c7ce030f-1922-468a-831f-c698283800a7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2/2012Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič,dalyvaujant atsakovo AB SEB banko atstovui advokatui Alfonsui Masiliūnui,atsakovo G.

K. atstovui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų akcinės bendrovės SEB banko (ankstesnis pavadinimas AB SEB Vilniaus bankas) ir G. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-629-524/2006 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŠvytÅ«nas“ procesinių teisių perėmėjo ieÅ¡kovo UAB „Skaldos pavirÅ¡ius“ ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui, G.

K., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Turto bankui dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „ŠvytÅ«nas“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovas UAB „Skaldos pavirÅ¡ius“, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams AB SEB Vilniaus bankui (dabartinis pavadinimas AB SEB bankas), G. K., trečiajam asmeniui AB Turto bankui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 84 886,28 Lt žalos atlyginimÄ bei turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „ŠvytÅ«nas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Ä®monės bankroto administratorius, tikrindamas administruojamos įmonės veiklÄ , nustatė, kad TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. birželio 4 d. nurodymu AB SEB Vilniaus bankas buvo įpareigotas nutraukti bet kokį pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ iÅ¡ UAB „ŠvytÅ«nas“ atsiskaitomųjų sÄ skaitų, tačiau AB SEB Vilniaus bankas jam pateikto nurodymo nevykdė ir per laikotarpį nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iÅ¡ UAB „ŠvytÅ«nas“ atsiskaitomosios sÄ skaitos UAB „ŠvytÅ«nas“ direktoriui G.

K. nepagrįstai iÅ¡mokėjo 84 886,28 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, už atsiradusiÄ Å¾alÄ atsakovai yra atsakingi solidariai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui BUAB „ŠvytÅ«nas“ iÅ¡ atsakovų G. K. ir AB SEB Vilniaus banko solidariai 84 886,28 Lt žalos atlyginimÄ ir po 250 Lt advokato pagalbai apmokėti, priteisė iÅ¡ atsakovų G. K. ir AB SEB Vilniaus banko po 1 273,29 Lt žyminio mokesčio bei 46,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ valstybei.Teismas konstatavo, kad UAB „ŠvytÅ«nas“ buvo padaryta žala, nes įmonė negavo pinigų, kuriuos atsakovas AB SEB Vilniaus bankas iÅ¡davė atsakovui G.

K.. Teismas nurodė, kad įmonė neteko 84 886,28 Lt, kurie buvo jos sÄ skaitoje, todėl darytina iÅ¡vada, kad žala įmonei pasireiÅ¡kė tiesioginiais nuostoliais. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, jog UAB „ŠvytÅ«nas“ negalėjo bÅ«ti padaryta žala, nes Å¡iuos pinigus bÅ«tų nuraÅ¡iusi įmonės kreditorė – Klaipėdos apskrities VMI neginčo tvarka, todėl žala padaryta Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ne įmonei. Teismas pažymėjo, kad skolos yra viena iÅ¡ įmonės turto sudedamųjų dalių ir už jų padengimÄ yra atsakinga įmonė savo turtu, be to, įvertintina tai, kad vienas iÅ¡ juridinių asmenų pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto.

Teismas nurodė, kad iÅ¡analizavus į bylÄ pateiktus įrodymus dėl ieÅ¡kovo turto vertės bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai, darytina iÅ¡vada, kad VMI kreditorinis reikalavimas buvo vienas iÅ¡ pagrindų iÅ¡kelti UAB „ŠvytÅ«nas“ bankroto bylÄ ir per bankroto procedÅ«rÄ jÄ likviduoti. Teismas pažymėjo, kad įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir paskyrus administratorių, jis atstovauja visų kreditorių interesams, todėl atsakovo pozicija dėl netinkamo ieÅ¡kovo yra teisiÅ¡kai nepagrįsta.Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo G.

K. atžvilgiu turi bÅ«ti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes žala įmonei buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais ir dėl to turi bÅ«ti įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas pažymėjo, kad analizuojant atsakovo veikÄ atkreiptinas dėmesys į susiklosčiusio teisinio santykio specifikÄ . Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas G. K. nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. buvo UAB „ŠvytÅ«nas“ direktoriumi ir pagal tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio redakcijÄ Ä¯monės vadovas buvo vienasmenis valdymo organas, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimÄ .

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001 teismams yra išaiškinta, kad po 1998 m. balandžio 17 d. atsiradusiems akcinių bendrovių administracijos vadovų žalos, padarytos bendrovei, santykiams taikytinos akcinių bendrovių įstatymo, CK normos, o darbo teisinius santykius reglamentuojančios normos netaikytinos, nes iš esmės direktoriaus ir įmonės teisiniai santykiai yra pavedimo. Teismas nurodė, kad atsakovui G.

K. nepateikus įrodymų, kad jis ginčo sumÄ iÅ¡leido įmonės interesais, darytina iÅ¡vada, kad jis veikė neteisėtai, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nurodytÄ bendrÄ pareigÄ veikti įmonės interesais. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo G. K. paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad jis siekė veikti prieÅ¡ingai įmonės interesams, tačiau analizuojant priežastinį ryšį tarp atsiradusių pasekmių ir atsakovo veiklos, darytina iÅ¡vada, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp atsiradusių pasekmių yra ne tik atsakovo G.

K. veiksmai, bet ir atsakovo banko veiksmai, nes jei bankas nebÅ«tų padaręs klaidos, atsakovas G. K. ginčo sumos nebÅ«tų gavęs, o jei atsakovas G. K. bÅ«tų ginčo sumÄ iÅ¡leidęs įmonės interesais, banko klaida nebÅ«tų susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su padaryta žala. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovo G. K. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis ir dėl to iÅ¡ jo priteistinas žalos atlyginimas ieÅ¡kovui. Teismas nurodė, kad atsakovo G.

K. pozicija dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo nutrauktoje civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 yra nepagrįsta, išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas buvo nurodęs kitas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovas G. K. neatsiskaitė įmonei už gautus iš kitų asmenų 947 113, 03 Lt, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas yra kitas - solidarioji atsakomybė su banku.Teismas konstatavo, kad atsakovo banko veikloje yra ir deliktinės, ir sutartinės civilinės atsakomybės požymių ir nurodė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo veikoje buvo CK 6.256 straipsnyje išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas bankas pripažino faktÄ , jog 2004 m. birželio 7 d. – 2004 m. birželio 9 d. UAB „ŠvytÅ«nas“ buvo banko klientas ir turėjo Å¡iame banke atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , tačiau įmonės kreditoriui nurodė, kad įmonė banke sÄ skaitų neturi, atsakovas iÅ¡ esmės neginčija, jog padarė klaidÄ ir jo įrodinėjamos aplinkybės dėl raÅ¡tų gavimo datos Å¡ios klaidos buvimo nepaneigia, nes bylos medžiaga patvirtina, kad VMI 2004 m. birželio 7 d. buvo atsakyta, jog Å¡i įmonė sÄ skaitų neturi.

Dėl Å¡ių aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė kliento aptarnavimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345/2000 iÅ¡aiÅ¡kino, jog bankui, kaip specializuotai kredito įstaigai, keliami aukÅ¡tesni atidumo reikalavimai. Teismas nurodė, kad VMI praneÅ¡imas patvirtina, jog užklausime buvo nurodytas ne tik įmonės kodas, bet ir pavadinimas, todėl bankas, kaip specializuota kredito įmonė, juridinio asmens paieÅ¡kÄ galėjo vykdyti ir remiantis kitu juridinio asmens požymiu – pavadinimu.

Teismo nuomone, paminėtas sutartinės civilinės atsakomybės pagrindas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis ieÅ¡kovui, nes jei atsakovas bÅ«tų radęs ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ , įmonė ginčo suma bÅ«tų sumažinusi savo kreditorinį reikalavimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo banko veikoje yra ir deliktinės civilinės atsakomybės požymių, susijusių priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis.

Teismas nurodė, kad kadangi ieÅ¡kovas – įmonės administratorius – atstovauja ir kreditorių interesams, analizuotina banko deliktinė atsakomybė valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusi Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnio redakcija įpareigojo visas kredito įstaigas pateikti mokesčių administratoriui informacijÄ apie visas juridinių asmenų sÄ skaitas per 3 darbo dienas, o atsakovas bankas, remiantis bylos medžiaga Å¡ios pareigos neįvykdė, nors pagal jam keliamus aukÅ¡tus profesinius reikalavimus privalėjo įvykdyti ir dėl Å¡io neveikimo VMI 2004 m. birželio 4 d. nurodymas buvo įvykdytas ne per 3 dienas, o atsiuntus vėlesnį 2004 m. birželio 15 d. nurodymÄ , t. y. po to, kai ginčo suma buvo iÅ¡duota atsakovui G.

K.. Teismas nurodė, kad žalos atlyginimas ieÅ¡kovui priteistinas iÅ¡ atsakovų solidariai, kadangi CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. III.             Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo AB SEB banko priteistas žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-917/2003 ir 2000 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-1345/2000, kadangi nagrinėjamoje byloje ir nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Dėl to teismas netinkamai taikė CPK 4 straipsnį ir tai turėjo įtakos sprendimo byloje priėmimui.Teismo iÅ¡vada, kad bankas padarė bendrovei materialinę žalÄ , yra nepagrįsta.

Tarp banko ir G. K. veiksmų bendrininkavimo santykių nėra, bankas negali atsakyti už G. K. veiksmus. Priežastinis ryšys tarp banko neįvykdyto Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nurodymo bankui ir bendrovės administracijos vadovo G. K. veiksmų, pasireiškusių bendrovės lėšų pasisavinimu, yra bendro pobūdžio ir negali būti aiškinamas plečiamai.Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nuostatas ir taikė jas banko atžvilgiu.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato ieškinius dėl pripažinimo negaliojančiais tų sandorių, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriaus, tačiau nagrinėjamoje byloje kalba apie tokius sandorius neina ir bankas nėra tokių sandorių šalis. Taip pat pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo plečiamai aiškinti ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 14 punkto dėl kreditorių interesų gynimo.Apeliaciniu skundu atsakovas G.

K. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo G. K. priteistas žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, panaikinti ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti, o laikant, kad byla nenutrauktina – ieÅ¡kinį atsakovui G. K. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006, kurioje ieÅ¡kovas UAB „ŠvytÅ«nas“ ieÅ¡kinio G.

K. atžvilgiu atsisakė, ieÅ¡kinio pagrindas nėra tas pats. Teismas, motyvuodamas abiejų bylų ieÅ¡kinio pagrindų netapatumÄ nurodė tik vienÄ motyvÄ - atsakomybės formos skirtumÄ , tačiau ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro ne atsakomybės forma, o atsakomybės rÅ«Å¡is. Abiejų ieÅ¡kinių dalykas ir pagrindas G. K. atžvilgiu buvo identiÅ¡kas, todėl pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ teismas G. K. atžvilgiu privalėjo bylÄ nutraukti. Pažymėjo, kad G. K. įmonės atžvilgiu nėra skolininkas, todėl jo kaltė nepreziumuojama, o jÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas, todėl teismas nepagrįstai kaltės įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui.G.

K. pinigus iÅ¡ banko paėmė teisėtai ir pagrįstai, kadangi nežinojo apie VMI įpareigojimus bankui. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kurie pagrįstų G. K. ir banko bendrus ir vieningus veiksmus, dėl kurių atsirado žala įmonei, todėl laikytina, kad tokie veiksmai neįrodyti, ir jie negali bÅ«ti pagrindu solidariajai atsakomybei taikyti. Ä®monei žala atsirado dėl banko neteisėto pinigų iÅ¡mokėjimo.Teismas privalėjo stabdyti bylÄ kol bus iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos, kuriose yra aiÅ¡kinamos pinigų plovimo per UAB „ŠvytÅ«nas“ aplinkybės, kas leidžia teigti, kad VMI patikrinimo akte nurodytos įmonės gautos pajamos iÅ¡ viso nebuvo gautos ir negali bÅ«ti laikomos įmonės lėšomis.

Toks praÅ¡ymas teismui buvo pateiktas, tačiau teismas nepagrįstai jį atmetė.Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis asmenis, kuriems pareikÅ¡ti įtarimai minėtose baudžiamosiose bylose.Atsiliepime į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas BUAB „ŠvytÅ«nas“ nurodo, kad su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka, ir praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi nutarė pakeisti ieÅ¡kovÄ BUAB „ŠvytÅ«nas“ procesinių jo teisių perėmėju ieÅ¡kovu UAB „Skaldos pavirÅ¡ius“.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo G. K. apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimas pakeistinas. Dėl byloje nustatytų turinčių reikÅ¡mę aplinkybių Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „ŠvytÅ«nas“ buvo iÅ¡kelta bankroto bylÄ . Bankroto administratorius, tikrindamas administruojamos įmonės veiklÄ , nustatė, kad TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininkas 2004 m. birželio 4 d. nurodymu Nr. N36-30, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 102 straipsniu (mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir mokėti mokesčiai), nurodė AB SEB Vilniaus bankui nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ iÅ¡ UAB „ŠvytÅ«nas“ atsiskaitomųjų sÄ skaitų, esančių kredito įstaigoje.

AB SEB Vilniaus bankas jam pateikto nurodymo neįvykdė. Laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iÅ¡ UAB „ŠvytÅ«nas“ atsiskaitomosios sÄ skaitos UAB „ŠvytÅ«nas“ direktoriui G. K. buvo iÅ¡mokėta 84 380 Lt. Tuo pačiu bankas už lėšų iÅ¡gryninimÄ paėmė iÅ¡ UAB „ŠvytÅ«nas“ 506,28 Lt komisinį mokestį. Padaryta UAB „ŠvytÅ«nas“ nuostolių suma yra 84 886,28 Lt. Dėl atsakovo AB SEB banko apeliacinio skundo Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo AB SEB banko apeliacinio skundo argumentus.Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus. Jeigu teismo taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismas turi argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė.Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismai, nagrinėdami reikalavimÄ atlyginti žalÄ , privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sÄ lygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymÄ atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylÄ visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalÄ patyręs asmuo, reikÅ¡damas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , bÅ«tų nurodęs ne visus žalÄ padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

L., V. L. v. Z. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-764/2003). Ieškovui pareiškus ieškinį atsakovams dėl solidaraus padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių atsakovų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje - bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v.

DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VÄ® Registrų centras, byla Nr. 3K-3-156/2005).Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi bÅ«ti protingas pagrindas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiÅ¡kai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad bÅ«tų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalÄ atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. valstybės įmonė Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).Solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala bÅ«tų atsiradusi, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., byla Nr. 3K-3-518/2006). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ . Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007). Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi bÅ«ti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kuriÄ sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (ratione materiae) žemesniųjų instancijų teismai turi vadovautis ne a priori, o tais atvejais, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos ir teismo nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra analogiÅ¡kos.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-1345/2000, kadangi bylų aplinkybės skirtingos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta nutartimi, priėmė sprendimÄ nepagrįstai nagrinėjamoje byloje suabsoliutindamas banko atsakomybę.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumÄ , aiÅ¡kina ir taiko teisės normas, tai teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma.

Dėl Å¡ių argumentų darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 4 straipsnį ir tai turėjo įtakos sprendimo byloje priėmimui. Dėl žalÄ Ä¯monei padariusių asmenų Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog bankas padarė įmonei materialinę žalÄ . BankÄ bÅ«tų galima laikyti padariusiu žalÄ bendrovei, jei bankas bendrovės pinigus bÅ«tų pervedęs ar kitaip perleidęs tretiesiems asmenims arba bÅ«tų sudaręs sÄ lygas tretiesiems asmenims gauti bendrovės pinigus be teisėto pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina, kad tokios pasekmės nekilo dėl banko neteisėto veikimo arba neveikimo. Pinigus iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos gavo bendrovės administracijos vadovas, kuris pagal savo statusÄ turėjo teisę disponuoti bendrovės lėšomis. Bankas nei tyčia, nei dėl neatsargumo savo veiksmais nedarė įtakos tam, kad įmonės vadovas G. K. bendrovės pinigus pasisavintų. Nėra banko ir G. K. bendrininkavimo ar kokių nors kitų suderintų veiksmų. Ä®monės administracijos vadovas, iÅ¡gryninęs pinigus, t.y. iÅ¡ sÄ skaitos paėmęs grynus pinigus, privalėjo juos panaudoti bendrovės Å«kinės-komercinės veiklos tikslams, bendrovės prievolių vykdymui.

