c7cb12d1-dcbb-4c73-9855-e2c5d4ab4ba2 · Kauno apylinkės teismas

Civ                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-2646-188/2017                                                                                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01373-2017-3                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;   (S)                                                                                         2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.7; 2.6.8.10;                                                                                         2.6.10.5.1; 3.2.6.1                                                                                                                                           KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 15 d.Kėdainiai              Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus (toliau – NŽT Kėdainių skyrius) atstovei Elenai Neimaer-Zinkienei, atsakovei V.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kėdainių skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas nustatė: Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. panaikino 2017 m. gegužės 19 d. priimtÄ teismo įsakymÄ , gavęs atsakovės V. S. prieÅ¡taravimus bei 2017 m. birželio 23 d. ieÅ¡kovės pateiktÄ ieÅ¡kinį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 518,50 Eur skolos, 129,84 Eur delspinigių, 24,87 Eur palūkanų ir 2 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos (toliau – KAVA) (teisių perėmėja -Nacionalinė žemės tarnyba), 2005 m. liepos 27 d. sudarė su atsakove valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartį (notarinio reg.

Nr., 1-7231) (toliau – Sutartis) ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktÄ Nr. PPA-292 (toliau – Aktas). Sutarties pagrindu atsakovei iÅ¡simokėtinai iki 2015 metų buvo parduota 0,3334 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis - 0,0784 ha. Pagal minėtÄ Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti pagal Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklėse (toliau – mokėjimo taisyklės) nustatytÄ tvarkÄ .

Taisyklių 4.4 papunktyje nurodyta, kad kai žemės sklypai perkami iÅ¡simokėtinai, pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palÅ«kanų; 5 punkte nurodyta, kad asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palÅ«kanų, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ skaičiuojami delspinigiai - 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Atsakovė nevykdė prievolės, numatytos Sutarties 5 punkte, todėl ieÅ¡kovės 2013 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu Nr. 9SD-(14.9.104.)-465 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“, 2016 m. spalio 27 d. praneÅ¡imu Nr. 1SD-5702-(4.85) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“ ir 2016 m. gruodžio 21 d. praneÅ¡imu Nr. 1SD-6415-(4.85) „Dėl pakartotinio praÅ¡ymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ atsakovė buvo raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ , tačiau per nustatytus papildomus terminus įsiskolinimas nebuvo padengtas.

             Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes bei prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad KAVA ir atsakovė 2005 m. liepos 27 d. pasirašė valstybinės žemės pirkimo-paradavimo sutartį ir priėmimo perdavimo aktÄ , iÅ¡ jų matyti, kad atsakovė įsigijo 0,3334 ha žemės sklypo dalį - 0,0784 ha. Å alių patvirtintoje Sutartyje atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta -(duomenys neskelbtini).

KAVA sutarties sudarymo metu negalėjo patikrinti Gyventojų registro, kadangi tokių techninių galimybių tuo metu neturėjo. Patvirtino, kad atsakovė deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ JanuÅ¡avos g. 112, Kėdainiuose nuo 2004 m. gegužės 14 d. Atsižvelgiant į tai, deklaruota gyvenamoji vieta su faktine gyvenamÄ ja vieta galėjo nesutapti. IeÅ¡kovė praneÅ¡imus siuntė pagal Sutartyje nurodytÄ adresÄ . IeÅ¡kovės atstovė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 2.17 straipsnyje nurodyta, jog fizinis asmuo raÅ¡tu privalo kitai sandorio Å¡aliai praneÅ¡ti apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata, atsakovei praneÅ¡imai buvo siųsti pagal Sutartyje nurodytÄ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinį grindžia Sutartimi ir atsakovės pateiktais mokėjimo kvitais. Atkreipė dėmesį, kad Sutarties 5 punkte nurodytos ne tik mokėjimo sumos, kurios yra už pačiÄ Å¾emę, tačiau toliau nurodyta, kad mokėjimai vykdomi pagal atitinkamas Mokėjimo taisykles, o Mokėjimo taisyklėse numatyta, kad asmuo privalo mokėti 2 procentus metinių palÅ«kanų pagal tuo metu galiojusiÄ redakcijÄ ir laiku nesumokėjęs, turi mokėti 0,05 procentų delspinigius.

IÅ¡ atsakovės pateiktų kvitų matyti, kad sumokėta ne visa skola. Nurodė, kad byloje pateiktoje lentelėje yra matyti visi atsakovės mokėjimai. Taip pat matyti, kad atsakovė mokėjimus atliko neatsižvelgiant į grafikÄ . IÅ¡ pateiktos skolos skaičiavimo lentelės matyti, kaip susidarė skola už žemę, nes pirmiausia buvo užskaitomos palÅ«kanos, delspinigiai ir tik po to užskaitoma skola už žemę. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovė V. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį (b. l. 43-45) nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad kiekvienais metais laiku mokėjo įmokas pagal Sutartyje nurodytÄ grafikÄ , tačiau visų kvitų pateikti negali, nes neranda. Mano, kad nepažeidė Sutarties 5 punkto, nes sumokėjo visÄ grafike nurodytÄ sumÄ laiku ir Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad Sutartyje nėra punkto, numatančio 2 procentų palÅ«kanas ir delspinigius. Nurodė, kad jos niekas neinformavo apie įsiskolinimÄ , jokių praneÅ¡imų ji nėra gavusi. Mano, kad ieÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų nustatyti jos tikrÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , matydama, kad ji nereaguoja į praneÅ¡imus ir raginimus.

Nurodė, kad nepaisant laiÅ¡kų, ji žinojo, kad reikia mokėti, tačiau kiekvienais metais praneÅ¡imai ateidavo kitais mokėjimo kodais. Sutartyje nėra punkto, kur bÅ«tų minimos 2 procentų palÅ«kanos ir delspinigiai. Ji buvo kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus specialistÄ , kuris patikino, kad įsiskolinimų nėra. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, jog visÄ kainÄ už žemę yra sumokėjusi, tik nėra sumokėjusi 2 procentų palÅ«kanų, kurių, kaip jai nuėjus į NŽT Kėdainių skyrių paaiÅ¡kino, nereikia mokėti.

Nurodė, kad kai buvo nuėjusi aiÅ¡kintis, žodžiu buvo pasakyta, kad iÅ¡ tiesų 2 procentai nėra nurodyti. VisÄ sumÄ už žemę yra sumokėjusi, tik vieno kvito trÅ«ksta, kai kraustėsi, visus kvitus ji turėjo, nurodė, kad padengė visÄ skolÄ . Pripažįsta, kad nesumokėjo palÅ«kanų ir delspinigių. Mano, kad NŽT Kėdainių skyrius turi matyti jos visus mokėjimus. Jai nuvykus į NŽT Kėdainių skyrių, žodžiu buvo paaiÅ¡kinta, kad visa skola sumokėta. Taip pat pažymėjo, kad 3 metus laiÅ¡kai ėjo ne į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , o senu adresu, kuriuo negyvena 13 metų.

Sutartyje nurodyta, kad ji gyvena Mindaugo g. 12-75, Kėdainiuose, tačiau paskui pasikeitė jos gyvenamoji vieta. Nurodė, kad 2005 metais balandžio mėnesį ji iš ten išsideklaravo, tačiau iki liepos mėnesio faktiškai gyveno senu adresu. Dėl Sutartyje nurodyto 5 punkto nesiaiškino, tačiau po metų buvo nuėjusi pas buhalterę, kuri pažiūrėjusi Sutartį patvirtino, kad nėra numatytos 2 procentų palūkanos, tada kažkoks darbuotojas vyras nurodė mokėti pagal lentelę. Nurodė, jog negali paaiškinti, už kokius metus nerado kvito.

Pripažino, kad yra gavusi kelis praneÅ¡imus dėl mokėjimo už žemę. Patvirtino, kad ne visi kvitai yra byloje, tačiau, paskambinus į NŽT Kėdainių skyrių, jÄ patikino, kad viskas yra sumokėta. Pripažino, kad dėl Sutarties 5 punkto neiÅ¡siaiÅ¡kino. Nurodė, kad sutinka sumokėti 2 procentų palÅ«kanas, tačiau nesutinka mokėti delspinigių. Jei teismas nuspręstų tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, praÅ¡o mokėtinÄ sumÄ iÅ¡dėstyti 2 metų laikotarpiui.IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir civilinėje byloje esančių įrodymų:

Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 02-06-6483 (b. l. 29), Valstybinės žemės sklypo 2005 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties (b. l. 30-31), 2005 m. liepos 27 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. PPA-292 (b. l. 32), 2013 m. balandžio 17 d. pranešimo Nr. 91D-(14.9.104.)-465 Dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo (b. l. 33-34), 2016 m. spalio 27 d. pranešimo Nr. 1SD-5702-(4.85.) Dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo (b. l. 35), 2016 m. gruodžio 21 d.

Dėl pakartotinio praÅ¡ymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį (-is) Nr. 1SD-6415-(4.85.) (b. l. 36), mokėtinų įmokų už iÅ¡simokėtinai parduotÄ Å¾emę, palÅ«kanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės (b. l. 63-64) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos, ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2005 m. liepos 27 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-7231, dėl 0,3334 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies -0,0784 ha pirkimo – pardavimo.

Å is žemės sklypas V. S. buvo parduotas iÅ¡simokėtinai už 1922,89 Eur (6639,34 Lt), iÅ¡ kurių 473,32 Eur (1634,28 Lt) V. S. sumokėjo kaip pradinį įnaÅ¡Ä . Likusius 1403,79 Eur (4847,00 Lt) V. S. įsipareigojo sumokėti iki 2015 metų Å¡iais terminais: kasmet po 155,98 Eur (538,56 Lt) pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytu grafiku (b. l. 31). Nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , įsigytÄ iÅ¡ valstybės, pirkėjai perėjo nuo 2005 m. liepos 27 d. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto Nr. PPA-292 pasiraÅ¡ymo (b. l. 32).

Be to, atsakovė pagal 2005 m. liepos 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktÄ buvo įspėta, kad atsiskaitymas už parduotÄ valstybinės žemės sklypÄ vykdomas pagal Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 67-6128) (toliau – Mokėjimo taisyklės). Minėtų Taisyklių 4.4 papunktyje nurodyta, kad kai žemės sklypai perkami iÅ¡simokėtinai, pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palÅ«kanų; 5 punkte nurodyta, kad asmenims, nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palÅ«kanų, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos.

NŽT Kėdainių skyrius 2013 m. balandžio 17 d. raÅ¡tu Nr. 91D-(14.9.104.)-465 „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“ atsakovei pateikė praneÅ¡imÄ apie susidariusiÄ skolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovės skolos likutis už žemę 2013 m. sausio 15 d. sudarė 170,61 Eur (589,08 Lt). NŽT Kėdainių skyrius 2016 m. spalio 27 d. d. raÅ¡tu Nr. 1SD-5702-(4.85.) „Dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo“ informavo V. S., kad ji privalo vykdyti pirkimo - pardavimo sutartį ir sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ â€“ 528,17 Eur, 2 proc. palÅ«kanas, apskaičiuotas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki mokėjimo dienos, bei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , per vienÄ mėnesį nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo dienos.

NŽT Kėdainių skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tu Nr. 1SD-6415-(4.85.) „Dėl pakartotinio praÅ¡ymo vykdyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį“ priminė atsakovei, kad ji nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir prašė sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ â€“ 528,17 Eur iki 2016 m. sausio 15 d. NŽT Kėdainių skyrius 2017 m. gegužės 15 d. sudarė mokėtinų įmokų už iÅ¡simokėtinai parduotÄ Å¾emę, palÅ«kanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelę, iÅ¡ kurios nustatyta, kad V.

S. nesumokėtos įmokos yra 518,50 Eur, palÅ«kanos iki 2017 m. gegužės 16 d. sudaro 24,87 Eur ir 129,84 Eur delspinigiai iki 2017 m. gegužės 16 d. Nacionalinė žemės tarnyba savo sutartinių įsipareigojimų laikėsi, žemės sklypo nuosavybės teisė atsakovei buvo perleista, tačiau atsakovė Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka piniginių įsipareigojimų nevykdė ir įmokų pagal grafikÄ nemokėjo. Nemokant įmokų pagal nustatytÄ grafikÄ , už įsiskolinimo likutį ieÅ¡kovė atsakovei paskaičiavo 2 proc. metines palÅ«kanas bei 0,05 proc. delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Atsakovė neginčija aplinkybių, jog tarp šalių buvo sudaryta žemės išsimokėtinai pirkimo-pardavimo Sutartis, tačiau atsakovė iš esmės ginčija tai, kad nebuvo susitarta dėl 2 procentų palūkanų ir dėl 0,05 procentų delspinigių. Atsakovė taip pat nurodo, kad NŽT Kėdainių skyrius jai siuntė pranešimus apie įsiskolinimus ne tuo adresu.         Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Taigi Å¡alys, nustatydamos sutarties sÄ lygas, yra laisvos tiek, kiek nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų.            Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad asmenys, pirkdami iÅ¡ valstybės žemę (pagal Å¡iuo metu galiojančias nuostatas – iÅ¡skyrus miÅ¡kų paskirties žemę), gali įgyti jÄ iÅ¡ karto arba iÅ¡simokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 1 dalis).

Valstybinė ne žemės Å«kio paskirties žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis).          Byloje nustatyta, kad NŽT Kėdainių skyrius ir atsakovė sudarė 0,0784 ha žemės sklypo dalies, esančios bendrame 0,3334 ha žemės sklype (kadastro Nr. 5(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartį. Atsakovė yra perėmusi visas pagal Å¡iÄ sutartį jos įgytas pareigas ir teises, įskaitant nuosavybės teisę į nupirktÄ Å¾emės sklypo dalį.            Sutarties sudarymo metu valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentavo Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Pardavimo taisyklės) ir Mokėjimo taisyklės.            Pagal Pardavimo taisyklių nuostatas pirkėjas turėjo teisę atsiskaityti su valstybe už perkamÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡simokėtinai (13, 24, 26 punktai).

            Mokėjimo taisyklėse buvo nustatyta, kad pirkėjai už iÅ¡simokėtinai perkamus sklypus su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos kainos sumokėti iÅ¡ karto, o kitÄ sumÄ â€“ per tolesnius 14 metų sutartyje nustatytais terminais (4.1 punktas). Sutartyje numatytos sumos turi bÅ«ti sumokėtos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos (4.3 punktas). Mokėjimo taisyklės taip pat nustatė, kad pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palÅ«kanų (4.4 punktas), o asmenims, nustatytu laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palÅ«kanų, už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos (5 punktas).

Taigi Mokėjimo taisyklėse buvo aiÅ¡kiai nustatytas maksimalus valstybinės žemės kainos iÅ¡mokėjimo terminas ir vėliausia metinio mokėjimo data už iÅ¡simokėtinai perkamus valstybinės žemės sklypus, taip pat mokamų palÅ«kanų už įsiskolinimo likutį ir netesybų už prievolės pažeidimÄ dydžiai. Bylos Å¡alių ginčo dėl atitinkamų sutarčių sÄ lygų teisėtumo nėra.            Atsakovė nurodė, kad Sutartyje nustatytos palÅ«kanos ir delspinigiai numatyti nebuvo, todėl ieÅ¡kovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti netesybas (palÅ«kanas ir delspinigius).

           Netesybos yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų – tai įstatymo, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).          PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

PalÅ«kanos gali bÅ«ti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palÅ«kanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytÄ jų paskirtį. Mokėjimo palÅ«kanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimÄ si CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkcijÄ .           Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 yra nurodęs, kad pelno palÅ«kanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimÄ si svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

CK normose, reglamentuojančiose pirkimo–pardavimo iÅ¡simokėtinai teisinius santykius, nenustatyta draudimo Å¡alims sutartyje susitarti dėl palÅ«kanų, atliekančių mokėjimo funkcijÄ . Visa prekių kaina pardavėjui sumokama ne iÅ¡ karto, bet dalimis per nustatytus terminus po prekių perdavimo pirkėjui. Dėl to Å¡is tam tikrÄ laikÄ naudojasi pinigais, kurie faktiÅ¡kai priklauso pardavėjui.           Kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo už naudojimÄ si svetimais pinigais (mokėjimo, pelno) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų.

Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palÅ«kanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, Å¡iuo atveju – į kompensuojamųjų palÅ«kanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Pelno (mokėjimo) palÅ«kanų paskirtis yra nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ , todėl pelno (mokėjimo) palÅ«kanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu.          Mokėjimo taisyklėse buvo nustatyta, kad valstybinės žemės iÅ¡simokėtinai pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 2 procentus metinių palÅ«kanų, o Sutartyje – kad metinė įsiskolinimo suma ir 2 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už žemės sklypus turi bÅ«ti sumokamos iki kitų metų sausio 15 d.

Taigi Sutartyje nustatytos palÅ«kanos mokamos ne už prievolės pažeidimÄ (už prievolės pažeidimÄ nustatytos netesybos), o už naudojimÄ si sutartÄ laikÄ (mokėjimo terminÄ ) valstybei priklausančiais pinigais, kuriuos pirkėjas, jei bÅ«tų pirkęs ne iÅ¡simokėtinai, bÅ«tų sumokėjęs valstybei įgydamas žemės sklypÄ , t. y. jos mokamos už tai, kad pirkėjas pageidavo įgyti valstybinės žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , nemokėdamas iÅ¡ karto visos žemės sklypo kainos.

              Teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovės argumentus, esÄ ji yra skolÄ sumokėjusi, tik neranda kai kurių kvitų, jie yra niekuo nepagrįsti, taip pat atmestini atsikirtimai, jog nežinojo, kad yra numatytos 2 proc. palÅ«kanos ir 0,05 proc. delspinigiai, kadangi pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad sudarant Sutartį nesidomėjo dėl netinkamai vykdomos Sutarties pasekmių. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos Mokėtinų įmokų už iÅ¡simokėtinai parduotÄ Å¾emę, palÅ«kanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės bei ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimo teismo posėdžių metu aiÅ¡ku, jog atsakovė nemokėjo palÅ«kanų nuo 2006 m. sausio 15 d. nuo pradinės skolos (1403,80 Eur), todėl sumokėjus pirmÄ Ä¯mokÄ 2008 m. sausio 29 d. - 159,29 Eur (554,00 Lt) ir iÅ¡skaičiavus už 2006 ir 2007 metus 68,24 Eur palÅ«kanų ir 11,10 Eur delspinigių, įmoka už žemę (už 2007 metus) sudarė tik 79,95 Eur ir atsakovė liko skolinga 76,03 Eur.

AnalogiÅ¡kai atsakovei 2008 m. lapkričio 10 d. sumokėjus 173,77 Eur už 2008 metus, iÅ¡skaičiavus nuo įsiskolinimo sumos paskaičiuotas 28,08 Eur palÅ«kanas ir 10,87 Eur delspinigių, atsakovės įmoka už žemę sudarė 134,82 Eur, o skola padidėjo iki 97,19 Eur. Tokiu bÅ«du skaičiuojant, 2017 m. gegužės 16 d. atsakovė yra skolinga 518,50 Eur įmokÄ už žemę, 24,87 palÅ«kanų ir 129,84 Eur delspinigių (b. l 63-64). Dėl to teismas pripažįsta, kad Sutartyje nustatytos palÅ«kanos atliko mokėjimo funkcijÄ už naudojimÄ si valstybės pinigais, kuriuos Å¡i turėjo gauti sudarant (sudarius) pirkimo–pardavimo sutartis.          Mokėjimo taisyklėse aiÅ¡kiai nurodyta, kad netesybos mokamos už nustatytu laiku nesumokėtÄ metinio įsiskolinimo sumÄ ir palÅ«kanas.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė turėjo teisinį pagrindÄ skaičiuoti netesybas nuo nesumokėtos mokėjimo palÅ«kanų, laikytinų prievolės vykdymu natÅ«ra, dalies.           Atmestini atsakovės argumentai dėl praneÅ¡imų gavimo, kadangi pati atsakovė nesugebėjo aiÅ¡kiai įvardinti, kada ir kiek tiksliai gavo praneÅ¡imų iÅ¡ NŽT Kėdainių skyriaus dėl susidariusios skolos. Manytina, kad apie susidariusiÄ skolÄ atsakovė žinojo nuo pat pradžių, kadangi pati teismo posėdžio metu nurodė, jog po metų ėjo į NŽT Kėdainių skyrių aiÅ¡kintis dėl palÅ«kanų pas buhalterę ir pas darbuotojÄ , kurių įvardinti negalėjo.

Atsakovė pažymėjo, kad 6 metus laiÅ¡kus gavo į (duomenys neskelbtini), paskutinius trejus metus laiÅ¡kų negavo, o (duomenys neskelbtini), nebegyvena jau 13 metų. Nurodė, kad iÅ¡ minėtos vietos iÅ¡sideklaravo dar 2005 metų balandžio mėnesį, tačiau iki liepos mėnesio faktiÅ¡kai joje gyveno. Tokie atsakovės paaiÅ¡kinimai, kurie posėdžio metu nebuvo konkretÅ«s ir nuoseklÅ«s, atmestini, kadangi, kaip ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kino, iÅ¡ nustatytų duomenų aiÅ¡ku, kad atsakovė 2004 m. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Sutartyje nurodė gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“(duomenys neskelbtini).

Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kovės atstove, jog atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adresas su deklaruota gyvenamÄ ja vieta galėjo ir nesutapti, todėl ieÅ¡kovė praneÅ¡imus siuntė pagal Sutartyje nurodytÄ atsakovės adresÄ . Pagal CK nuostatas, fizinio asmens nuolatine gyvenamÄ ja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Aplinkybė, jog asmuo deklaravo vienÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimÄ svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamÄ ja vieta, o ne formalų jos deklaravimÄ .

Gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbÅ«s ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-482-278/2015).           Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti taikomi minėti CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (pvz.: paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ).

Nagrinėjamoje byloje reikÅ¡minga tai, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini), skirtingu adresu, nei yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Teismas Å¡io ginčo dėl praneÅ¡imų negavimo aspektu pripažįsta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymÄ . Fizinis asmuo privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitai sandorio Å¡aliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ .

Jeigu asmuo Å¡ios pareigos neįvykdo, kita sandorio Å¡alis ir kreditoriai turi teisę siųsti praneÅ¡imus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Sutarties Å¡alies nuo pareigos praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ neatleidžia kitos Å¡alies žinojimas apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes Å¡i pareiga iÅ¡lieka ir po sandorių sudarymo. Atsakovė, siekdama pakeisti sandorio sudarymo metu nurodytÄ informacijÄ apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , turėjo tai padaryti raÅ¡tu, nes tokie pakeitimai reikÅ¡mingi prievolių įvykdymui, ginčų sprendimui ir kitiems iÅ¡ sandorių atsirandantiems padariniams.

Å ių veiksmų atsakovei neatlikus, ieÅ¡kovė pagrįstai siuntė praneÅ¡imus į (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Sutartyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu.CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 2 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už 673,21 Eur (518,50 Eur skolos + 24,87 Eur palÅ«kanų + 129,84 Eur delspinigių) priteistÄ bendrÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovės V. S. priteistina ieÅ¡kovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos 518,50 Eur skolos, 24,87 Eur palÅ«kanų ir 129,84 Eur delspinigių.

Kadangi terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo ar sutarties numatytas palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.37, 6.210 straipsniai), todėl iÅ¡ atsakovės V. S. ieÅ¡kovei priteistinos 2 procentų dydžio metinės įstatyminės palÅ«kanos nuo visos priteistos sumos 673,21 Eur, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovė teismo posėdžio metu teismo prašė iÅ¡dėstyti priteistÄ sumÄ dalimis dvejų metų laikotarpiui, jei teismas nuspręstų ieÅ¡kinį tenkinti.Vadovaujantis CPK 284 straipsniu, teismas dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymÄ gali atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarkÄ .

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, yra svarbus abiejų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas. Todėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas visada turi bÅ«ti siejamas tiek su atsakovo, tiek su ieÅ¡kovo interesais ir, iÅ¡dėstant teismo sprendimo vykdymÄ , turi bÅ«ti siekiama Å¡ių dviejų Å¡alių interesų pusiausvyros, neturi bÅ«ti pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai atsakovo turtinė padėtis yra tokia komplikuota, jog sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiÅ¡kai svarbius jo interesus, tačiau, atidėti sprendimo įvykdymÄ galima tais atvejais, kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai, sprendimas bus įvykdytas, kai skolininkas deda pastangas, kad bÅ«tų atsiskaityta su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse. bylose Nr. 3K-3-301/2006, Nr. 3K-3-521/201 ir kt.,).

Atsakovė V. S., praÅ¡ydama iÅ¡dėstyti priteistos skolos, palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimÄ dalimis dvejų metų laikotarpiui, nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkiÄ materialinę padėtį. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovės tokio pobÅ«džio praÅ¡ymas nesudaro pagrindo jį tenkinti, nes ji teismui nepateikė duomenų, kurie leistų visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinti atsakovės tikrÄ jÄ turtinę padėtį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad iÅ¡dėsčius skolos mokėjimÄ , kurio bÅ«tinumas nėra pagrįstas, bÅ«tų nukrypta nuo CK 1.2 straipsnyje įtvirtinto Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, nepaisoma teisėtų kreditorės interesų kuo greičiau atgauti skolÄ , taip pat bÅ«tų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo skola priteista, ir bÅ«tų nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovės praÅ¡ymas dėl skolos iÅ¡dėstymo dviejų metų laikotarpiui, atmestinas kaip nepagrįstas.VisiÅ¡kai tenkinant ieÅ¡kinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79-80 straipsniais, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės V.

S. priteistinos į valstybės pajamas 27,76 Eur bylinėjimosi išlaidos, kuria sudaro 20 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ir 7,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsniu, 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieÅ¡kovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinė - Vilnius, Gedimino pr. 19, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. LT25 7300 0101 2326 4005, esanti AB banke „Swedbank“, iÅ¡ atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 518,50 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 50 ct) skolos, 24,87 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus 87 ct) palÅ«kanų, 129,84 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt devynis eurus 84 ct) delspinigių ir 2 (dviejų) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos (673,21 Eur), skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 27,76 Eur (dvideÅ¡imt septynis eurus 76 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.             Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ .

                  Teisėja                                                                                                          Ramyna Šidlauskienė         Â