Legislator Case Law & Legislation
c7c2a8da-b019-46e2-884c-e5452f6dba52 AI generated

c7c2a8da-b019-46e2-884c-e5452f6dba52 · Kauno apygardos teismas

Case Number c7c2a8da-b019-46e2-884c-e5452f6dba52
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-770-785/2015Proceso Nr. 4-34-3-00066-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas RamÅ«nas Antanavičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs D. M. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

c7c2a8da-b019-46e2-884c-e5452f6dba52 · Kauno apygardos teismas: Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad teismas taip pat neaptarė aplinkybės, jog D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-770-785/2015Proceso Nr. 4-34-3-00066-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas RamÅ«nas Antanavičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs D. M. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimu D. M. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir jam skirtos nuobaudos: už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d., skirta 30,00 Eur (trisdeÅ¡imties eurų 00 ct) dydžio bauda; už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., skirta 380,00 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų 00 ct) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., Å¡ios nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda 380,00 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų 00 ct) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. D. M. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. sausio 25 d. 14.00 val. Prienų r. sav., kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 96,00 km, bÅ«damas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,44 promilės), vairavo automobilį „BMW 5er Gran Turismo Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Tokiais veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 226 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., 126 str. 1 d. Apeliaciniame skunde D. M. praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimÄ pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pagal ATPK 126 str. 1 d., D. M. nutraukti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Tačiau nagrinėjamu atveju protokolÄ suraÅ¡iusi institucija neįrodė visų bÅ«tinų sudėties požymių bei nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog jis buvo sustojęs degalinėje ir tuomet pavartojo alaus, tačiau iÅ¡gėręs automobilio nevairavo. PareiÅ¡kėjo manymu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai D. M. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo policijos pareigÅ«nų, L. K. ir K. D., pateikti tarnybiniai praneÅ¡imai yra analogiÅ¡ki, t. y. suraÅ¡yti vieno asmens, kadangi jie atkartoti žodis žodin.

Tokiu bÅ«du buvo siekiama dirbtinai iÅ¡vengti prieÅ¡taravimų tarp jų. PareigÅ«nai nurodė netinkamÄ administracinio teisės pažeidimo laikÄ , nei jis nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, kas leidžia pagrįstai abejoti pareigÅ«nų nurodytų aplinkybių objektyvumu. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad pareigÅ«nai galimai sÄ moningai pateikė netgi ne to įvykio fotonuotraukas ir siekė jas pripažinti kaip tinkamas nagrinėjamam pažeidimui. Nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nepatvirtino fakto, kad D.

M. buvo fiksuojamas t.y. fotografuojamas tÄ dienÄ keletÄ kartų ir nei vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, dalyvavusių įvykyje, iÅ¡ viso neaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du buvo pateikta visiÅ¡kai kitos dienos nuotrauka, kurioje užfiksuotas pareiÅ¡kėjas. Teismas nepaneigė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie yra užfiksuoti policijos pateiktoje medžiagoje, t.y. pareigÅ«nų automobilio stovėjimo laikų, kurie iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja pareigÅ«nų duotiems parodymams. Byloje nėra nustatyta, jog D. M. vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus.

Teismas privalėjo vertinti tas aplinkybes, kad visiÅ¡kai nesvarbu kaip ir kokiu bÅ«du D. M. sustojęs vartojo alkoholį, svarbu yra tai, kad jis, bÅ«damas neblaivus, automobilio nevairavo. Tuo labiau, kad jis paprašė R. U., kad automobilį vairuotų jis. NeiÅ¡siaiÅ¡kinta ir ta aplinkybė dėl kokių priežasčių nebuvo apklausta įvykio vietoje K. M.. Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad institucija, suraÅ¡iusi administracinės teisės pažeidimo protokolÄ , privalėjo įrodyti D. M. kaltę, tačiau to nepadarė.

Tuo tarpu teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir rinkti savo iniciatyva ne tik kaltinančius įrodymus, bet ir teisinančius. Tačiau, bÅ«damas aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas, to nepadarė. T. P. į teismo posėdį turėjo kviesti ne pareiÅ¡kėjas, bet teismas.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo taisytas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo žinoti visÄ , kas gali įtakoti jo gynybinę pozicijÄ .

Manoma, kad byloje nebuvo jokių objektyvių kliūčių pareiÅ¡kėjÄ supažindinti ir jam įteikti tinkamÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ . Be to, iÅ¡ pažeidimų fiksavimo lentelės matyti, kad pažeidimas fiksuotas netgi keturis kartus: 13.28 val., 13.32 val., 14.03 val., 14.28 val. PareigÅ«nų nurodytos aplinkybės, jog jie tik užfiksavę pažeidimÄ t. y. jog automobilis nėra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuojau pat prisistatė prie automobilio, tačiau nėra aiÅ¡ku iÅ¡ kur yra toks didelis laiko tarpas tarp pažaidimo fiksavimo, juolab kad pareigÅ«nai nurodė automobilį pravažiavus tik vienÄ kartÄ .

Teismas taip pat netinkamai vertino liudytojų R. U. ir K. M. parodymus. Tiek R. U., tiek K. M. teikti parodymai negali būti vertinami kaip siekiantys pareiškėjui padėti išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tuo tarpu pareigūnų parodymai, turėjo būti vertinami kaip nepatikimi, dokumentai suklastoti. Pareigūnai visiškai kitaip teismui nurodė jų stovėjimo ir automobilio judėjimo aplinkybes, nei tai nustatyta rašytiniuose įrodymuose.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pasisakęs, kad privaloma vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. IÅ¡naudojus visas galimybes surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau nepaÅ¡alinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad teismas taip pat neaptarė aplinkybės, jog D.

M. nustatytas neblaivumas vos virÅ¡ija leistinÄ normÄ , tačiau skyrė labai griežtÄ nuobaudÄ , neatsižvelgdamas į tai, kad toks nubaudimas palies ir mažamečio D. M. vaiko interesus. Atsiliepime į D. M. apeliacinį skundÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato laikinai einantis virÅ¡ininko pareigas Albinas Jakimavičius praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Manoma, kad Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas nutarimÄ , vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis iÅ¡vadomis, todėl tinkamai vertino byloje nustatytus įrodymus ir priėmė teisėtÄ nutarimÄ . Teigia, kad D. M. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtiems ir teisės pažeidimÄ patvirtinantiems įrodymams.D. M. apeliacinis skundas atmetamas. Pagal ATPK 30211 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavęs byloje iÅ¡tirtus įrodymus, pripažįsta, kad skundžiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimas teisėtas bei pagrįstas, padarytos iÅ¡vados motyvuotos bei teisingos. Kauno apygardos teismas nesutikti su tokiomis Å¡io teismo iÅ¡vadomis neturi teisinio pagrindo. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi jo atstovė advokatė AuÅ¡ra Ručienė pirmos instancijos teismo posėdyje savo baigiamojoje kalboje.

Skundžiamame Prienų rajono apylinkės teismo nutarime į visus argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiÅ¡kinta, kodėl jie atmetami.Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.Nagrinėjamu atveju D. M. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 5 d.

IÅ¡ D. M. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 5 d., padarymo. PareiÅ¡kėjas nesutinka, jog padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 d., ir praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimÄ pakeisti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pagal ATPK 126 str. 1 d., nutraukti.Nors D. M. nepripažįsta padaręs ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma, t.y. liudytojų L.

K., K. D., V. N. teisme duotais parodymais, policijos pareigūnų L. K. ir K. D. tarnybiniais pranešimais, R. U. rašytiniu paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, alkotesterio patikros sertifikatu ir kitais byloje esančiais įrodymais. Versija, jog pareiškėjas buvo sustojęs degalinėje ir tuomet pavartojo alaus, tačiau išgėręs automobilio nevairavo, laikoma gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės. Taigi konstatuojama, kad skundžiamame nutarime visi teismo posėdyje ištirti įrodymai išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti, padarytos išvados argumentuotos ir logiškai pagrįstos, o D.

M. gynybos versija motyvuotai atmesta.Liudytoja L. K. parodė, kad tarnybos metu automobilyje įrengta numerių skenavimo įranga nuskenavo automobilį be draudimo. Privažiavus arčiau prie automobilio, kolega per langÄ su lazdele stabdė minėtÄ automobilį, tačiau pažeidėjas teigia, kad nematė, nesustojo. Automobilis buvo stabdomas važiuojant prieÅ¡prieÅ¡ai. Tuomet praleidę kitus automobilius apsisuko, o stabdomo automobilio vairuotojas tai pamatęs padidino greitį ir sustojo už 200 m bei nubėgo į Å¡alia esančius namus.

Pravažiavo pro jį ir apsisuko degalinėje. Privažiavus prie automobilio vairuotojo pusėje jau buvo R. U. ir teigė, kad jis vairavo bei paaiÅ¡kino, kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo prašė pervaryti automobilį per netoliese esantį tiltÄ , kadangi buvo vartojęs alkoholio ir bijojo įpÅ«sti. D. M. sėdėjo keleivio sėdynėje. Jam buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas. Liudytojas K. D. nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes ir patvirtino liudytojos L. K. parodymus. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie tarpusavyje sutampa ir atitinka aplinkybėmis, kurias L.

K. ir K. D. nurodė savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Be to, R. U. po įvykio duotame raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2015 m. sausio 25 d. apie 14.12 val. prie jo namo durų atbėgo nepažįstamas asmuo ir paprašė skubiai pervaryti automobilį per tiltÄ , nes kÄ tik prasilenkė su policijos automobiliu ir Å¡is apsisuko jį stabdyti. Vairuotojas sakė, kad yra vartojęs alkoholio, jaučiasi galintis „įpÅ«sti“. Jam ir vairuotojui atėjus prie automobilio, po maždaug 2 minučių, čia jau laukė policijos pareigÅ«nai.

D. M. policijos pareigÅ«nams prie jo sakė, jog ne jis vairavo automobilį ir norėjo, kad K. D. prisiimtų kaltę. Vairuotojas, pamatęs policijos darytÄ nuotraukÄ , prisipažino, kad tai jis vairavo automobilį. Apeliaciniame skunde D. M. nurodo, kad yra neaiÅ¡ki aplinkybė dėl kokių priežasčių įvykio vietoje nebuvo apklausta K. M.. Tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«nų parodymų ir tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad K. M. apklausti nepavyko. Ji teigė, jog serga vaikas ir jam reikalinga medicinos pagalba, todėl nori kuo greičiau vykti į gydymo įstaigÄ .

Pažymima, jog K. M. buvo apklausta teismo posėdžio metu, tačiau jos parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kadangi ji yra busi K. M. žmona, yra jo sÅ«naus mama, todėl yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi. Be to, K. M. parodymai nesutampa su objektyviaisiais bylos duomenimis.AukÅ¡tesnysis teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina ir liudytojo R. U. teisme duotus parodymais, kuriuose jis parodė, jog įvykio aplinkybes atsimena geriau, nei įvykio dienÄ ir nurodė skirtingas aplinkybes, kurios atitinka D. M. gynybos versijÄ .

Konstatuojama, jog yra nelogiÅ¡ka įvykių seka kuomet asmuo, praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpu po įvykio (daugiau nei dviem mėnesiams), pakeičia savo pirminius parodymus ir teigia, jog geriau atsimena įvykio aplinkybes, nei įvykio dienÄ .Be to, pažymima, kad D. M. teigia, jog butelį alaus iÅ¡gėrė tuomet, kai sustojęs kalbėjosi su draugu T. P.. Tačiau teisme apklausti minėto liudytojo nepavyko. Teismas, siekiant nustatyti byloje objektyviÄ tiesÄ , bylos nagrinėjime darė pertraukas, tačiau D.

M. neužtikrino liudytojo dalyvavimo, o pats liudytojas teismui nepateikė jokių duomenų, kada jis gali atvykti į teismÄ . Pačiam teismui užtikrinti minėto liudytojo dalyvavimÄ buvo neįmanoma, nes D. M. nepateikė, jokių liudytojo anketinių duomenų. Todėl nepagrįstu laikomas apeliacinio skundo argumentas, kad T. P. į teismo posėdį turėjo kviesti ne pareiÅ¡kėjas, bet teismas. Taip pat negalima teigti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ar ne aktyvus, kadangi buvo tikrinama D. M. pateikta versija.

Tai, kad policijos patrulių tarnybiniuose pranešimuose yra nurodytos tos pačios įvykio aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo siekiama dirbtinai išvengti prieštaravimų. Policijos pareigūnai L. K. ir K. D. patruliavo kartu, atliko tuos pačius procesinius veiksmus, todėl nėra keista, kad jų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija yra analogiška. Be to, L. K. ir K. D. duodami parodymus teisme nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes, kurios sutapo su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti policijos patrulių tarnybinių pranešimų patikimumu.Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo taisytas.

Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad 2015 m. sausio 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 52P-24839063-15 atitinka ATPK 260 str. reikalavimus. Jame kaltinimas suformuluotas aiškiai, nurodant kokiais konkrečiais veiksmais D. M. padarė administracinius teisės pažeidimus bei nurodyti atsakomybę už pažeidimus nustatantys aktai. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole prie alkotesterio paklaidos prirašytas skaičius „7“, negali būti laikoma esminiu pažeidimu ir teigti, kad buvo suvaržyta D.

M. teisė į gynyba. Pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokole atliktas taisymas neblogina D. M. padėties, o tik mažina jam nustatytų promilių kiekį. Be to, Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK atstovas nurodė, kad protokolas taisytas dėl alkotesterio paklaidos, kadangi programa negali parodyti 3 skaitmenų po kablelio, galimi tik du, todėl pareigūnai neturi kitos išeities kaip prirašyti ranka.Atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepaneigė rašytinių įrodymų, kurie yra užfiksuoti policijos pateiktoje medžiagoje, t.y. pareigūnų automobilio stovėjimo laikų, kurie iš esmės prieštarauja pareigūnų duotiems parodymams.

Skundžiamame Prienų rajono apylinkės teismo nutarime aiÅ¡kiai nurodyta, jog iÅ¡ transporto kontrolės sistemos ataskaitos kopijos matyti, kad policijos automobilis stovėjo nuo 13:50 val. iki 14:12 val. ir per tÄ laikÄ 3 kartus užfiksavo D. M. automobilį. Tai įrodo, kad D. M., kaip parodė byloje apklausti pareigÅ«nai, važiavo pro policijos automobilį 3 kartus. Paskui, kaip matyti iÅ¡ analizuojamo dokumento, policijos automobilis judėjo dvi minutes ir vėl stovėjo nuo 14:14 val. iki 14:29 val.PareiÅ¡kėjas teigia, kad pareigÅ«nai galimai sÄ moningai pateikė netgi ne to įvykio fotonuotraukas ir siekė jas pripažinti kaip tinkamas nagrinėjamam pažeidimui.

Tačiau pažymima, kad teismas, pripažindamas D. M. padarius administracinius teisės pažeidimus, minėta nuotrauka nesivadovavo. Be to, pats D. M. neneigia fakto, kad prieÅ¡ sustojant, automobilį vairavo jis pats.ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.Už ATPK 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ asmeniui gali bÅ«ti skiriama bauda nuo dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių iki keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.Skirdamas nuobaudÄ pirmos instancijos teismas atsižvelgė, kad D.

M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimÄ , už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas įvertino tai, kad D. M. ne kartÄ baustas administracine tvarka, turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , už automobilio vairavimÄ esant neblaiviam, baudžiamas jau penktÄ kartÄ . Todėl pagrįstai skyrė 380,00 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų 00 ct) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neaptarė ir neįvertino aplinkybės, jog D. M. nustatytas neblaivumas vos virÅ¡ija leistinÄ normÄ . Tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad D. M. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės), kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 str. 1 d. Minėtame ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia administracinę atsakomybę.

Iš įstatymo formuluotės matyti, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas girtumo laipsnis neviršija 0,4 promilės, atsakomybės neužtraukia. Todėl bet koks didesnis girtumo laipsnis, negali būti laikomas toleruotinu.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. M. nubaudimas palies ir mažamečio D. M. vaiko interesus. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad D. M. apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, kaip nubaudimas gali paveikti jo mažamečio vaiko interesus, todėl toks apeliacinio skundo motyvas laikomas niekuo nepagrįstu.

Vien byloje esantys karatė klubo „Era“ informacinis raÅ¡tas ir praÅ¡ymas, kuriuose nurodoma, kad D. M. penkis kartus per savaitę atveža savo sÅ«nų M. M. į karatė treniruotes bei veža į varžybas, dar nepatvirtina argumento, kad D. M. nubaudimas paliestų mažamečio vaiko interesus. IÅ¡ 2010 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje matyti, jog patvirtinta ieÅ¡kovės K. B. ir atsakovo D. M. taikos sutartis, pagal kuriÄ nepilnamečio sÅ«naus M. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina K.

B.. Taigi konstatuojama, jog M. M. mama gali pasirÅ«pinti, kad M. M. bÅ«tų atvežtas į treniruotes bei varžybas ir taip užtikrinti vaiko interesus. Be to, įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ (Å¡iuo atveju ir jo Å¡eimos narių), asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Taigi net ir atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                                        RamÅ«nas Antanavičius