c7c704ca-1acf-45ee-bc1f-a9dbf3efc329 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-567-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00876-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

G. skundÄ atsakovei valstybės įmonei ,,Regitra” dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (1.39K)-S-2071 „Dėl praÅ¡ymo susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti“ ir įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. sausio 22 d. praÅ¡ymÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinėje byloje Nr. A2.6.-1902-771/2016 iš pareiškėjo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl Administracinių teisių pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nutarimu iš pareiškėjo atimta teisė vairuoti dvejiems metams. Paaiškina, jog nepasibaigus Nutarimu skirtam teisės vairuoti atėmimo terminui, pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti.

Todėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu (toliau – Ä®sakymas) baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-304/2017 pareiÅ¡kėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Pasibaigus Ä®sakymu nustatytam teisės vairuoti atėmimo terminui, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VÄ® „Regitra“, praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti. Atsakovė, atsakydama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tu atsisakė pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti teisę vairuoti.

PareiÅ¡kėjas teigia su ginčijamu raÅ¡tu nesutinkantis, kadangi jo nuomone, Å¡is raÅ¡tas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, kad nors ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikoma SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalis dėl to, kad tiek Nutarimu, tiek Ä®sakymu yra priimti sprendimai atimti teisę vairuoti dėl vairavimo neblaiviam, tačiau Å¡ioje situacijoje, pareiÅ¡kėjo nuomone, tik siaurÄ ja prasme galima teigti, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisė vairuoti buvo atimta du kartus. PlačiÄ ja prasme, pareiÅ¡kėjo teigimu, akivaizdu, kad teisė vairuoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta tik vienÄ kartÄ .

PareiÅ¡kėjo vertinimu, teisė vairuoti iÅ¡ jo atimta tik Nutarimu, o teismo baudžiamuoju įsakymu 2017 m. ji nors ir atimta, tačiau tokiu bÅ«du jau tik pratęstas atimtos specialiosios teisės atėmimo terminas. Anot pareiÅ¡kėjo, teisė vairuoti transporto priemonę Ä®sakymu negalėjo bÅ«ti atimta, kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡ios teisės ir taip neturėjo. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, ginčijamame raÅ¡te nėra pateikta jokių įrodymų ar bent argumentų, kad pareiÅ¡kėjas įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų susigrÄ Å¾inęs teisę vairuoti tada, kai pasibaigė Nutarimu skirtas teisės vairuoti atėmimo terminas.

Todėl nesant tokių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisė vairuoti buvo atimta vienÄ kartÄ dėl vairavimo neblaiviam, po to pareiÅ¡kėjas jÄ susigrÄ Å¾ino ir Å¡i teisė vėl buvo atimta. Todėl pareiÅ¡kėjo nuomone, tokiÄ situacijÄ reglamentuoja SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalis, kai asmuo vienÄ kartÄ praranda teisę vairuoti dėl vairavimo esant neblaiviam, pasibaigus Å¡ios teisės atėmimo terminui susigrÄ Å¾ina tÄ teisę ir po to dar kartÄ jÄ praranda. Anot pareiÅ¡kėjo, SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalis reguliuoja tik tuos atvejus, kai teisė vairuoti yra atimta dėl vairavimo neblaiviam, įstatymų nustatyta tvarka susigrÄ Å¾inama ir vėl atimama.

Remiantis Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo panaikinti ginčijamÄ raÅ¡tÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo nuomone, teisė vairuoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimta du kartus už vairavimÄ esant neblaiviam tik formaliai. Laikosi pozicijos, jog įvertinus susiklosčiusiÄ situacijÄ nuodugniau matyti, kad teisę vairuoti pareiÅ¡kėjas yra praradęs tik vienÄ kartÄ ir jos nesusigrÄ Å¾inęs nuo 2016 m. gegužės 16 d. Atsakovė VÄ® „Regitra“ nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones atimama ir grÄ Å¾inama vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvakos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) nuostatomis. Atsakovė cituodama minėtų teisės aktų nuostatas pažymi, jog nagrinėjant pareiÅ¡kėjo 2020 m. sausio 22 d. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti transporto priemones, buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui teisė vairuoti buvo atimta nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 15 d.

Å iaulių apylinkės teismo Nutarimu už tai, kad 2016 m. balandžio 26 d. pareiÅ¡kėjas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumas, o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Ginčijamu raÅ¡tu atsakovė teigia informavusi pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad dar nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo, t.y. nuo 2017 m. birželio 1 d., vadovaujantis ApraÅ¡o 15 punktu, atsisakė pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti teisę vairuoti.

Taip pat informavo, kad dėl teisės vairuoti susigrÄ Å¾inimo ApraÅ¡o nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjas galės kreiptis ne anksčiau kaip 2027 m. gegužės 31 d. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, teigia, jog nagrinėjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas teismai yra konstatavę, kad sprendžiant SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalies nuostatas yra svarbus padarytų pažeidimų padarymo faktas, bet ne terminai. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas du kartus padarė teisės pažeidimus bÅ«damas neblaivus ir Å¡iuos du teisės pažeidimus, dviem atskirais teismų procesiniais dokumentais pareiÅ¡kėjui pritaikytos specialiosios poveikio priemonės. Atkreipia dėmesį, kad draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones pagal BK, tiek teisės vairuoti transpoto priemonės atėmimas pagal ANK iÅ¡ esmės sukelia tuos pačius teisinius padarinius, t.y. asmuo atitinkamÄ laikÄ negali kaip vairuotojas dalyvauti kelių eisme, o pasibaigus teisės vairuoti apribojimų terminams, teisė vairuoti transporto priemones negrÄ Å¾inama automatiÅ¡kai, jos sugrÄ Å¾inimo sÄ lygas numato aukščiau nurodomi teisės aktai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VÄ® „Regitra“ 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡to „Dėl praÅ¡ymo susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. sausio 22 d. praÅ¡ymÄ . Remiantis bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui už teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Nepasibaigus Nutarimu skirtam teisės vairuoti atėmimo terminui, pareiÅ¡kėjas vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Todėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 75 MGL bauda. Taip pat pareiÅ¡kėjui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, konfiskuojant pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausiusį automobilį.

PareiÅ¡kėjas 2020 m. sausio 22 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VÄ® „Regitra“, praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti jam teisę vairuoti, tačiau atsakovė 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. (1.39 K)-S-2071 „Dėl praÅ¡ymo susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti“ atsisakė pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti teisę vairuoti motyvuodama tuo, kad nepraėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (nuo 2017 m. birželio 1 d.) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo dienos. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su ginčijamu raÅ¡tu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, t.y. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – SEAKÄ®) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as (toliau –ApraÅ¡as). Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas – ar tai, kad pareiÅ¡kėjui, kuriam du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį pritaikytas apribojimas – galimybė įgyti teisę vairuoti transporto priemones ne anksčiau kaip po 10 metų, yra pareiÅ¡kėjo nubaudimas administracinės atsakomybės taikymo prasme.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡nagrinėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. e2AT-20-222/2017. Minimoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panaÅ¡iÄ nagrinėjamai bylai situacijÄ , pažymėjo, kad administracinė atsakomybė, realizuota nubaudžiant teisės pažeidėjÄ ATPK straipsnyje numatyta sankcija – pinigine bauda, savo esme, prigimtimi, pobÅ«džiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikyto įgyvendinant SEAKÄ® nustatytus reikalavimus.

ATPK prasme administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, paskirta administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui, kurios viena iÅ¡ paskirčių – nubausti pažeidėjÄ . Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis įgyvendinama saugaus eismo politika nustatant, be kita ko, eismo dalyvių pagrindines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjo argumentai apie tai, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, nustatanti savo esme savarankiÅ¡kÄ nuobaudÄ , kuri laikytina dvigubu baudimu už tÄ patį teisės pažeidimÄ ir yra jo nubaudimas, atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Å io įstatymo 24 straipsnio, nustatančio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo pagrindinius reikalavimus, 7 dalyje nustatyta, kad „asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų“. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones gali bÅ«ti grÄ Å¾inta esant tam tikroms sÄ lygoms, viena iÅ¡ jų – tuo atveju, jei asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus, ne anksčiau kaip po 10 metų.

Toks apribojimas nėra asmens nubaudimas, o tik vienas iÅ¡ bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Ä®statymų leidėjui SEAKÄ® 24 straipsnio 7 dalyje numačius atitinkamus apribojimus, Å¡iomis nuostatomis privalo vadovautis ir VÄ® „Regitra“, nagrinėjanti asmenų praÅ¡ymus dėl teisių vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, nustačiusi, jog pareiÅ¡kėjui pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus, pagrįstai ir teisėtai, vykdydama SEAKÄ® bei ApraÅ¡o reikalavimus, atsakė, jog teisė vairuoti transporto priemones bus grÄ Å¾inta ne anksčiau kaip po 10 metų.

Pareiškėjui pritaikytas apribojimas nėra jo nubaudimas, o tik vienas iš bendrųjų pagrindinių reikalavimų, nustatytų SEAKĮ. Sutinkamai su VAĮ 8straipsnio 1dalimi asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto teisinis ir faktinis pagrindas, jo motyvai. Atsakovės Sprendimas yra aiškus, išsamus, motyvuotas. Iš ginčijamo rašto suprantama visuomeninių santykių esmė, identifikuojamos pareiškėjo teisės, pareigos ir teisėti interesai, jų pagrindai ir turinys, tinkamai įgyvendinamos priimtu aktu nustatytos pareigos ir ginami teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas atsakovės raÅ¡tas (sprendimas) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiÅ¡kėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo. Netenkinus pareiÅ¡kėjo pagrindinio reikalavimo dėl raÅ¡to panaikinimo, netenkintinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė