Legislator Case Law & Legislation
c7c23bed-a102-4751-b4e6-cbc4467b4e4e AI generated

c7c23bed-a102-4751-b4e6-cbc4467b4e4e · Kauno apygardos teismas

Case Number c7c23bed-a102-4751-b4e6-cbc4467b4e4e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2S-1601-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09649-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:106.8.1;122.3;122.4;(S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A.

Legislator headnote

AI generated

c7c23bed-a102-4751-b4e6-cbc4467b4e4e · Kauno apygardos teismas: Nurodo, kad skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2S-1601-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09649-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:106.8.1;122.3;122.4;(S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A.

K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14622-638/2015 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijai dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčo komisijos 2015-04-14 sprendimÄ Nr. DGKS-1581/1583 ir įpareigoti Darbo ginčo komisijÄ nagrinėti jo 2015-03-24 ir 2015-03-30 praÅ¡ymus.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2015-03-24 jis kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu atsakovui UAB „Hoptransa“, kuriame nurodė, kad darbdavys jam skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ už pravaikÅ¡tas. Bendrovėje jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl sugrįžus iÅ¡ komandiruotės jam darbdavys turėjo skirti dvi savaites poilsio laiko. IeÅ¡kovas prašė panaikinti atsakovo paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . 2015-03-30 jis kreipėsi į darbo ginčo komisijÄ su papildomu praÅ¡ymu, kuriame nurodė, kad darbdavys jį verčia dirbti ne tolimųjų reisų vairuotoju, o vykti į reisus Lietuvos Respublikoje.

Važinėjimas vietiniais reisais neatitinka jo interesų, nes tai atsilieps darbo užmokesčio dydžiui. IeÅ¡kovas darbo ginčų komisijos prašė nustatyti ar teisėtai atsakovas nesilaiko darbo sutarties ir reikalauja važinėti vietiniais reisais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinÄ teisme CPK tvarka. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas reikalavimas savo esme yra procesinis reikalavimas ir pateiktas teismui kaip institucijai, kuri turėtų vykdyti procesinę priimtų darbo ginčų komisijos sprendimų kontrolę, tačiau teismas tokios kontrolės nevykdo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis DK 296 straipsnio ir CPK 135 straipsnio nuostatomis, turėtų reikÅ¡ti materialinio pobÅ«džio ieÅ¡kinį UAB „Hoptransa“, nes darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio dalyku.                       III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti teismÄ nagrinėti jo pateiktÄ ieÅ¡kinį.

Nurodo, kad skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuri numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ .

Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Teismas, spręsdamas pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iÅ¡ CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, o iÅ¡kėlus bylÄ teisme paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kad ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima Å¡ia tvarka pasinaudoti, bylÄ nutraukia (CPK 293 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis DK 296 straipsniu ir CPK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundžiama nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti, nurodęs, kad ieÅ¡kovas turėtų reikÅ¡ti materialinio pobÅ«džio ieÅ¡kinį UAB „Hoptransa“, Å¡iuo atveju atsakovu ieÅ¡kovas nurodė pačiÄ darbo ginčų komisijÄ , o darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku ieÅ¡kinio dalyku. LR DK 287 straipsnyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

DK 299 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada individualÅ«s darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ . Vienas iÅ¡ tokių atvejų, t. y. dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo (DK 299 str. 2 d. 3 p.).Pažymėtina, jog pagal LR KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme. Gali bÅ«ti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė teismo panaikinti darbo ginčo komisijos 2015-04-14 sprendimÄ Nr. DGKS-1581/1583, nurodydamas, kad darbo ginčo komisija neiÅ¡nagrinėjo jo 2015-03-24 ir 2015-03-30 praÅ¡ymų. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi su praÅ¡ymu, o 2015-03-30 kreipėsi su papildomu praÅ¡ymu į Darbo ginčų komisijÄ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, ir minėta institucija 2015-04-14 sprendimu Nr. DGKS-1581/1583 ieÅ¡kovo praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėjo bei priėmė dėl to sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo reikalavimÄ UAB „Hoptransa“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo atsisakyti nagrinėti, kadangi reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Darbo ginčų komisija 2015-04-14 sprendime Nr. DGKS-1581/1583 darbo bylose Nr. APS-2-5339, Nr. APS-2-5743 konstatavo, kad ieÅ¡kovui atsakovas 2015-03-23 įsakymu Nr. P15-0083 skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , 2015-03-30 įsakymu Nr. P15-0094 paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir 2015-04-01 įsakymu Nr. P15-0098 skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo ir darbo santykius nutraukė 2015-04-01 DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui 2015-03-30 ir 2015-04-01 įsakymais paskirtos drausminės nuobaudos yra susijusios su ieÅ¡kovo darbo ginčų komisijai 2015-03-30 pateiktame praÅ¡yme iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

Kadangi ieškovas nesutinka su jam paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, iš kurių paskutinė yra atleidimas iš darbo, todėl pagal LR DK 299 str. 2 d. 3 p., ieškovo prašymo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, darbo ginčų komisija išankstine nagrinėjamo ne teisme tvarka dėl ieškovo ginčo su darbdaviu pasisakė, o ieškovas šia tvarka pasinaudojo. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Be to, jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginÄÄ , bylÄ nagrinėja teismas (CPK 412 str.). Todėl Å¡iuo atveju tai, kad ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas teisme ieÅ¡kinį, atsakovu nurodė tik Darbo ginčo komisijÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai jį atsisakyti priimti CPK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pripažintina, jog ieÅ¡kovui Å¡iame darbo santykyje darbdavys galimai yra atsakingas pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tačiau LR CPK 414 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, nustato, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ .

Be to, pastebėtina, kad jei pateiktas ieÅ¡kinys nėra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra suprantami, tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 str. 4 d., 413 str. 2 d.).Remiantis nurodytais argumentais, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. nuostatas, dėl ko be teisėto ir pagrįsto pagrindo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, todėl priimta teismo nutartis naikintina, o kadangi ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl Å¡is klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjas                                                                                                                                  Arvydas Žibas