2022-03-02 Nr. AB-4876-3-61-3-04282-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1399-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04282-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. H. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja H. H. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S33160 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-oios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 6K-1413 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, motyvuodama tuo, kad priklauso (duomenys neskelbtini) religinei grupei, kuriems sunku susirasti darbą ir tuo, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo normalaus gyvenimo, sunku gyventi, pajamų trūkumas, nesaugumo jausmas, jokių perspektyvų pagerinti gyvenimo sąlygas. Sunkios gyvenimo sąlygos buvo ta priežastis, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes nori pakeisti savo gyvenimą.

2.2. Pareiškėja buvo nurodžiusi, kad jai turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytai principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.3. Nesutinkama su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja yra moteris ir (duomenys neskelbtini) pagal tikėjimą, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, moterys ir merginos laikomos seksualinėje nelaisvėje. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini). Atsakovas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė, grėsmės pareiškėjai nepaneigė.

2.4. Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytoja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini), nes pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini) religija), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia.

2.5. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o prieglobsčio prašytoja neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjos veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Departamentas nesutiko pareiškėjai suteikti pabėgėlio statuso, nes ši neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių teisinio statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjos nurodyti motyvai – grėsmė patirti smurtą dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo, kurį išpažįsta pareiškėja, sunki ekonominė situacija (duomenys neskelbtini), darbo bei pajamų trūkumas, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių. Įvertinus faktinę aplinkybių visumą bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, neidentifikuota aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

3.2. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Nebuvo nustatyta, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į pareiškėjos individualias savybės ir tai, kad jos gyvenamoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Departamentas įvertino kilmės valstybės informaciją pareiškėjos pasakojimo kontekste ir pagrįstai konstatavo, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pati pareiškėja nurodė, kad nebuvo patyrusi tiesioginių grėsmių (duomenys neskelbtini), ji ten neturėjo normalaus gyvenimo, trūko pajamų, nebuvo jokių perspektyvų pagerinti gyvenimo sąlygas. (duomenys neskelbtini) EPPB priskiriami prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, todėl būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

3.4. Pareiškėjos teiginys, kad moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, todėl tokiu atveju individualios grėsmės įrodinėti nereikia, yra nepagrįstas. Remiantis 2021 m. EPPB gairėse apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini) susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimasis kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė, kokių būdų ją asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) ir / ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Pareiškėja neištekėjusi, jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), yra darbingo amžiaus jauna moteris (gim. (duomenys neskelbtini) m.), gyvenusi (duomenys neskelbtini), gerai pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Vertinant asmens galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje ir tai, kad pareiškėja pastaruosius 5 metus gyvenimo (duomenys neskelbtini), nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, o įvertinus asmens pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, ji galėtų susirasti darbą savo gyvenamojoje vietovėje ir saugiai ten gyventi.

3.5. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, todėl šiuo atveju buvo įvertinta situacija nuo 2017 m. (t. y. pastarieji 4 metai). Nėra požymių, kad ši, pastaruosius 4 metus, buvusi situacija būtų pasikeitusi. Atliekant tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Remiantis kilmės valstybės informacija, nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kur gyvena pareiškėja, (duomenys neskelbtini) apskritai nevaldo teritorijos, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Atsižvelgiant į tai, prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

3.6. Prieglobstis suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo. Tarptautinė apsauga suteikiama tuo atveju, jei yra reali individuali grėsmė, o pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) asmeniškai nėra susidūrusi su realia fizine grėsme ar pavojumi gyvybei.

3.7. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nesuteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, kaip nelegaliai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 3 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei grupei, kuriems sunku susirasti darbą ir tai, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo normalaus gyvenimo, sunku gyventi, pajamų trūkumas, nesaugumo jausmas, jokių perspektyvų pagerinti gyvenimo sąlygas. Sunkios gyvenimo sąlygos buvo ta priežastis, dėl kurios asmuo išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes nori pakeisti savo gyvenimą. Pirmoje apklausoje, vykusioje 2021 m. rugsėjo 3 d., pareiškėja nenurodė jokių konkrečių kilusių grėsmių (duomenys neskelbtini), tik vėlesnėje apklausoje teigė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tiesioginių grėsmių (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei. Nurodė, kad yra netekėjusi, turi vidurinį išsilavinimą, palaiko ryšius su vyresniu broliu, gyvenančiu Vokietijoje, o jos tėvai liko (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytoja tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sunku susirasti darbą ir tai, kad kilmės valstybėje neturėjo normalaus gyvenimo, sunku gyventi, pajamų trūkumas, nesaugumo jausmas, jokių perspektyvų pagerinti gyvenimo sąlygas. Sunkios gyvenimo sąlygos buvo ta priežastis, dėl kurios pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes nori pakeisti savo gyvenimą.

6. Teismas apžvelgė Departamento sprendimo motyvus bei išvadas ir nustatė, kad sprendimas priimtas nenustačius, kad pareiškėja priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių, o tyrimo metu nustytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų) jai gręsia individualaus pobūdžio persekiojimas. Nuspręsta, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje bei ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

7. Teismas akcentavo ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 86 straipsnio 1–2 dalyse, 87 straipsnio 1–2 dalyse, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 36 ir 99 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje galimai patirs grėsmę gyvybei dėl jos išpažįstamo (duomenys neskelbtini) tikėjimo. Pažymėjo, kad nors pareiškėja nėra nurodžiusi, jog yra patyrusi prievartą ar kitus smurto veiksmus dėl išpažįstamo tikėjimo, tačiau jai gręsiantį pavojų ji sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių tautiečių persekiojimu. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, paaiškinimuose nenurodė jai (duomenys neskelbtini) kilusių konkrečių grėsmių, nurodė kad prašo suteikti prieglobstį, nes sunku susirasti darbą ir tai, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo normalaus gyvenimo, pajamų trūkumas, nesaugumo jausmas, jokių perspektyvų pagerinti gyvenimo sąlygas. Teismas akcentavo, kad siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės valstybės priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

9. Teismas vertino, kad pareiškėja bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja paaiškino, kad ji nėra patyrusi persekiojimo, nėra susidūrusi su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pasakojimas yra daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Pareiškėja pati nurodė, kad nėra patyrusi persekiojimo ir nėra susidūrusi su (duomenys neskelbtini).

10. Teismas sprendė, kad, įvertinus pareiškėjos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimą, nors ir yra tikimybė, kad pareiškėja teoriškai galėtų susidurti su (duomenys neskelbtini), persekiojančia (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenis, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų diskriminavimu, ar asmeniškai su pareiškėja. Tokia išvada, be kita ko, darytina atsižvelgiant į pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja savo baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su kolektyvine grėsme, pareiškėjos baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais ji tariamai gali susidurti grįžusi į kilmės valstybę, nėra individualizuoti (pareiškėjai niekas negrąsino). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš Departamento surinktos medžiagos, (duomenys neskelbtini) nors ir kontroliavo didelę (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas jų pralaimėjimas ir nors 2020 m. (duomenys neskelbtini) vėl įgijo daugiau laisvės veikti, tačiau, kaip matyti iš surinktos medžiagos, ši organizacija siekė įsitvirtinti daugiau slėniuose, kalnuose, dykumose ir 2019–2020 metais jų veikla apibūdinama jau daugiau kaip atsitiktinė. Pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) provincijoje, kur beatodairiškas smurtas, kaip nurodoma EPPB, 2021 m. duomenimis, nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus paaiškinimus tiek pirminės apklausos metu, tiek teismui pateiktame skunde, sprendė, kad pagrindinis pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, kas akivaizdžiai neatitinka pabėgėlio statuso. Departamentas pagrįstai, įvertinęs surinktą informaciją, sprendė, kad pareiškėjai kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų.

12. Teismas nurodė, kad rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjos grįžimo atveju ji bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama ar bus pažeistos jos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Atsakovas įvertino pareiškėjai galimai gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi EPPB pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamentas taip pat įvertino ir Tarptautinių organizacijų teikiamą pagalbą bei integracijos galimybes, grįžtantiems iš Europos valstybių. Pareiškėja skunde teismui nepateikė paaiškinimų, kad tokiomis galimybėmis negalėtų pasinaudoti.

13. Teismas Tvarkos aprašo 222 punkte nustatyto reglamentavimo kontekste pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojos dalyvavimas sprendžiant jos prašymą nėra privalomas. Tai Departamento diskrecija nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojos dalyvavimo, nagrinėjant jos prašymą, būtinumo. Be to, pareiškėja nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjos skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Sprendžiant pareiškėjos klausimą nebuvo tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Teismas nenustatė, kad Departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjos prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista pareiškėjos teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Akcentavo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

14. Teismas nustatė, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi naujausia 2021 m. EPPB pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, t. y. oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėja šių išvadų jokiais argumentais, ar/ir įrodymais priešingai neįrodė.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjai draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nustatytas pagrįstai, ši poveikio priemonė yra motyvuota. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

16. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė bei adekvati jos padarytam pažeidimui. Nurodė, kad nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Todėl teismas sprendė, kad ši Departamento sprendimo dalis keistina, nustatant 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu pagrįstai taikytas draudimas atvykti jai ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jos duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad Departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, dėl ko skundo pagrindinis ir išvestinis skundo reikalavimai netenkintini.

III. 19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

20.1. Skundo dėl Departamento sprendimo nagrinėjimo proceso metu buvo pažeista jos teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą, t. y. neužtikrinta teisė būti išklausytai. Departamento ir Komisijos sprendimai buvo priimti pareiškėjai nedalyvaujant nagrinėjimo procese. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra buvo ikiteisminė, minėta asmens teisė ir skaidraus ir teisingo proceso garantija negalėjo būti paneigtos.

20.2. Apklausos metu pareiškėja išvykimo iš kilmės šalies priežastimis nurodė tai, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami ir prašo suteikti prieglobstį, kad galėtų jaustis saugi. Pareiškėja pateikė pagrįstą prašymą suteikti prieglobstį ir turėtą informaciją, tačiau pateikti faktai nebuvo teisingai įvertinti ir dėl šios priežasties priimtas keistinas sprendimas. Pagrindinė išvykimo iš kilmės šalies priežastis – baimė dėl (duomenys neskelbtini) grasinimų. Anksčiau pareiškėjai neteko kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo. Yra (duomenys neskelbtini) tautybės, išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Dėl savo tautybės kilmės šalyje turėjo daug problemų: dėl diskriminacinės aplinkos negalėjo susirasti darbo, dėl to labai vargingai gyveno, tai susiję ne tik su ekonomine krize (duomenys neskelbtini), bet ir su išpažįstamu tikėjimu. 2014 m. (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini) genocidą, todėl turėjo persikelti ir apsistoti kitame mieste. Grįžti į (duomenys neskelbtini) nenori, nes ten nėra darbo, buvo nuolat diskriminuojama dėl savo tikėjimo ypatumų, todėl negali jaustis užtikrinta dėl savo ateities. Europoje yra laisvė, gali kalbėti ką nori ir laisvai gyventi.

20.3. Skunde teismui nurodė, kad atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenų tiesioginės diskriminacijos problematiką. (duomenys neskelbtini), kaip genocidą patyrusios socialinės grupės asmenų, integracijos į darbo rinką bei visuomenę problemos vis dar ypač aktualios (duomenys neskelbtini). Atsakovas neištyrė ir nenustatė, koks yra (duomenys neskelbtini) tiesioginės diskriminacijos laipsnis ir intensyvumas pareiškėjos kilmės šalyje. Atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėja vien dėl sunkių ekonominių priežasčių buvo priversta palikti kilmės šalį.

20.4. Ekonominio pobūdžio sunkumai yra tik sistemingos tiesioginės diskriminacijos pasekmė, bet ne esminė pareiškėjos kilmės šalies palikimo priežastis. Pareiškėja nurodė, kad didesnėje (duomenys neskelbtini) šalies teritorijoje vis dar yra taikoma tiesioginė (duomenys neskelbtini) diskriminacija: vien dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo ypatumų vietiniai (duomenys neskelbtini) engia ir diskriminuoja (duomenys neskelbtini), visais įmanomais būdais ir priemonėmis stengiasi išstumti (duomenys neskelbtini) iš darbo rinkos bei socialinės erdvės. (duomenys neskelbtini) praktiškai neįmanoma susirasti darbo, (duomenys neskelbtini) šalies (duomenys neskelbtini) yra priešiški (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenų atžvilgiu, o tiesioginės diskriminacijos intensyvumas yra toks aukštas, kad vietiniai (duomenys neskelbtini) yra nebaudžiami net prievartos taikymo prieš (duomenys neskelbtini) atvejais.

20.5. Departamentas yra konstatavęs, jog 2014 metais (duomenys neskelbtini) buvo užpulti (duomenys neskelbtini), remiantis Žmogaus teisių apsaugos organizacijų duomenimis šis užpuolimas yra vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) genocidas, kurio metu buvo nužudyta tūkstančiai (duomenys neskelbtini) tikėjimą propaguojančių asmenų. Po (duomenys neskelbtini) genocido praėjo 8 metai, o (duomenys neskelbtini) priešiškumas transformavosi į tiesioginę diskriminaciją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. 2014 metais įvykdytas (duomenys neskelbtini) genocidas yra tiek (duomenys neskelbtini), tiek pasaulio bendruomenės tragedija, o Lietuva turi prisidėti prie genocidą patyrusios socialinės grupės apsaugos.

20.6. Departamento sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir kad būtų pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atsakovas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kas yra privalu, vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovo surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko (duomenys neskelbtini) valdžios režimą, neatspinti tikrosios pareiškėjos kilmės šalies situacijos ir negali būti laikoma išsamiu, patikimu bei aktualiu įrodymu apie kilmės valstybę.

20.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Departamentas pažeidė proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjos individualią situaciją ir jos padėtį kilmės šalyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, pateiktų išaiškinimų kontekste neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija šie trūkumai nepašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti pareiškėjos teisę būti tiesiogiai išklausytai, teikti paaiškinimus. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjai buvo užtikrinta bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 4 d. posėdyje. Be to, pareiškėjos pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai bei nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, pareiškėjos prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S33160, kuriuo pareiškėjai – (duomenys neskelbtini) pilietei – nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, bei Komisijos 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 6K-1413, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S33160 bei Departamento įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes nėra duomenų, kad pareiškėja priklauso kuriai nors iš pažeidžiamų grupių, o tyrimo metu nustytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjai kilmės šalyje gręsia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Departamentas, vertindamas pareiškėjos situaciją, rėmėsi naujausia 2021 m. EPPB informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, kuri buvo pakankama pareiškėjos prašymui išnagrinėti. Tačiau teismas vertino, kad pareiškėjai nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl mažintinas iki 3 metų, atitinkamai keistinas ir Komisijos sprendimas šioje dalyje.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad Departamento ir Komisijos sprendimai buvo priimti pažeidžiant jos teisę būti išklausytai. Atsakovas neteisingai vertino pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančio asmens, prašymą pagrindžiančius paaiškinimus, jog ji kilmės šalį paliko baimindamasi (duomenys neskelbtini) grasinimų ir dėl (duomenys neskelbtini), kaip genocidą 2014 m. patyrusios socialinės grupės asmenų, diskriminacijos integruojantis į darbo rinką, nesurinko naujausios informacijos apie kilmės valstybę, be kita, ko, dėl (duomenys neskelbtini) diskriminavimo, neparengė pažymos apie padėtį kilmės valstybėje, todėl surinkta informacija neatitinka pakankamumo kriterijaus.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Asmeniui pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kuomet visos paminėtos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

29. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

30. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad priklauso (duomenys neskelbtini) religinei grupei, kuriems sunku susirasti darbą (duomenys neskelbtini), kilmės šalyje neturėjo normalaus gyvenimo, sunku gyventi, pajamų trūkumas, nesaugumo jausmas, jokių perspektyvų pagerinti gyvenimo sąlygas. Sunkios gyvenimo sąlygos buvo ta priežastis, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes nori pakeisti savo gyvenimą. Departamente vykusioje apklausoje nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini), tiesioginių grėsmių nebuvo. Yra netekėjusi, turi vidurinį išsilavinimą, palaiko ryšius su vyresniu broliu, gyvenančiu Vokietijoje, o jos tėvai liko (duomenys neskelbtini).

31. Departamentas, vadovaudamasis EPPB 2021 m. pateiktu vertinimu, apžvelgė bendrą padėtį pareiškėjos kilmės šalyje. Vertino, kad pareiškėjos nurodytas siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) provincijoje – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Dėl to pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Departamentas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis ((duomenys neskelbtini)), bei kurios yra įsitvirtinusios tam tikrose teritorijose. (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas. Departamentas prieglobsčio teisės nuostatų kontekste ir 2021 m. EPPB ataskaitos duomenimis nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

32. Vertinant Departamento atlikto tyrimo pagrindų padarytų išvadų pagrįstumą pažymėtina, kad EPBB išskiria kelias moterų grupes, galinčias susidurti su padidinta persekiojimo rizika (jaunas amžius (mergaičių santuokos); moterys, dirbančios viešojoje erdvėje; moterys, kurios pažeidė moralės kodeksus; moterys, susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybe; vienišos (išsiskyrusios, našlės) moterys. Sutiktina, su Departamento pateiktu vertinimu, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Pareiškėja nepriklauso nei vienai iš šių grupių. Aplinkybė, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, EPPB duomenimis gali padidinti riziką patirti smurtą. Kita vertus, ne visi (duomenys neskelbtini) susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą; be kita ko, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini) valstybė, į kitas aktualias aplinkybes. Pareiškėja teikdama prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nurodė, kad išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, tačiau nenurodė, kad ji ar jos tėvai, kurie liko (duomenys neskelbtini), tiesiogiai nukentėjo nuo (duomenys neskelbtini), kad jos gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini) provincijoje – vyktų kariniai konfliktai, kad ją asmeniškai diskriminuotų dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja išvykimą iš šalies iš esmės grindė ekonominio pobūdžio priežastimis, t. y. sunkumais susirasti darbą, kurie, kaip teisingai nurodė Departamentas, nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822/2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjos paaiškinimus, teiktus Departamentui apklausos metu, kitą tyrimo metu surinktą medžiagą, sprendžia, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti kankinamai. Pareiškėja savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jai tariamai gresiančio pavojaus ir dėl tariamai galimos pajausti diskriminacijos nedetalizavo ir neindividualizavo, trūksta duomenų, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėja, grįžus jai į kilmės valstybę jos sveikatai arba gyvybei grėstų pavojus. Iš pareiškėjos apklausos metu teiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja kilmės valstybę paliko vedama kitų priežasčių, t. y. geresnio gyvenimo sąlygų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai, nesant tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjai galbūt galinčią kilti grėsmę. Juo labiau, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neneigia aplinkybės, jog su persekiojimu kilmės valstybėje nebuvo susidūrusi. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos galėjo baimintis dėl savo gyvybės ar sveikatos.

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, todėl pagrįstai pareiškėjos prašymas suteikti jai pabėgėlio statusą netenkintas.

35. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Departamentas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat išanalizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Tyrimo metu Departamentas nustatė, kad paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) provincija – nėra riziką didinantis veiksnys. Nors 2014 m. (duomenys neskelbtini) situacija buvo labai sudėtinga, tačiau pareiškėja nesusiejo šio laikmečio su dabartiniais jos asmeniniais išgyvenimais ir patirtimis. Pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nėra pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai, su ja galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba, kad jai asmeniškai galėtų kilti grėsmė. Sutiktina su Departamento ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

36. Pasisakydama dėl įrodymų naujumo ir aktualumo nagrinėjamam ginčui, kuriais vadovaudamasis Departamentas priėmė skundžiamą sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Departamentas įvertino prieglobsčio prašytojos pasakojimą, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą pareiškėjos individualaus atvejo kontekste. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę.

37. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde akcentuojama Departamento pareiga parengti informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo parengta, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, pateiktais išaiškinimais dėl tokios pažymos parengimo būtinumo. Pažymėtina, kad nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje buvo taikytas šioje byloje nagrinėjamam atvejui neaktualios redakcijos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios redakcijos Aprašo nuostatos (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) nenustato Departamentui pareigos parengti informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje. Akcentuotina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad minėtos pažymos parengimas priklauso Departamento diskrecijai.

38. Pripažinus, kad prieglobstis pareiškėjai Lietuvos Respublikoje nesuteiktas pagrįstai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pritarta Departamento sprendimui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, bei pirmosios instancijos teismo sprendimu dalies dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo į ISIS sistemą terminų, panaikinimo. Šios sankcijos yra teisinės prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjai pasekmės.

39. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. H. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė