2021-02-03 Nr. AB-2405-3-63-3-00409-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-190-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00409-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (31.1) RS2-287 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. balandžio 12 d. prašymą, pateiktą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuosavybės teise valdo du Klaipėdos mieste esančius kitos paskirties žemės sklypus (toliau – ir ginčo žemės sklypai). Pažymėjo, kad nutarė pertvarkyti šiuos žemės sklypus, todėl 2019 m. balandžio 12 d. per ŽPDRIS kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti ginčo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą su tikslu pertvarkyti žemės sklypus, numatant užduotį sujungti šiuos žemės sklypus į vieną ir padalinti į du ar daugiau žemės sklypų. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 25 d. per ŽPDRIS sistemą gavo ginčijamą Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta organizuoti ginčo žemės sklypų Projekto rengimą.

3. Pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsniu teigė, kadangi ginčo žemės sklypus valdo nuosavybės teise, tai žemės sklypų pertvarkymas yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Mano, kad ginčijamas Sprendimas užkerta kelią atlikti ginčo žemės sklypų pertvarkymo procedūras, t. y. disponuoti savo nuosavybe. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmai, ribojantys nuosavybės teisę, turi būti numatyti ne šiaip teisės aktuose, o būtinai įstatyme ir skirti apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus, be to, toks nuosavybės teisės suvaržymas turi nepažeisti proporcingumo principo. Teigė, kad Projekto rengimo tikslai nėra niekaip susiję su galimybe pažeisti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus ar Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nes po ginčo žemės sklypų pertvarkymo pasikeis tik jų konfigūracija, o jų išorinės ribos nesikeis.

4. Iš ginčijamame Sprendime įvardinto specialiojo plano tikslų ir uždavinių matyti, kad jis nesprendžia klausimų, susijusių su pareiškėjo nuosavybės (dalies) paėmimu visuomenės poreikiams ir tai patvirtina faktas, jog iki šiol nėra priimtas joks viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl ginčo žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams. Pareiškėjas pažymėjo, kad noras pertvarkyti ginčo žemės sklypus nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl kyla klausimas, ar atsakovas veikė teisės aktų nustatyta tvarka, ar neviršijo savo kompetencijos.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktu, tačiau Specialiojo plano nei tikslai, nei uždaviniai nenumato keisti ginčo žemės sklypų ribų, o ir kitų teritorijų planavimo dokumentų, numatančių keisti žemės sklypų ribas, nėra. Atsakovas nurodė konkrečią teisės normą, tačiau ji nėra niekaip susieta su konkrečia situacija, su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra be jokio teisinio pagrindo, t. y. atsakovas atliko veiksmus, priešingus teisei (veikė ne teisės aktų nustatyta tvarka).

6. Pareiškėjas skunde rėmėsi Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Konstitucijos nuostatomis ir teisė, kad atsakovas yra viešas asmuo, veikiantis kaip viešojo administravimo subjektas, turintis valdžios įgalinimus, todėl savo veikloje privalo vadovautis principu - „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama”, t. y. veikti savo kompetencijos ribose ir griežtai laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos, nepažeisti diskrecijos teisės. Sutiko, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovas turi diskrecijos teisę pasirinkti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ar neorganizuoti, tačiau ir vienu ir kitu atveju negali veikti laisva valia, t. y. kiekvienu atveju apsisprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais, susietais su tomis aplinkybėmis. Priešingu atveju, toks priimtas sprendimas bus ne tik nukrypimas nuo teisės, bet ir diskrecijos teisės pažeidimas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame Sprendime nurodytas teisinis atsisakymo pagrindas – Taisyklių 9 punkto nuostata, niekaip nesusietas su faktinėmis aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai nurodo, jog Specialiuoju planu nebus keičiamos žemės sklypų ribos. Pareiškėjo nuomone, atsakovas vadovavosi teisės norma, kuri nebuvo pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl atsakovas atsisakė organizuoti žemėtvarkos planavimo dokumento rengimą nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių ir tuo pažeidė jam įstatymo suteiktą diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl žemės valdos projekto rengimo organizavimo. Administracija kito pasirinkimo, kaip tik veikti Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punktu nustatytose ribose, neturėjo, o atsisakydama organizuoti žemės sklypų Projekto rengimą be jokių objektyvių priežasčių, viršijo savo kompetencijos ribas, tokiu būdu pažeidė nuosavybės teisę įstatymų nustatyta tvarka laisvai disponuoti savo turtu, todėl atsakovo veiksmai yra neteisėti, o ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje jam keliamų bendrųjų reikalavimų. Sprendime nurodytas atsisakymo pagrindas, kad Specialiuoju planu bus keičiamos ginčo žemės sklypų ribos, nėra pagrįstas jokiais duomenimis, jokiais dokumentais, todėl visiškai neaišku, kodėl buvo atsisakyta organizuoti Projekto rengimą. Nesutinka, kad jam priklausančių žemės sklypų ribos būtų keičiamos Specialiuoju planu, tačiau šio dokumento apskųsti negali, nes jame nėra numatyta aplinkybių, susijusių su žemės sklypų ribų keitimu. Sprendė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo įtarti, kad tai, kas nurodyta ginčijamame Sprendime, yra tiesa, nes tai nepagrįsta jokiais duomenimis (faktais), o motyvų nebuvimas neleidžia suprasti, kodėl atsakovas nusprendė, jog Specialiuoju planu bus keičiamos ginčo žemės sklypų ribos. Ginčijamame Sprendime buvo pateiktas netinkamas teisinis pagrindas, netinkamos faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius žemės sklypų dalys patenka į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių funkcinio prioriteto teritoriją, kurioje planuojama nutiesti naują C kategorijos gatvę. Teigė, kad rengiamo specialiojo plano sprendiniais bus numatyti žemės sklypai ar jų dalys, reikalingi paimti visuomenės poreikiams. Akcentavo, kad patvirtinus specialųjį planą ir įvykdžius žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, žemės sklypų ribos bus keičiamos, nes sklypų dalys bus paimamos visuomenės poreikiams – C kategorijos gatvei tiesti.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai Klaipėdos mieste, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. balandžio 12 d. per ŽPDRIS pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pagal minėtą prašymą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – pertvarkyti žemės sklypus; o uždaviniai - sujungti kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną sklypą, padalinti į du ar daugiau žemės sklypų.

13. Administracijos direktorius ginčijamu Sprendimu pareiškėjo 2019 m. balandžio 12 d. prašymo netenkino nurodydamas, kad projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Faktiniu prašymo netenkinimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad yra pradėtas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp (duomenys neskelbtini)) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), į kurio rengimo teritoriją patenka prašomi pertvarkyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Nurodyta, kad Administracijos direktorius 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. AD1-1019 patvirtino Planavimo darbų programą Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp (duomenys neskelbtini)) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiajam planui rengti. Pažymėjo, kad į planuojamą teritoriją patenka ginčo žemės sklypai bei paaiškino, jog leisti organizuoti ginčo žemės sklypų Projekto rengimą bus galima, kai bus parengtas ir patvirtintas nurodytas Specialusis planas.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos atveju iš esmės keliamas klausimas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tuo pagrindu, jog ginčo žemės sklypas patenka į Specialiuoju planu planuojamą teritoriją, todėl prašomą rengti projektą bus galima organizuoti po to, kai bus parengtas ir patvirtintas Specialusis planas. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad ginčo žemės sklypai bus įtraukti į tvirtinamą Specialųjį planą, ir įvykdžius žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ginčo žemės sklypų ribos bus keičiamos, nes sklypų dalys bus paimamos visuomenės poreikiams – C kategorijos gatvei tiesti.

15. Teismas, remdamasis CK 4.37, 4.39 straipsniais, Konstitucijos 23 straipsniu, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1–4 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, nurodė, kad rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ne tik turi atitikti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įstatymus ir kitus teisės aktus, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams, bet, be kita ko, rengiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teritorija neturi būti įtraukta į rengiamus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymo dėl Projekto rengimo teikimo metu galiojo Klaipėdos miesto bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110. Iš ištraukos iš Klaipėdos miesto GIS žemėlapio su minėto bendrojo plano sprendiniais matyti, jog ginčo žemės sklypų dalys patenka į teritoriją, kurioje planuojama nutiesti C kategorijos gatvę. Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. AD1-1019 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo” 1 punktu patvirtinta Planavimo darbų programa Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp (duomenys neskelbtini)) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiajam planui rengti (toliau – ir Planavimo darbų programa). Pagal Planavimo darbų programos 1 punktą planuojama teritorija - Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorija (tarp (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo žemės sklypai patenka į minėtą Klaipėdos miesto teritoriją.

17. Pagal Planavimo darbų programą planavimo tikslai - konkretizuoti ir detalizuoti bendrojo plano sprendinius, užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą, nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas, sudarant kokybiškas gyventojų susisiekimo, krovinių vežimo ir specialiosios paskirties transporto priemonių eismo sąlygas, vadovaujantis saugaus eismo reikalavimais (Planavimo darbų programos 5 punktas). Aptariamos programos 6 punkte nustatyti planavimo uždaviniai, tarp kurių yra detalizuoti A, B ir C kategorijų gatvių, kelių planavimo sprendinius ir D kategorijos gatvių plėtros principus (6.3 punktas), ir numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas ir procedūras žemei visuomenės poreikiams paimti (6.6 punktas).

18. Teismas, įvertinęs Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, taikomus teritorijai, į kurią patenka pareiškėjo žemės sklypai, bei Planavimo darbų programą, sprendė, kad yra rengiamas Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp (duomenys neskelbtini)) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas, kuriuo bus nustatomos (keičiamos) esamos ginčo žemės sklypų ribos. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju atsakovas negalėjo organizuoti ginčo žemės sklypų Projekto rengimą, nes pagal Taisyklių 9 punktą, toks projektas gali būti rengiamas tik tada, kai planuojama projekto teritorija neįtraukta į rengiamus vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad skundžiamas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, teismas, remdamasis aktualiomis VAĮ nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, konstatavo, kad jis yra pakankamai motyvuotas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo organizuoti Projekto rengimą, todėl naikinti Sprendimą nėra pagrindo.

20. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Administracijos Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas pacitavo Konstitucinio Teismo išvadas, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama, nurodė, kad ji gali būti ribojama tik įstatymu, tačiau skundžiamame sprendime nenurodė nei vieno įstatymo, kuris būtų konkrečiu atveju uždraudęs pareiškėjui rengti Projektą. Priešingai, teismas pareiškėjo nuosavybės teisės suvaržymą (draudimą pertvarkyti ginčo sklypus) susiejo su Taisyklių 9 punktu, t. y., teismas nutarė, kad pareiškėjo teisė disponuoti jam priklausančiais sklypais (juos pertvarkyti) gali būti suvaržyta ministrų bendru įsakymu, nors tai draudžia Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.37 straipsnio 1 dalies ir 4.39 straipsnio 1 dalies bei Žemės įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos.

23. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo praktikoje nurodė, jog netgi įstatymu nuosavybės teises suvaržyti galima tik išimtiniais atvejais, kai to reikia visuomenės poreikiams. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė, koks yra visuomenės poreikis neleisti pertvarkyti ginčo sklypus. Iš atsakovo atsiliepimo galima suprasti, kad visuomenės poreikis yra įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius, susijusius su naujos gatvės tiesimu, paimant visuomenės poreikiams dalį ginčo sklypų. Šis bendrasis planas patvirtintas dar 2007 m. balandžio 5 d., t. y., daugiau kaip 12 metų ir tokio poreikio nebuvo, o kai jo sprendiniai yra keičiami ir Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ pritarta bendrojo plano keitimo koncepcijai, šis poreikis pasikeitė.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Specialiojo plano sprendiniai bus užbaigti rengti tik po trijų ar keturių metų, kai jau bus patvirtintas naujas bendrasis planas su kitokia infrastruktūra, o tai reiškia, kad Specialiojo plano sprendiniai negalės prieštarauti naujojo bendrojo plano sprendiniams ir to poreikio jau nebeliks. Bet kuriuo atveju, Projekto rengimas užtruks daug trumpiau, ir jei atsirastų visuomenės poreikis paimti iš pareiškėjo dalį žemės, ją bus galima paimti iš naujai Projektu pertvarkytų ginčo sklypų, tuo labiau, kad Projektą rengiant ir derinant su rengiamo Specialiojo plano sprendiniais, iškart galima suprojektuoti sklypus, reikalingus susisiekimo infrastruktūrai. Tokiu būdu, būtų derinami visuomenės, savivaldybės ir privatūs interesai, ko ir reikalauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Rengiant kartu Projektą ir Specialųjį planą, jie abu bus priderinami prie aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento (Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano), jį detalizuojant taip, kaip numato Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatos.

25. Pareiškėjas nurodo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra reglamentuota Žemės įstatymo VIII skyriuje. Akcentuoja, kad nuo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Teigia, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra galimas tik išimtiniais atvejais, įrodant ne tik jo būtinumą, bet ir racionalumą, o svarbiausia, kad prasidėjus tokioms procedūroms, Žemės įstatymas nesuteikia teisės niekam riboti žemės savininko teises iki to momento, kol nebus priimtas sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Žemės sklypų savininkui draudžiama pertvarkyti žemės sklypus tik tokiu atveju, jei Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas sprendimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Iki to laiko niekas negali drausti savininkui pertvarkyti jam priklausančius žemės sklypus.

26. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, tačiau ir iš Nekilnojamojo turto registro išrašo bei atsakovo atsiliepimo aišku, kad jokia ginčo sklypų (dalies) paėmimo procedūra nepradėta ir neaišku ar ji bus pradėta, todėl teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 daliai, draudžiančiai varžyti savininko nuosavybės teisę, uždraudžiant jam rengti Projektą dėl ginčo sklypų pertvarkymo.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas ignoravo tą faktą, jog Taisyklių 9 punktas (poįstatyminis aktas), prieštarauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 daliai. Nagrinėjamu atveju svarbu, kad draudimas rengti Projektą dėl žemės sklypų pertvarkymo, kai toje teritorijoje yra rengiami specialieji teritorijų planavimo dokumentai, atsirado ministrų įsakymu patvirtinus Taisykles, t. y., pakeitus ginčo teisiniams santykiams reikšmingą reguliavimą, o toks pakeitimas laikytinas esminiu. Ministrams kaip teisėkūros subjektams keliami griežti reikalavimai, visais jų veiklos klausimais priimami sprendimai (įsakymai) turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių ir laisvių, orumo, lygių galimybių. Nepaisant šių principų, valdžios pareigūnų veiksmai turėtų būti pripažįstami antikonstituciniais, neteisėtais ir naikintinais. Kadangi Taisyklių 9 punktas prieštarauja įstatymams, keičia Žemės įstatymo normų turinį ir konkuruoja su Žemės įstatymo normomis, tokia poįstatyminio akto teisės norma negali būti pripažinta teisėta, o tai reiškia, kad ja negalima vadovautis, kaip prieštaraujančia aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

28. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje jo nuosavybės teisės ribojimas Taisyklių 9 punkto pagrindu yra perteklinis, nes rengdamas Projektą, jis niekaip negali pakenkti ar sutrukdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms. Specialiuoju planu bet kurioje jo rengimo stadijoje galima suplanuoti jų dalis kaip atskirus žemės sklypus reikalingus keliui (gatvei). Atkreipia dėmesį, kad jei inicijuotų ne žemės valdos projekto rengimą, bet detaliojo plano (kompleksinio teritorijų planavimo dokumento) rengimą, tai toks dokumentas, numatantis pertvarkyti tuos pačius ginčo sklypus, būtų leidžiamas, nes to nedraudžia teisės aktai. Bet galutinis rezultatas būtų pasiekiamas tas pats. Taigi draudimas žemės valdos projektu pertvarkyti žemės sklypus, kai toje teritorijoje yra rengiamas kitas aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nėra susijęs su noru apsaugoti visuomenės interesus, t. y. nėra susijęs su kokios tai visuomenei reikšmingos vertybės apsauga.

29. Teigia, kad pareiškėjui neaišku, kodėl teismas atsisakė vadovautis įstatymu ir sprendimą grindė poįstatymine norma, prieštaraujančia įstatymui. Kadangi teismas ginčo atvejui taikė Taisyklių 9 punkto nuostatą, prieštaraujančią Konstitucijos 23 straipsniui, CK 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai bei Žemės įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 5 daliai ir nepaaiškino kodėl, pareiškėjas vertina, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Teismo motyvų nurodymas neatsakant į pagrindinius byloje kilusius klausimus negali būti laikomas pakankamu argumentavimu. Nurodyti teismo sprendime motyvai neleidžia ginčo šalims suprasti, kaip reikia elgtis esant teisės normų konkurencijai ar prieštarai, ir kuo vadovautis konkrečioje situacijoje. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju teismo motyvai, išdėstyti sprendime, yra nepakankami, kad sprendimas būtų pripažintas motyvuotu, todėl yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas pagrindas sprendimo panaikinimui.

30. Pareiškėjo nuomone, teismas ne tik nemotyvavo sprendimo, bet ir nukrypo nuo teismų praktikos. Vertinant atsakovo ginčijamą Sprendimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, negalima vertinti tos motyvacijos, kurią atsakovas pateikė teisme. Ar pakanka motyvacijos pačiame individualiame akte, reikėtų spręsti tik iš ginčijamo sprendimo turinio. Šiuo atveju jame nurodyta tik ta aplinkybė, kad bus rengiamas Specialusis planas ir, kad ginčo sklypai patenka į rengiamo Specialiojo plano ribas, tačiau nieko neužsiminta apie tai, kad ginčo sklypai Specialiuoju planu bus pertvarkyti ir pakeistos jų ribos, ar apskritai bus paimti visuomenės poreikiams. Be to, nepateikta schema, nurodanti Specialiojo plano galiojimo ribas, todėl be jos pareiškėjui neįmanoma suprasti, ar jam priklausantys žemės sklypai patenka į Specialiojo plano ribas. Tai, kad atsakovas tokią schemą pateikė tik teismui, ginčijamo Sprendimo turinys nepasikeitė, nes ji turėjo būti pridėta prie Sprendimo, kas būtų leidę pareiškėjui suprasti, ar tikrai ginčo sklypai patenka į rengiamo Specialiojo plano ribas ir apsispręsti, ar ginčyti atsisakymą organizuoti Projekto rengimą.

31. Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių 9 punkto nuostata draudžia rengti Projektą ne todėl, jog ginčo sklypai patenka į rengiamo Specialiojo plano ribas, bet todėl, kad juo bus keičiamos planuojamų žemės sklypų ribos. Kadangi atsisakyme pradėti rengti Projektą nieko nenurodyta apie tai, kad Specialiuoju planu bus keičiamos ginčo sklypų ribos, kad bus paimama žemė visuomenės poreikiams, pareiškėjui tai sutrukdė suprasti, kodėl atsakovas ginčijamame sprendime rėmėsi Taisyklių 9 punktu. Jei atsakovas ne tik teisiniu pagrindu, bet ir faktinėmis aplinkybėmis būtų pagrindęs ginčijamą Sprendimą, tai pareiškėjui būtų leidę suprasti, kodėl konkrečiu atveju buvo pritaikyta Taisyklių 9 punkte išdėstyta norma. Ginčijamo Sprendimo nepakankamas faktinis pagrindimas bei motyvacijos stoka sutrukdė pareiškėjui tinkamai priimti sprendimą ar skųsti tokį administracinį aktą, ar laukti kol bus baigtas rengti Specialusis planas. Visa tai lemia, kad teismas negalėjo pripažinti, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Tai reiškia, kad šią materialiosios teisės normą nagrinėjamu atveju teismas taikė ir aiškino netinkamai.

32. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nenurodė pagrindinių (esminių) faktų ir argumentų, t. y., kad ginčo sklypai bus pertvarkomi Specialiuoju planu, kokiu tikslu bus pertvarkomi ir pan., todėl pareiškėjas iš ginčijamo sprendimo nesuprato, jog yra pradedama jam priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Kadangi šių visuomeninių santykių esmė nebuvo atskleista ginčijamame Sprendime, teismas negalėjo pripažinti Sprendimo teisėtu vien tomis aplinkybėmis, kurios buvo pateiktos teismui bylos nagrinėjimo metu. Ginčijame akte nurodyto faktinio pagrindimo ir motyvų stoka neleidžia ginčijamą sprendimo pripažinti teisėtu ir atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jis naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o teismo sprendimas – 147 straipsnio pagrindu, t. y. pažeidus materialiosios teisės normas.

33. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta organizuoti pareiškėjui priklausančių žemės sklypų Projekto rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo sklypai patenka į planuojamą Specialiuoju planu teritoriją, o pagal Taisyklių 9 punktą projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1:2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos, sprendė, jog atsakovas pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė organizuoti pareiškėjui priklausančių ginčo sklypų Projekto rengimą.

37. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, skundžiamas atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas, be to, teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklėmis, o ne įstatymu, pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, koks yra visuomenės poreikis neleisti pertvarkyti ginčo sklypus, ignoravo faktą, jog Taisyklių 9 punktas prieštarauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 daliai, todėl negalėjo būti taikomas, pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra be motyvų. Be to, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kadangi negalima vertinti tos motyvacijos, kurią atsakovas pateikė teisme. Ginčijamo Sprendimo nepakankamas faktinis pagrindimas bei motyvacijos stoka sutrukdė pareiškėjui tinkamai priimti sprendimą ar skųsti tokį administracinį aktą, ar laukti kol bus baigtas rengti Specialusis planas.

38. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

39. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

41. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, o 10 dalyje nustatyta, kad <...> Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija. <...>. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Taigi Žemės įstatymas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Taisyklėse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kadangi Žemės įstatymas nereglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, o nukreipia į poįstatyminį teisės aktą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklėmis, o ne įstatymu.

42. Taisyklių 2 punkte numatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Taigi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams.

43. Taisyklių 9 punkte, kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė organizuoti pareiškėjui priklausančių žemės sklypų Projekto rengimą, numatyta, kad Projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.

44. Kaip pagrįstai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymo dėl Projekto rengimo teikimo metu galiojo Klaipėdos miesto bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110. Iš Klaipėdos miesto GIS žemėlapio su minėto bendrojo plano sprendiniais ištraukos matyti, kad ginčo žemės sklypų dalys patenka į teritoriją, kurioje planuojama nutiesti C kategorijos gatvę. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. AD1-1019 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo“ 1 punktu patvirtinta Planavimo darbų programa Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp (duomenys neskelbtini)) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialiajam planui rengti.

45. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjas, kad ginčo sklypai patenka į planuojamą Specialiuoju planu Klaipėdos miesto teritoriją. Taip pat ginčo žemės sklypų dalys patenka ir į teritoriją, kurioje planuojama nutiesti C kategorijos gatvę. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad įvertinus Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, taikomus teritorijai, į kurią patenka pareiškėjo žemės sklypai, bei Planavimo darbų programą, nekyla abejonių, jog yra rengiamas Klaipėdos miesto rytinės dalies B teritorijos (tarp (duomenys neskelbtini)) susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas, kuriuo bus nustatomos (keičiamos) esamos ginčo žemės sklypų ribos, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė organizuoti ginčo žemės sklypų Projekto rengimą.

46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas. Priešingai, įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį akivaizdu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą bei teisės aktų nuostatos, kuriomis remiasi atsakovas netenkindamas pareiškėjo prašymo, nurodytas terminas, kada pareiškėjo prašymas galėtų būti tenkinamas, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.

47. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl Taisyklių 9 punkto prieštaravimo Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 daliai, teisėjų kolegija pažymi, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio, nustatančio žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, 5 dalis detalizuoja suinteresuotų asmenų informavimo apie žemės paėmimą visuomenės poreikiams procedūrą ir kt., kuri su šioje byloje nagrinėjamu klausimu niekaip nėra susijusi. Pažymėtina ir tai, kad valstybės institucijų ir savivaldybių tarybų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisykles, taip pat žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros inicijavimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus, kuriuose nustatytas konkretus visuomenės poreikis, kuriam paimamas tam tikroje vietoje esantis tam tikro ploto žemės sklypas, taisykles nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Taigi Vyriausybė bei Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai, priimdami šioje byloje taikytinus teisės aktus, veikė savo kompetencijos ribose, įgyvendindami Žemės įstatyme jiems suteiktus įgaliojimus. Taisyklės detalizuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką, o Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 dalis nustato žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, t. y. reglamentuoja skirtingas procedūras tiek pasekmių, tiek laiko prasme, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

48. Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su detaliuoju planavimu, nenurodymu, koks yra visuomenės poreikis neleisti pertvarkyti ginčo sklypus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju šie pareiškėjo argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste yra teisiškai nereikšmingi, kadangi šioje byloje sprendžiamas tik klausimas ar atsakovas pagrįstai atsisakė organizuoti ginčo žemės sklypų Projekto rengimą, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

49. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, papildomai vertindamas motyvaciją, kurią atsakovas pateikė teisme. Nors atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą papildė Sprendime išdėstytus atsisakymo organizuoti ginčo žemės sklypų Projekto rengimo motyvus, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą pareiškėjo nurodytu aspektu, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsakovo Sprendimo turinio yra aišku, dėl ko pareiškėjo prašymas organizuoti ginčo žemės sklypų Projekto rengimą negali būti tenkinamas. Administraciniame procese kiekviena ginčo šalis turi teisę teikti papildomus argumentus, o teismas – juos vertinti.

50. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų, kad teismo sprendimas yra be motyvų, pažymi, jog priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas įvertino, t. y. sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai (žr., pvz., 2018 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-3-502/2018). Be to aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

51. Nepagrįstas ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad ginčijamo Sprendimo nepakankamas faktinis pagrindimas bei motyvacijos stoka sutrukdė jam tinkamai priimti sprendimą ar skųsti tokį administracinį aktą, ar laukti kol bus baigtas rengti Specialusis planas. Pažymėtina, kad teisės aktai neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl, pareiškėjo manymu, galbūt pažeistų teisių gynimo, be to, pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris galėjo padėti pareiškėjui apsispręsti, ar kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, ar laukti, kol bus baigtas rengti Specialusis planas. Atsižvelgiant į faktą, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į administracinį teismą, ginčydamas Sprendimą, darytina išvada, kad pareiškėjo diskrecijai skųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, nebuvo kliūčių.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius