c7c57ee4-8a5f-4d48-aedb-eee27b5c6759 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-891/2019 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.3; 1.2.26.2; 2.4.6.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Simonai Peršinai, Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, nuteistajam T.

R., jo gynėjui advokatui Raimondui Sedlevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. R. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutartimi, patikslinta 2007 m. birželio 18 d. nutartimi, veika perkvalifikuota iÅ¡ 1961 m.

Baudžiamojo kodekso (toliau ir – senasis BK, 1961 m. BK) 225 straipsnio 2 dalies) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 18 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, prie neatliktos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant nauju nuosprendžiu skirtos bausmės dalį, tai yra 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. T. R. nuteistas už tai, kad 1999-07-07, apie 4.30 val., P. Žvirkos g. 4, Vilniuje, bÅ«damas girtas, įsibrovė į AB „Vilniaus melioracija“ priklausančiÄ sargo patalpÄ ir iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rodydamas aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , sudavė sargui M. S. ne mažiau nei 2 smÅ«gius metaliniu strypu į galvos sritį, ne mažiau nei 2 smÅ«gius į rankas, ne mažiau nei 2 smÅ«gius į pilvÄ , tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M.

S. lengvÄ kÅ«no sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad M. S. buvo sumuÅ¡ta galva ir veidas, padarytos poodinės kraujosruvos veide, kraujosruva ir pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje, virÅ¡utinio II deÅ¡iniojo danties vainiko lūžis, poodinė kraujosruva deÅ¡iniame žaste. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį ir bylÄ jam nutraukti.

3. Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, tai yra netinkamai taikė BPK 246 straipsnį, pažeidė bylų nagrinėjimo laikantis rungimosi principÄ (BPK 7 straipsnis), taip atimdamas galimybę kaltinamajam pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnyje.

4. Dėl BPK 246 straipsnio taikymo apeliantas nurodo, kad jo gyvenamoji vieta teismui buvo žinoma (bylos medžiagoje yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-11-24 pažyma, kad yra nustatyta T. R. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), joje jis nuolat gyveno ne tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ilgÄ laikÄ jos nekeitė, nesislapstė, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie jo piktybiÅ¡kÄ vengimÄ atvykti į teismo posėdį (Å¡aukimo atvykti į 2010-10-20 teisiamÄ jį posėdį T. R. negavo), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo iÅ¡vada, kad galima nagrinėti bylÄ kaltinamajam T. R. nedalyvaujant yra nepagrįsta ir neteisėta.

5. Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties apeliantas nurodo, kad jo atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu galiojančio naujojo BK nuostatos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, akivaizdžiai pasunkina jo teisinę padėtį, nes senaties terminai pagal naujojo BK nuostatas jo atžvilgiu yra ilgesni negu jo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio senojo BK nustatytieji, todėl Å¡ioje byloje jam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis turi bÅ«ti nustatoma vadovaujantis senojo BK 7, 49 ir 50 straipsnių taisyklėmis, tai yra, kad asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimÄ , praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrÅ«ko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

T. R. nusikaltimÄ padarė 1999-07-07, taigi nuo jo padarymo yra praėję daugiau kaip penkiolika metų, o duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį jis bÅ«tų padaręs naujÄ nusikaltimÄ , nėra. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apelianto nuomone, vadovaujantis nurodytomis įstatymų nuostatomis, Å¡i baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su tuo, kad baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant ir teigia, kad yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, dėl ko byla jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukta.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, pateiktÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ konstatuoja, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendis yra keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistajam T. R. nedalyvaujant pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 246 straipsnio nuostatas, BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo nepažeidė ir neatėmė galimybės kaltinamajam pasinaudoti BPK 22 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis. Nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, Å¡iuo atveju pagrindo taip pat nėra.

10. BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismÄ privaloma. Nagrinėti bylÄ , kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai kaltinamasis Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu atveju nedalyvauja teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas vyksta bendra tvarka, iÅ¡skyrus BPK XXXII skyriuje nustatytas iÅ¡imtis.

11. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, 1999 m. rugsėjo 20 d. T. R. asmeniÅ¡kai buvo įteiktas teismo Å¡aukimas atvykti į 1999 m. spalio 12 d., 9 val., vyksiantį teisiamÄ jį posėdį (t. 1, b. l. 163), tačiau, kaip matyti iÅ¡ 1999 m. spalio 12 d. teisiamojo posėdžio protokolo, žinodamas apie teismo posėdžio laikÄ bei vietÄ , į minėtÄ teismo posėdį T. R. neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių nenurodė ir savo neatvykimÄ pateisinančių dokumentų nepateikė (t. 1, b. l. 166).

Dėl to, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. spalio 12 d. nutartimi buvo paskelbta T. R. paieÅ¡ka ir jam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 109), kuriÄ jis pažeidė, – pakeista į suėmimÄ (t. 1, b. l. 167). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas periodiÅ¡kai užklausinėjo T. R. paieÅ¡kÄ vykdančiÄ institucijÄ apie paieÅ¡kos duomenis. 1999 m. gruodžio 24 d., 2000 m. birželio 5 d., 2001 m. balandžio 11 d., 2002 m. sausio 3 d., 2004 m. sausio 14 d. teismui pateiktais atliekamos paieÅ¡kos duomenimis, T.

R. buvimo vieta buvo nenustatyta ir nežinoma, jo giminės ir pažįstami apie jo buvimo vietÄ teigė nieko nežinantys (t. 1, b. l. 170, 172, 174, 177, 185), o 2002 m. sausio 3 d., 2004 m. sausio 14 d. praneÅ¡imuose teismui papildomai nurodyta, kad yra pagrindas manyti, kad T. R. Å¡iuo metu yra Rusijoje (t. 1, b. l. 177, 185). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir Asmenų paieÅ¡kos skyriaus 2004 m. spalio 6 d. praneÅ¡ime teismui (t. 1, b. l. 187), o 2006 m. birželio 2 d. praneÅ¡ime nurodyta, kad T.

R. Å¡iuo metu gali slapstytis Jungtinėje Karalystėje (t. 1, b. l. 188). 2007 m. kovo 23 d. Asmenų paieÅ¡kos skyriaus duomenimis, nustatyta, kad T. R. Å¡iuo metu gyvena Vokietijoje (t. 1, b. l. 190), o 2008 m. birželio 11 d. duomenimis, T. R. iki Å¡iol nesulaikytas (t. 1, b. l. 210). 2008 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieÅ¡kos skyrius informavo teismÄ , kad T. R. Å¡iuo metu yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) ir jam yra suteikta Rusijos pilietybė (t. 1, b. l. 221).

Taigi Å¡ie byloje esantys duomenys rodo, kad T. R. žinojo apie jo atžvilgiu pradėtÄ nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ (teismo Å¡aukimas jam buvo įteiktas asmeniÅ¡kai), tačiau atvykti į bylos nagrinėjimÄ vengė jau nuo pirmojo teismo posėdžio, be to, kÄ patvirtina jo paieÅ¡kos duomenys, sužinojęs, kad bus nagrinėjama jo baudžiamoji byla, iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡ karto iÅ¡vyko ir tiksli jo buvimo vieta užsienio valstybėje buvo nustatyta tik 2008 metų pabaigoje. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu T.

R. taip pat patvirtino, kad iš Lietuvos Respublikos jis išvyko, nes bijojo atsakomybės, su tėvais būdamas Rusijoje nebendravo. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad T. R. į teismo posėdį neatvyko ir išvyko iš Lietuvos Respublikos ne dėl objektyvių priežasčių, o vengdamas baudžiamosios atsakomybės.

12. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad bÅ«damas Rusijoje jis deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , oficialiai dirbo, kad gyvendamas Rusijoje negavo teismo jam siųstų Å¡aukimų atvykti į 2010 m. liepos 8 d., 2010 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. spalio 20 d. teisiamuosius posėdžius, nagrinėjamu atveju nepaneigia to, kad T. R. vengė baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikoje ir neleidžia teigti, kad byla jo atžvilgiu jam nedalyvaujant buvo nagrinėjama nepagrįstai. Nors T. R. apie minėtus teismo posėdžius nebuvo informuotas įteikiant jam teismo Å¡aukimus, tačiau pažymėtina, kad apie patį bylos nagrinėjimÄ T.

R. žinojo nuo 1999 m. rugsėjo 20 d., tačiau iš Lietuvos išvyko ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, be to, deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Rusijoje teismo šaukimų neatsiėmė, manytina, kad tuo adresu tuo metu netgi negyveno, kadangi apklaustas apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog Rusijoje gyvena kitu adresu, be to, kad yra Rusijoje gyvenęs ne vienoje vietoje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus byloje esančius duomenis, taip pat paties apelianto parodymus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK 246 straipsnio nuostatas, konstatuodamas, jog T.

R. yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismÄ , bei pagrįstai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ kaltinamajam T. R. nedalyvaujant.

13. Apelianto argumentai, kad apylinkės teismas iÅ¡nagrinėdamas bylÄ nedalyvaujant T. R. pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ rungimosi principÄ , atėmė galimybę jam pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnyje, atmestini kaip nepagrįsti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. R. žinojo, kuo jis yra kaltinamas, taip pat jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimÄ (jis žinojo pirmojo teismo posėdžio datÄ ir vietÄ ), tai yra jis žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį procesÄ , be to, buvo užtikrinta kaltinamojo teisė į gynybÄ â€“ jo interesus gynė advokatas, taip pat jo teisė paduoti apeliacinį skundÄ , todėl teigti, kad gynybos teisės Å¡iuo atveju buvo kaip nors suvaržytos, pagrindo nėra.

14. Apeliantas taip pat praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra iÅ¡vardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iÅ¡ jų nurodyta Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte – suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal BK 95 straipsnį – tai baudžiamajame įstatyme nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui negali bÅ«ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos.

15. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, T. R. 1999 m. liepos 7 d. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2010 m. spalio 25 d. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalį (iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusi redakcija), asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir per šį laikÄ asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Kaip nustatyta byloje, T. R. naujos nusikalstamos veikos per šį laikÄ nepadarė, tačiau praėjus keliems mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo jis pasislėpė nuo teismo. Pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusiÄ BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sulaikomas arba kuriÄ jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar į teismÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad T. R. pasislėpė nuo teismo ir buvo sulaikytas tik 2018 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b. l. 341), jam senaties eiga buvo sustojusi iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl minėtas penkerių metų terminas jam nebuvo suėjęs. Å iuo atveju apeliantas teigia, kad yra suėjęs kitas – penkiolikos metų senaties terminas. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 95 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , praėjo dvideÅ¡imt penkeri metai, o <...> ir senaties eiga nenutrÅ«ko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.

Ankstesnėje, tai yra iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusioje BK 95 straipsnio redakcijoje (Å¡io straipsnio 3 dalyje), taip pat nusikalstamos veikos, už kurios padarymÄ buvo nuteistas T. R., padarymo metu (1999 m. liepos 7 d.) galiojusio 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalyje, buvo numatytas trumpesnis, tai yra penkiolikos metų terminas, skaičiuojamas nuo nusikaltimo padarymo, kuomet asmeniui, atitinkamai, negali bÅ«ti priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (taip pat ir Å¡iuo metu) galiojančio BK 95 straipsnio nuostatos sunkina T.

R. teisinę padėtį, nes senaties terminai yra ilgesni, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo atveju taikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, tai yra įvertintina, ar nagrinėjamu atveju nėra suėjęs penkiolikos metų senaties terminas. Kaip jau minėta, T. R. nusikaltimÄ padarė 1999 m. liepos 7 d., o apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas 2010 m. spalio 25 d. Be to, kaip nustatyta, byla iÅ¡nagrinėta kaltinamajam T.

R. nedalyvaujant teisėtai ir pagrįstai. Esant Å¡ioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad apkaltinamasis nuosprendis T. R. atžvilgiu priimtas nesuėjus penkiolikos metų nuosprendžio priėmimo senaties terminui, todėl pagrindo nutraukti T. R. baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nėra.

16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę T. R. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus T. R. realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismo T. R. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artimesnė BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės minimumui, todėl, kolegijos vertinimu, nėra per griežta ir individualizuota tinkamai.

17. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal BK 78 straipsnio nuostatas, nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymÄ dėl amnestijos akto (įsigaliojo nuo 2000-04-28) (toliau ir – Amnestijos aktas). Å io Amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami asmenys, nuteisti iki 2 metų imtinai už nesunkius nusikaltimus.

To paties Amnestijos akto 6 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenims, kuriems Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2000 m. vasario 29 d. imtinai ir remiantis Amnestijos akto 10 straipsnio 1 punktu, tokiu atveju šį Amnestijos įstatymÄ taiko ir vykdo teismai. Atsižvelgiant į tai, kad Amnestijos įstatymo įsigaliojimo dienÄ T. R. dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, nusikaltimÄ jis padarė 1999 m. liepos 7 d., tai yra iki 2000 m. vasario 29 d., padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį jam buvo skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis nebuvo atlikęs, o Å¡is Amnestijos aktas galiojo ir 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio priėmimo metu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį apylinkės teismas T.

R. atžvilgiu turėjo taikyti šį Amnestijos aktÄ , tačiau nepagrįstai to nepadarė. Ä®vertinusi tai, kad 2000 m. balandžio 11 d. Amnestijos aktas Å¡iuo metu taip pat yra galiojantis, T. R. jam skirtos bausmės nėra atlikęs ir atitinka visus asmens, kuris pagal šį Amnestijos aktÄ gali bÅ«ti atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, požymius, amnestijos netaikymo pagrindų nenustatyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad T. R. turi bÅ«ti atleistas nuo skundžiamu nuosprendžiu jam skirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies.

Pažymėtina, kad T. R. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 18 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir T. R. skirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, kad pritaikius T. R. 2000 m. balandžio 11 d. Amnestijos aktÄ ir atleidus jį nuo paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies, nebėra pagrindo taikyti bausmių bendrinimo taisykles, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo turi bÅ«ti panaikinta.

18. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 18 d. nuosprendis, su kuriuo buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, turi būti vykdomas įprastine tvarka, toks koks jis yra priimtas 1999 m. kovo 18 d. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsniu, 10 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T.

R. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendį. Ä® T. R. skirtos 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikÄ nuo 1999 m. liepos 7 d. iki 1999 m. rugpjūčio 13 d., taip pat bausmės dalį atliktÄ nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos. Taikyti 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir atleisti T.

R. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 18 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, ir T. R. paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

T. R. nedelsiant paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ernestas RimÅ¡elis