2018-07-05 Nr. AB-12645-3-61-3-01589-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4197-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01589-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ (tretieji suinteresuoti asmenys – G. M. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir jo patikslinimais, prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ (toliau – ir Rinktinė „Aras“) 94 550,98 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2007 m. rugpjūčio 31 d. apie 7.20 val. atvyko į darbą Rinktinės „Aras“ patalpose (duomenys neskelbtini). Jam perimant pamainos budėjimą (privalėjo apžiūrėti ir suskaičiuoti perduodamus ankstesnės pamainos detonatorius), įvyko savaiminis nekontroliuojamas EDP-r tipo detonatorių sprogimas, kurio metu pareiškėjas buvo sužalotas. Darbdavys pareiškėjui išmokėjo draudimo išmoką, tačiau ji patirtos žalos iki galo neatlygino. Dėl patirto fizinio sužalojimo ir psichologinių problemų pareiškėjo sveikata nuolat blogėjo, todėl jis buvo pripažintas netinkamu tarnybai ir 2014 m. gegužės 2 d. iš jos atleistas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) išvadai). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 11SP-2199 pareiškėjui paskirta 768,87 Lt (222,68 Eur) pensija. Pareiškėjo vidutinis tarnybinis atlyginimas atleidimo iš tarnybos dieną buvo 3 254,51 Lt (942,57 Eur) per mėnesį, todėl nuo 2014 m. birželio iki 2017 m. spalio būdamas tarnyboje jis būtų gavęs 37 702,80 Eur (942,57 Eur × 40 mėn.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) duomenimis pareiškėjo 2014 m. birželio – 2017 m. spalio laikotarpiu gautų pajamų suma yra 14 965,32 Eur, taigi pareiškėjo patirta žala dėl negautų pajamų šiuo laikotarpiu yra 22 737,48 Eur (37 702,80 – 14 965,32). Pareiškėjo per vieną mėnesį patiriama žala dėl negautų pajamų yra 522,28 Eur (942,57 – 420,29 (pareiškėjo šiuo metu gaunamos pajamos)), todėl nuo 2017 m. lapkričio iki 2029 m. gegužės 15 d. (tarnybos pabaigos, jei pareiškėjas nebūtų sužalotas ir atleistas iš tarnybos), t. y. 137,50 mėnesio, pareiškėjas negaus 71 813,50 Eur (522,28 × 137,50) pajamų. Iš viso turtinė žala dėl negautų pajamų yra 94 550,98 Eur (22 737,48 + 71 813,50).

3. Atsakovas Rinktinė „Aras“ atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad pareiškėjas vidaus tarnyboje ištarnavo 19 metų ir 10 mėnesių, o teisė į visą pensiją atsirastų ištarnavus 20 metų, todėl galimos tarnybos laikas iki 2029 m. yra mažai tikėtinas ne tik dėl specifinių tarnybos santykių, bet ir dėl realios sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pareiškėjas visus likusius 180 mėnesių iki jam priklausančios senatvės pensijos dirbs ir gaus jo nurodytą pinigų sumą, tuo labiau kad teisė į pensiją atsirado 2015 metais, o ne 2029 metais. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių turėtas medikamentų ar medicininių paslaugų išlaidas.

Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad policijos pareigūnui dėl jo sveikatos sutrikdymo išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą ir, nors ši prezumpcija yra nuginčijama, pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos. Pareiškėjas nepateikė šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, neįrodė, kad jam išmokėta kompensacija yra nepakankama patirtai žalai visiškai kompensuoti. Kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo.

Be to, pareiškėjas reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio nuostatomis, tačiau to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis netaikomas tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, draudžiamas visų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų rūšių socialiniu draudimu, be kita ko, ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl jo atžvilgiu minėtas CK straipsnis netaikytinas.

Padaryta žala gali būti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet ir alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Vienas tokių alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos kompensavimas iš valstybės biudžeto lėšų pagal Statuto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintas Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo žala gali būti kompensuojama tik alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu specialioje teisės normoje – Statute.

