2019-06-12 Nr. AB-12681-3-63-3-00805-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-736-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00805-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 12.18.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ (toliau – ir atsakovas, UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“) 888,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu T2-426, yra patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti. Atsakovas 888,98 Eur dydžio vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. valdytą nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

3. Atsakovas UAB „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ atsiliepime į prašymą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį. Komunalines atliekas kaupia jo nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalyje esančiame komunalinių atliekų surinkimo konteineryje.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 888,98 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Teismas akcentavo ginčui aktualų teisinį reguliavimą: Lietuvos Respublikos Konstitucija (121 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (4 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, 32 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1–2 punktai), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (6 straipsnio 31 punktas), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Akcentavo, kad ginčui yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą.

7. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d.

– 75 Eur (2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. T2-274)). Nuostatų (aktuali redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (aktuali redakcija) 23–34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.

8. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Tvarkos aprašas), 5 punktas numato, kad komunalines atliekas turi teisę deklaruoti atliekų turėtojai, jei jiems objektyviai ir nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti konkretų perduodamų tvarkyti atliekų kiekį ir kurie komunalines atliekas kaupia: 5.1. komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose, esančiuose visuomeninės paskirties statinių patalpose, <...>; 5.2. komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose, esančiuose privačios nuosavybės ar kita teise valdomame žemės sklype. Tvarkos aprašo 6 punktas numato, jog viename žemės sklype gali būti taikomas tik vienas metinės vietinės rinkliavos administravimo būdas (pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą arba deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį). Tvarkos aprašo 9 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, pageidaujantys deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, užpildo deklaraciją ir ją pateikia KRATC. Atliekų turėtojui pasirinkus rinkliavos mokėjimo būdą pagal faktiškai turėtus (deklaruojamus) atliekų kiekius, tarp jo ir pareiškėjo atsiranda specialūs teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtą administravimo funkciją, gali priimti atskirus ABTĮ taikymo požiūriu administracinius sprendimus, tarp jų ir sprendimą nepriimti atliekų turėtojo pateiktos deklaracijos, apie tai informuojant vietinės rinkliavos mokėtoją (Tvarkos aprašo 12 punktas).

9. Teismas nustatė, kad negyvenamoji patalpa – sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra akcinės bendrovės SEB bankas nuosavybė. Žyma Nekilnojamojo turto registro išraše patvirtina, kad ginčo laikotarpiu faktinis sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudotojas buvo atsakovas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog atsakovas yra 0,7073 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, faktinis naudotojas. Pažymoje apie skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, apmokestintas 888,98 Eur vietine rinkliava. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Į bylą pateiktos komunalinių atliekų deklaracijos už 2016–2017 metus, iš kurių matyti, jog atsakovas siekė deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, tačiau pareiškėjo sprendimais atsakovo pateiktos deklaracijos nebuvo priimtos.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikta pažyma patvirtina, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui buvo skaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neginčijama, jog kiti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudotojai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą moka pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą. Nors su prievole mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą atsakovas nesutiko, pareiškėjo sprendimų, kuriais buvo nuspręsta nepriimti jo pateiktų deklaracijų, neginčijo.

12. Teismas darė išvadą, kad atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra įvykdęs, todėl pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

14. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neatskleidė bylos esmės bei neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo administravimo būdus.

15. Atsakovas pažymi, kad nuo įsisteigimo 2011 metais pagal pasirinktą vietinės rinkliavos administravimo būdą už atliekų tvarkymą mokėjo pareiškėjui pagal teikiamas deklaracijas, tačiau jo komunalinių atliekų 2016 m. lapkričio 11 d. deklaracija Nr. 99 pareiškėjo buvo nepagrįstai atmesta ir mokestinė prievolė buvo apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį. Tokiu būdu pareiškėjas, nepasikeitus teisiniam reglamentavimui, naudodamasis dominuojančia padėtimi, savavališkai ir laikydamasis subjektyvios nuomonės, vienašališkai pakeitė mokestinės prievolės turinį, pakeisdamas ją savo naudai be prievolės vykdytojo valios. Atsakovo teisė kontroliuoti komunalinių atliekų kiekio atitikimą deklaracijose nurodytam nustatyta Tvarkos aprašo 5 punkte. Atsakovo teikiamos deklaracijos atitiko nurodytą teisinį reguliavimą.

16. Atsakovo teigimu, konkrečiu atveju pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo 10 punkte nustatytos pareigos – nepateikė 2016 m. lapkričio 11 d. deklaracijos Nr. 99 derinti atliekų surinkėjui, kas buvo padaryta deklaracijos už 2016 metus teikimo atveju, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas, o vėliau ir teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje juridinio asmens (atliekų surinkėjo) materialiųjų teisių ir pareigų, kas laikytina absoliučiu skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad vietinė rinkliava atsakovui visada buvo skaičiuojama pagal tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą. Atsakovas, akcentuodamas nepagrįstą pareiškėjo sprendimą atmesti deklaraciją, šio sprendimo neginčijo.

19. Pareiškėjas, akcentuodamas ginčui aktualų teisinį reguliavimą (nutarties 8 punktas), pažymi, kad atsakovas teikė deklaracijas už 2016 metus ir 2017 metus, kurios buvo atmestos ir nederintos, nes žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išnuomotas atsakovui ir kitiems dviems juridiniams asmenis, kurie pasirinko rinkliavą mokėti pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą. Prie atsakovo naudojamo pastato yra bendro naudojimo kiemas, kuriame stovi vienas komunalinių atliekų konteineris, kuriuo naudojasi visos pastate veiklą vykdančios įmonės, todėl neįmanoma objektyviai ir nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atsakovo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį.

20. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sandėliavimo ir žemės ūkio paskirties pastatams, išskyrus sandėlius, kuriuose vykdoma prekyba, buvo taikomas 0,02 euro centų metinis vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-301 padidinus metinį vietinės rinkliavos dydį iki 0,79 euro centų už 1 kv. m sandėliavimo ir žemės ūkio paskirties pastatams, išskyrus sandėlius, kuriuose vykdoma prekyba, atsakovui nuo 2014 metų padidėjo mokėtinas vietinės rinkliavos dydis. Atsakovas rinkliavą už 2014 m. ir 2015 m sumokėjo, o tai reiškia, kad atsakovui buvo aišku, jog metinis vietinės rinkliavos dydis yra pakitęs ir bendra mokėtina suma yra padidėjusi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 888,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, įvertinęs tai, kad atsakovas pagal Nuostatus buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir neįvykdė pareigos sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ginčo laikotarpį pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo bei atsakovas pareiškėjo sprendimų, kuriais buvo nuspręsta nepriimti jo pateiktos Komunalinių atliekų deklaracijos už 2016 metus, pagal kurią vietinė rinkliava skaičiuotina pagal komunalinių atliekų kiekį, neginčijo, pareiškėjo prašymą tenkino visiškai.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad nuo 2011 metų vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste mokėjo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį. Pareiškėjas neturėjo teisės vienašališkai atsisakyti priimti Komunalinių atliekų deklaraciją ir nuspręsti dėl kito apmokestinimo būdo pritaikymo.

24. Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo aptartų teisės aktų pagrįsta atsakovo pareiga mokėti kasmetinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą už faktiškai naudojimą turto objektą adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat nekvestionuojama faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas iš esmės nėra sumokėjęs rinkliavos (888, 98 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta remiantis paminėtos 2017 m. liepos 18 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-1026 duomenimis, kurių ginčo šalys nekvestionuoja). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiais klausimais pateiktais argumentais, toliau nepasisako nei dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių (pirmosios instancijos teismo aptartų) teisės aktų bei jų atskirų normų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje pagrįstumo, nei dėl bylai reikšmingų aplinkybių fakto nustatymo prasme.

25. Atsakovas, neneigdamas savo pareigos mokėti paminėtą rinkliavą už jo naudojamą turto objektą, nesutikimą su pareiškėjo teismui paduotu prašymu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia savo teise mokėti paminėtą rinkliavą ne pagal pareiškėjo bendra tvarka atliktus šios rinkliavos dydžių apskaičiavimus, o pagal jo paties pareiškėjui deklaruotus (pateiktus) komunalinių atliekų kiekius. Atsižvelgiant į šią atsakovo poziciją, konstatuotina, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra atsakovo nurodytos (ir šioje administracinėje byloje atsikirtimo į pareiškėjo prašymą būdu jo ginamos) teisės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą pagal jo pareiškėjui pateiktus faktinius komunalinių atliekų dydžius, nurodytus Komunalinių atliekų deklaracijoje už 2016 metus, pagrįstumas.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo prašomas taikyti šioje byloje vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir mokėjimo būdas specialiai yra nustatytas Nuostatų 17 punkte. Šiame Nuostatų punkte, be kita ko, nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai (šiuo atveju atsakovas) gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Tvarkos aprašu. Todėl nagrinėjamoje situacijoje yra aktualus Tvarkos aprašo teisinis reguliavimas, nustatantis vietinės rinkliavos mokėtojų (atliekų turėtojų) komunalinių atliekų deklaravimą ir kuris akcentuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime (nutarties 8 punktas).

27. Komunalinių atliekų deklaravimo atliekų tvarkymo centrui (pareiškėjui) procedūra reglamentuojama Aprašo IV skirsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, pageidaujantys deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, užpildo deklaraciją ir ją pateikia KRATC (9 p.); KRATC patikrina, ar pateikta deklaracija atitinka Tvarkos Aprašo 5 punktą, ir teikia derinti atliekų surinkėjui (10 p.) KRATC pateiktų dokumentų, suderintų su atliekų surinkėju, pagrindu parengia vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą (toliau – Mokėjimo pranešimas) pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį už visą mokestinį laikotarpį (11 p.); tuo atveju, kai pateikti dokumentai ar duomenys neatitinka Tvarkos apraše nurodytų reikalavimų arba atliekų surinkėjas nederina atliekų kiekio, apie tai informuojamas vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam formuojamas Mokėjimo pranešimas pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį (12 p.). Išvardytos teisės normos leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad tuo atveju, kai atliekų turėtojas pasirenka rinkliavos mokėjimo būdą pagal faktiškai turėtus (deklaruojamus) atliekų kiekius, tarp jo ir pareiškėjo atsiranda specialūs teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtą administravimo funkciją, gali priimti atskirus ABTĮ taikymo požiūriu administracinius sprendimus, tarp jų ir sprendimą nepriimti atliekų turėtojo pateiktos deklaracijos, apie tai informuojant vietinės rinkliavos mokėtoją (12 p.). ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad toks pareiškėjo sprendimas laikytinas ABTĮ tvarka skundžiamu administraciniu sprendimu. Todėl atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo sprendimu atmesti pareiškėjo Komunalinių atliekų deklaraciją už 2016 metus, galėjo jį apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

28. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią vietinės rinkliavos skolą) ABTĮ taikymo prasme nėra susijęs su būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimo atmesti atsakovo jam pateiktą Komunalinių atliekų deklaraciją teisėtumą ir pagrįstumą, įtraukiant į bylą atliekų surinkėją, nes tai (kaip jau buvo pasakyta pirmiau) yra (galėjo būti) kitų administracinių bylų nagrinėjimo dalykas. Todėl atsakovo argumentai dėl pareiškėjo tariamai padarytų pažeidimų (deklaracijos nederinimas su atliekų surinkėju), sprendžiant jo pateiktos deklaracijos priėmimo klausimą, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.

29. Apibendrindama nurodytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl teisės taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo.

30. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan