2021-04-14 Nr. AB-7581-3-63-3-01288-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-203-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01288-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui K. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo K. S. 62,82 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietine rinkliava už 2018 metų laikotarpį atsakovas apmokestintas už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovas prašė pareiškėjo prašymą atmesti, nes 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. panaudos sutartimis ginčo butą neatlygintiniam naudojimuisi perleido UAB Eurokoncernas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo K. S. 62,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui.

5. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Nuostatų (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 3 punktu, Nuostatų V skyriumi ir Nuostatų 1 priedu, Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 5 d.) 10, 23, 24 punktais, Nuostatų (2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-140 redakcija) 45, 45.3 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

6. Teismas iš pateikto vietinės rinkliavos ir jos mokėtojo apibrėžimo nustatė, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiga mokėti aptariamą vietinę rinkliavą iš esmės siejama ne su faktiniu turto naudojimu, bet su teisiniu tokio naudojimo pagrindu. Pareiškėjas pagal dokumentus vertina, kas yra nekilnojamojo turto teisėtas valdytojas, tačiau nesprendžia, nes neturi kompetencijos savarankiškai spręsti, jokių privačių subjektų, nesutariančių dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, tarpusavio santykių. Remiantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamojo turto objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininku yra atsakovas. Nesutikimą su prašymo reikalavimu atsakovas grindžia 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutartimis ir mano, jog ginčo laikotarpiu už prievolės mokėti vietinę rinkliavą tinkamą vykdymą yra atsakingas ne jis, o UAB Eurokoncernas.

7. Teismas pažymėjo, kad teisės norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalyje, taikytina ir neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčių atvejais, numato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ši teisės norma yra skirta siekiant apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nekilnojamuoju daiktu, kad jiems būtų žinoma apie nekilnojamojo turto apsunkinimą tuo atveju, kai jie ketina įgyti tam tikras teises ar pareigas į jį, nes tai gali turėti įtakos jų teisių apimčiai ir suvaržymams.

8. Teismas iš byloje esančių 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutarčių turinio nustatė, jog tiek panaudos davėjas, kuris yra nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku, tiek panaudos gavėją atstovaujantis asmuo sutampa. Nors kiekvienos iš ginčo patalpų panaudos sutarčių sudarymo terminas neviršija vienerių metų laikotarpio, akivaizdu, jog faktinis naudojimasis nekilnojamojo turto objektu, adresu (duomenys neskelbtini), tęsiasi nuo 2017 m. liepos 2 d., t. y. ilgiau nei vienerius metus.

Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų pateikta informacija apie 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutarčių sudarymą, ar anksčiau nurodyti juridiniai faktai būtų išviešinti kitu būdu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino, jog ginčo atveju pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo Nuostatų prasme UAB Eurokoncernas pripažinti vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), mokėtoja. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamojo turto objekto, adresu: (duomenys neskelbtini), savininku yra atsakovas.

Kadangi neįrodyta, jog Nuostatų prasme vietinės rinkliavos mokėtoju buvo kitas asmuo, prašymo reikalavimas laikytinas pagrįstu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buto, adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtis nurodyta gyvenamoji (butų), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas gyvenamosios paskirties objektui (butui) Nuostatuose numatytas tarifas. Pažymoje apie skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ginčo objektas apmokestintas 62,82 Eur vietine rinkliava.

Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Kadangi nustatyta, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra įvykdęs, 62,82 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjui priteistina.

III. 9. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

10. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą prieštaraujantį kitam teismo sprendimui, kuris nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, sprendimas yra galiojantis. Tame pačiame teisme tas pats pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl rinkliavos priteisimo iš atsakovo, tačiau teismas priėmė sprendimą prašymą tenkinti iš dalies, sumokėti rinkliavą tik už laikotarpius, kuriais objektas, už kurį rinkliava nėra sumokėta, nebuvo perleistas naudotis panaudos sutartimis. Kadangi pareiškėjas reikalavimą formavo dėl rinkliavos skolos priteisimo, teismas turėjo vertinti, ar atsakovas yra atliekų turėtojas. Teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą buvo matomas teismo išankstinis nusistatymas, atsakovas buvo žodžiu apkaltintas teismo proceso vilkinimu dėl dokumentų, kuriais buvo remiamasi nesutinkant su prašymo reikalavimais, tačiau vėliau paaiškėjo, kad dokumentai tvarkingai buvo pateikti.

11. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų aišku, jog ginčo butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, įregistruotų viešajame registre buto nuomos ar panaudos sutarčių, kurios galiotų ginčo laikotarpiui, taip pat nėra. Apeliantas pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ginčija remdamasis įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu priimtu administracinėje byloje Nr. I-8591-583/2018. Šiuo teismo sprendimu buvo sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir teismas konstatavo, jog atsakovas turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., o 2018 m. liepos 2 d. sudarytos patalpų panaudos sutarties su UAB Eurokoncernas teismas nevertino, kadangi nagrinėjamai bylai aktualus ginčo laikotarpis nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Iš 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutarties 2 punkto aišku, jog patalpų panaudos terminas nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. birželio 30 d., o 13 punkte nurodyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2018 m. birželio 30 d., be to, 19 punktu šalys susitarė, kad sutartis bus pateikiama Nekilnojamojo turto registrui, registruojant sutartį viešajame registre. Atsakovas jokių kitų sutarčių, pagrindžiančių faktą, jog 2018 m. ginčo butu teisėtai naudojosi kiti tretieji asmenys, nepateikė ir nėra tiesiogiai kreipęsis į pareiškėją dėl netinkamam subjektui skaičiuojamos rinkliavos. Pareiškėjas, įvertinęs turimus duomenis, už 2018 m. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju pripažino atsakovą. Nors kiekvienos iš ginčo patalpų panaudos sutarčių sudarymo terminas neviršija vienerių metų laikotarpio, akivaizdu, jog faktinis naudojimasis nekilnojamojo turto objektu, adresu: (duomenys neskelbtini), tęsiasi nuo 2017 m. liepos 2 d., tai yra ilgiau nei vienerius metus, taip pat byloje nėra duomenų, jog vietinės rinkliavos administratoriui būtų pateikta informacija apie 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutarčių sudarymą, ar ankščiau nurodyti juridiniai faktai būtų išviešinti kitu būdu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti iš atsakovo K. S. 62,82 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, nes nustatė, jog atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas. Teismas iš Nuostatuose pateikto vietinės rinkliavos ir jos mokėtojo apibrėžimo nustatė, jog vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą. Teismas, įvertinęs 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutarčių turinį, tai, kad tiek panaudos davėjas, kuris yra ginčo objekto savininkas, tiek panaudos gavėją atstovaujantis asmuo sutampa, atsižvelgęs, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų pateikta informacija apie 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutarčių sudarymą, ar anksčiau nurodyti juridiniai faktai būtų išviešinti kitu būdu, padarė išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo Nuostatų prasme UAB Eurokoncernas pripažinti vietinės rinkliavos mokėtoju.

15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą prieštaraujantį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-8591-583/2018.

16. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kas turi mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kada nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutartimis naudotis UAB Eurokoncernas. Taigi kyla klausimas, kas minėtu laikotarpiu laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Minėti klausimai byloje kilo dėl to, kad patalpų panaudos sutartys neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir pareiškėjui apie patalpų panaudos sutarčių sudarymą nebuvo pateikta informacija, ir nurodyti juridiniai faktai nebuvo išviešinti kitu būdu. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad ginčo objekto savininku yra atsakovas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog pagal bendrą taisyklę vietinė rinkliava siejama su nekilnojamojo turto savininku ar naudotoju, o šis paprastai nustatomas remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu. Tam tikrais atvejais teismas gali remtis kitais patikimais duomenimis (pvz., įsiteisėjusiais teismų sprendimais).

18. Pagal Nuostatų (2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 redakcija) 7 punktą, Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenys, reikalingi vietinei rinkliavai administruoti, renkami ir tvarkomi naudojantis Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis. Pagal Nuostatų 45 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojas privalo: 45.1. laiku mokėti jam apskaičiuotą vietinę rinkliavą; 45.2. teikti duomenis, reikalingus vietinei rinkliavai apskaičiuoti; 45.3. informuoti naują savininką (naudotoją) apie prievolės mokėti vietinę rinkliavą įvykdymą, o naujas savininkas (naudotojas) turi informuoti Administratorių apie prievolės pradžią ar pasikeitimą; 45.4. per 10 darbo dienų informuoti Administratorių apie naujo nekilnojamojo turto naudojimo pradžią; 45.5. sudaryti sąlygas Administratoriui patikrinti nekilnojamojo turto naudojimą ir (ar) deklaruotų duomenų teisingumą.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo patalpų panaudos sutartys nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjui taip pat nebuvo pateikti duomenys apie patalpų panaudos sutarčių sudarymą. Pažymėtina ir tai, kad patalpų panaudos sutartis pasirašė atsakovas, kaip panaudos davėjas ir panaudos gavėją atstovaujantis asmuo (UAB Eurokoncernas direktorius). Patalpų panaudos sutartyse (19 p.) šalys susitarė, kad sutartys bus pateikiamos Nekilnojamojo turto registrui, registruojant sutartis minėtame registre. Tačiau patalpų panaudos sutartys, jog 2018 m. ginčo objektu teisėtai naudojosi kiti tretieji asmenys, nepateiktos, atsakovas taip pat nekėlė klausimo pareiškėjui dėl netinkamam subjektui skaičiuojamos rinkliavos.

20. Taigi, įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų reglamentavimą pagrįstai ginčo laikotarpiu pripažintas nekilnojamojo daikto savininkas.

21. Vertinant atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą prieštaraujantį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-8591-583/2018, pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-8591-583/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir šioje byloje pateiktos 2017 m. liepos 2 d. ir 2018 m. liepos 2 d. patalpų panaudos sutartys nebuvo vertinamos.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės. Atsakovo nurodyti argumentai apie teismo priimtą sprendimą, įvertintus įrodymus nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys