c7c547d7-9e2e-4164-9fff-e8f911b4dccc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-447-739/2017 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00174-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.5; 55.1.3 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjai L.

Å ., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovėms A. R., L. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. Å . skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja L.

Š. (toliau – ir pareiškėja) teismo priimtu patikslintu skundu (toliau – skundas) (1 t., b. l. 13–17, 59-60) prašo:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas) atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo;

3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių paskaičiuoti pareiÅ¡kėjai kompensacijÄ už darbÄ su Å¡vino suriku 1988 m. birželio 1 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir Å¡iÄ kompensacijÄ pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti. Nors pareiÅ¡kėja skundo reikalavime nurodė, kad praÅ¡o panaikintiVSDFV 2017 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau skunde ji taip pat nurodo minimo sprendimo numerį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 126–127) matyti, kad skundžiamo sprendimo numeris yra (duomenys neskelbtini).

Dėl to laikytina, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikintiVSDFV 2017 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas). PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad VSDFV, kuri tikrino VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjos 2017 m. kovo 27 d. skundo ir nepanaikino VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjai skirti ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ nuo 2003 m. už ypatingas darbo sÄ lygas.

VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas neskirti jai kompensacijos yra neteisėtas ir nepagrįstas, o VSDFV 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas, kuriuo nebuvo panaikintas VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas, turi būti panaikintas teismo. Pareiškėja skundžia minimus sprendimus toliau nurodytais motyvais: 1985–2006 metų laikotarpiu ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ (toliau – ir gamykla „Ekranas“ , ir AB „Ekranas“). Oficialiai ji dirbo inžinierės-technologės pareigose gamyklos Įkrovos-lydymo ceche, bare.

Be pagrindinio atliekamo darbo - gamybos ir technologinio proceso organizavimas, ji privalėjo iÅ¡tirti gaunamų medžiagų kokybę, aprÅ«pinti darbuotojus gamybai medžiagomis, prižiÅ«rėti gamybos procesus; pasikeitus gamybai ar receptÅ«rai, ji turėjo paskaičiuoti cheminių medžiagų sunaudojimÄ bunkeriams ir technologinėms linijoms ir atlikti kitas funkcijas; bandant naujas technologijas, ji privalėjo parinkti kitas chemines medžiagas; įsidarbinus papildomai, ji privalėjo rinkti gamykloje ir rÅ«Å¡iuoti susikaupusių kineskopų duženas ir atlikti kitas funkcijas.

Visi Å¡ie darbai buvo fiziÅ¡kai sunkÅ«s, atliekami veikiant triukÅ¡mo, temperatÅ«rų skirtumo, dulkių, smėlio, pelenų, kurių sudėtyje buvo apie 74 procentų Å¡vino, visi Å¡ie darbai buvo sÄ lytyje su įvairiomis pavojingomis bei nuodingomis cheminėms medžiagomis. Dirbdavo po 8–10 valandų 2–4 pamainose. Darbo sÄ lygos Ä®krovos ceche buvo nustatytos kenksmingomis. Pagal AB „Ekranas“ patvirtintÄ Darbuotojų, dirbančių galimos profesinės rizikos sÄ lygomis, privalomo sveikatos patikrinimo sÄ raÅ¡Ä 2005 metams ji buvo veikiama gamyboje PbO, BaCO, SrCo, NiO, NaNO ir triukÅ¡mu 89–103 dB.

Pagal 2005 m. įraÅ¡Ä Sveikatos pase jos organizmÄ dirbant AB „Ekranas“ inžiniere-technologe irgi veikė kenksmingi faktoriai PbO, BaCO3, SrCO3, Ni2O3, NaNO3 ir triukÅ¡mas 89–103 dB. Abu minėti įraÅ¡ai neatitinka tiesos, kadangi darbo metu jos organizmas nukentėdavo nuo daugiau kenksmingų faktorių. Ä®krovos bare bendra cheminių medžiagų, o ypač Å¡vino suriko ir Å¡vino gleto, koncentracija dulkėse visada virÅ¡ydavo leistinas normas. Dėl darbo specifikos pareiÅ¡kėjai tekdavo dirbti kenksmingomis sÄ lygomis už kitus asmenis jų atostogų metu, tačiau įsakymai nebuvo raÅ¡omi, taigi nebuvo daromi atitinkami įraÅ¡ai, kad ji papildomai dirbo kenksmingomis darbo sÄ lygomis.

Kai jai tekdavo apmokyti dirbti naujÄ darbuotojÄ , priimtÄ Ä¯ jos darbo vietÄ , kenksmingame bare, tai irgi nebuvo įforminama įsakymu ir nepadaromi atitinkami įraÅ¡ai dokumentuose. Dėl kenksmingų faktorių darbe pareiÅ¡kėjai buvo atliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir suraÅ¡ytas profesinės ligos patvirtinimo aktas. 2012 m. lapkričio 16 d. jai nustatyta profesinės ligos diagnozė, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – ir CDMEK) padarė iÅ¡vadÄ dėl jos profesinės ligos.

Pagal darboviečių vadovų įsakymus ir įraÅ¡us darbo knygelėje, pareiÅ¡kėja 20,7 metų dirbo inžiniere-technologe Panevėžio gamykloje „Ekranas“, ir 2,12 metų kokybės kontroliere AB „Panevėžio stiklas“. Abiejuose darbuose ji dirbo sveikatai kenksmingomis sÄ lygomis. Tačiau CDMEK minėtoje iÅ¡vadoje neteisingai nustatė, kad iÅ¡ 27 savo bendro darbo stažo ji tik 19 metų turi stažo veikiant cheminėmis medžiagomis. PareiÅ¡kėja mano, kad ji dirbo nustatytÄ laikÄ darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis, numatytomis Lietuvoje galiojusiuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 1173 patvirtintuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡uose Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – ir SÄ raÅ¡as Nr. 1, Nr. 2, SÄ raÅ¡ai) su pakeitimais ir papildymais, todėl jai priklauso kompensacija, kurios dabar ji negauna.

Mano, kad ir pagal SÄ raÅ¡o Nr. 1 XIII skyriaus „Radijo technikos gamyba“ 3 poskyrį ji turi teisę gauti kompensacijÄ , kaip gamyboje visÄ darbo dienÄ dirbusi su Å¡vino suriku. PareiÅ¡kėja teigia, kad laikotarpiu nuo 1988 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. ji dirbo su Å¡vino suriku. Kadangi pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai yra dirbusi darbus, nurodytus SÄ raÅ¡e Nr. 1, ji yra įgijusi teisę gauti kompensacijÄ ar jos dalį. PareiÅ¡kėja nurodo, kad į jos darbo laikÄ kompensacijai gauti turi bÅ«ti įskaitytas darbo laikotarpis nuo 1988 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d.

Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d., pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ inžiniere-technologe, Ä®krovos bare. Kai ji nuo 1988m. birželio 1d. buvo perkelta dirbti į Technologinio ruoÅ¡imo skyrių, vis tiek dažnai ateidavo į Ä®krovos cechÄ patikrinti:pažiÅ«rėti gamybos proceso, medžiagų, taip pat apmokyti naujÄ darbuotojÄ .Medžiagų mėginius paimdavo įvadinė kontrolė, analizes paimdavo laboratorija.

Ji kabinete raÅ¡tu apskaičiuodavo, kiek reikia medžiagų, rengdavo dokumentus. PareiÅ¡kėja palaikė skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jos darbas pagal SÄ raÅ¡Ä Nr. 1 priskirtinas XIII skyriaus „Radiotechninė gamyba“ 2-ai daliai „Elektrovakuuminė gamyba“, B pogrupiui „Inžinerijos-technikos darbuotojai elektrovakuuminėje gamyboje“, technologai stiklo gamyboje. Todėl ji turi teisę į kompensacijÄ už darbÄ ypatingomis sÄ lygomis.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime teismui (1 t., b. l. 64–68) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad nustatant, ar asmuo įgijo teisę į kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (toliau – ir Kompensacija), vadovaujamasi buvusios TSRS Ministrų Tarybos SÄ raÅ¡ais (SÄ raÅ¡u Nr. 1 ir Nr. 2). Teisė gauti KompensacijÄ siejama tik su tais darbais ar profesijomis, kurios buvo įtrauktos į SÄ raÅ¡us, ir tokiomis sÄ lygomis, kokios buvo taikomos iki 1995 metų.

Jeigu faktiÅ¡kai asmens darbo sÄ lygos buvo kenksmingos, bet pareigos ar profesija į SÄ raÅ¡us neįtraukta, arba žmogus dirbo kitokiomis sÄ lygomis, negu tai nustatyta SÄ raÅ¡uose, Kompensacija negali bÅ«ti paskirta. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 14 punktÄ , reikalingo Kompensacijai skirti darbo ypatingomis sÄ lygomis trukmė ir pobÅ«dis įrodomi Å¡iame punkte nurodytais dokumentais.

PareiÅ¡kėjai pateikus praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas skyrimo, VSDFV įvertino pateiktus dokumentus ir 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiÅ¡kėjai Å¡iÄ kompensacijÄ . Kompensacija už ypatingas darbo sÄ lygas pareiÅ¡kėjai neskiriama, nes pareiÅ¡kėja neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 5 dalyje nustatytų reikalavimų, tai yra, pareiÅ¡kėja iki 1995 m. sausio 1 d. nėra iÅ¡dirbusi reikalaujamų 7,5 metų darbų ypatingomis darbo sÄ lygomis, nurodytų SÄ raÅ¡e Nr. 1 visai Kompensacijai gauti – pareiÅ¡kėjos stažas ypatingomis sÄ lygomis visai Kompensacijai gauti yra 2 metai 7 mėnesiai 11 dienų; pareiÅ¡kėja 1988–1994 metais nėra iÅ¡dirbusi reikalaujamų 3 metų 9 mėnesių darbų ypatingomis darbo sÄ lygomis daliai Kompensacijos gauti – pareiÅ¡kėjos darbo ypatingomis sÄ lygomis stažas daliai Kompensacijos yra 5 mėnesiai 9 dienos.

Atsakovo VSDFV atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Apie teismo posėdžių vietÄ ir laikÄ atsakovui praneÅ¡ta tinkamai (1 t., b. l. 169, 2 t., b. l. 48). PraÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ atsakovo negauta. Atsiliepime atsakovas VSDFV prašė bylÄ nagrinėti nedalyvaujant jo atstovui. Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant jo atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis). Atsiliepime teismui (1 t., b. l. 69–73) atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Savo nesutikimÄ su skundu grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius. Be to, atsakovas VSDFV atsiliepime paaiÅ¡kino (1 t., b. l. 71), kad VSDFV Panevėžio skyrius iÅ¡ pareiÅ¡kėjos kompensacijos byloje esančių dokumentų nustatė, kad pareiÅ¡kėja dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. birželio 1 d. (2 metus 7 mėnesius 10 dienų) inžiniere-technologe su Å¡vino suriku (raude), tai yra dirbo darbÄ , nurodytÄ SÄ raÅ¡e Nr.

1. Dėl to pareiÅ¡kėjai į darbo laikÄ Kompensacijai gauti buvo įskaitytas laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. birželio 1 d. Skundas atmestinas. IÅ¡ L. Å . kompensacijos bylos (b. l. 1–2) medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, prašė skirti jai kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas. IÅ¡ administracinės bylos (1 t., b. l. 87)medžiagos nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta neskirti L.

Å . Å¡ios Kompensacijos. Nesutikdama su VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, pareiÅ¡kėja jį apskundė VSDFV (1 t., b. l. 82–85). VSDFV 2017 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu (1 t., b. l. 126–127). Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovo sprendimo, kuriuo atsisakyta L. Å . skirti KompensacijÄ , teisėtumo ir pagrįstumo, todėl byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėja įgijo teisę į Kompensacijos mokėjimÄ .

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtinto Kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡o normos. ApraÅ¡o 6 punktas numato, kad Kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2–4 dalyse nustatytÄ laikÄ darbus, numatytus tam tikruose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sÄ raÅ¡uose.

Pagal ApraÅ¡o 6.1, 6.2 punktus – numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų SÄ raÅ¡e Nr. 1 ir SÄ raÅ¡e Nr. 2, patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sÄ lygomis ir karÅ¡tuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sÄ raÅ¡e Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sÄ lygomis, nurodytus sÄ raÅ¡e Nr. 2:

1) vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sÄ raÅ¡Ä Nr. 1, kompensacija iÅ¡mokama už 10 metų;

2) vyrams, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sÄ raÅ¡Ä Nr. 2, kompensacija iÅ¡mokama už 5 metus. AnalogiÅ¡kos normos įtvirtintos ApraÅ¡o 6.1–6.2 punktuose. Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalis numato kompensacijos dalį, jeigu asmuo nėra iÅ¡dirbęs viso pagal įstatymÄ reikalaujamo metų skaičiaus visai kompensacijai gauti. Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenims, iÅ¡dirbusiems ne mažiau kaip pusę Å¡io straipsnio 2–4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sÄ lygas gauti, iÅ¡mokama kompensacijos dalis, proporcinga iÅ¡dirbtam laikui.

Jei kompensacijai gauti reikia iÅ¡dirbti Å¡iame straipsnyje nurodytomis sÄ lygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi bÅ«ti dirbta ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko 1988–1994 metais; jei reikia iÅ¡dirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau kaip pusė Å¡io laiko turi bÅ«ti dirbta 1986–1994 metais. AnalogiÅ¡kos normos yra įtvirtintos ApraÅ¡o 7 punkte ir ApraÅ¡o priede. Administracinės bylos (1 t., b. l.

92) ir kompensacijos bylos (kompensacijos byla, b. l. 50–51), duomenimis, pareiÅ¡kėja dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 2006 m. birželio 30 d. Nors skunde pareiÅ¡kėja nurodė ir aplinkybes apie jos turėtas kenksmingas darbo sÄ lygas Panevėžio gamykloje „Ekranas“ 2005 m., 1985–2006 m., taip pat apie darbo sÄ lygas AB „Panevėžio stiklas“ nenurodytu laikotarpiu, tačiau skundo reikalavime pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jai kompensacijÄ už darbÄ su Å¡vino suriku laikotarpiu nuo 1988 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d.

Ä® AB „Panevėžio stiklas“ pareiÅ¡kėja buvo priimta dirbti vėliau – nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. (1 t., b. l. 102). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o paskirti KompensacijÄ už darbÄ , įskaičius į dirbtÄ laikÄ Kompensacijai gauti ir laikotarpį, jos dirbtÄ nuo 1988 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Panevėžio gamykloje „Ekranas“. Dalis darbo laiko, reikalaujamo pagal Pensijų įstatymo nuostatas Kompensacijai gauti, pareiÅ¡kėjai buvo įskaityta – pareiÅ¡kėjai buvo įskaitytas laikotarpis nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. birželio 1 d., kai ji dirbo su Å¡vino suriku (raude), t. y. dirbo darbÄ , atitinkantį nurodytÄ SÄ raÅ¡e Nr.

1. Dalį laikotarpio įskaičius, pareiÅ¡kėjai trÅ«ksta darbo stažo, reikalaujamo pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ stažo visai Kompensacijai gauti, taip pat darbo stažo, reikalaujamo pagal to paties straipsnio 5 dalį daliai Kompensacijos gauti. Tam, kad pareiÅ¡kėja įgytų teisę į Kompensacijos mokėjimÄ , pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio nuostatas, bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėja turi bÅ«ti iki 1995 m. sausio 1 d. dirbusi darbus, įtrauktus į SÄ raÅ¡Ä Nr. 1 arba į SÄ raÅ¡Ä Nr. 2;

2) Å¡iuos darbus ji turi bÅ«ti dirbusi Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 arba 2 punkte nustatytÄ terminÄ : SÄ raÅ¡e Nr. 1 numatytus darbus – ne mažiau kaip 7,5 metų (pagal 1 punktÄ ), SÄ raÅ¡e Nr. 2 numatytus darbus – ne mažiau kaip 10 metų (pagal 2 punktÄ ). Teisei į kompensacijos dalį įgyti pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalį pareiÅ¡kėja turi bÅ«ti 1998–1994 m. laikotarpiu dirbusi Å¡iuos darbus ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko. Pensijų įstatymo 67 straipsnio analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo įgyja teisę į Kompensacijos mokėjimÄ tik tuo atveju, jeigu jis atitinka abi aukščiau nurodytas sÄ lygas.

Pagal administracinių teismų praktikÄ , jeigu asmuo dirbo darbÄ , nors ir neįtrauktÄ Ä¯ SÄ raÅ¡Ä , tačiau jo dirbtas darbas atitinka SÄ raÅ¡e įvardintus darbus, asmuo turi teisę gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad,nors konkretus profesijos pavadinimas nenurodytas SÄ raÅ¡e, tačiau jei asmens dirbtas darbas pagal savo pobÅ«dį atitinka Å¡iame SÄ raÅ¡e įvardintas profesijas, tai negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1062-756/2015; 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2174-502/2015).

Tačiau tam, kad asmuo įgytų teisę į KompensacijÄ , darbÄ , atitinkantį pagal savo pobÅ«dį SÄ raÅ¡e nurodytÄ darbÄ , asmuo turi dirbti visÄ darbo dienÄ â€“ visÄ darbo laikÄ jis turi bÅ«ti veikiamas kenksmingų faktorių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2199/2013; 2012 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-195/2012), o pareiÅ¡kėjui neįrodžius, kad dirbo SÄ raÅ¡e nurodytose pareigose visÄ darbo dienÄ , jis neturi teisės į kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1996/2012).

PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu teigė, kad jos darbas atitinka SÄ raÅ¡o Nr. 1 XIII skyriaus „Radiotechninė gamyba“ 2 dalies „Elektrovakuuminė gamyba“ B pogrupyje „Inžinerijos-technikos darbuotojai (elektrovakuuminėje gamyboje) nurodytus darbus – technologai, visÄ darbo dienÄ dirbantys stiklo gamybos baruose ir atliekantys darbus, kuriuose naudojama Å¡vino raudė. Tačiau skunde teismui, skųsdama VSDFV Panevėžio skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. sprendimÄ , pareiÅ¡kėja nurodė mananti, kad ji turi teisę gauti kompensacijÄ pagal SÄ raÅ¡o Nr. 1 XIII skyriaus „Radijo technikos gamyba“ 3 poskyrį kaip gamyboje visÄ darbo dienÄ dirbusi su Å¡vino suriku (1 t., b. l. 16), o ne pagal 2 poskyrį.

VSDFV atsiliepime paaiškino(1 t., b. l. 71)kad, minėtame VSDFV Panevėžio skyriaus sprendime(1 t., b. l.

20) per klaidÄ yra nurodytas SÄ raÅ¡o Nr. 1 „3 poskyris“, turėtų bÅ«ti nurodytas „2 poskyris“. Dėl paminėto darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja savo darbÄ priskiria SÄ raÅ¡o Nr. 1 XIII skyriaus „Radiotechninė gamyba“ 2 dalies B pogrupiui, „Inžinerijos-technikos darbuotojai (elektrovakuuminėje gamyboje) nurodytiems darbams – technologai, visÄ darbo dienÄ dirbantys stiklo gamybos baruose ir atliekantys darbus, kuriuose naudojama Å¡vino raudė (1 t., b. l. 77). Byloje pateikta pareiÅ¡kėjos darbo knygelės kopija patvirtina, kad L.Å . 1985 m. spalio 21 d. buvo priimta į Panevėžio gamyklos „Ekranas“ Stiklo cechÄ Nr. 1, Ä®krovos paruoÅ¡imo barÄ trečios kategorijos inžiniere-technologe. 1988 m. kovo 1 d. ji dėl naujos darbo apmokėjimo sistemos įvedimo perkelta į Ä®krovos cechÄ inžiniere-technologe. 1988 m. birželio 1 d. pareiÅ¡kėja buvo perkelta į kitÄ darbÄ â€“ į Stiklo gamybos tarnybÄ , Technologinę grupę trečios kategorijos inžiniere-technologe (1 t., b. l. 92).

Byloje pateikta Panevėžio gamyklos „Ekranas“ direktoriaus 1989 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) apie papildomus įraÅ¡us darbo knygelėse kopija (1 t., b. l. 79–80, 160–163). Å iame direktoriaus įsakyme nurodyta, kad 1979 m. spalio 5 d. Stiklo ceche Nr. 1 buvo prilydyta Å¡vininė stiklo lydymo krosnis, nuo Å¡ios datos įkrovos paruošėjai bei specialistai dirbo su Å¡vino suriku, todėl nuspręsta įraÅ¡us darbo knygelės papildyti nurodant jų darbo pobÅ«dį pagal 1-Ä priedÄ , įraÅ¡us darbo knygelėse paruoÅ¡ti 1989 m. rugsėjo 15 dienai.

Å io direktoriaus įsakymo 1-ame priede (1 t., b. l. 92–93)yra duomenys, kad reikia papildyti įraÅ¡Ä L. Å . darbo knygelėje už laikotarpį nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. kovo 1 d., kai dirbta Stiklo cecho Ä®krovos paruoÅ¡imo baro inžiniere-technologe, dirbančia su Å¡vino suriku, ir už laikotarpį nuo 1988 m. kovo 1 d. iki 1988 m. birželio 1 d., kai dirbta Ä®krovos cecho inžiniere-technologe, dirbančia su Å¡vino suriku (1 t., b. l. 80, 163). PareiÅ¡kėjos darbo knygelėje, remiantis minėtu direktoriaus 1989 m. rugpjūčio 28 d.

įsakymu, 1989 m. rugpjūčio 28 d. yra padarytas įraÅ¡as, kad ji nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. birželio 1 d. dirbo Ä®krovos cecho inžinierės-technologės, dirbančios su Å¡vino suriku, pareigose (1 t., b. l. 92–93). Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 1985 m. spalio 21 d. iki 1988 m. birželio 1 d. dirbo Stiklo ceche, Ä®krovos ceche inžiniere-technologe su Å¡vino suriku (raude), t. y. dirbo darbÄ , įraÅ¡ytÄ SÄ raÅ¡e Nr.

1. PareiÅ¡kėjai į darbo laikÄ Kompensacijai gauti Å¡is laikotarpis įskaitytas. Minėtuose įraÅ¡uose įsakymo 1-ame priede ir darbo knygelėje pareiÅ¡kėjos darbo laikotarpis su Å¡vino suriku yra užbaigtas, kadangi nurodyta, kad pareiÅ¡kėja dirbo su Å¡vino suriku iki 1988 m. birželio 1 d. PareiÅ¡kėjos darbo knygelėje nėra padarytų įrašų apie darbÄ su Å¡vino suriku po 1988 m. birželio 1 d. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nedirbo su Å¡vino suriku po 1988 m. birželio 1 d.

Pareiškėjos darbo knygelėje yra duomenys, kad 1991 m. sausio 21 d. ji dėl valdymo struktūros pakeitimo perkelta į Stiklo gamybos Konstruktorinio-technologinio paruošimo skyrių trečios kategorijos inžiniere technologe. 1992 m. sausio 1 d. ji dėl valdymo struktūros pakeitimo perkelta į Stiklo gamybos Technologinio ruošimo skyrių trečios kategorijos inžiniere-technologe (1 t., b. l. 93). Darbo knygelėje yra 1993 m. balandžio 26 d. įrašas, kad jos pildymas nutrauktas, išduotas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas (1 t., b. l. 93).

PareiÅ¡kėjos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopijoje yra tie patys duomenys, kad 1992 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėja dėl valdymo struktÅ«ros pakeitimo perkelta į Stiklo gamybos Technologinio ruoÅ¡imo skyrių trečios kategorijos inžiniere-technologe (1 t., b. l. 99). Po Å¡ios datos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopijoje yra tik įraÅ¡ai iki 2004 m. vasario 13 d. apie apmokestinamÄ darbo užmokestį, įmokų tarifÄ ir įmokų sumÄ (1 t., b. l. 99–101), apie eitas pareigas duomenų nėra.

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad nei pareiÅ¡kėjos darbo knygelėje, nei valstybinio socialinio draudimo pažymėjime nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja po 1988 m. birželio 1 d. dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ stiklo gamybos bare technologo pareigose su Å¡vino suriku (raude). PareiÅ¡kėja teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1989 m. ji išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas, 1992 m. spalio–lapkričio mėn. grįžo iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų. Kaip matyti, Å¡ie laikotarpiai patenka į ginčo laikotarpį, už kurį pareiÅ¡kėja praÅ¡o apskaičiuoti KompensacijÄ .

ApraÅ¡o 9 punkte yra nurodyta, kad darbo laikas Kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sÄ lygomis trukmę. Atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad laikotarpis, kai motina buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, vaiko priežiÅ«ros atostogose, nėra faktinis darbas, ir jau vien dėl to laikotarpis, kai pareiÅ¡kėja buvo minėtose atostogose, negali bÅ«ti pareiÅ¡kėjai įskaitytas į darbo ypatingomis sÄ lygomis trukmę. Byloje pateiktas L.

Å . Profesinės ligos tyrimo komisijos 2011 m. kovo 21 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktasNr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu padarytaiÅ¡vada dėl profesinės ligos (1 t., b. l. 40–47). Akto 3 puslapyje yra duomenys, kad pareiÅ¡kėja 1985–2006 m. laikotarpiu dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ inžiniere-technologe Ä®krovos-lydymo ceche. Jos pagrindinis atliekamas darbas – gamybos, technologinio proceso organizavimas (ataskaitos plano paruoÅ¡imas, duomenų suvedimas į kompiuterinę programÄ ), gaunamų cheminių medžiagų kokybės iÅ¡tyrimas, darbuotojų aprÅ«pinimas žaliavomis, medžiagomis, įranga, vadovavimas, gamybos procesų prižiÅ«rėjimas).

Darbo vieta ceche, bare, laboratorijoje, sandėlyje, kabinete. PareiÅ¡kėjos teigimu, ceche darbo metu ji turėjo sÄ lytį su įvairiomis pavojingomis ir nuodingomis cheminėmis medžiagomis, taip pat ir Å¡vino junginiais (Å¡vino suriku, Å¡vino gletu) (1 t., b. l. 42). IÅ¡ akto duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėja dirbo ir su dokumentais, dirbo įvairiose darbo vietose – ne tik ceche, bet ir kabinete. Å iame akto puslapyje nėra iÅ¡skirtas konkretus laikotarpis, kada pareiÅ¡kėja dirbo stiklo bare technologe su Å¡vino suriku, taip pat nematyti, kiek laiko per dienÄ ji dirbo su Å¡vino suriku.

Akto 2 puslapyje yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėja dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ inžiniere-technologe nuo 1985 m. sausio 21 d. iki 2006 m. birželio 30 d., ir tuo laikotarpiu jÄ veikė profesinės rizikos veiksniai, tarp jų ir cheminės medžiagos (1 t., b. l. 41). Å iame akto puslapyje nėra nurodyta, su kokiomis cheminėmis medžiagomis pareiÅ¡kėja turėjo sÄ lytį, nėra nurodyta, kiek laiko per dienÄ ji turėjo sÄ lytį su jomis. Dėl paminėto, iÅ¡ akto duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja dirbo darbÄ , pagal savo pobÅ«dį atitinkantį darbÄ , nurodytÄ SÄ raÅ¡e Nr.

1. Byloje(1 t., b. l. 22–26, 88, 103) esantys dokumentai neatskleidžia pareiškėjos darbo pobūdžio, yra ne ginčo laikotarpio. Byloje (1 t., b. l. 34A, 115; 2 t., b. l.

39) esantys dokumentai yra ne ginčo laikotarpio. Byloje (1 t., b. l. 131–148) esantys dokumentai neparodo pareiškėjos darbo pobūdžio, yra ne ginčo laikotarpio, be to, nepatvirtinti nustatyta tvarka, dėl to nevertintini kaip įrodymai. Byloje (1t., b. l.

34) esantis dokumentas yra ne gamyklos „Ekranas“, be to, nepatvirtintas nustatyta tvarka, dėl to nevertintinas kaip įrodymas.Byloje (1 t., b. l. 27–33, 36–39) esantys dokumentai yra ne ginčo laikotarpio, nepatvirtinti nustatyta tvarka, dėl to nevertintini kaip įrodymai. Byloje (1 t., b. l. 104–107; 2 t., b. l. 12–27, 40, 47) esančiuose dokumentuose yra duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę,apsilankymus pas gydytojus, tačiau jie neparodo pareiškėjos darbo pobūdžio, yra parengti ne ginčo laikotarpiu, o 2 t.,b. l. 41 esantis dokumentas yra be datos. Pareiškėjos susirašinėjimo su VSDFV, „Rožyno“ šeimos klinika, CDMEK(1 t., 108–125, 2 t., b. l. 4–10, 36–38) dokumentai nelaikytinitinkamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjos darbo pobūdį ginčo laikotarpiu. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas (1 t., b. l.

48) parodo tik tai, kad pareiÅ¡kėjai skirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, be to, yra nepatvirtintas nustatyta tvarka, teismui nepateiktas jo originalas, dėl to nevertintinas kaip įrodymas. Darbuotojų specialybių ir pareigybių, turinčių teisę gauti pensijÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, sÄ raÅ¡o originalas ir jo kopija (1 t., b. l. 150–159) nėra susijęs su pareiÅ¡kėjos pareigybe. PareiÅ¡kėjai teismo nutartimi (1 t., b. l.

59) buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu nebus pateikti skundo priedų originalai ar nustatyta tvarka patvirtintos jų kopijos, jie bus grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai. 2017 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dokumentų kopijos, kurių originalai nepateikti ir jos tinkamai nepatvirtintos, nebus teismo vertinamos. PareiÅ¡kėja nebepageidavo pateikti dokumentų originalų ar jų patvirtintų kopijų. Paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu Panevėžio gamykloje „Ekranas“ dirbo darbÄ , pagal savo pobÅ«dį atitinkantį SÄ raÅ¡e Nr. 1 nurodytÄ darbÄ .

ApraÅ¡o 14 punkte yra iÅ¡vardinti dokumentai, kuriais įrodomi reikalingo Kompensacijai skirti darbo trukmė ir pobÅ«dis. Liudytojų parodymai tarp Å¡ių įrodinėjimo priemonių nėra įvardinti. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ApraÅ¡o 14 punktas, nustatantis kompensacijai skirti reikalingų dokumentų, įrodančių darbo ypatingomis sÄ lygomis trukmę ir pobÅ«dį, sÄ raÅ¡Ä , yra skirtas asmeniui, pretenduojančiam gauti kompensacijÄ už ypatingas darbo sÄ lygas ar jos dalį, ir VSDFV teritoriniam skyriui, skiriančiam bei mokančiam kompensacijÄ .

Teismui, kuris nėra aptariamo teisinio santykio dalyvis, sprendžiant tarp nurodytų Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl kompensacijos skyrimo ir mokėjimo ApraÅ¡o 14 punkto nuostatos nėra privalomos, ir teismas Å¡iomis nuostatomis vadovaujasi tik kaip papildomomis įrodymų vertinimo gairėmis, be ABTÄ® nustatytų privalomų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2174-502/2015). IÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad nustatant asmens teisę į kompensacijÄ už darbÄ ypatingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti remiamasi liudytojų parodymais, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1451-502/2015). 2017m. spalio 26d. teismo posėdyje teismas apklausė liudytojus.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“, Ä®krovos ceche (bare) technologe, dirbo nuo 1973 iki 2000 m., dirbo ir su Å¡vino suriku. Pagal liudytojos parodymus, pareiÅ¡kėja, kuri nuo 1988m. birželio 1d. buvo perkelta į Technologinę grupę ir jos darbo vieta buvo kitur, į Ä®krovos cechÄ tik ateidavo, kadangi jai reikėdavo surinkti duomenisir pareiÅ¡kėja buvo paskirta kuruoti Ä®krovos cechÄ . Liudytoja ruošė įkrovÄ , sverdavo chemines medžiagas, o pareiÅ¡kėja ateidavo į Ä®krovos cechÄ patikrinti – ar teisingai susverta, ar uždėtos etiketės, ar laboratorija paėmė mėginį.PareiÅ¡kėja paprastai į Ä®krovos cechÄ ateidavo kiekvienÄ dienÄ , dažniausiai – po pietų ir iÅ¡bÅ«davo apie vienÄ valandÄ .

Tik kartais, kai laboratorija surasdavo brokÄ , užtrukdavo ilgiau. Liudytoja paneigė pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja apie dvejus metus Ä®krovos bare mokė naujÄ darbuotojÄ , ir parodė, kad naujus darbuotojus apmokydavo ji - liudytoja, nes dirbo Ä®krovos bare inžiniere-technologe. Liudytoja patvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjos darbo vieta buvo ne Ä®krovos ceche, ji turėjo savo darbo vietÄ kabinete Technologinėje grupėje. PareiÅ¡kėja ruoÅ¡davo dokumentus, planus.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad jis dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ nuo 1988 m. iki maždaug 1990 m, po to buvo išėjęs iš gamyklos dirbti kitur. Jis dirbo stiklo cechuose operatoriumi, presuotoju.Liudytojas parodė, kad nuo 2000metų vėl pradėjo dirbti gamykloje „Ekranas“ Įkrovos bare ir tuo metu, tai yra 2000 metais pareiškėja dirbo technologe ir veždavo pilti pelenus. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. parodė, kad ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“, tačiau nepamena, kuriais metais.

Atsakovo VSDFV atstovė teismo posėdyjepateikė apžiÅ«rai liudytojos darbo knygelę, iÅ¡ kurios nustatyta, kad liudytoja iki 1993 metų gamykloje „Ekranas“ nedirbo. Liudytoja neprisiminė, todėl nebuvo nustatyta, kada ji pradėjo dirbti gamykloje „Ekranas“. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. V. B. parodė, kad jis dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ maždaug nuo 1994 m. iki 2006 m., teigė tiksliai neprisimenantis laikotarpio. Tačiau iÅ¡ VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktos jo darbo knygelės kopijos ir pažymos apie valstybinį socialinį draudimÄ (2 t., b. l. 42–44) matyti, kad jis dirbo gamykloje „Ekranas“ nuo 1995 m. rugsėjo 1 d., tai yra jis nedirbo gamykloje ginčo laikotarpiu.

Teismui taip pat pateikti liudytojų D. Ž. (1 t., b. l. 89), J. V. B. (2 t., b. l. 28–31), V. S. (2 t., b. l. 32–35), kurie buvo apklausti teismo posėdyje,o taip pat ir B. A.((2 t., b. l.

36) raÅ¡ytiniai parodymai, kuriuos iÅ¡ liudytojų surinko pati pareiÅ¡kėja. Å ie raÅ¡ytiniai parodymai teismo nevertinami. Liudytojas parodymus duoda teisme (ABTÄ® 59 straipsnio 1 dalis). Teismas pasiraÅ¡ytinai įspėja liudytojÄ dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ (ABTÄ® 58 straipsnio 2 dalis). ABTÄ® nuostatose nėra numatyta, kad liudytojai gali duoti parodymus ne teisme. Dėl to teismas pačios pareiÅ¡kėjos surinktų raÅ¡ytinių liudytojų parodymų nevertina.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos D. Ž. parodymai iÅ¡ esmės patvirtina tik aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja, nuo 1988m. birželio 1d. perkelta dirbti inžiniere-technologe įTechnologinę grupę, dirbo kitoje vietoje, kabinete, o į Ä®krovos barÄ tik ateidavo ir vidutiniÅ¡kai iÅ¡bÅ«davo apie vienÄ valandÄ . Tačiau Å¡ios liudytojos parodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu visÄ darbo dienÄ dirbo su Å¡vino suriku. Kitų teismo apklaustų liudytojų parodymai konkrečios informacijos apie pareiÅ¡kėjos darbÄ kenksmingomis sÄ lygomis ginčo laikotarpiu nesuteikia.

Taigi liudytojų parodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjos darbas ginčo laikotarpiu pagal savo pobÅ«dį atitiko SÄ raÅ¡e Nr. 1 įraÅ¡ytÄ darbÄ . Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja L. Å . ginčo laikotarpiu nedirbo darbo, įraÅ¡yto į SÄ raÅ¡Ä Nr. 1, ar darbo, pagal savo pobÅ«dį atitinkančio SÄ raÅ¡e Nr. 1 nurodytÄ darbÄ . Todėl pareiÅ¡kėja neatitinka bÅ«tinųjų sÄ lygų, nustatytų Pensijų įstatymo 67 straipsnyje teisei į Kompensacijos mokėjimÄ Ä¯gyti, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į Kompensacijos mokėjimÄ .

Dėl iÅ¡vardintų motyvų laikytina, kad atsakovų 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta neskirti pareiÅ¡kėjai Kompensacijos, ir 2017 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2750, priimtas iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, naikinti ginčijamus sprendimus nėra pagrindo. Dėl to pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Dalia Pranckienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė