Legislator Case Law & Legislation
c7c9fe39-b784-4ef7-a28f-b4feb81efee7 AI generated

c7c9fe39-b784-4ef7-a28f-b4feb81efee7 · Kauno apygardos teismas

Case Number c7c9fe39-b784-4ef7-a28f-b4feb81efee7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-599-264/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16499-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 2.6.10.5.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės mažosios bendrijos „Aurenukas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ ieÅ¡kinį atsakovei mažajai bendrijai „Aurenukas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Soliris“ ir R.

Legislator headnote

AI generated

c7c9fe39-b784-4ef7-a28f-b4feb81efee7 · Kauno apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra ginčo nei dėl žalos fakto, nei dėl žalos dydžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-599-264/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16499-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20; 2.6.10.5.2.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės mažosios bendrijos „Aurenukas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ ieÅ¡kinį atsakovei mažajai bendrijai „Aurenukas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Soliris“ ir R.

K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Hegelmann transporte“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės MB „Aurenukas“ 4 611,21 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos ir neapmokėtos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog UAB „Hegelmann transporte“ pagal UAB „Soliris“ užsakymÄ Ä¯sipareigojo pervežti krovinį – 4 t. granito plokščių iÅ¡ Italijos į LietuvÄ , UAB „Soliris“ sandėlius Kaune, pasikrovimo data 2016 m. gruodžio 21 d., iÅ¡krovimo data – 2016 m. gruodžio 29 d.

IeÅ¡kovė Å¡io užsakymo įvykdymui pasitelkė subvežėjÄ UAB „Ignolita“, kuri vilkiku (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinį atvežė į LietuvÄ ir 2016 m. gruodžio 24 d. vilkikÄ su kroviniu paliko uždaroje saugomoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje VšĮ „Automobilių stovėjimo aikÅ¡telė“, (duomenys neskelbtini) (toliau – AikÅ¡telė). AikÅ¡telėje 2016 m. gruodžio 24 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė keturi vilkikai, tarp jų ir UAB „Ignolita“ transporto priemonių junginys su kroviniu.

Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. 13-672 (8.41) nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl automobilio (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Dėl įvykusio gaisro buvo sunaikintas UAB „Soliris“ krovinys, todėl ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 4 611,21 Eur žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro 4 063,42 Eur granito plokščių įsigijimo kaina ir 547,79 Eur granito pjaustymo paslaugos.

IeÅ¡kovė atlygino žalÄ užsakovei UAB „Soliris“. Autovežį (duomenys neskelbtini) su kroviniu (duomenys neskelbtini) valdė atsakovė MB „Aurenukas“. Atsakovė neužtikrino tinkamos savo valdomų transporto priemonių, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, techninės bÅ«klės, t. y. neužtikrino, kad autovežio (duomenys neskelbtini) ir transportuojamoje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) dėl elektros instaliacijos darbo režimo nekiltų gaisras, todėl dėl atsakovės nerÅ«pestingo neveikimo kilo gaisras ir buvo sunaikintas krovinys, atsižvelgiant į tai, jai kyla pareiga atlyginti nuostolius.

2. Atsakovė MB „Aurenukas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad Å¡iuo atveju transporto priemonės nebuvo eksploatuojamos, todėl atsakomybė dėl žalos atsiradimo negali kilti. Žala Å¡iuo atveju padaryta kitu didesnio pavojaus Å¡altiniu – ugnimi. Pažymėjo, jog ekspertizės iÅ¡vada Nr. GP/GT-2017/04/20 suraÅ¡yta atlikus ekspertinį tyrimÄ , kurio metu nustatyta, kad tiek autovežis (duomenys neskelbtini), tiek ir ant jo platformos buvęs mikroautobusas (duomenys neskelbtini) iki gaisro kilimo momento buvo neeksploatuojami.

Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių techninių priežasčių galėjusių sukelti gaisrÄ . Ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡alutinio poveikio. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės iÅ¡vada nėra iÅ¡sami ir patikima dėl pasirinkto ekspertizės bÅ«do „atmetant versijas“, o ne pasirenkant „labiausiai tikėtinÄ versijÄ â€œ, be to, ji padaryta neatlikus papildomo tyrimo.

Atsakovės kaltė dėl neteisėtų veiksmų neįrodyta. Atsakovės transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, galiojo techninė apžiūra, atsakovė elgėsi kaip protingas ir apdairus asmuo, autovežis parkuojamas saugomoje aikštelėje, jo visos sistemos buvo atjungtos, atsakovė atliko visus privalomus veiksmus, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Anot atsakovės, nagrinėjamoje situacijoje yra taikoma CMR Konvencija, kuri riboja vežėjo atsakomybės dydį.

Atsakovės nuomone, žalos dydis nėra įrodytas.

3. Trečiasis asmuo UAB „Soliris“ (sudegusio krovinio – granito plokščių – savininkė) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Trečiasis asmuo R. K. (transporto priemonės (duomenys neskelbtini) savininkas) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ iš atsakovės MB „Aurenukas“ 4 611,21 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos ir neapmokėtos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 197 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas pritarė atsakovės argumentams ir pažymėjo, kad AikÅ¡telėje, kurioje kilo gaisras, visi keturi vilkikai buvo palikti vienodomis sÄ lygomis: jie nebuvo eksploatuojami, nedalyvavo eisme, jų varikliai buvo iÅ¡jungti. Taigi, visi vilkikai vieni kitų atžvilgiu, vertinant pavojingumo laipsnį, buvo lygiaverčiai, ir nėra teisinio pagrindo vienÄ iÅ¡ keturių stovinčių vilkikų vieno kitų atžvilgiu laikyti didesnio pavojaus Å¡altiniu.

7. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra ginčo nei dėl žalos fakto, nei dėl žalos dydžio.

8. Teismas nurodė, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomo valdomų transporto priemonių, autovežio (duomenys neskelbtini) ir ant jo pakrauto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), priekinėse dalyse ir išplito, dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, už kurį atsakinga ieškovė. Taigi, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, kilusio gaisro ir žalos yra akivaizdus.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė nerÅ«pestingumu: atsakovė nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo nekiltų gaisras, nors protingas ir rÅ«pestingas asmuo turėjo imtis tokių veiksmų; atsakovė vykdydama transporto priemonių gabenimo veiklÄ , žinojo arba turėjo žinoti su tuo susijusias rizikas, tame tarpe, tikimybę, kad automobilyje dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, gali kilti gaisras. Ne teisme atliktos ekspertizės iÅ¡vadose nepaneigta gaisro priežastis – transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus atjungimas. Protingas ir rÅ«pestingas vežėjas, siekdamas užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumÄ , privalėjo atjungti transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatorių. To nepadarius, atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė nerÅ«pestingumu.

10. Teismas atmetė atsakovo atstovės argumentus, kad pirminio gaisro tyrimo medžiaga ir išvadomis remtis negalima, nes jis atliktas netinkamai. Teismas pažymėjo, kad liudytojas D. A. 2018 m. lapkričio 13 d. išsamiai paaiškino aplinkybes, kada pradėtas ir baigtas tyrimas dėl likusio gaisro. Nurodė, kad liudytojo paaiškinimai patvirtina teismui iš Kauno apskrities PGV VPPS pateiktos gaisro tyrimo medžiagos duomenis.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizė 2016 m. gruodžio 24 d. – 2017 m. vasario 24 d. atlikta pagal trijų draudikų „If&P Insuranse“, ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje užsakymu, jiems tiriant žalos bylas dėl gaisro metu padarytų nuostolių nukentėjusių asmenų turtui. Kita, UAB „Gaisriniai projektai“ 2017 m. vasario 8 d. – 2017 m. balandžio 20 d. ekspertizė atlikta pagal atsakovės MB „Aurenukas“ užsakymÄ , todėl Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ pirmÄ jÄ ekspertizę laikyti labiau patikima ir neÅ¡aliÅ¡ka.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, siekdama paneigti tyrimo iÅ¡vadÄ , kad gaisrÄ sukėlė atsakovės valdomų transporto priemonių elektros instaliacijos avarinis darbo režimas, ir siekdama pagrįsti jai palankiÄ iÅ¡vadÄ , jog gaisrÄ sukėlė paÅ¡alinis atviros ugnies Å¡alutinis poveikis, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad gaisrÄ sukėlė kiti paÅ¡aliniai asmenys.

13. Teismo vertinimu, atsakovės užsakymu ir jos kaÅ¡tais atliktos ekspertizės akto iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos pakankamai patikimais įrodymais, paneigiančiais atsakovės kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io buvimÄ .

14. Teismas, remdamasis Å¡ioje byloje nustatyta aplinkybe, kad dėl atsakovo veiksmų buvo prarasti teisminės ekspertizės tyrimui bÅ«tini objektai, ir nėra galimybės jÄ paskirti, bei remdamasis kitais byloje iÅ¡dėstytais argumentais, darė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog gaisrÄ sukėlė atsakovo valdomų transporto priemonių elektros instaliacijos darbo režimas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 15. Atsakovė MB „Aurenukas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2018 m. gruodžio 7 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1674-886/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€” ieÅ¡kovo UAB „Hegelmann transporte“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti apelianto MB „Aurenukas“ naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Hegelmann transporte“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pasisakydamas dėl apelianto neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai rėmėsi tik ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais ir visiÅ¡kai ignoravo apelianto pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nenurodydamas priežasčių, kodėl jais nesivadovauja ir atmeta. 15.2.

Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl neteisėtų apelianto veiksmų iÅ¡ esmės perrašė UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės iÅ¡vadas, tačiau konkrečių motyvų dėl neteisėtų apelianto veiksmų nepateikė. 15.3. Teismas apelianto atliktÄ ekspertizę, kuriÄ jis pagal APGV VPPS vyr. specialisto D. A. paaiÅ¡kinimus turėjo atlikti savarankiÅ¡kai, įvertino kaip nepatikimÄ vien dėl to fakto, kad jÄ atlikto bÅ«tent apeliantas. 15.4. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl fakto, kad autovežis (duomenys neskelbtini) buvo techniÅ¡kai tvarkingas, kÄ Ä¯rodo byloje pateiktos techninės apžiÅ«ros kortelės, kurios patvirtina faktÄ apie 2016 m. rugsėjo 12 d. atliktÄ transporto priemonės techninę apžiÅ«rÄ .

Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktÄ , jog autovežio vairuotojas nurodė, kad autovežio gervė buvo atjungta nuo masės. 15.5. Teismo iÅ¡vados dėl priežastinio ryÅ¡io yra nepagrįstos, kadangi byloje nebuvo nustatyta gaisro kilimo priežastis. Vien fakto, kad gaisro židinys buvo autovežio (duomenys neskelbtini) ir ant jo pakrauto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), priekinėse dalyse nepakanta konstatuoti, jog dėl kilusio gaisro yra kaltas apeliantas. Jokių kitų motyvų dėl priežastinio ryÅ¡io pirmosios instancijos teismas nepateikė. 15.6.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizėje, kuri buvo atlikta Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pagrindu padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų pripažinti, jog tiriamojo gaisro tiesiogine priežastimi buvo mikroautobuso (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos ir kito elektros įrangos avarinis darbo rėžimas. 15.7.

Teismas neturėjo pagrindo vadovautis tik UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertize, o apelianto ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės metu padarytas išvadas laikyti nepatikimomis. Tokiu atveju, nesant duomenų apie tai, kad gaisras kilo dėl avarinio darbo rėžimo, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų apelianto veiksmų ir kilusios žalos. 15.8. Kaltė priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo įrodyta. Teismo argumentai yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

Visiškai neaišku apie kokius papildomus veiksmus, kurių apeliantas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo, dar privalėjo imtis, kalba pirmosios instancijos teismas.

16. IeÅ¡kovė UAB „Hegelmann transporte“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti 2019 m. sausio 3 d. MB „Aurenukas“ apeliacinį skundÄ . Taip pat praÅ¡o UAB „Hegelmann transporte“ priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: 16.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, esÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-496(17) ir 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2460(17) ekspertė I.

R. gavo priešingas išvadas dėl ko pirmos instancijos teismas privalėjo iškviesti ekspertę apklausti liudytoja, siekiant pašalinti prieštaravimus. Šių ekspertės išvadų negalima laikyti priešingomis, nes 2017 m. balandžio 10 d. išvados atveju ekspertei tyrimui buvo pateikti kažkokie laidų fragmentai, o 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės akte tyrimui nebuvo pateikta laidų fragmentų. Atitinkamai, negalima teigti, kad rezultatai buvo priešingi, kai antruoju atveju tyrimas iš viso negalėjo būti atliktas dėl tyrimo objektų trūkumo. 16.2.

Vokai į kuriuos buvo sudėti mikroautobuso (duomenys neskelbtini) ir autovežio (duomenys neskelbtini) laidai nebuvo užantspauduoti. TÄ patvirtino liudytojas D. A. ir tas matyti iÅ¡ vokų nuotraukų. Taigi, visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokie laidai yra pateikti - ar tai laidai paimti iÅ¡ ginčui aktualaus mikroautobuso (duomenys neskelbtini) ir autovežio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nors atsakovė itin akcentuoja UAB „Gaisriniai projektai“ kartu su Gaisrinių tyrimų centru ir Lietuvos teismo ekspertizių centru parengtÄ Gaisro tyrimo ekspertizės akto Nr. GP/GT - 2017/04/20 svarbÄ , nes juo tariamai nustatyta, kad nei autovežio (duomenys neskelbtini), nei mikroautobuso (duomenys neskelbtini) nekilo trumpas jungimas sukėlęs gaisrÄ , tačiau Å¡is ekspertizės aktas yra visiÅ¡kai nepatikimas. 16.3.

Atsakovės užsakymu atlikta laidų fragmentų ekspertizė, net darant prielaidÄ , kad buvo tiriami nesukeisti laidai, yra nepakankama iÅ¡vadai, kad autovežio (duomenys neskelbtini) ar mikroautobuso (duomenys neskelbtini) dėl avarinio darbo režimo nekilo trumpas jungimas, sukėlęs gaisrÄ . 16.4. Nors atsakovė akcentuoja, kad mikroautobuso (duomenys neskelbtini) akumuliatorius buvo atjungtas ir gaisras negalėjo kilti dėl elektros instaliacijos gedimo, tačiau, paties atsakovo užsakymu, atliktas laidų fragmentų tyrimas byloja prieÅ¡ingai (darant prielaidÄ , kad buvo tirti ginčui aktualaus mikroautobuso (duomenys neskelbtini) laidai). 16.5.

Atsakovės argumentas, esÄ (duomenys neskelbtini) gerÄ techninę bÅ«klę patvirtina 2016 m. rugsėjo 12 d. techninė apžiÅ«ra, yra niekinis, nes atliekant techninę apžiÅ«ra nėra atliekama transporto priemonės kompiuterinė diagnostika ar vertinama elektros instaliacijos bÅ«klė, todėl techninės apžiÅ«ros faktas bylos atveju yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingas. Atsakovė nepateikė duomenų, kad bÅ«tų atlikusi autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos patikrÄ ar remonto darbus. 16.6.

Atsakovės pateikiama, teismų praktika yra suformuota dėl CMR konvencijos taikymo vežėjo ir krovinio siuntėjo/gavėjo santykiuose, tačiau CMR konvencija nereguliuoja vežėjo ir konkrečiame vežimo santykyje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinis skundas atmestinas.

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

19. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, nustačius atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ iš atsakovės MB „Aurenukas“ 4 611,21 Eur nuostolių atlyginimo, konstatavęs, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes neužtikrino pakankamai geros autovežio (duomenys neskelbtini) techninės būklės, kad dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo transporto priemonėje nekiltų gaisras, kad atsakovė nesiėmė protingų priemonių, kad transportuojamoje transporto priemonėje (duomenys neskelbtini) dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo nekiltų gaisras (pvz. neatjungė akumuliatoriaus), kad dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, už kurį atsakinga ieškovė.

21. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus bei nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .

22. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.).

Dėl Å¡alių pateiktų įrodymų tyrimo ir vertinimo 23. Apeliantas savo nesutikimÄ su priimtu teismo sprendimu bei su jame padaryta labiau tikėtina iÅ¡vada, kad gaisro kilimo priežastis Å¡iuo konkrečiu atveju lėmė netinkama atsakovės autovežio autovežio (duomenys neskelbtini) ir ant jo pakrauto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos avarinio darbo režimas, iÅ¡ esmės grindžia procesinių įrodinėjimo ir įrodinėjimo vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 178, 189, 197 str.) pažeidimu.

24. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog dėl 2016 m. gruodžio 24 d. kilusio gaisro automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), sukeltos žalos yra kalta atsakovė, kurios neteisėtus veiksmus įrodinėjo UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2016-12-21 – 2017-02-24 surašytu „Gaisro, kilusio 2016 m. gruodžio 24 d. saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog negali būti atmesta versija dėl autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo ir autovežio (duomenys neskelbtini) krovinio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo.

25. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kad gaisras buvo sukeltas dėl pašalino atviro ugnies poveikio, remiasi jos iniciatyva atliktos UAB „Gaisriniai projektai“ parengtu gaisro tyrimo ekspertizės aktu Nr. GP/GT-2017/04/20, kurio išvadose nurodyta, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio. 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014 yra konstatavęs, jog nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose.

Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grÅ«dai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K.v. G.R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir tai, kad ši nepriklausė nuo jo elgesio. Tokia pat įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė dėl gaisro priežasties taikytina ir kilus gaisrui stovinčiame automobilyje.

27. Byloje nustatyta ir atsakovė neginčija, kad gaisro židinys buvo atsakovės valdomų transporto priemonių autovežio (duomenys neskelbtini) ir ant jo pakrauto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) priekinėse dalyse ir išplito, kad dėl kilusio gaisro sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, už kurį buvo atsakinga ieškovė. Byloje taip pat nėra ginčo nei dėl žalos fakto, nei dėl žalos dydžio. Dėl kilusio gaisro sudegė trečiajam asmeniui UAB „Soliris“ priklausęs krovinys - granito plokštės. Ieškovė atlygino prarasto krovinio vertę jo savininkei, 2017-03-02 mokėjimo nurodymu sumokėdama 4611,21 Eur, taigi ieškovės nuostolius sudaro 4611,21 Eur suma (CK 6.249 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad abiejų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) bei juo gabento krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) , valdytoja yra atsakovė MB „Aurenukas“.

28. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis įrodinėjimo priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimÄ nagrinėjimo teisme metu vykdo bylÄ nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka, kuriam taip pat vėliau tenka pareiga sprendime įvertinti surinktų įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

29. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai iÅ¡plėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2015-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015, 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

30. Eksperto iÅ¡vados įrodomoji reikÅ¡mė nėra absoliuti, taigi teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su apeliante, kad Å¡i iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti į bylÄ pateikti įrodymai (CPK 218 str.). Tokia įrodinėjimo priemonė turi bÅ«ti vertinama kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. kompleksiÅ¡kai su kitais byloje esančiais įrodymais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008).

31. Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdybos 2017-05-26 pažyma apie gaisrÄ , kurioje nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis – automobilio (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimas (1 t. 15 e. b. l.). UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizė atlikta 2016-12-24 – 2017-02-24 trijų draudikų „If&P Insuranse“, ADB „Gjensidige“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje užsakymu, Å¡i ekspertizė atlikta versijų atmetimo metodu, t.y. versija dėl paÅ¡alinio ugnies Å¡altinio poveikio atmesta, nes gaisro židinio vietoje nenustatyta daiktų ar jų liekanų galėjusių bÅ«ti gaisro priežastimi, tikslinant gaisro priežastį, autovežio (duomenys neskelbtini) ir krovinio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos liekanas su avarinio darbo režimo požymiais rekomenduota papildomai tirti metalografiniu arba rentgenoskopiniu metodu.

Ne teisme atliktos ekspertizės išvadose nepaneigta gaisro priežastis – transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus atjungimas.

32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė ir dėl nesuprantamų priežasčių laikė nepatikima UAB „Gaisriniai projektai" atliktÄ ekspertizę, kurioje laidų tyrimÄ taip pat atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras ir 2017-04-10 iÅ¡vadÄ Nr. 11-496(17) pasirašė ta pati ekspertė I. R., kurios iÅ¡vada pateikta ir ikiteisminiame tyrime atliktoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460(17). Taip pat teigia, kad pagal atsakovės užsakymÄ 2017-02-08 – 2017-04-20 atlikta UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizė (1 t. 116-155 e. b. l.), ekspertizės akto Nr. GP/GT-2017/04/20 iÅ¡vados atlikus rengenoskopinę ir metalografinę ekspertizes, atmestos versijos dėl autovežio ir mikroautobuso elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo versija buvo įvardinta kaip dėl paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio poveikio, nes visos kitos versijos irgi buvo atmestos.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovės pozicija.

33. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties pagrindu dėl gaisrų ekspertizės paskyrimo Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018 m. kovo 29 d. ekspertizės aktu Nr.11-2460 (17); 11-2461 (17) atliko tyrimÄ , kurioje nurodė, jog nėra atmetama padegimo versija, tačiau transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir autovežio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo požymių nustatyti negali, kadangi nėra pateikti tyrimui reikalingi objektai (2 t. 31-41 e. b. l.).

34. Vertinant atsakovės iniciatyva atliktÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-04-10 Ekspertizės aktÄ Nr. 11-496 (17), teisėjų kolegija pažymi, kad jo tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateikti elektros instaliacijos laidų fragmentai plastikinėje dokumentų įmautėje, kurioje rastas atviras popierinis vokas su dviem elektros instaliacijos laidų fragmentais Nr.2.3 ir Nr. 2.4 bei atvira specialios paskirties pakuotė Nr.0506947 su laidų fragmentais. Ant pastarosios pakuotės yra toks paaiÅ¡kinamasis užraÅ¡as (duomenys neskelbtini) laidai, fragmentai 2“ (e. bylos 1 tomas b.l. 151).

Tačiau Kauno apskrities PGV VPPS 2016-12-29 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu paimti automobilio (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus jungties fragmentas – supakuotas, užanspauduotas, pakuotės Nr. 0506949, kad gaisro židinio zona yra autovežio (duomenys neskelbtini), valst, Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo objektai paimti ir perduoti atsakovės direktoriui A. G. tose pačiose specialiose pakuotėse, nekeičiant jų numeravimo 2017-11-17 (e. bylos 3 tomas b.l. 54-56, 57, 66). Apeliantė neginčija aplinkybės, ir iš CD esančioje gaisro tyrimo medžiagoje, rašytinių dokumentų rinkinyje, 18 lape esančio A.

G. 2017-02-08 įsipareigojimo Kauno apskrities PGV matyti, kad jam buvo perduotos visos trys pakuotės su minėtais tyrimo objektais, ir jis raÅ¡tu patvirtino įsipareigojimÄ jas saugoti. Todėl atsakovei kilo pareiga juos iÅ¡saugoti ir perduoti ekspertams bÅ«tent tuos vokus su laidais, kurie buvo gauti iÅ¡ PrieÅ¡gaisrinės tarnybos, kad nekiltų abejonių dėl ekspertizei pateiktų iÅ¡tyrimui objektų autentiÅ¡kumo, tačiau jų neiÅ¡saugojo ir nepateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams.

35. Apeliantės argumentai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-04-10 ekspertizės akte Nr. 11-496(17) ir 2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460(17) pateiktos išvados yra priešingos nepagrįsti ir atmestini. Nors abejose ekspertizėse savo išvadas ir pateikė ta pati ekspertė, tačiau jos išvados nėra prieštaraujančios viena kitai. Kaip minėta šios nutarties 35 punkte, 2017-04-10 Ekspertizės akto Nr. 11-496 (17), tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateikti elektros instaliacijos laidų fragmentai, kuriuos pateikė atsakovės direktorius A.

G., tačiau ikiteisminiame tyrime paskirtos ekspertizės atlikimui atsakovė (jos direktorius A. G.) jų neperdavė, teigiant, kad juos prarado, todėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460 (17); 11-2461 (17) yra konstatuota, kad tyrimui reikalingų objektų nepateikimas sÄ lygojo nebuvimÄ galimybės iÅ¡tirti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laidų, kuriuose galėjo kilti trumpas jungimas sukėlęs gaisrÄ (atsakant į 4, 5, 6 klausimus). Taip pat pažymėtina, kad atliekant ekspertizę pagal atsakovės užsakymÄ nebuvo pateikta nei Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus 2016-12-24 vykusio gaisro tyrimo medžiaga CD laikmenoje, nei ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl atsižvelgta iÅ¡imtinai į pačios atsakovės ekspertams pateiktus duomenis bei paaiÅ¡kinimus, todėl įvertinus atsakovės elgesį (dėl tyrimo objektų neiÅ¡saugojimo) bei ekspertizės atlikimui pateiktų duomenų apimtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė atsakovės pateikto Ekspertizės akto Nr. 11-496 (17) patikimesniu raÅ¡ytiniu įrodymu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumÄ .

36. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju gaisro priežastis buvo ne paÅ¡alinio atviro ugnies Å¡altinio poveikis, o dėl autovežio (duomenys neskelbtini) ir jo krovinio – automobilio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo pagrindžia Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinė gelbėjimo valdybos 2017-05-26 pažyma apie gaisrÄ , kurioje nurodyta labiausiai tikėtina gaisro priežastis - automobilio (duomenys neskelbtini) arba autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimas (t.1, b.l. 15).

UAB „Gaisriniai tyrimai" ekspertizėje, atliktoje 2016-12-24 - 2017-02-24, versijų atmetimo metodu nustatyta, kad negali būti atmesta versija dėl autovežio (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo ir šio autovežio puspriekabės (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, tikimybės atžvilgiu jos yra laikomos apytikriai lygiavertėmis. Kitos gaisro kilimo versijos buvo atmestos.

37. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė vykdydama transporto priemonių gabenimo veiklÄ , žinojo arba turėjo žinoti su tuo susijusias rizikas, tame tarpe, tikimybę, kad automobilyje dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, gali kilti gaisras. Kaip minėta Å¡ios nutarties ne teisme atliktos ekspertizės iÅ¡vadose nepaneigta gaisro priežastis - transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatoriaus atjungimas. Protingas ir rÅ«pestingas vežėjas, siekdamas užtikrinti krovinio, vilkiko ir kitų trečiųjų asmenų saugumÄ , privalėjo atjungti transportuojamo (duomenys neskelbtini) akumuliatorių.

To nepadarius, atsakovės kaltė pasireiškė nerūpestingumu (CK 6.248 straipsnis). Todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti priešingai – kad ėmėsi visų tiek autovežio (duomenys neskelbtini), tiek juo gabenamo automobilio (duomenys neskelbtini) techninę būklę taip, kad ji nesukeltų gaisro ir kad gaisro priežastys nepriklausė nuo jo elgesio.

38. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59791-16 nutrauktas 2018-04-20 nutarimu nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 2 d. požymių (e. bylos 2 tomas b.l. 8-11), todėl labiau tikėtina, kad gaisro kilimo priežastimi nebuvo paÅ¡alinio atviros ugnies Å¡altinio poveikis (CPK 185 str.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas ignoravo Lietuvos teismo ekspertizės centro iÅ¡vadÄ , jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų pripažinti, jog tiriamo gaisro tiesiogine priežastimi buvo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos ir kito elektros įrangos avarinis režimas, kad Å¡i iÅ¡vada padaryta apibendrinus Kauno PAGV surinktÄ informacijÄ , ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir antrÄ jÄ â€žGaisrinių projektų" atlikto gaisro tyrimo medžiagÄ .

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie teiginiai nepagrįsti ir atmestini, nes pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo padarytos atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ , teisingai (CPK 185 str.).

39. Apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad autovežis (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas, nes jam 2016-09-12 buvo atlikta techninė apžiūra, kad autovežio vairuotojas nurodė, kad autovežio gervė buvo atjungta nuo masės, kad apeliantė atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad nebūtų patirta žala, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

40. Pirmosios instancijos teismas, remiantis autovežio vairuotojo parodymais, nustatė, kad krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) buvo su variklio defektu, ar elektros instaliacija buvo prijungta prie akumuliatoriaus atsakyti negali, vykdant pakrovimÄ , iki autovežio (duomenys neskelbtini) buvo atstumtas. Pagal patikslintÄ MB „Aurenukas“ atstovo A. G. informacijÄ , atstumiant iki autovežio (duomenys neskelbtini) raktas buvo pasuktas tokioje padėtyje, kad vairas buvo neužrakintas ir lemputės neÅ¡vietė prietaisų skydelyje, vairuotojui paliekant aikÅ¡telę, (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas, rakteliai gaisro metu buvo palikti autovežio kabinoje, tačiau apžiÅ«ros metu raktelių liekanų nenustatyta, versija dėl paÅ¡alinio ugnies Å¡altinio poveikio atmesta, nes gaisro židinio vietoje nenustatyta daiktų ar jų liekanų galėjusių bÅ«ti gaisro priežastimi.

Kaip minėta, po atliktos UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertizės atsakovės direktorius A. G. nevykdė įsipareigojimo tyrimo objektus iÅ¡saugoti, ir jie nebuvo pateikti vėlesniam tyrimui - baudžiamojo proceso tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjo paskirtai teismo ekspertizei, o 2018-03-29 ekspertizės akte Nr. 11-2460(17) iÅ¡vados 10 punkte konstatuota, jog D. U. apklausos protokolo pagrindu tikėtina, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) akumuliatorių baterija buvo atjungta jau pakrovimo ant autovežio platformos metu Belgijoje, bet pagal kitÄ bylos medžiagÄ , Å¡io teiginio patvirtinti negalima. 2017-02-20 Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės, neturinčios ekspertizės statuso, akte nurodyta, kad tirtuose (duomenys neskelbtini) laidų fragmentuose įvyko antrinis trumpasis jungimas, įvykęs gaisrui bÅ«dingoje aplinkoje (t.1, b.l. 136), kas reiÅ¡kia, kad jos akumuliatorius negalėjo bÅ«ti atjungtas (t. 2, b.l. 39).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius įrodymus teismas vertino visų nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai sprendė, kad jie tikėtinai patvirtina, jog žala atsirado būtent dėl atsakovės transportuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) automobilio defekto (akumuliatoriaus neatjungimo) sukelto gaisro.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė juridinis asmuo, jos vadovas būdamas profesionalus verslininkas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis vykusiu tyrimu dėl gaisro priežasties nustatymo, bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, tačiau iš apeliantės atliktų veiksmų matyti, kad ji pati nesiekė jog būtų nustatyta, jos nuomone, tikroji gaisro priežastis, todėl apeliantės teiginys, kad gaisras kilo ne dėl atsakovės nerūpestingo elgesio, o dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, neįrodytas.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje laiko nustatytu ir įrodytu bei apeliantės įrodymais nenuneigtu, kad bÅ«tent atsakovei atsiranda civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ . Ji, bÅ«dama teisėta dviejų transporto priemonių valdytoja pažeidė įstatyminę pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1d.) 43. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , subjektyvioji neteisėtumo sÄ lygos pusė – kaltė preziumuojama.

Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2dalis).Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas bÅ«tinas atidumas ir rÅ«pestingumas, tai yra neatsargumas.

Šuo atveju atsakovės kaltė pasireiškė jau aptartu nerūpestingumu.

44. Kaip jau nustatyta dėl atsakovės nerūpestingumo kilusio gaisro metu sudegė greta stovėję vilkikai su kroviniais, tarp jų ir transporto priemonių junginys su kroviniu, todėl priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų, kilusio gaisro ir žalos yra akivaizdus (CK 6. 246-6.249 str.).

45. Taigi, teismas įvertino iš esmės visus pateiktus įrodymus, sugretindamas su apeliantės paaiškinimais bei kitais jos pateiktais rašytiniais įrodymais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra logiškas, nuoseklus ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Todėl, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai konstatuota, jog apeliantei (atsakovei) kyla civilinė atsakomybė dėl ieškovų turtui padarytos žalos (CK 6.245 str.- 6.249 str.).

46. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovė pateikė teismui duomenis apie patirtas 400 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

Dėl šio, iš apeliantės ieškovei priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

48. Valstybės patirtas iÅ¡laidas sudaro 3, 71 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteisiamos iÅ¡ atsakovės (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės mažosios bendrijos „Aurenukas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų ) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ atsakovės mažosios bendrijos „Aurenukas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3, 71 Eur (tris eurus ir 71 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Virginija Lozoraitytė