8 500 eurų ir nedeklaruodamas 2 200 eurų, tyčia siekė iÅ¡vengti muitinės kontrolės ir nepateikti jų muitinės pareigÅ«nams.

Svarbu paminėti, kad siekdamas pateikti visus gabenamus grynuosius pinigus, R. S. grynųjų pinigų deklaracijÄ galėjo užpildyti kompiuteriu ir atsispausdinti dviem egzemplioriais iÅ¡ anksto arba atvykus į pasienio kontrolės punkte veikiantį muitinės postÄ užpildyti popierinę formÄ , tačiau to nepadarė. 3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimÄ .

Å i nuostata yra imperatyvi. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudÄ nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba neskirti administracinės nuobaudos, ar administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju, remiantis nustatytomis byloje reikÅ¡mingomis aplinkybėmis Å¡io straipsnio taikymas negalimas, nes prieÅ¡tarautų nusistovėjusiai teismų praktikai. R. S. kuprinėje tarp dokumentų gabenti 2 200 eurų privalomai turėtų bÅ«ti konfiskuojami. 3.3.

Skunde cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktikÄ daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju tik privalomai konfiskavus kontrabandos dalykÄ , t. y. 2 200 eurų, bus pasiekti nuobaudai keliami tikslai. R. S. 8 500 eurų deklaravo tik pareigÅ«nui paklausius ar jis su savimi turi grynųjų pinigų, o kuprinėje esančių 2 200 eurų nepateikė muitinės kontrolei. R. S. savo kaltės nepripažino ir siekė iÅ¡vengti administracinės atsakomybės teigdamas, jog pamirÅ¡o apie 2 200 eurų, kurie, kaip teigia, jam yra labai dideli pinigai, todėl keista, kad galima bÅ«tų pamirÅ¡ti apie tai, kad su savimi turi tokiÄ didelę sumÄ grynųjų pinigų.

Nebuvo nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. 3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. S. nedeklaravus gabenamų 2 200 eurų buvo neįvykdyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, praneÅ¡ti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Europos SÄ jungÄ per Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡veža iÅ¡ Europos SÄ jungos per Lietuvos RespublikÄ Ä¯ trečiÄ sias Å¡alis vienkartinę grynųjų pinigų sumÄ , kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje.

Tai yra buvo užkirstas kelias kompetentingoms institucijoms atlikti savalaikį tyrimÄ dėl pinigų kilmės. 3.5. Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti aptariamas iÅ¡imtines nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės, t. y. nekonfiskuoti kontrabandos dalyko. 3.6. Skunde cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikÄ teigiama, kad R. S. padarė vienÄ iÅ¡ didžiausiÄ Å¾alÄ valstybės ekonomikai ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtai, sÄ moningai, tyčia gabeno grynuosius pinigus per valstybės sienÄ , siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės. Kontrabandos dalykas visais atvejais turėtų bÅ«ti privalomai konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, kad gabenamas kontrabandos dalykas priklauso jį gabenusiam asmeniui ar kitam asmeniui. PrieÅ¡ingu atveju teisinės atsakomybės poveikis bus formalus ir prieÅ¡tarautų ANK 27 str. nuostatų tikslams, o ateityje gali susidaryti galimybė asmenims, įvykdžiusiems kontrabandos nusižengimus iÅ¡vengti atsakomybės. Pažymėtina, jog Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti sprendimÄ dėl kontrabandos dalyko - grynųjų pinigų konfiskavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad R. S. paskirta minimali 1 820 Eur bauda išdėstyta 24 mėnesiams, kontrabandos dalyko konfiskavimas bus teisinga ir proporcinga priemonė siekiant nuobaudai keliamų tikslų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas A. Sokolovkis praÅ¡o institucijos apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2022 m. kovo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų nutartį. 4.1. Atstovas atsiliepime nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad R. S. sÄ moningai, tyčia gabeno grynuosius pinigus per valstybės sienÄ , siekdamas iÅ¡vengti muitinės kontrolės. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme R.

S. paaiÅ¡kino, kad atvykus į Lietuvos RespublikÄ muitinės pareigÅ«nams žodžiu deklaravo, jog veža 8 500 Eur grynais, apie kitÄ turimÄ su savimi grynųjų pinigų sumÄ (2 200 Eur) jis iÅ¡ karto muitinės pareigÅ«nams nepasakė, nes tiesiog pamirÅ¡o apie Å¡iuos turėtus pinigus, t. y. R. S. neturėjo tikslo tyčia nuslėpti vežamų grynųjų pinigų sumos. Be to, logiÅ¡kai negalima paaiÅ¡kinti, kokiam tikslui R. S. turėtų slėpti su savimi turėtus grynuosius pinigus, nes jis žinojo, kad sumÄ daugiau kaip 10 000 Eur grynųjų pinigų reikia deklaruoti, bet sumos virÅ¡ 10 000 Eur nėra draudžiama įvežti Lietuvos RespublikÄ .

Taip pat pažymėtina, kad rasti 2 200 Eur nebuvo slepiami kažkokioje specialiai pritaikytoje vietoje, kas įrodo, jog nusižengimas nebuvo piktybinis ir iÅ¡ anksto suplanuotas. 4.2. Atsiliepime nesutinkama ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad R. S. padarė vienÄ iÅ¡ didžiausiÄ Å¾alÄ valstybės ekonomikai ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų. Å iuo atveju reikia atsižvelgi į kontrabandos dalykÄ - grynuosius pinigus. Å is kontrabandos dalykas negalėjo sukelti ir nesukėlė žalos Lietuvos Å«kio, finansų sistemai ir Lietuvos gyventojų sveikatai ar gyvybei, kadangi nuo įvežamų grynųjų pinigų sumos nereikia mokėti įvežamų mokesčių (PVM, akcizo ar muito), grynųjų pinigų, virÅ¡ijančių 10 000 Eur sumÄ , nedraudžiama įvežti į LietuvÄ .

R. S. neteisėtai gabenta pinigų suma nedaug virÅ¡ijo privalomai deklaruotinÄ pinigų sumÄ , R. S. vežė grynuosius pinigus, kurių bendra vertė sudaro 10 700 Eur (8500 + 2200), t. y. 700 Eur daugiau už neprivalomÄ deklaruoti sumÄ . Toks neteisėtai gabentos sumos dydis yra neženklus, jokios realios žalos valstybei nedarantis. 4.3. Atstovas atsiliepime nesutinka su skundo teiginiu, jog kontrabandos dalykas visais atvejais turėtų bÅ«ti privalomai konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, kad gabenamas kontrabandos dalykas priklauso jį gabenusiam asmeniui ar kitam asmeniui.

Atstovas atkreipia dėmesį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia administracinio poveikio priemonės neskirti. 4.4. Atsiliepime akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad per sienÄ gabentų pinigų konfiskavimas, kurį iÅ¡ esmės nulemia tik deklaravimo pareigos neįvykdymas, yra neproporcingas, bei neatitinka Konvencijos protokolo Nr. 1, 1 straipsnio reikalavimų (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008;

Grifhorst c. France, no 28336/02, arrėt du 26 fėvrier 2009; Gabrič v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2014). 4.5. Atstovo teigimu, R. S. tik pažeidė pareigÄ deklaruoti jo gabenamus pinigus, Å¡ios pareigos neįvykdė dėl neapsižiÅ«rėjimo ir susiklosčiusių aplinkybių. Jam paskirtos baudos dydis (1 820 Eur) yra pakankamas, kad jį nubaustų ir atgrasytų nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Pastebėtina, kad paskirtos baudos dydis 1 820 Eur 7 kartus virÅ¡ija R. S. darbo užmokesčio sumÄ (261 Eur), jau vien Å¡ios baudos sumokėjimas kelia jam labai didelę finansinę naÅ¡tÄ , nes jis iÅ¡laiko 6 nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto nusižengimo aplinkybes, R. S. asmenybę ir pagrįstai nusprendė, jog papildoma poveikio priemonė - nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimas, bÅ«tų neproporcinga ir sukeltų pernelyg jam didelę finansinę naÅ¡tÄ .

Tai reiškia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies norma taikyta pagrįstai ir teisėtai. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nesutinkama su šių aplinkybių teisiniu įvertinimu. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti administracinio poveikio priemonės – 2 200 eurų konfiskavimo.

7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

8. Pirmosios instancijos teismas panaikino institucijos nutarimÄ dalyje dėl turto konfiskavimo remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir padarius iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta R. S. už nusižengimÄ , numatytÄ ANK 208 straipsnio 2 dalyje, neskiriant nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimo. AukÅ¡tesnysis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.

9. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

10. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-7-4-2013, 2AT-4-2011).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-28-303/2020).

12. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad ANK 208 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas privalomas kontrabandos daiktų konfiskavimas padarius to paties straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Tačiau aptartos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos numato iÅ¡imtį iÅ¡ minėtos taisyklės ir aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu Å¡ioje byloje jos buvo pritaikytos pagrįstai.

13. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo teiginių, jog R. S. tyčia siekė iÅ¡vengti muitinės kontrolės ir nepateikti dalies gabenamų pinigų muitinės pareigÅ«nams, nepatvirtina byloje surinkti duomenys. R. S. paaiÅ¡kino, kad apie kuprinėje tarp dokumentų buvusiÄ aptariamÄ 2 200 eurų grynųjų pinigų sumÄ tiesiog pamirÅ¡o dėl nuovargio. Tokie jo paaiÅ¡kinimai nėra paneigiami jokiais byloje surinktais duomenimis, jie yra nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. R. S. veiksmai logiÅ¡kai nesiderina su veiksmais asmens, kuris tyčia siekia iÅ¡vengti muitinės kontrolės. Žinodamas, kad nedeklaruodamas gali gabenti iki 10 000 eurų, ir gabendamas 10 700 eurų, manytina, kad bÅ«tų žodžiu pareigÅ«nui nurodęs maksimaliÄ galimÄ nedeklaruojant gabenamÄ pinigų sumÄ , o jos dalį, virÅ¡ijančiÄ minėtÄ ribÄ , bÅ«tų paslėpęs. Tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, piniginės lėšos buvo rastos R.

S. kuprinėje tarp dokumentų, kas neleidžia daryti išvados, kad piniginės lėšos buvo slepiamos.

14. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad buvo užkirstas kelias kompetentingoms institucijoms atlikti savalaikį tyrimÄ dėl pinigų kilmės. Kaip ir teisingai pažymima apeliaciniame skunde, R. S. grynųjų pinigų deklaracijÄ galėjo užpildyti atvykus į pasienio kontrolės punkte veikiantį muitinės postÄ , kas tokiu atveju iÅ¡ esmės minėtoms institucijoms nesuteiktų jokio papildomo laiko tyrimui dėl pinigų kilmės. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog R. S. gabenami grynieji pinigai buvo įgyti neteisėtu ar nusikalstamu bÅ«du, ar skirti daryti tokias veikas, taip pat apie R. S. teistumÄ ar jo atžvilgiu pareikÅ¡tų įtarimų dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos.

15. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad R. S. padarė vienÄ iÅ¡ didžiausiÄ Å¾alÄ valstybės ekonomikai ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų. Kaip teisingai pažymima atsiliepime ir skundžiamoje nutartyje, Å¡ioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai. Jų gabenimas per valstybės sienÄ negali sukelti žalos Lietuvos Å«kio, finansų sistemai, todėl bÅ«tent grynųjų pinigų gabenimas jų nedeklaruojant pasižymi ženkliai mažesniu pavojingumu negu kitos ANK 208 straipsnio 2 dalyje apraÅ¡ytos veikos.

Nuo įvežamų grynųjų pinigų sumos nereikia mokėti įvežamų mokesčių (PVM, akcizo ar muito), grynųjų pinigų, virÅ¡ijančių 10 000 Eur sumÄ , nedraudžiama įvežti į Lietuvos RespublikÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju žala pasireiÅ¡kia tik tuo, kad valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritorijÄ Ä¯neÅ¡tus pinigus ir kontroliuoti informacijÄ apie jų panaudojimÄ . Tokį aiÅ¡kinimÄ netiesiogiai patvirtina ir teismų praktika, kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad per sienÄ gabentų pinigų konfiskavimas, kurį iÅ¡ esmės nulemia tik deklaravimo pareigos neįvykdymas, yra neproporcingas, bei neatitinka Konvencijos protokolo Nr. 1, 1 straipsnio reikalavimų (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008; Grifhorst c. France, no 28336/02, arr?t du 26 février 2009; Gabrić v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2014).

17. Pirmosios instancijos teismas be jau paminėtų administracinio nusižengimo pobÅ«džio ir aplinkybių, įvertino ir pažeidėjo asmenybę. R. S. turi legalų darbÄ , darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eÅ¡is nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė nedirba. R. S. darbo užmokestis sudaro apie 261 eurų. R. S. tvirtino, kad minėti pinigai priklauso ne jam, o jam buvo duoti atsiskaitymui už automobilį ir avansÄ už kitÄ automobilį. Jis teigia, kad niekada nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos pasienio režimo reikalavimų, nors į LietuvÄ atvyksta gana dažnai. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2 200 eurų konfiskuota suma R. S. yra reikÅ¡minga suma.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos baudos dydį (1820 Eur), aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimas iÅ¡ R. S. bÅ«tų neproporcinga administracinio poveikio priemonė jo padarytam administraciniam nusižengimui, sukeltų jam pernelyg jam didelę finansinę naÅ¡tÄ , prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Panaikinti skundžiamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nutarties dalį, institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis netenkinamas.

19. Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas kiekvienu atveju turi būti motyvuotas, aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo rezoliucinės dalies, sprendimas skirti administracinio poveikio priemonę jame išdėstomas taip: „daikto konfiskavimas – Piniginės lėšos Eurai 5 Vienetų skaičius“. Nutarimo motyvuojamoje dalyje teigiama, kad yra pagrindas konfiskuoti 2 200 eurų.

IÅ¡ institucijos pateiktos medžiagos matyti, kad iÅ¡ R. S. buvo paimtos 4 kupiÅ«ros 500 eurų nominalo ir 1 kupiÅ«ra 200 eurų nominalo, kas bendroje sumoje sudaro 2 200 eurų. IÅ¡ aptartų aplinkybių galima daryti prielaidÄ , kad nutarimo rezoliucinėje dalyje nutarta skirti minėtų 5 kupiÅ«rų konfiskavimÄ . Vis dėl to, iÅ¡ aptartos nutarimo rezoliucinės dalies formuluotės taip pat galima manyti, kad yra konfiskuojami 5 eurai. AukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks rezoliucinės nutarimo dalies formulavimas nėra suderinamas su institucijos pareiga priimti aiÅ¡kų, suprantamÄ ir nedviprasmiÅ¡kÄ procesinį sprendimÄ .

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡ia nutartimi nekeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, aptartas procesinis nutarimo suraÅ¡ymo pažeidimas nutarimo teisėtumo kontekste papildomai nevertinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-56-269/2022 nepakeistÄ ir Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja Ugnė GailiÅ«nienė NuoraÅ¡as tikras