c7cca0c4-aa85-4db6-8062-e80e0ddaa4f9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-484-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-04149-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 22 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai Č. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Č. Å . skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja Č. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), ir Departamento neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01;

2) panaikinti Departamento 2013-09-27 sprendimÄ Nr. (15/1-3) 10K-34234 „Dėl praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“.PaaiÅ¡kino, kad nuo 1992-01-01 dirba Departamente valstybės tarnautoja. Teigia, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, pagal kuriuos valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymo nustatytas socialines garantija.

Priėmus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) pakeitimus nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 sumažinti valstybės tarnautojų, taip pat ir pareiškėjos, priedai už kvalifikacinę klasę. Šis valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinio Teismo) 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydama iÅ¡mokėti susidariusiÄ pareiginės algos skirtumÄ bei pateikti skaičiavimus, kokio dydžio pareiginės algos dalis buvo neiÅ¡mokėta per minėtÄ laikotarpį, tačiau Departamentas atsisakė tenkinti jos praÅ¡ymÄ ir informavo, kad Å¡iuo metu nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl sumažintų pareiginės algos bei priedo už kvalifikacinę klasę dalių sugrÄ Å¾inimo, bei tai, kad persiuntė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pagal kompetencijÄ .

Pažymėjo, kad nėra gavusi iÅ¡ Turto valdymo ir Å«kio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Turto valdymo ir Å«kio departamentas) jokio atsakymo (b. l. 10–12).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja sutiko, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Departamento, bÅ«tų paÅ¡alinta iÅ¡ atsakovų ir atsakovu byloje bÅ«tų tik Departamentas. PareiÅ¡kėja patikslino savo pirmÄ jį skundo reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, praÅ¡ydama neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį priteisti ne solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Departamento, o tik iÅ¡ Departamento.

Pateiktame atsiliepime Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja buvo informuota, kad jos praÅ¡ymas persiųstas Turto valdymo ir Å«kio departamentui, kuris nustatyta tvarka vykdo Departamento Å«kinį finansinį aptarnavimÄ , piniginių lėšų buhalterinę apskaitÄ .

Kol nėra nustatyto teisinio reglamentavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo, Departamentas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, todėl mano, kad pagrįstai ginčijamu raÅ¡tu atsisakė spręsti darbo užmokesčio dalies iÅ¡mokėjimo klausimÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (b. l. 32–35).Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Skundas atmetamas.Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento direktorius 2001-10-01 įsakymu Nr. 47TE „Dėl tarnybos eigos“ nustatė, kad Departamento vieÅ¡ojo administravimo valstybės tarnautoja Č.

Å . nuo 2001-10-01 eina Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto – vieÅ¡ojo administravimo karjeros valstybės tarnautojo (B lygio, 20 kategorijos) pareigas (b. l. 16–25).Departamento direktorius 2004-12-31 įsakymu Nr. 4K-62TE „Dėl tarnybos eigos“, atsižvelgdamas į Departamento direktoriaus 2004-12-31 įsakymÄ Nr. 3K-64 „Dėl pareigybių sÄ rašų patvirtinimo“ nustatė, kad nuo 2005-01-01 tęsiami tarnybos santykiai su Departamento valstybės tarnautoja Č.

Å ., Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniÄ ja specialiste (karjeros valstybės tarnautoja, B lygio, 5 kategorijos), paliekant suteiktÄ antrÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 26). Departamento direktorius 2007-12-21 įsakymu Nr. 4K-233 „Dėl kvalifikacinės klasės suteikimo Č. Å .“ nuo 2008-01-01 pareiÅ¡kėjai suteikė pirmÄ jÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 27). Departamento direktorius 2011-11-30 įsakymu Nr. 4K-127 „Dėl priemokų skyrimo“ ir 2012-12-11 įsakymu Nr. 4K-123 „Dėl priemokų skyrimo“ pareiÅ¡kėjai už laikotarpius nuo 2011-11-01 iki 2011-12-31, nuo 2012-12-01 iki 2012-12-31 už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ , kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas nevirÅ¡ijant nustatytos darbo laiko trukmės, skyrė priemokas (b. l. 28, 29).

PareiÅ¡kėja 2013-09-26 kreipėsi į DepartamentÄ su praÅ¡ymu Nr. (15/5-7) 6K-478 „Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir informacijos pateikimo“, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ apie tai, kiek laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 sumažėjo pareiÅ¡kėjos gaunamas darbo užmokestis lyginant su tuo dydžiu, kurį ji bÅ«tų gavusi, jeigu VTÄ® (2009-07-17 įstatymo Nr. XI-363 redakcija ir 2009-04-23 įstatymo Nr. XXI-227 redakcija) nebÅ«tų sumažintas pareiÅ¡kėjos priedas už kvalifikacinę klasę, bei iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto priedo už kvalifikacinę klasę (b. l. 4).Departamentas 2013-09-27 sprendimu Nr. (15/1-3) 10K-34234 „Dėl praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir informavo, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas persiųstas Turto valdymo ir Å«kio departamentui, kuris nustatyta tvarka vykdo Departamento Å«kinį finansinį aptarnavimÄ , piniginių lėšų buhalterinę apskaitÄ (b. l. 5–6).

Departamentas 2013-09-27 raÅ¡tu Nr. (15/1-3) 10K-34025 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo Turto valdymo ir Å«kio departamentÄ , jog persiuntė pagal kompetencijÄ Departamento valstybės tarnautojų praÅ¡ymus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies perskaičiavimo (b. l. 40).Tai, kad Turto valdymo ir Å«kio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atsakingas už Departamento Å«kinį finansinį aptarnavimÄ ir piniginių lėšų buhalterinę apskaitÄ patvirtina 2006-02-02 Sutartis Nr. 8S-8 „Dėl buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo“ bei 2006-12-29 Sutartis Nr. 8S-201 „Dėl buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo“ (b. l. 41–45, 46–49).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-27 sprendimo Nr. (15/1-3) 10K-34234 „Dėl praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 str. valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13.

Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTÄ® 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTÄ® 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.Aukščiau iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines kategorijas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja ėjo Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniosios specialistės (B lygio, 5 kategorijos) pareigas bei nuo 2008-01-01 turėjo pirmÄ jÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 27), todėl dėl pasikeitusių VTÄ® nuostatų laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 jai buvo sumažintas darbo užmokestis, sumažinus priedų už suteiktas kvalifikacines klases dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517 įsigaliojo 2013-10-01, nagrinėjamu atveju bus vertinamas laikotarpis nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, per kurį pareiÅ¡kėjai susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.

Pažymėtina, kad Departamentas pareiÅ¡kėjos reikalavimui priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėja, kurios praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismÄ su skundu kreipėsi 2013-09-30. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėja ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jai iÅ¡mokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į Departamento praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja skundÄ teismui pateikė praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, kildinamiems iÅ¡ laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-09-29.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimai šioje dalyje (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-09-29) atmetami.Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010-09-30 iki 2013-09-30) pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad:

1) VTÄ® 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTÄ® 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTÄ® 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01.

Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Apibendrinant sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti GrÄ Å¾inimo įstatyme. Pažymėtina, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme praradimų kompensavimo tvarka, vadovaujantis GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 2 d., yra grindžiama proporcingumo principu, kuris yra reikÅ¡mingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas.

Praradimų kompensavimas, nesilaikant GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nebÅ«tų konstituciÅ¡kai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , todėl GrÄ Å¾inimo įstatyme esant nustatytam pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (nagrinėjamu atveju – Departamentui) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ LVAT praktikÄ (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o panaikinti Departamento 2013-09-27 sprendimÄ Nr. (15/1-3) 10K-34234 „Dėl praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“.Pažymėtina, kad ginčijamame Departamento sprendime iÅ¡reikÅ¡ta Departamento valia atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ taikant VTÄ® (2009-07-17 įstatymo Nr. XI-363 redakcija) nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Jame taip pat nurodyta, jog įstatymas nenustato valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, todėl Departamentui nekyla pareiga mokėti pareiÅ¡kėjai susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ (b. l. 5–6).Pažymėtina, kad iÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Teismo vertinimu, Departamentas iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip ir pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, kuriuo remiantis įstatymų leidėjas priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , aiÅ¡kiai reglamentuojantį dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlygio) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Departamentas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas panaikinti Departamento 2013-09-27 sprendimÄ Nr. (15/1-3) 10K-34068 „Dėl praÅ¡ymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos ir informacijos pateikimo“ atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos Č. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                 Jolita Rasiukevičienė