Šio statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatyti du kompensacijos apskaičiavimo pagrindai: pagal sveikatos sutrikdymo mastą ir pagal darbingumo lygį. Pareiškėjui išmokėtos kompensacijos pagrindas – sveikatos sutrikdymo mastas, o patirtą žalą jis grindžia netekto darbingumo lygiu, todėl taikytinas specialus teisinis reguliavimas, nustatytas Statuto 50 straipsnio 8 dalyje (pareigūno teisė į kompensaciją, nustatytą Statute, jam netekus darbingumo dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas). Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo pateikiamas atlygintinos sumos apskaičiavimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei yra grindžiamas vien prielaidomis.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. birželio 12 d. sprendime Nr. 11SP-2199 skirti pareigūno pensiją vidutinis darbo užmokestis yra nurodytas iki mokesčių, todėl toks darbo užmokestis realiai nebūtų gautas dėl atitinkamų mokesčių. Minėtame sprendime nurodyta 3 768,95 Lt (1 091,56 Eur) suma nelaikytina pajamomis, kurias dirbdamas įprastai pareiškėjas būtų gavęs iki 2029 m. gegužės 15 d., nes šios sumos apskaičiavimo kriterijus – pareigūnui darbo užmokesčio prasme palankiausi paeiliui ištarnauti 5 tarnybos metai.

Be to, vienas iš kriterijų nustatant nurodomos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį yra teisės į pareigūno pensiją įgijimo diena, t. y. negautos pajamos yra skirtumas tarp vidutinio atlyginimo (3 254,51 Lt (942,57 Eur)) ir pensijos (768,87 Lt (222,68 Eur)) iki pareiškėjo teisės į pareigūno pensiją įgijimo (iš viso 2 mėn.). Teisę į pareigūno pensiją pareiškėjas būtų įgijęs ištarnavęs 20 metų, todėl sumažėjusių pajamų skirtumas priteistinas iki teisės gauti pareigūno pensiją gavimo.

5. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Ginklų fondas nurodė, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, negautų pajamų dydis esant ginčui turi būti įrodytas, o įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ištarnavęs 19 metų 10 mėnesių. Teisė į visą pensiją atsiranda ištarnavus 20 metų, todėl galimos tarnybos laikas iki 2029 metų yra nerealus.

7. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą 2014 m. birželio 23 d. pažymą Nr. 2230, kurioje 2014 m. birželio 20 d. – 2015 m. birželio 19 d. nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į darbdavį su prašymu inicijuoti priežastinio ryšio tarp jo darbingumo lygio ir sveikatos sutrikdymo, dėl kurio sunkumo masto išduota CMEK pažyma, nustatymo procedūrą, ir esant teisiniam pagrindui išmokėti jam priklausančią likusią kompensacijos dalį. Pareiškėjo argumentai dėl institucijų veiksmų neteisėtumo ir žalos atsiradimo nepagrįsti jokiais įrodymais. Baudžiamosios bylos procesiniuose dokumentuose neteisėti veiksmai nenustatyti, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių veiksmų buvimą, neįrodė priežastinio ryšio, todėl nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime prašė pašalinti jį iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, nurodė, kad jis neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o bylos išsprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo Rinktinės „Aras“ priteisė 59 797,54 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjui einant Rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo vyriausiojo specialisto pareigas ir patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 31 d. dirbant su detonatoriais, įvyko savaiminis ne mažiau kaip 9 detonatorių sprogimas, pareiškėjui padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas; pareiškėjas 2007 m. gruodžio 11 d. Rinktinės „Aras“ vadui pateikė prašymą skirti pašalpą gydymosi išlaidoms padengti; pareiškėjui skirta 1 200 Lt (347,54 Eur) vienkartinė pašalpa;

Departamentas 2008 m. balandžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-30 pripažino, kad pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikdymą atlikdamas tarnybines pareigas ir šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, todėl yra sąlygos mokėti Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą kompensaciją, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta požymių, kad įvykio metu pareiškėjas neapdairiai ir neatsargiai elgėsi su sprogmenimis ir sprogdinimo priemonėmis; Rinktinės „Aras“ vadas 2008 m. liepos 22 d.

įsakymu Nr. 137-V-165 sutiko su patikrinimo išvadomis ir pripažino, kad pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas ir kad šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, bei nusprendė jam išmokėti 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (draudimo kompensacija (68 423,75 Lt (19 816,88 Eur)), išmokėta pagal Statuto (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies 6 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3594-520/2017 buvo įskaityta kaip neturtinės žalos atlyginimas);

CMEK 2014 m. balandžio 30 d. ligos liudijime Nr. 1294 nurodyta, kad pareiškėjas yra netinkamas tolesnei vidaus tarnybai, taip pat kad trauma patirta tarnyboje dėl priežasčių, susijusių su tarnyba; Rinktinės „Aras“ vadas 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 137-TE-87 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos 2014 m. gegužės 2 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai); Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2014 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 11SP-2199 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo A.

D.“ nustatė, kad pareiškėjas ištarnavo 19 metų 10 mėnesių 1 dieną ir nuo 2014 m. gegužės 3 d. neterminuotai paskyrė 768,87 Lt (222,68 Eur) dydžio pensiją, kuri sudaro 20,40 proc. 3 768,95 Lt (1 091,56 Eur) darbo užmokesčio vidurkio; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. birželio 23 d. darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0772213 nurodyta, kad nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 19 d. pareiškėjui nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, o pažymoje (išdavimo data neįskaitoma) DL-1 Nr. 0891199 – kad nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2034 m. gegužės 14 d. pareiškėjui nustatytas 45 proc. netektas darbingumas.

12. Teismas pažymėjo, kad administracinė byla yra nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3594-520/2017 panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai priteisti turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo išmokėta 19 816,88 Eur draudimo išmoka ir taip atlyginta jo patirta neturtinė žala, o išmokėtas kompensacijos dydis iš esmės atitinka jam padarytai neturtinei žalai atlyginti reikalingos pinigų sumos dydį, tačiau byloje nenustatyta, kad išmokant draudimo išmoką buvo įvertinta pareiškėjui padaryta turtinė žala. Tiesiogiai dėl pareiškėjo sužalojimo yra atsakingas darbdavys – Rinktinė „Aras“, kuris, turėdamas užtikrinti pareiškėjui saugias tarnybos sąlygas, suteikti darbo priemones, kurios nekeltų pavojaus, šių nuostatų nesilaikė. Pareiškėjui žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jei Rinktinė „Aras“ jam būtų užtikrinusi saugias darbo sąlygas ir nebūtų pavedusi dirbti su pasenusiais ir netinkamais naudoti detonatoriais. Nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo patirtos turtinės žalos, turi būti įvertinti duomenys, kad jis nėra praradęs viso darbingumo, taip pat jo galimybė dirbti kitą darbą ir gauti atitinkamą atlygį, priežastys, dėl kurių jis nedirba, aplinkybės, susijusios su tuo, ar pareiškėjas yra praradęs galimybę panaudoti savo darbo gebėjimus, kad galėtų gauti pajamų.

13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėjo, kad asmens sveikatos sužalojimo atveju vertinant nukentėjusiojo patirtas negautas pajamas, negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų. Negautų pajamų į ateitį vertinimas turi būti pagrįstas realiomis ateities prognozėmis, t. y. kiek dėl neįgalumo ar netekto darbingumo yra sumažėjusi reali nukentėjusiojo galimybė ugdytis, įgyti profesinę kvalifikaciją, pagal ją dirbti ir normaliai integruotis darbo rinkoje (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015).

14. Nustatydamas pareiškėjo realias galimybes gauti tokio dydžio darbo užmokestį, kokį gavo atleidimo dėl sveikatos būklės iš tarnybos dieną iki 2029 metų, kol jam sukaks 60 metų, t. y. iki tarnybos pabaigos, teismas atkreipė dėmesį, jog statutinė tarnyba turi ypatingą socialinį statusą, o viešajame sektoriuje užima ypatingą vietą. Šioje tarnyboje yra didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė, įvairūs su tarnyba susiję apribojimai bei draudimai, plačios socialinės garantijos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Rinktinės „Aras“ funkcijų specifiką – antiteroristinių operacijų organizavimą ir vykdymą, pavojingų ginkluotų nusikaltėlių sulaikymą, sprogstamųjų įtaisų ir sprogmenų neutralizavimą, informacijos apie terorizmo grėsmes rinkimą ir analizavimą ir t. t.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atleidimo dieną jo vidaus tarnybos stažas buvo 19 metų 9 mėnesiai, jis vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 1994 m. liepos 1 d., tarnybą pradėjo Rinktinėje „Aras“ Kauno kuopoje policininku stažuotoju, 1998 m. birželio 26 d. neakivaizdiniu būdu (duomenys neskelbtini) universitete baigė (duomenys neskelbtini) studijų programą ir įgijo kvalifikacinį (duomenys neskelbtini) mokslo bakalauro laipsnį, 1998 m. liepos 15 d. paskirtas Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus inspektoriumi, nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d.

ėjo Rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Iš pareiškėjo asmens bylos matyti, kad pareiškėjas tarnyboje nuo pat pirmos dienos buvo vertinamas kaip analitiškai ir logiškai mąstantis pareigūnas, kruopščiai ir profesionaliai atliekantis užduotis, reiklus sau, besilaikantis dorovės principų, sugebantis vadovauti, turintis autoritetą kolektyve, principingas, savikritiškas, reiklus, visada veikiantis profesionaliai ir ryžtingai, gerai besiorientuojantis sudėtingose situacijose, sugebantis savarankiškai organizuoti ir planuoti darbą, priimti sprendimus konkrečiose situacijose, turintis gerus organizacinius sugebėjimus, kasmetiniuose fizinio, taktinio ir kovinio pasirengimo kontroliniuose patikrinimuose išlaikantis normatyvus. 2004 metų profesionalumo vertinimo išvadoje nurodyta, kad nuo tarnybos pradžios pareiškėjas kvalifikaciją kėlė 5 kartus – policijos išminuotojų, sprogdintojų išminuotojų rengimo, sprogstamųjų medžiagų paieškos ir kituose kvalifikacijos kėlimo kursuose, organizuotuose Lietuvoje ir užsienio valstybėse. 2007 m. liepos 2 d. pareigūno atestacijos lape jis charakterizuotas kaip geras savo srities specialistas, su esamu dideliu veiklos krūviu susitvarko, kaupia, analizuoja ir apibendrina bei rengia metodinę medžiagą apie skyriaus darbo specifiką, prižiūri bei remontuoja skyriuje esančią specialią įrangą ir priemones, turi puikius organizacinius sugebėjimus organizuojant mokymus ir pratybas, kolektyve turi autoritetą. 2007 m. rugpjūčio 17 d. laikinai einančio vado pareigas A.

M. teikime pasiūlyta pareiškėjui suteikti komisaro inspektoriaus laipsnį. Pareiškėjas nuolat kilo tarnybos laiptais, buvo skatinamas, apdovanotas antrojo laipsnio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, trečiojo laipsnio policijos pažymėjimo ženklu „Už nuopelnus“ bei piniginėmis premijomis. Taigi pareiškėjo asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis tarnybos laikotarpiu buvo ištikimas Lietuvai, gerbė ir vykdė įstatymus, negailėjo jėgų gindamas visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atliko pareigas ir visada saugojo gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą.

15. Anksčiau išdėstytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo abejoti, kad pareigūnas nebūtų sėkmingai tarnavęs iki 2029 metų, o jo atlyginimas nebūtų didėjęs. Nuo 2014 m. gegužės 2 d. (atleidimo dienos) iki 2029 m. gegužės 15 d. (atleidimo dienos) pareiškėjas būtų galėjęs gauti 170 605,17 Eur (942,57 Eur × 181 mėnesis) darbo užmokesčio, jei nebūtų patyręs sužalojimo darbe. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindo teigti, kad pareiškėjo pajamos galėjo tik didėti, o ne mažėti, ir kartu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas norėtų eiti į kitą tarnybą.

16. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas periodiškai gauna netekto darbingumo pensiją, kuri 2014 m. birželio 20–30 d. buvo 223,45 Lt (64,71 Eur), o vėliau kas mėnesį buvo mokama po 176–203 Eur. Iš viso netekto darbingumo pensijos 2014 m. birželio 20 d. – 2018 m. vasario 28 d. laikotarpiu pareiškėjas gavo 8 299,54 Eur (pajamos). Nuo 2018 m. kovo mėnesio (teismo sprendimo priėmimo) iki 2029 m. gegužės 15 d. pareiškėjo netekto darbingumo pensija sudarytų apie 29 322 Eur (135 mėnesiai × 217,20 Eur (2018 m. vasario 1–28 d. dydis) (būsimos pajamos)), o iš viso nuo atleidimo dienos iki 2029 m. gegužės 15 d. pareiškėjas gautų apie 37 621,54 Eur (8 299,54 Eur + 29 322 Eur). Pareiškėjas taip pat iš viso gavo 8 239,16 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (pajamos). Nuo 2018 m. kovo mėnesio (teismo sprendimo priėmimo) iki 2029 m. ši pareiškėjo pensija būtų 30 061,80 Eur (135 mėnesiai × 222,68 Eur), o iš viso nuo atleidimo dienos iki 2029 m. gegužės 15 d. – apie 38 300,96 Eur (8 239,16 Eur + 30 061,80 Eur).

17. Vertindamas pareiškėjo realiai negautas pajamas, kurias jis būtų galėjęs gauti pagal atleidimo dieną gautą darbo užmokestį, jei nebūtų sužalotas darbe, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjui jau išmokėtą nedarbingumo pensijos ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumą, kurią atėmus iš pareiškėjo gauto darbo užmokesčio, negautos darbo užmokesčio pajamos nuo atleidimo dienos (2014 m. gegužės 2 d.) iki 2029 m. gegužės 15 d. yra apie 94 682,67 Eur (170 605,17 Eur – 37 621,54 Eur – 38 300,96 Eur).

18. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir yra įgijęs (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Pareiškėjas į bylą pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, kuri patvirtina, kad jis aktyviai ieškojo darbo. Pareiškėjas bandė įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Lazertechas“ elektronikos inžinieriumi, tačiau dėl sveikatos būklės tokiam darbui netiko. Į tokias pačias pareigas bandė įsidarbinti ir kitoje bendrovėje, tačiau taip pat netiko dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas taip pat bandė įsidarbinti sunkvežimio vairuotoju UAB „Solotransa“, tačiau dėl sveikatos būklės šiam darbui netiko. Valstybės įmonėje „Kelių priežiūra“ Kauno padalinio Kauno kelių tarnyboje pareiškėjas bandė įsidarbinti vairuotoju-šaltkalviu, tačiau netiko dėl sveikatos būklės. Į šaltkalvio pareigas jo nepriėmė ir UAB „Autolaboratorija“. UAB „Destaras“ pareiškėjas bandė įsidarbinti žemų srovių tinklo montuotoju, tačiau šioms pareigoms taip pat netiko dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas 2015 m. kovo mėnesį bandė įsidarbinti UAB „Vidcargo“ budinčiu transporto mechaniku, tačiau dėl sveikatos būklės jo neįdarbino. UAB „Rovinija“ pareiškėjas bandė įsidarbinti sandėlininku, tačiau vėl netiko dėl sveikatos būklės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas 2015–2017 metais bandė įsidarbinti įvairiose įmonėse, eiti įvairaus pobūdžio pareigas, tačiau darbdaviai, įvertinę jo sveikatos būklę ir darbo funkcijas, į darbą nepriėmė.

19. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pakitimai pareiškėjo plaštakose yra negrįžtami dėl rankų traiškytinio sužalojimo ir trauminės amputacijos padarinių. Pareiškėjas negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis, taip pat veikiant cheminiams ir biologiniams veiksniams, bei dėl kitų cheminių jautrinančių medžiagų, keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolat pasikartojančiais pečių juostos, rankų, pirštų judesiais, dirbti naktinį darbą, viršvalandinį darbą ir pan. Pareiškėjo darbingumo lygio terminas nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, nes pakitimai plaštakose negrįžtami.

20. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas dėjo pastangas įsidarbinti, įvertinęs jo galimybes dirbti pagal sveikatos būklę, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėtų dirbti darbą už minimalią mėnesinę algą. Įvertinęs netektą darbingumo lygį, už kurį pareiškėjas periodiškai gauna netekto darbingumo pensiją, minimalią mėnesinę algą teismas sumažino proporcingai netekto darbingumo lygiui. 2014 metais minimali mėnesinė alga buvo 1 035 Lt (299,757 Eur), 2015 m. – 300 Eur, 2016 m. – 350 Eur (nuo liepos 1 d. 380 Eur), nuo 2018 m. – 400 Eur, t. y. 2015–2018 m. vidutiniškai ji siekė apie 345,95 Eur (su mokesčiais) (apie 315 Eur be mokesčių). Taigi pareiškėjas per mėnesį būtų galėjęs užsidirbti apie 173,25 Eur (315 Eur × 0,55), nuo atleidimo dienos iki bylos išnagrinėjimo – apie 7 969,5 Eur (173,25 Eur × 46 mėnesiai). Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga šalyje yra 400 Eur (su mokesčiais) (362,50 Eur be mokesčių). Vadinasi, pagal turimą darbingumo lygį nuo teismo sprendimo priėmimo iki 2029 m. gegužės 15 d. pareiškėjas galėtų užsidirbti apie 26 915,63 Eur ((362,50 Eur x 0,55) × 135 mėn.). Iš viso – apie 34 885,13 Eur (7 969,5 Eur + 26 915,63 Eur). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog realiai pareiškėjo negautos pajamos dėl patirto sužalojimo yra apie 59 797,54 Eur (94 682,67 Eur – 34 885,13 Eur). Mažesnis žalos atlyginimas galėtų demotyvuoti statutinius pareigūnus eiti pareigas ir tarnauti valstybei.

21. Teismas, vadovaudamasis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (skundo priėmimo) dienos.

III. 22. Atsakovas Rinktinė „Aras“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo – panaikinti priteistą 59 787,54 Eur sumą turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas bei priteisti pareiškėjui 19 816,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

23. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartyje neteisingai nustatė faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbingumo sumažėjimu, siejamu su 2007 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinių pareigų atlikimo metu patirtu sveikatos sutrikdymu, keliamą reikšmę ginčo teisiniams santykiams bei juos reglamentuojančių teisės normų taikymui. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėją ir atsakovą sieja specialiojoje teisės normoje (Statuto 50 str.) įtvirtinto privalomojo pareigūnų gyvybės ir sveikatos visą jų tarnybos laiką draudimo valstybės biudžeto lėšomis santykiai, turi esminės reikšmės bylai.

Teismas nevertino esminę reikšmę ginčo išsprendimui turinčios aplinkybės, kad nėra vienos iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 248 straipsnyje nustatytos darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo būtinųjų sąlygų – kad darbuotojas turi būti neapdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Teismas taip pat nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais grindė išvadą dėl atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės egzistavimo, skundžiamame sprendime teismas nenustatė visų privalomų darbdavio atsakomybės atsiradimo sąlygų, įtvirtintų DK 246 straipsnyje, t. y. nenustatyta nei kaltė, nei jos forma.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo apdraustas privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimu, todėl ginčo santykiams taikytina ne bendroji teisės norma (DK 249 str. ir CK 6.283 str.), o specialioji teisės norma (Statuto 50 str.). Pareigūnui padaryta žala iš valstybės biudžeto atlyginama alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu Statuto 50 straipsnio 3 dalyje. Šiuo pagrindu išmokėtina kompensacija apskaičiuojama ne pagal individualius pareigūno pažeisto intereso požymius, o pagal tam tikrus Statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus standartizuotus kriterijus (netekto darbingumo lygį bei sveikatos sutrikdymo mastą).

Atsakovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas bylą, neprivalėjo skundžiamame sprendime besąlygiškai taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje suformuluotų išvadų ir turėjo procesinę teisę bei pareigą iš naujo tirti visas bylos aplinkybes ir joje sukauptus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui jau buvo išmokėta 18 mėnesių pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio bei 3 proc. nuo priklausančios išmokėti draudimo sumos kompensacija – 19 816,89 Eur.

Pagal Statuto 50 straipsnio 3 dalies 3 punktą, netekus 45 proc. darbingumo, pareigūnui mokėtina 36 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, todėl pareiškėjui papildomai priklauso skirtumas tarp mokėtinos ir jau sumokėtos sumos, t. y. 19 816,89 Eur.

24. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas Departamentas pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie atsakovo Rinktinės „Aras“ apeliacinio skundo.

25. Pareiškėjas A. D. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Pareiškėjas nurodo, jog buvo sužalotas ne dėl pavojingų tarnybos sąlygų – ne dėl rizikos atliekant tarnybines pareigas, o dėl grėsmės jam neturėjusių kelti darbdavio (atsakovo) išduotų darbo priemonių (nekokybiškų pasenusių detonatorių), kurios visais atvejais turi būti saugios. Taigi atsakovo kaltė nagrinėjamu atveju yra akivaizdi. Pareigūnų gyvybė ir sveikata nedraudžiama nuo neteisėtų ir net galbūt nusikalstamų jų darbdavių veiksmų. Būtent šią aplinkybę ištyrė ir įvertino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartyje. Pareiškėjas neprašė priteisti draudimo išmokos, kadangi jo sužalojimą tarnyboje pripažinus nelaimingu atsitikimu jam jau buvo išmokėta 19 816,89 Eur draudimo išmoka, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino pareiškėjui atlyginta neturtine žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia patirtos turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. D. prašė iš atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ priteisti 94 550,98 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.

29. Pirmosios instancijos teismas atsakovo ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 59 797,54 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30. Apeliaciniu skundu atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, ir laikosi pozicijos, kad ginčo santykiams netaikytina bendroji teisės norma, t. y. DK 249 straipsnis ir CK 6.283 straipsnis, kadangi pareiškėjas buvo apdraustas privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimu. Atsakovo nuomone, tokiu atveju taikytina specialioji teisės norma, ir pareiškėjui netekus 45 proc. darbingumo, pagal Statuto 50 straipsnio 3 dalies 3 punktą jam gali būti papildomai priteista 19 816,89 Eur suma (t. y. iš viso pareigūnui mokėtina 36 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija).

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, o Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Neabejotina, kad sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus fizinio asmens sveikatą, ši vertybė turi būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

32. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Konstitucinė teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas inter alia reiškia, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į tokias darbo sąlygas, (darbo sąlygomis laikytina darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, darbo priemonės ir kt.), kurios nedarytų neigiamo poveikio jo gyvybei, sveikatai, atitiktų saugumo ir higienos reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d., 2008 m. balandžio 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

33. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartyje (kuri, priešingai, nei teigia apeliantas, pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį yra privaloma visoms institucijoms, pareigūnams ir kt., taigi ir atsakovui) jau yra konstatavęs, kad nei Vidaus tarnybos statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja darbdavio atsakomybės, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio atsakomybę. Be kita ko, pagal Statuto 5 straipsnio 2 dalį Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja ne tik Vidaus tarnybos statutas, bet ir kiti vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui A. D. 2007 m. rugpjūčio 31 d. buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas, kai jam atliekant tarnybines pareigas patalpose (duomenys neskelbtini), ir dirbant su detonatoriais įvyko savaiminis ne mažiau kaip 9 detonatorių sprogimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014 m. birželio 23 d. pažyma DL-1 Nr. 0772213 patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. birželio 19 d. buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, o 2015 m. liepos 22 d. pažymoje DL-1 Nr.0891199 nurodyta, kad jam nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2034 m. gegužės 14 d. nustatytas 45 procentų netekto darbingumo lygis. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad įrodymai, esantys tiek šioje administracinėje byloje, tiek ir prie jos pridėtoje baudžiamojoje byloje, susiję su 2007 m. rugpjūčio 31 d. padarytu pareiškėjui kūno sužalojimu, patvirtina, jog tiesiogiai dėl to yra atsakingas darbdavys – Rinktinė „Aras“, kuri neužtikrino pareiškėjui saugių darbo sąlygų, nesuteikė jam saugių darbo priemonių, kurios nekeltų pavojaus pareiškėjo sveikatai. Būtent dėl darbdavio pareiškėjui išduotų pasenusių ir nekokybiškų detonatorių įvyko jų savaiminis sprogimas, sukėlęs žalą A. D. sveikatai. Apeliaciniame skunde atsakovas nepateikia jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, kad šiuo atveju jo, kaip darbdavio kaltės nebuvo, nenurodo jokių aiškių priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo tirti bylos įrodymus ir daryti priešingas išvadas nei apeliacinės instancijos teismas.

36. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi buvo panaikinta ta dalis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovo bei grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas nebuvo išnagrinėjęs visų teisinių ir faktinių klausimų, susijusių su pareiškėjo patirta turtine žala ir jos atlyginimo priteisimu. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo klausimas, kaip ir Rinktinės „Aras“ atsakomybės dėl to, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl darbdavio kaltės, klausimas minėtoje nutartyje buvo išspręstas.

37. CK 6.283 straipsnio 1 ir 4 dalių santykį yra išaiškinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2005 m. vasario 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-103/2005), kurioje konstatuota, kad „jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys“. Teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo, taigi darbdavys atlyginti žalą privalo.

38. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į dėl sveikatos sužalojimo pareiškėjui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytus netekto darbingumo procentus, įvertino pareiškėjo buvusio darbo specifiką, jo asmenines, dalykines savybes, karjeros galimybes, taip pat byloje pateiktus įrodymus apie pareiškėjo nesėkmingą mėginimą įsidarbinti įvairiose įmonėse įvairioms pareigoms, taip pat jo dabartinę sveikatos būklę. Apelianto argumentai dėl netinkamai taikytų pareiškėjui padarytos turtinės žalos apskaičiavimo normų atmestini, kaip nepagrįsti.

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

40. Patikrinusi bylą nagrinėjamam ginčui taikytinų teisės normų aspektu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė