2020-04-22 Nr. AB-8060-3-61-3-00881-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-395-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00881-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 15 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis: trūko gyvenamųjų patalpų ploto, kurį dar labiau mažino sekcijose esantys baldai, dėl perpildytų kamerų nebuvo vietos judėti, nebuvo ventiliacijos, trūko oro, o esant vieninteliam vėdinimui per langus, ne kartą yra peršalęs, skaudėjo sąnarius, todėl teko gydytis, Vilniaus PN dušai nėra tinkamai tvarkomi, dezinfekuojami, juose yra purvo ir šiukšlių, todėl susirgo (duomenys neskelbtini), nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes pisuarai įrengti be pertvarų, o kabinos buvo su tarpais, trūko vietos pasivaikščioti kiemelyje. Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko visavertis gyvenimas, atsirado uždarų patalpų baimė, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, pradėjo sunkiai valdyti emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, jautė didelių dvasinių kančių.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo atvežtas 2017 m. sausio 26 d. ir buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje iki sausio 30 d., t. y. kol buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą. Iš pradžių pareiškėjas gyveno Vilniaus PN I gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-412 (šeštojo nuteistųjų būrio 412 gyvenamoji patalpa) ir I gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6‑414 (šeštojo nuteistųjų būrio 414 gyvenamoji patalpa). Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-412 plotas yra 13,59 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko apie 3,4 kv. m ploto. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-414 plotas – 14,41 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko apie 3,6 kv. m ploto. Taigi, pareiškėjo teisė į minimalų 3,1 kv. m bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

5. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų kamerų tipo patalpose Nr. IK, Nr. 4K, Nr. 5K, Nr. 12K, Nr. 2IK. Visose kamerose pareiškėjui teko teisės aktuose nustatytas plotas.

6. Pažymėjo, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose yra įrengti skaidraus stiklo plastikiniai langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti ir taip vėdinti gyvenamąsias patalpas. I gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų), kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas, ir tai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra nuolat tvarkomi. Vilniaus PN administracija išduoda valymo biocidą – dezinfekuojantį šarminį ploviklį „Jėga-2“, taip pat universalų valiklį grindims ir sienoms valyti, gumines pirštines, kempinėles ir pan. Teisės aktai nenustato reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras.

7. Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. vasario 15 d. į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais (pareiškimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų bendrabučio tipo ar kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, nesikreipė. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jo fizinei ar psichinei sveikatai.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl ploto trūkumo kameroje Nr. 5K 2017 m. rugpjūčio 11–21 d.; paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl ploto trūkumo, netinkamos ventiliacijos ir privatumo neužtikrinimo 2018 m. vasario 10–15 d., taip pat dėl dušuose esančių nehigieniškų sąlygų 2017 m. sausio 30 d.–2018 m. vasario 15 d. ir pasivaikščiojimo kiemelių; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad pareiškėjas kelis kartus kreipėsi į teismą, skųsdamasis netinkamomis kalinimo sąlygomis Vilniaus PN ir prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

10. Teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo dalies dėl ploto trūkumo kameroje Nr. 5K 2017 m. rugpjūčio 11–21 d., nes dėl to yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11. Teismas pareiškėjo skundo dalį dėl ploto trūkumo, netinkamos ventiliacijos ir privatumo neužtikrinimo 2018 m. vasario 10–15 d., dėl dušuose esančių nehigieniškų sąlygų 2017 m. sausio 30 d.–2018 m. vasario 15 d. ir pasivaikščiojimo kiemelių paliko nenagrinėtą, nes teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12. Teismas nagrinėjo pareiškėjo skundo dalį dėl ploto trūkumo, netinkamos ventiliacijos ir privatumo neužtikrinimo likusiais laikotarpiais.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš pradžių buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 6-412-03, vėliau perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 6-414-03, o tam tikromis dienomis paskirtoms nuobaudoms atlikti buvo laikomas kamerų tipo patalpose.

14. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111 punktu, kuriame įtvirtinta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nustatė, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-412 plotas yra 13,59 kv. m (4 miegamosios vietos), o tokios pat patalpos Nr. 6-414 plotas – 14,41 kv. m (4 miegamosios vietos). Tai reiškia, kad net ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms šiose bendrabučio tipo patalpose, vienam asmeniui teko ne mažiau patalpų ploto nei nustatyta teisės aktuose (Nr. 6-412 vienam asmeniui teko apie 3,40 kv. m, o Nr. 6-414 – apie 3,60 kv. m).

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl per mažo kamerų tipo patalpų ploto, dėl prasto vėdinimo, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino tos aplinkybės, jog jis gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas dar su trimis asmenimis (iš viso keturiese), taip pat to, jog šiose patalpose buvo daug baldų, kurie užėmė daug patalpų ploto, todėl jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą buvo pažeista. Šių aplinkybių atsakovo atstovas nepaneigė, taip pat nepateikė konkrečių duomenų, kiek patalpų ploto užėmė baldai, todėl teismas turėjo vadovautis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis.

18. Pareiškėjas skundžiasi, kad dviaušktės lovos buvo be kopėtėlių, todėl jam buvo sunku užlipti (nulipti) į antrą lovos aukštą, turėdavo mindyti kitų asmenų patalynę, todėl kildavo konfliktų. Taip pat lova buvo be galvūgalio, todėl dėl nuolat ant grindų nukretančios pagalvės negalėdavo išsimiegoti.

19. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 15 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl ploto trūkumo kameroje Nr. 5K 2017 m. rugpjūčio 11–21 d.; paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl ploto trūkumo, netinkamos ventiliacijos ir privatumo neužtikrinimo 2018 m. vasario 10–15 d., taip pat dėl dušuose esančių nehigieniškų sąlygų 2017 m. sausio 30 d.–2018 m. vasario 15 d. ir pasivaikščiojimo kiemelių; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo ar jo pareigūnų veiksmų ar neveikimo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo teisės į minimalų bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotą pažeidimo, nes neįvertino asmenų, gyvenusių tose patalpose, skaičiaus, bei baldų užimamo ploto; taip pat dėsto nusiskundimus dėl to, kad dviaukštės lovos buvo be kopėtėlių ir be galvūgalių.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, (b. l. 1–2) ir apeliacinio skundo (b. l. 76) turinį, pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde, t. y. dėl to, kad dviaukštės lovos buvo be kopėtėlių ir be galvūgalių.

25. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1041‑261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2374‑442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).

26. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, bei su tuo susijusius reikalavimus. Taigi šiuo aspektu skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjami.

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad, jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo teisės į minimalų bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotą pažeidimo, nes neįvertino asmenų, gyvenusių tose patalpose skaičiaus, bei baldų užimamo ploto, nustatė, kad tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo pateikti duomenys apie gyvenamąsias bendrabučio tipo patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, t. y. jų numerius (Nr. 6-412 ir Nr. 6-414) bei jose laikytų asmenų skaičių (4 asmenys), sutampa. Nurodytų gyvenamųjų patalpų plotai atitinkamai yra 13,59 kv. m ir 14,41 kv. m. Dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčas taip pat nekyla, ją patvirtina atsakovo atstovo pateiktas 4 aukšto patalpų planas (b. l. 44). Tai reiškia, kad vienam asmeniui nurodytose patalpose teko 3,4 kv. m ir 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, kas atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą reikalavimą užtikrinti, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas būtų ne mažesnis nei 3,1 kv. m. Pažymėtina, kad teisiniame reglamentavime nėra įtvirtinto reikalavimo atliekant skaičiavimus iš bendro patalpų ploto atimti baldų užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1691-525/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1401-438/2018). Apibendrinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisės į minimalų bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotą pažeidimo.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė