c7c9fa5d-2fdb-4a8f-83bb-c93324714689 · Panevėžio apygardos teismas

                                             Baudžiamoji byla Nr. 1-138-719/2012Teisminio proceso Nr.             1-76-1-00520-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.; 1.2.3.5.; 1.2.22.1.; 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorui A.

N.,kaltinamojo gynėjui advokatui S. L.,nukentėjusiosioms: L. V., I. V. ir A. V.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , deklaravęs gyv. vietÄ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),  teistas: 1) 1995-03-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 1 metams; 2) 1995-10-06 pagal BK 271 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 3) 2000-03-27 pagal BK 118 str. 3 d. (galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams; 4) 2006-10-13 pagal BK 178 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams; 5) 2006-11-10 pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, 2007-01-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės skirtos 2006-10-13 ir 2006-11-10 nuosprendžiais, subendrintos ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-13 nutartimi nuo 2007-01-17 nutartimi paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės atleistas; 6) 2012-06-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį – areÅ¡tu 45 paroms; 7) 2012-06-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d.

– laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,              kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir dvi veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė:

D. V., 2011 m. rugpjūčio 27 d., apie 14.00 val., L. V. priklausančios sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), neatsargiai elgdamasis su neteisėtai laikomu ginklu – 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletu, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, o bÅ«tent: jam stovint prieÅ¡ais stovintį brolį R. V. ir rankoje laikant užtaisytÄ Ä¯ brolį nukreiptÄ pistoletÄ bei bandant ar Å¡io ginklo dalys tarpusavyje sÄ veikauja, iÅ¡Å¡ovus vienÄ kartÄ , dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam Å¡autinį krÅ«tinės deÅ¡inės pusės sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio ir kairio plaučio apatinės skilties kiauriniais sužalojimais bei kairės pusės VI – to Å¡onkaulio sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu į krÅ«tinės ertmę, dėl ko nukentėjusysis R.

V. 2011 m. rugpjūčio 27 d. 15 val. 25 min. VÅ¡Ä® „Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyriuje mirė, ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo broliui.Be to, D. V., nuo nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau, kaip nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d., L. V. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletÄ , kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ priskiriamas „B“ kategorijos ginklams bei Å¡audmenis – dvideÅ¡imt penkis 9 mm kalibro Å¡ovinius, skirtus Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, kol 2011-08-27 16 val. 30 min. pistoletas ir su dėtuvėje esančiais keturiais Å¡oviniais buvo rastas ir paimtas policijos pareigÅ«nų įvykio vietos apžiÅ«ros metu, o likusius 20 vnt. 9 mm kalibro Å¡ovinių neteisėtai laikė iki 2011-08-29 16 val. 40 min., kol jie buvo rasti ir paimti policijos pareigÅ«nų papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu.Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D.

V. kaltę dėl Å¡aunamojo ginklo laikymo neatsargaus gyvybės atėmimo broliui R. V. pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo miÅ¡kÄ rieÅ¡utauti bei grybauti ir miÅ¡ko aikÅ¡telėje, prie nugriuvusio papuvusio medžio rado aprÅ«dijusį ginklÄ , tačiau nesuprato kokį. Radęs ginklÄ grybauti nebeėjo, sėdo į automobilį ir apie 14.00 val. grįžo į motinos sodybÄ , kur buvo jo brolis R. V.. Broliui papasakojo apie rastÄ ginklÄ , kurį atsinešė ir ėmė apžiÅ«rinėti.

Žmonių aplinkui nebuvo. GinklÄ bandė spausti, tačiau niekas nesispaudė, dėl ko papurÅ¡kė skysčio nuo rÅ«džių. Nors skystis nepadėjo ir niekas nesispaudė, tačiau jis su broliu toliau bandė spaudyti ginklÄ ir dar kelis kartus papurÅ¡kė skysčio nuo rÅ«džių. Bandė ginklÄ atidaryti, tačiau niekas neatsidarė. Vienu metu paspaudė ginklÄ ir Å¡is iÅ¡Å¡ovė. Brolis, kuris įvykio metu stovėjo maždaug 1,5 m atstumu prieÅ¡ais, suriko ir jis suprato, kad Å¡ovė broliui į Å¡onÄ .

Ä®vykio metu brolis stovėjo taip, kaip parodyta byloje esančioje pirmoje fotografijoje, o pats stovėjo Å¡alia, prieÅ¡ tÄ slenkstį, kuris matosi nuotraukoje. Pavedęs brolį į Å¡onÄ nubėgo į kambarį, pakvietė mamÄ , kuri buvo kambaryje, ir pasakė, kad atsitiko nelaimė. Pats ir mama skambino greitajai medicinos pagalbai, kai tuo metu atvažiavo brolio draugas, kuris paskambino greitajai medicinos pagalbai ir nubėgo ant kelio. Ä®vykio metu daugiau niekam, iÅ¡skyrus medikus, neskambino. Kai brolis buvo sužeistas, nebėgo už sandėliuko, gal tik nuėjo už garažo pasiÅ¡lapinti.

Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai pats taip pat iÅ¡važiavo į ligoninę, kur policijos pareigÅ«nai pasakė, kad brolis mirė. Jaunystėje su broliu pasipykdavo, tačiau paskutiniu metu santykiai buvo geri. Brolis buvo automobilių meistras, jam padėdavo, kartu žvejodavo. Ä®vykio metu ginklÄ laikė vienoje rankoje ir gali bÅ«ti, kad Å¡autuvÄ buvo pakreipęs. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl žaizda padaryta iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Ä®vykio dienÄ nebuvo iÅ¡gėręs ir alaus butelio neparsivežė, nes prie klėtelės buvo padėtas nugertas alaus butelis nuo seniau.

Dėl įvykio labai gailisi, neteko artimo žmogaus. Kaltinimo dėl Å¡ovinių laikymo neprisipažįsta, kadangi pats jų nematė ir mano, kad jie galėjo bÅ«ti brolio. Apie tai, kad mamos sodyboje buvo rasti Å¡oviniai, sužinojo ir policijos pareigÅ«nų. Pats tų Å¡ovinių nėra matęs ir nežinojo, kad jie tinka tam ginklui. BÅ«delėje, kur buvo rasti Å¡oviniai, yra buvęs labai senai.IÅ¡ 2012-04-25 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. V. parodo vietÄ , kur įvykio metu stovėjo brolis kai jis parodė ir jie apžiÅ«rinėjo ginklÄ , o taip pat parodė vietÄ , kur brolį nuvedė po Å¡Å«vio (2 t., 4-7, 9 b.l.).Nukentėjusioji L.

V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai su sÅ«numi D. V. buvo visokie. Å is sÅ«nus yra pavydus ir kerÅ¡tingas, norėdavo atkerÅ¡yti visiems Å¡eimos nariams. Ne kartÄ yra namuose iÅ¡daužęs skyles sienose. Mano, kad brolį D. V. nuÅ¡ovė tyčia. D. V. sakė, kad ginklÄ rado miÅ¡ke, tačiau jis grybauti ir rieÅ¡utauti tikrai nebuvo, buvo apsirengęs geresniais rÅ«bais. D. V. atvažiavus su pusės litro alaus buteliu, ji su sÅ«numi R. V. sėdėjo ir valgė ledus. Per tÄ laikÄ D.

V. tikrai gėrė atsivežtÄ alų. Suvalgius ledus ji nuėjo į kambarį persirengti. Nespėjus persirengti D. įlėkė į kambarį ir liepė kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Nesakė, kodėl reikia kviesti medikus. Pamanė, jog sÅ«nų prispaudė remontuojamas automobilis, nes jokio Å¡Å«vio garso negirdėjo. IÅ¡sigandusi iÅ¡bėgo į kiemÄ , o D. tuo metu nulėkė už klėties, už kurios yra tas namukas, kuriame buvo rasti Å¡oviniai. Pati nematė, ar sÅ«nus buvo įėjęs į tÄ namelį, tačiau matė, kaip jis užbėgo už klėties ir atbėgo pro kitÄ pusę, tačiau per tokį trumpÄ laikÄ , kaip teigia sÅ«nus, jis nusiÅ¡lapinti nebÅ«tų spėjęs. Tuo metu atvažiavo sužeisto sÅ«naus draugas, kurio paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes pati buvo labai iÅ¡sigandusi ir drebėjo rankos.

Pribėgo prie sÅ«naus, kuris buvo pamėlęs ir iÅ¡balęs, tačiau iÅ¡ susijaudinimo nesugebėjo jo paklausti, kas atsitiko. Prie sÅ«naus liko viena. Mano, kad D. tuo metu nulėkė pasiskambint draugui, iÅ¡ kurio, matyt, ir gavo tÄ ginklÄ , nes miÅ¡ke to rasti tikrai negalėjo. Ä® tÄ namukÄ , kuriame buvo rasti Å¡oviniai, ji eidavo dažnai ir tikrai bÅ«tų mačiusi Å¡ovinius, jei jie ten bÅ«tų buvę. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ viso rado apie dvideÅ¡imt Å¡ovinių, kurių vienas buvo ant padangos matomoje vietoje, o kitų dalis buvo iÅ¡birusių, o dalis susuktų į laikraÅ¡tį.

Rasti Å¡audmenys nepriklausė nei tėvui, nei sÅ«nui R.. Ä®vykio dienÄ D. iÅ¡važiavo ryte ir grįžo Å¡variais drabužiais, tačiau jei jis bÅ«tų buvęs miÅ¡ke, bÅ«tų apsirengęs kitaip. Pas atvažiavusį sÅ«nų ginklo nematė ir mano, kad pistoletas buvo paliktas automobilyje. SÅ«nus R. nesidomėjo ginklais, o D. domėjosi ginklais, parsineÅ¡davo jų iÅ¡ draugo. Pati vienÄ kartÄ yra mačiusi ginklÄ pas sÅ«nų, tačiau nežino, ar pastarasis gamindavo ginklus. Ä®vykio dienÄ D. su R. nesipyko.

R. nekonfliktiÅ¡kas ir jei matydavo, kad D. pyksta, iÅ¡važiuodavo.IÅ¡ 2011-10-21 nukentėjusiosios L. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė, kur įvykio metu kieme rado gulintį sÅ«nų R. V. (1 t., 136-139 b.l.).Nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su kaltinamuoju iki įvykio nebendravo. TÄ dienÄ paskambino sutuoktinio mama, tačiau ji nespėjo atsiliepti ir gavo balso praneÅ¡imÄ , kuriame moteris sakė, kad nutiko nelaimė. Paskambinusi sužinojo, kad R. veža į ligoninę dėl Å¡autinės žaizdos nugaroje.

Pasiteiravus, kaip tai atsitiko, sužinojo, kad sutuoktinio R. brolis D. rado ginklÄ miÅ¡ke, abu broliai krapÅ¡tė ginklÄ ir Å¡is iÅ¡Å¡ovė. Paskambino broliui, kuris jÄ nuvežė į ligoninę. Kai grįžo iÅ¡ ligoninės, uoÅ¡vė papasakojo, kad tÄ dienÄ , grįžusi iÅ¡ miesto, su sÅ«numi R. valgė ledus, kai parvažiavo pas jÄ tuo metu gyvenantis D., o jai nuėjus į kambarį persirengti, atbėgo D. ir pasakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Sutuoktinio mama taip pat jai papasakojo, jog ieÅ¡kojo R. manydama, jog kažkas atsitiko dėl remontuojamo automobilio, tačiau tuo metu atvažiavo R. draugas ir iÅ¡kvietė medikus.

Iš pasakojimų žino ir tai, kad po įvykio D. bėgo link garažo, apibėgo aplink klėtį, o R. gulėjo prie namų augančio medelio. Taip pat sužinojo, kad buvo peršautas automobilis, buvo įdaužtas kapotas ir stiklas. Taip pat žino, kad buvo rasti šoviniai būdelėje, bet pati to nematė. Sutuoktinis nesidomėjo ginklais, o ji pati taip pat nėra mačiusi pas jį ginklų. Paskutiniu metu sutuoktinio ir brolio santykiai buvo normalūs, jie bendraudavo, nors anksčiau nesusipratimų ir grasinimų buvo, tačiau ji negali pasakyti, dėl ko.Nukentėjusioji A.

V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su broliu D. V. nebendraudavo, vengdavo jo, kadangi pastarais konfliktuodavo dėl nieko. Kai atvažiuodavo pati pas mamÄ , su broliu net nesisveikindavo. Nuo to laiko, kai brolis maždaug prieÅ¡ 4 ar 5 metus buvo įvažiavęs į jos automobilį, su juo nebendravo. Paties įvykio nematė ir tik iÅ¡ mamos sužinojo, kad taip atsitiko. Paskambino I. V. ir pasakė, kad R. nebėra. Nuvažiavus mama papasakojo, kad D. atsinešė Å¡autuvÄ . Per laidotuves D. sakė, kad R. pats nusiÅ¡ovė, iÅ¡ R. rankų iÅ¡Å¡ovė Å¡autuvas, o D. buvo toliau, nusisukęs ir tik iÅ¡girdo tik Å¡Å«vį.

Tuo metu D. gyveno su mama, o ji pati pas mamÄ atvažiuodavo dažnai, tačiau nepastebėjo, kad D. ir R. pyktųsi. Taip pat nėra mačiusi nei pas vienÄ brolį ginklų ar Å¡ovinių. Negali pasakyti, ar broliai domėjosi ginklais. Å oviniai buvo rasti bÅ«delėje už klėties ir pati matė, kaip juos rado policija. Ant padangos, tik atidarius duris, blizgėjo aukso spalvos Å¡ovinys, o policijos pareigÅ«nams pajudinus padangÄ pradėjo kristi kitos kulkos iÅ¡ laikraščio. Tas įvykis buvo Å¡eÅ¡tadienį, o prieÅ¡ tai trečiadienį ji pati vaikÅ¡tinėjo su vaikais po sodÄ ir buvo toje patalpoje, tačiau jokių Å¡ovinių nematė.

Be to, kitÄ dienÄ po įvykio ant garaže esančio automobilio kapoto pastebėjo įlenkimÄ , kurio anksčiau nebuvo. ApžiÅ«rėjusi automobilio kapotÄ pamatė iÅ¡Å¡autÄ kulkÄ ir apie tai pranešė policijos pareigÅ«nams.Liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio datos neprisimena, tačiau buvo 2011 metų rugpjūčio mėnuo, kai draugo R. V. praÅ¡ymu atvežė iÅ¡ parduotuvės detales ir rado jį gulintį kieme. Draugo brolis D. kažkur nubėgo, o jo mama nubėgo namo.

Priėjęs prie draugo ir pamatęs kruvinÄ nugarÄ iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir nuvažiavo ant kelio laukti medikų. Manė, kad draugas guli girtas, bet jis suprato, kad to negalėjo bÅ«ti, kadangi pastarasis alkoholio nevartoja. Kai kėlė R. ant neÅ¡tuvų, D. sakė, kad rado Å¡autuvÄ , tačiau jis pats daugiau nieko neklausinėjo. Negali pasakyti, ar D. buvo blaivus, tačiau negriuvinėjo. Taip pat neatkreipė dėmesio, ar D. rankoje kÄ nors turėjo. Tačiau matė, kaip D. pasiėmė alų, kuris buvo prie garažo, ir nuėjo.

Apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali, tik matė, jog R. gulėjo veidu į žemę, vos kvėpavo, nieko nekalbėjo. Matė, kad draugui blogai, todėl ir kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Apie Å¡eimos santykius mažai bendraudavo, nežinojo, kad D. su R. pyktųsi, o ir pats R. to nesakė. Ä®vykio metu D. ir jo mama sakė, kad kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Taip pat prisimena, kad R. hobis buvo automobiliai ir kad jis nesidomėjo ginklais, o pats niekada nėra matęs jokių ginklų pas draugÄ .IÅ¡ 2011-08-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo bei 2001-08-29 ir 2011-09-08 papildomų įvykio vietos apžiÅ«ros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) L.

V. sodyba. ApžiÅ«rint sodyboje esančiÄ klėtį, ant medinio prieklėčio slenksčio rastas ginklas, ant kurio matyti mechaninės numerio panaikinimo žymės. Ginklas su ruda rankena, kurios centrinėje dalyje matyti penkiakampė žvaigždė. Ant ginklo rėmo matyti korozijos pėdsakai. Ginklo gaidukas atlenktas, ginklas suteptas tepalu. Išėmus Å¡ovinių dėtuvę, joje rasti 3 vnt. Å¡ovinių, vienas Å¡ovinys rastas vamzdyje. Prieklėtyje ant grindų 1022 mm atstumu nuo klėties durų į rytų pusę ir 200 mm nuo klėties sienos į Å¡iaurės pusę rasta Å¡ovinio tÅ«telė.

ApžiÅ«rint kiemo teritorijÄ , nuo klėties slenksčio 20 m atstumu, Å¡iaurės vakarų kryptimi link gyvenamojo namo, ant žolės rasta dėmė panaÅ¡i į kraujÄ . ApžiÅ«rint sodybos teritorijoje, Å¡alia klėties esančiÄ metalinę bÅ«dÄ joje rasta 20 vnt. Å¡ovinių, o apžiÅ«rint sodybos teritorijoje esanti garaÅ¾Ä , jame matyti stovintis automobilis VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (angliÅ¡kas), su atidarytu variklio dangčiu. Variklio dangčio garso izoliacinėje medžiagoje matyti kulkos įėjimo ir kulkos išėjimo angos ir yra įskeltas automobilio priekinis stiklas.

Variklio skyriuje, akumuliatoriaus dėžėje rasta kulka ( 1 t., 14-27, 28-37, 38-46 b.l.).Iš 2011-08-29 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 366/11 (05), matyti, kad R. V. mirė nuo šautinio krūtinės dešinės pusės sužalojimo, pasireiškusio šūvio įėjimo žaizda krūtinėje, šūvio išėjimo žaizda nugaroje, širdies dešinio skilvelio kiauriniu sužalojimu, kairio plaučio apatinės skilties kiauriniu sužalojimu, kairės pusės VI-to šonkaulio lūžiu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę.

Mirtis įvyko 2011-08-27 15 val. 25 min., Panevėžio ligoninės priėmimo skyriuje. Å autinis krÅ«tinės lÄ stos kiaurinis sužalojimas su kairio plaučio ir Å¡irdies deÅ¡inio skilvelio kiauriniais sužalojimais R. V. padaryta vieno Å¡Å«vio iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo pasekoje. Toks sužalojimas gyvam asmeniui bÅ«tų kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. V. lavono krÅ«tinės deÅ¡inės pusės odos žaizda yra Å¡autinė – Å¡Å«vio įėjimo žaizda. Artimo Å¡Å«vio pėdsakų Å¡ioje odos iÅ¡pjovoje su sužalojimu nenustatyta.

Odos išpjovoje su žaizda rasti neintensyvūs metalizacijos variu pėdsakai. R. V. rankose sužalojimų, kurie galėtų gautis kovos ar savigynos metu nerasta, taip pat lavono kraujyje nerasta etilo alkoholio. Sužalojimų metu R. V. galėjo stovėti arba sėdėti ( 1 t., 52-53 b.l.).Iš 2012-01-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 122/11 (01) matyti, kad R. V. lavono krūtinės dešinės pusės odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda.

Artimo šūvio pėdsakų šioje odos išpjovoje su sužalojimu nenustatyta. Odos išpjovoje su žaizda rasti neintensyvūs metalizacijos variu pėdsakai, nustatomi atominės sugertiems spektrinės analizės metodu. R. V. lavono nugaros kairės pusės odos žaizda yra šautinė – šūvio išėjimo žaizda. Šioje odos išpjovoje su žaizda metalizacijos pėdsakų variu, švinu ar nikeliu nenustatyta (1 t., 55-61 b.l.).Iš 2011-10-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2302 (11), matyti, kad ant tirti pateiktų lipdukų su mikrodalelėmis nuo R.

V. ir D. V. rankų, galvos, drabužių, ant lipduko, pažymėto užrašu „ Kontrolinis nuo aplinkos – klėties sienos“ yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais ant tirti pateikto pistoleto užrakto ir tirti pateiktoje tūtelėje ( 1 t., 68-70 b.l.).Iš 2011-10-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2632 (11) matyti, kad tirti pateiktas ginklas yra 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti.

Pateiktas pistoletas yra skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro Å¡oviniais, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams. Pateiktas pistoletas yra Å¡aunamasis ginklas ir yra tinkamas Å¡audyti. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ pateiktas pistoletas priskiriamas prie „B“ kategorijos ginklų. IÅ¡ pateikto pistoleto po paskutinio jo valymo buvo Å¡auta. Tirti pateikti dvideÅ¡imt keturi (keturi, buvę pistoleto Å¡ovinių dėtuvėje, ir dvideÅ¡imt rasti (duomenys neskelbtini)), yra 9 mm kalibro Å¡oviniai, skirti Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams.

Tirti pateiktos kulka ir tÅ«telė yra 9 mm kalibro Å¡ovinio (-ių), skirto Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, iÅ¡Å¡autos kulka ir tÅ«telė. Pateiktos tirti kulka ir tÅ«telė buvo iÅ¡Å¡autos iÅ¡ tirti pateikto 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto ( 1 t., 76-80 b.l.).IÅ¡ 2012-01-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-3053 (11)/MK 7/12 (01) matyti, kad nukentėjusiojo R. V. marÅ¡kinėlių pažeidimai yra Å¡autiniai, padaryti vario lydinio apvalkalÄ turinčia kulka, vienu Å¡Å«viu.

Marškinėlių šautiniai pažeidimai buvo padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šis atstumas, šaunant iš tirti pateikto 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoleto tirti pateiktais šoviniai, yra 90 cm ir didesnis, matuojant nuo pistoleto vamzdžio laibgalio iki kliūties. Šūvio kryptis buvo iš priekio atgal, iš dešinės į kairę ir nežymiai iš viršaus žemyn nukentėjusiojo R. V. kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu.

Å Å«vio metu Å¡ovusysis ir ginklas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo iÅ¡ priekio ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Nukentėjusysis R. V., laikydamas tirti pateiktÄ pistoletÄ rankose prieÅ¡ save, pasidaryti Å¡autinį sužalojimÄ pats sau, t.y. nusiÅ¡auti, negalėjo (1 t., 85-89 b.l.).IÅ¡ 2012-07-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1711 (12), 11-1737 (12) matyti, kad tirti pateiktas ginklas – 9 mm Makarovo konstrukcijos pistoletas, kurio fabrikiniai ženklai yra panaikinti, iÅ¡Å¡auti nenuspaudus nuleistuko negali.

Å Å«vio pėdsakai ant D. V. rankų galėjo atsirasti Å¡Å«vio metu, jeigu jis laikė ginklÄ savo rankose arba stovėjo labai arti Å¡audančio asmens. Po Å¡Å«vio pėdsakai ant D. V. rankų galėjo atsirasti kontaktuojant su Å¡Å«vio pėdsakais užterÅ¡tais objektais: ginklu, tÅ«tele, sužeisto R. V. drabužiais (1 t., 112-113 b.l.).IÅ¡ asmens blaivumo testo Nr. 0899 matyti, kad D. V. 2011-08-27 16.30 val. buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas (1 t., 179 b.l.).Spręsdama kaltinamojo D. V. kaltės klausimÄ dėl jo brolio R.

V. gyvybės atėmimo, kolegija remiasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais – paties kaltinamojo D. V., nukentėjusiųjų L. V., I. V. bei A. V. parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, bei kita bylos raÅ¡ytine medžiaga. Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pastaruoju metu santykiai su broliu buvo geri, jie nesipyko, o įvykio dienÄ neatsargiai spaudydamas užsikirtusį ginklÄ ir nesitikėdamas, jog pistoletas iÅ¡Å¡aus, pataikė į brolį. Be to, nukentėjusiosios L.

V. ir I. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu vieningai tvirtino, jog pastaruoju metu santykiai tarp brolių buvo geri ir jie nesipyko. Be to, kaip matyti iš pateiktų specialisto išvadų, artimo šūvio pėdsakų mirusiojo R. V. lavono odos išpjovoje nenustatyta (1 t., 52-53 b.l.), o šūvio kryptis buvo iš priekio atgal, iš dešinės į kairę ir nežymiai iš viršaus žemyn nukentėjusiojo R. V. kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu. Taip pat nurodyta ir tai, kad šūvio metu šovusysis ir ginklas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo iš priekio ir iš dešinės pusės, o nukentėjusysis R.

V., laikydamas tirti pateiktÄ pistoletÄ rankose prieÅ¡ save, pasidaryti Å¡autinį sužalojimÄ pats sau, t.y. nusiÅ¡auti, negalėjo (1 t., 85-89 b.l.). Nurodytų aplinkybių visuma kolegijai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis D. V. savo veiksmais atėmė gyvybę broliui R. V..D. V. buvo kaltinamas tyčiniu savo brolio R. V. nužudymu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. Tačiau iÅ¡ kaltinamojo parodymų yra aiÅ¡ku, kad jis nesutinka su jam inkriminuota kaltės forma – tyčia, ir savo veiksmais galimai atsiradusias pasekmes pripažįsta tik kaip savo neatsargaus elgesio padarinį.

Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 15, 16 str. nuostatomis, kolegija iÅ¡siaiÅ¡kino visus kaltinamojo psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo padarytais veiksmais ir tų veiksmų padariniais.Nužudymas – materiali nusikalstamos veikos sudėtis ir baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas tokiems padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerÅ«pestingumui.

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.Analizuodama kaltinamojo D. V. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės turinį, kolegija remiasi paties kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymais bei teismo medicinos specialisto išvadomis.

Iš aukščiau aptartų bylos duomenų matyti, jog D. V. ir brolis R. V. pastaruoju metu nesipyko, tarp jų jokių konfliktų nebuvo ir motyvo kaltinamasis nužudyti savo brolį neturėjo. Po R. V. padaryto sužalojimo kaltinamasis nukentėjusįjį vedė link namų, siekė, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Nustatyta, kad R. V. mirė nuo vieno šautinio krūtinės dešinės pusės sužalojimo. Kaltinamojo elgesys po veikos padarymo ir išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis D.

V. iÅ¡ anksto turėjo sumanymÄ nužudyti savo brolį, to norėjo ir tikslingai to siekė, o jeigu ir nenorėjo brolio mirties, tai sÄ moningai leido Å¡ioms pasekmėms kilti. Jokių asmenų, betarpiÅ¡kai mačiusių įvykį nėra ir kaltinamojo parodymai, kad pistoletas jo rankose iÅ¡Å¡ovė netyčia, iÅ¡naudojus visas galimybes, nėra paneigti. Kolegijos nuomone, kaltinamojo veiksmai atitinka neatsargios kaltės – nusikalstamo nerÅ«pestingumo – požymius, kai kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija kaltinamojo D. V. veikÄ perkvalifikuoja iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 3 p. į BK 132 str. 1 d. ir daro iÅ¡vadÄ , kad D. V. kaltė, neatsargiai atėmus gyvybę savo broliui R. V., yra įrodyta visiÅ¡kai.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, įvykio dienÄ kaltinamasis D. V. neturėdamas leidimo neteisėtai laikė 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletÄ , kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ priskiriamas „B“ kategorijos ginklams, su penkiais 9 mm kalibro Å¡oviniais, buvusiais pistoleto Å¡ovinių dėtuvėje, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams.

Kaltinamasis D. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke rado – 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletÄ , kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, su penkiais 9 mm kalibro Å¡oviniais, buvusiais pistoleto Å¡ovinių dėtuvėje, skirtais Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, ir tÄ pačiÄ dienÄ savo automobiliu pistoletÄ bei Å¡ovinius parsivežė į L. V. priklausančiÄ sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2011m. rugpjūčio 27 d. 16 val. 30 min., kol pistoletÄ ir keturis Å¡ovinius rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai įvykio vietos apžiÅ«ros metu, t.y. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir gabeno Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei Å¡audmenis.

Kolegija kaltinamojo parodymus apie ginklo bei penkių dėtuvėje buvusių Å¡ovinių įsigijimÄ , atmeta, kadangi kaltinamojo parodymai nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji L. V. parodė, kad D. V. nebuvo grybauti ir rieÅ¡utauti, nes atvažiavo apsirengęs geresniais rÅ«bais, su kuriais į miÅ¡kÄ nebÅ«tų ėjęs. Netikėti nukentėjusiosios parodymais kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, kaltinamojo nurodytos pistoleto įgijimo aplinkybės prieÅ¡tarauja ir papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros (1 t., 28-36 b.l.), kurios metu buvo rasti dar 20 Å¡ovinių, nustatytoms aplinkybėms.

Iš specialisto išvados (1 t., 76-80 b.l.) matyti, kad tiek ginklo dėtuvėje buvę tiek papildomos įvykio vietos apžiūros metu rasti šoviniai yra visiškai analogiški, ant visų šovinių tūtelių dugnelių yra vienodi fabrikiniai ženklai. Iš tirtų šovinių fotografijų taip pat matyti, kad jie vizualiai taip pat visiškai identiški. Atsižvelgiant į byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, niekas, be D. V., negalėjo palikti sandėliuke ir likusių 20 šovinių.

Visi byloje apklausti asmenys tvirtino, kad nukentėjusysis ginklais nesidomėjo ir ginklais galėjo domėtis bei juos turėti tik kaltinamasis. O L. V., be kita ko, nuo pat pirmų apklausų tvirtino, jog D. V. iš karto po įvykio bėgo link šio sandėliuko, kur ir buvo rasti šoviniai ir ji esanti įsitikinusi, kad tuo metu šiuos šovinius ir padėjo. Iki tol šiame sandėliuke niekas jokių šovinių nematė, nors ten dažnai vaikščiodavo. Visų teisme nustatytų aplinkybių visuma paneigia D.

V. nurodytas pistoleto ir Å¡audmenų radimo aplinkybes. IÅ¡naudojus visas galimybes, Å¡is aplinkybės nebuvo nustatytos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , tokiose bylose kiekvienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų padarymo faktas turi bÅ«ti nustatytas ir pagrįstas bylos įrodymais, nė vienos iÅ¡ Å¡ių veikų įrodinėjimui nekeliant skirtingų reikalavimų. Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

AnalogiÅ¡ki įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra surinka jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo D.

V. kaltę neteisėtai įgyjant ir gabenant 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletÄ bei penkis 9 mm kalibro Å¡ovinius, buvusius pistoleto Å¡ovinių dėtuvėje ir neteisėtai įgyjant dar 20 analogiÅ¡kų Å¡ovinių, skirtų Makarovo ir Stečkino konstrukcijos pistoletams, todėl neteisėtas pistoleto bei Å¡ovinių įgijimas ir gabenimais Å¡alinami iÅ¡ kaltinimo, paliekant tiktai neteisėtÄ jų laikymÄ , kas veikos kvalifikavimo nekeičia. D. V. buvo kaltinamas padaręs dvi veikas, numatytas BK 253 str. 1 d., t.y., atskirai dėl pistoleto ir penkių dėtuvėje buvusių Å¡ovinių neteisėto įgijimo, gabenimo ir laikymo bei atskirai dėl dvideÅ¡imties analogiÅ¡kų Å¡ovinių neteisėto įgijimo bei laikymo.

Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nustatyta, kad tiek ginklas, tiek Å¡oviniai buvo neteisėtai kaltinamojo laikomi tuo pačiu metu, kaltinamasis neturėjo galimybės atskirai neteisėtai įgyti ar laikyti likusių 20 Å¡ovinių, nes iÅ¡ karto po įvykio buvo sulaikytas ir paleistas (2 t., 181, 182 b.l.) tiktai tÄ dienÄ , kai Å¡ie likę Å¡oviniai rasti. Å iuo konkrečiu atveju atskirai kvalifikuojant kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ , kaip dvi atskiras veikas, nepagrįstai sunkinama kaltinamojo padėtis.

Todėl kaltinamojo veiksmai tiek dėl ginklo su dėtuvėje buvusiais penkiais Å¡oviniais, tiek dėl papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastų kitų 20 Å¡ovinių, turi bÅ«ti kvalifikuojami, kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo D. V. kaltė, padarius šį nusikaltimÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Kaltinamojo D. V. atsakomybę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 1 dalyje, teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę, padarius veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei toliau nurodytas bylos aplinkybes. D. V. buvo teisiamas (2 t., 37-43 b.l.), tačiau iki jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo teistumas buvo iÅ¡nykęs ir tik po Å¡ių veikų padarymo buvo nuteistas du kartus, kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 66-69 b.l.), RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje gydėsi du kartus (2 t., 73 b.l.), tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ matyti, jog ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę D.

V. skirti nėra tikslinga (2 t., 75 b.l.), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai (2 t., 77 b.l.), padarė vienÄ neatsargų ir vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 ir 16 str.) yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytas areÅ¡tas ir laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, o BK 253 straipsnio 1 dalyje – areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nors Å¡ių veikų padarymo metu D. V. buvo laikomas neteistu, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimais sukeltas pasekmes, į tai, kad buvo padarytos dvi veikos, į jo elgesį po veikų padarymo – po to jis padarė kitų nusikaltimų ir buvo teisiamas du kartus, todėl, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visetÄ bei kaltinamojo asmenybę, kolegija sprendžia, kad D.

V. už abi nusikalstamas veikas skirtinos įstatymo sankcijose numatytos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas. Tik skyrus Å¡ias bausmes bus pasiekti bausmės tikslai. Bausmės dydis už BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ skirtinas artimas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies, numatytos sankcijoje, minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui, kadangi kaltinamasis gailisi padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, tačiau Å¡i veika buvo kaip kitos nusikalstamos veikos – neteisėto ginklo ir Å¡audmenų laikymo pasekmė.

Už BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas taip pat artimas vidurkiui, atsižvelgiant į tai, kad nėra nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad neteisėtai buvo laikytas ne tik ginklas, bet ir gana nemažas skaičius būtent tam ginklui skirtų šaudmenų, taip pat į pasekmes, atsiradusias dėl neteisėto šių daiktų laikymo. Skirtinos bausmės subendrintinos su 2012-06-21 nuosprendžiu ir 2012-06-27 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir bendrinant bausmes, taikytinas dalinis bausmių sudėjimas.

Abi D. V. padarytos veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius, o neatsargūs nusikaltimai į kategorijas neskirstomi, bet jie taip skiriasi savo pavojingumu, kurį parodo laisvės atėmimo bausmės dydis, numatytas sankcijoje ir pagal tai juos galima palyginti su tyčiniais nusikaltimais ir D. V. padarytas neatsargus nusikaltimas savo pavojingumu gali būti prilyginamas apysunkiam nusikaltimui.

Todėl nėra pagrindo manyti, kad D. V. padaryti nusikaltimai labai skiriasi savo pavojingumu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletas su dėtuve, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, kurio apyvarta uždrausta perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 2 p.);

D. V. rÅ«bais grÄ Å¾intini D. V., R. V. rÅ«bai – nukentėjusiajai I. V., o kiti daiktai – sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a : D. V. pripažinti kaltu ir nubausti: - pagal BK 132 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams;- pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 d., 65 str., Å¡iuo nuosprendžiu skirtas bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir 2012 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bei dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, o vienÄ areÅ¡to parÄ â€“ vienai laisvės atėmimo dienai ir D.

V. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems (3) metams devyniems (9) mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ D. V. įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2011-08-27 16.00 val. iki 2011-08-29 15.00 val. (dvi dienas) ir nuo 2012-02-29 15.30 val. iki 2012-03-01 15.40 val. (tris dienas), o viso – penkias dienas ir bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal 2012-06-27 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo D. V. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį dienos.

KardomÄ sias priemones – dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti: 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletÄ su dėtuve, kurio fabrikiniai ženklai (numeris, pagaminimo metai) panaikinti, saugomÄ Panevėžio apskrities VPK (1 t., 96 b.l.), perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 str. 1 d. 2 p.); dėžes su: kulka, Å¡ovinio tÅ«tele, R.

V. plaukais, nagais ir kraujo pavyzdžiu, D. V. seilių pavyzdžiu, biologiniais bandiniais, laikraščio „Lietuvos rytas“ dalimis, lipdukus su mikrodalelėmis, saugomus prie bylos, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); D. V. kelnes ir džemperį, saugomus prie bylos, grÄ Å¾inti teisėtam savininkui – D. V.;R. V. marÅ¡kinėlius, sportines kelnes ir trumpikes, saugomas prie bylos, grÄ Å¾inti nukentėjusiajai I. V..Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai                                                                 Artūras Ridikas                                                                  Algirdas Gaputis                                                                  Sigitas Bagdonavičius