Bankas tam jokių kliūčių nedarė. Tas faktas, jog G. K. paimtus iÅ¡ sÄ skaitos pinigus pasisavino, yra pačios bendrovės, kaip privataus juridinio asmens, problema, kuriÄ bendrovė gali spręsti reikalaudama, kad bÅ«tent bendrovės administracijos vadovas atlygintų bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . Veiksmų ryÅ¡ys tarp banko neįvykdyto TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo nutraukti pinigų iÅ¡mokėjimÄ ir pervedimÄ iÅ¡ sÄ skaitos dėl mokesčių mokėtojo neleidimo patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, nukreipto prieÅ¡ bendrovę bankui, ir bendrovės administracijos vadovo veiksmų, pasireiÅ¡kusių bendrovės lėšų pasisavinimu, yra bendro pobÅ«džio, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas bei taikomas plečiamai ir negali bÅ«ti laikomas priežastiniu ryÅ¡iu.

Civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, gali atsirasti tik esant įstatyme nustatytų jos atsiradimo sÄ lygų visumai: žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Banko bei įmonės administracijos veiksmai nėra bendri ir iÅ¡ banko veiksmų tiesiogiai neatsirado bendrovės administracijos vadovo neteisėti veiksmai ir jais sukelta žala bendrovei. Banko kaltė dėl TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko nurodymo nevykdymo nėra kaltė įmonei dėl padarytos žalos.

Žala įmonei padaryta tik tiesioginiais įmonės administracijos vadovo G. K. veiksmais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai bei plečiamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.6, 6.247 straipsnius, todėl teismas banko atžvilgiu priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Dėl kreditoriaus interesų gynimo IeÅ¡kinys bankui dėl žalos atlyginimo bendrovei siejamas su aplinkybe, jog bankas neįvykdė ne paties ieÅ¡kovo, o jo kreditoriaus nurodymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TelÅ¡ių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko nurodymas bankui buvo duotas ne bendrovės interesais, bet VMI interesais ir nukreiptas prieÅ¡ bendrovę kaip sankcija (pinigų iÅ¡davimo ir pervedimo nutraukimas) bendrovei.

Sankcijos priežastis buvo tai, kad bendrovė neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. VMI turėjo teisę taikyti sankcijas bankui dėl nurodymo nevykdymo pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Tokios teisės VMI neperdavė ir negalėjo perleisti kitam asmeniui, nes ji neatskiriama nuo VMI asmens. VMI minėta teise nepasinaudojo. VMI siekė patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Nurodymas nutraukti pinigų iÅ¡davimÄ ir pervedimÄ buvo ne tikslas, o priemonė tikslui pasiekti.

Bankas VMI pateikė bendrovės pinigų judėjimÄ patvirtinančių dokumentų kopijas (2004 m. birželio 16 d. banko lydraÅ¡tis Nr.0400209), tokiu bÅ«du sudarydamas galimybę VMI pasiekti TelÅ¡ių apskrities aplinkybės mokesčių inspekcijos direktoriaus 2004 m. birželio 4 d. nurodyme iÅ¡dėstytÄ tikslÄ . Pažymėtina tai, kad VMI iÅ¡ieÅ¡kojimo nevykdė ir nepateikė bankui vykdyti dokumentų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo. VMI bankui nebuvo ir nėra pateikusi sprendimo priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemokÄ .

Minėtame nurodyme nebuvo keliamas toks klausimas. Nesant VMI sprendimo nuraÅ¡yti, iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokas ir nepateikus tokio sprendimo vykdyti bankui, nėra pagrindo ir negalima teigti, kad bankas padarė VMI žalÄ dėl VMI negalėjimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrovės nepriemokas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kinys atsakovui AB SEB bankui yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Dėl atsakovo G. K. apeliacinio skundo Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo G.

K. apeliacinio skundo argumentų.Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB“ Å vytÅ«nas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, įmonė įgijo bankrutuojančios statusÄ ir įmonei taikomas Ä®monių bankroto įstatymas. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnį įmonės administratorius valdo, naudoja, disponuoja įmonės turtu Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, gina visų kreditorių interesus. Ä®monių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiÅ¡kų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – prieÅ¡ingumÄ Ä¯monės veiklos tikslams ir galimÄ Ä¯takÄ Ä¯monės mokumui, todėl administratorius turi teisę ginčyti sandorius visais CK nustatytais pagrindais.Nagrinėjamoje byloje įmonės administratorius 2005 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d., atlyginimo.

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.Bylos duomenys patvirtina, kad AB SEB Vilniaus bankas UAB „ŠvytÅ«nas“ direktoriui G. K. laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iÅ¡ UAB „ŠvytÅ«nas“ sÄ skaitos iÅ¡davė 84 380 Lt grynųjų pinigų ir buvo mokėtas 506,28 Lt komisinis mokestis. Atsakovas G. K., tuo metu bÅ«damas UAB „ŠvytÅ«nas“ direktoriumi, pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles privalo įrodyti, kad Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡leido įmonės interesais.

Bylos duomenys patvirtina, kad G. K. neįrodė, kad paimtus iÅ¡ sÄ skaitos pinigus panaudojo įmonės tikslams bei interesams. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonei buvo padaryta žala, nes įmonė tų pinigų negavo. Žala(nuostoliai) civilinėje teisėje aiÅ¡kinami pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam ir pasireiÅ¡kia to objekto ekonominės vertės sumažėjimu. Žala yra dviejų rÅ«Å¡ių, t.y. tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Å iuo atveju įmonė neteko 84 886,28 Lt, kurie buvo jos sÄ skaitoje, todėl darytina iÅ¡vada, kad žala įmonei pasireiÅ¡kė tiesioginiais nuostoliais.

Nepagrįsta atsakovų pozicija, jog UAB „ŠvytÅ«nas“ negalėjo bÅ«ti padaryta žala, nes Å¡iuos pinigus bÅ«tų nuraÅ¡iusi įmonės kreditorius VMI ne ginčo tvarka, todėl žala padaryta VMI, o ne įmonei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina G. K. deliktinę atsakomybę, žalos įmonei padarymÄ tiesioginiais neteisėtais atsakovo G. K. veiksmais. Pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais įrodytos atsakovo G. K. visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, numatytos CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246-6.249 straipsniuose.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigÄ . Pagal bylos duomenis darytina iÅ¡vada, jog yra įrodyta G. K. neteisėta veika UAB „ŠvytÅ«nas“ atžvilgiu, įrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp G.

K. neteisėtų veiksmų ir Å¡iais veiksmais UAB „ŠvytÅ«nas“ padarytos žalos. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas G. K. nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. buvo UAB „ŠvytÅ«nas“ direktorius. Pagal tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį įmonės vadovas buvo vienasmenis valdymo organas, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimÄ . Ä®rodinėjimo naÅ¡ta apie paimtų iÅ¡ įmonės pinigų tinkamÄ panaudojimÄ Ä¯monės interesais tenka pinigus paėmusios buvusiam įmonės vadovui G.

K..Atsakovui G. K. nepateikus įrodymų, kad jis ginčo sumÄ iÅ¡leido įmonės interesais, darytina iÅ¡vada, kad jis veikė neteisėtai, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nurodytÄ bendrÄ pareigÄ veikti įmonės interesais, ir padarė įmonei žalÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad G. K. atsakomybė yra dalinė, bet ne solidari. Pagal bylos duomenis darytina iÅ¡vada, kad tik atsakovo G. K. veiksmai tiesiogiai buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis žalos pasekmėmis, todėl tik iÅ¡ jo priteistinas žalos atlyginimas ieÅ¡kovui.

Bylos duomenys patvirtina bendrų veiksmų bei kitų aplinkybių bei pagrindų solidariajai atsakomybei nebuvimÄ .Nepagrįsti atsakovo G. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl nagrinėjamos bylos nutraukimo, ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tapatumo nutrauktoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 ir nagrinėjamoje byloje, nes nagrinėjamoje byloje yra kitas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, kitos Å¡alys nei nutrauktoje byloje. IeÅ¡kinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t.y. ieÅ¡kinio dalykÄ .

Nutrauktoje civilinėje byloje ieÅ¡kovas nurodė kitas faktines aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovas G. K. neatsiskaitė įmonei už gautus iÅ¡ kitų asmenų 947 113, 03 Lt. Nagrinėjamoje byloje faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra kitas, t.y. G. K. paėmimas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos 84 380 Lt ir jų nepanaudojimas įmonės interesais. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 esantis UAB „ŠvytÅ«nas“ kreditorių susirinkimo 2006 m. sausio 13 d. protokolas Nr. 4 patvirtina, kad kreditorių susirinkimas nutarė nutraukti pradėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-1021-370/2005 ir su 947 113,03 Lt civiliniu ieÅ¡kiniu TelÅ¡ių apskrities VMI prisijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-07004.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartyje, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-177-370/2006 nurodyta, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad reikalaujamų nuostolių pagrįstumo vertinimas yra susijęs su trečiojo asmens inicijuotos baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatais, atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė reikalavimus ginti per baudžiamÄ jį procesÄ , todėl ieÅ¡kovo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėta baudžiamoji byla nėra iÅ¡nagrinėta. Nurodyti bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ir nutrauktoje byloje ieÅ¡kinio pagrindas, dalykas ir Å¡alys nėra tapatÅ«s.Nepagrįsti atsakovo G. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl kitų asmenų įtraukimo į nagrinėjamÄ bylÄ .Kiti atsakovo G. K. apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas G.

K. savo veiksmais padarė ieÅ¡kovui 84 886,28 Lt žalÄ , atsakovo G. K. atsakomybė yra dalinė bei nėra solidari ir tik atsakovas G. K. turi prievolę atlyginti ieÅ¡kovui 84 886,28 Lt žalÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo G. K. apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimas pakeistinas, suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį ir ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui BUAB „ŠvytÅ«nas“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra UAB „Skaldos pavirÅ¡ius“, 84 886,28 Lt žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui atmetant ir iÅ¡sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iÅ¡ atsakovo G.

K. ieÅ¡kovui BUAB „ŠvytÅ«nas“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovas UAB „Skaldos pavirÅ¡ius“, 500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iÅ¡ atsakovo G. K. į valstybės biudžetÄ 2 546 Lt žyminio mokesčio.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Skaldos pavirÅ¡ius“ ir atsakovo G.

K. į valstybės biudžetÄ po 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 87 straipsniu sprendžia, kad atsakovui AB SEB bankui gražintinas sumokėtas 2546 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir atsakovui G. K. gražintinas sumokėtas 2 546 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo revoliucinę dalį suformuluoti taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo G. K. ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ŠvytÅ«nas“, kurios procesinių teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė „Skaldos pavirÅ¡ius“, 84 886,28 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančiius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

K. į valstybės biudžetÄ 2 546 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) žyminio mokesčio ir 93,20 Lt (devyniasdeÅ¡imt tris litus dvideÅ¡imt centų) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.IeÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui atmesti“.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Skaldos pavirÅ¡ius“ į valstybės biudžetÄ 20 Lt (dvideÅ¡imt litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo G.

K. į valstybės biudžetÄ 20 Lt (dvideÅ¡imt litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų atlyginimo.GrÄ Å¾inti atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui 2 546 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . GrÄ Å¾inti atsakovui G. K. 2 546 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė