2020-04-15 Nr. AB-7458-2-68-3-32335-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-837-575/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32335-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei (duomenys neskelbtini) (trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini)) dėl lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininkės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) 2 502,52 Eur susidariusią skolą už 2007 deklaravimo metus, 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo įsakymu pareiškimą patenkino.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus atsakovės prieštaravimus, NMA pareiškė ieškinį dėl 2 502,52 Eur grąžintinų lėšų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki visiško skolos grąžinimo priteisimo iš atsakovės.

4. Pareiškėjas ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2007 m. gegužės 8 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m., kurioje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir priemonė MPŪV) ir įsipareigojo pagal priemonę MPŪV ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę. Pagal 2007 m. paraišką atsakovei 2008 m. birželio 27 d. buvo išmokėta 2 502,52 Eur paramos. Atsakovė 2009–2011 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, be to, nepateikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, t. y. nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-303 patvirtintų MPŪV taisyklių 5.5.1 papunktyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, akcentavo, kad nuo 2008 m. atsakovė nebeteikė pasėlių deklaravimo paraiškų bei neteikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, kartu nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, todėl dėl šio įsipareigojimo nesilaikymo turi būti susigrąžinama atsakovei už 2007 m. priklausiusi paramos suma. Kadangi sankcija buvo pritaikyta po to, kai parama pagal 2007 m. paraišką jau buvo išmokėta, susidarė bendra 2 502,52 Eur grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovė privalo grąžinti.

6. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 papunkčiu, 2015 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1877 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo atsakovei pritaikė sankciją – išmokėtos 2 502,52 Eur paramos susigrąžinimas. Apie priimtą sprendimą atsakovė informuota 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. BRK-8199 (3.144.) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Be to, pareiškėjas, vadovaudamasis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. lapkričio 23 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 2 502,52 Eur sumos. Atsakovė 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą dėl nutraukto įsipareigojimų pagal MPŪV priemonę vykdymo bei pridėjo papildomus dokumentus. NMA nerado atsakovės pagal 2007 m. pateiktą paraišką įsipareigojimų pagal MPŪV priemonę perdavimo ir perėmimo pažymos, todėl paprašė atsakovės nurodytą pažymą pateikti. Atsakovė prašomų dokumentų nepateikė, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsižvelgti į pateiktą prašymą. Aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nagrinėjamu atveju nėra.

7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

8. Atsakovė nurodė, kad 2009 m. dėl senatvės ir pablogėjusios sveikatos ji nebeturėjo galimybės ūkininkauti, todėl visus nurodytus žemės sklypus išnuomojo aktyviai veikiančiam ūkininkui (duomenys neskelbtini), pasirašydama nuomos sutartis. Šių sutarčių pagrindu (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) pateikė paraiškas NMA gauti išmokas pagal tą pačią programą, pagal kurią išmoka suteikta atsakovei. 2009 m. tvirtindama paramą (duomenys neskelbtini), NMA jau žinojo, kad nurodytuose žemės sklypuose ūkininkavimo veiklą tęsia ne atsakovė, o šių sklypų nuomininkas, ir jokių prieštaravimų dėl susidariusios situacijos ar pranešimų, kad taip galbūt pažeidžiami įsipareigojimai, atsakovei nepateikė.

9. Atsakovė pabrėžė, kad visą valdą nuomos sutartimi perdavė kitam asmeniui tuo laikotarpiu, kurį galioja įsipareigojimas gauti paramą, o (duomenys neskelbtini) tinkamai vykdė įsipareigojimus ūkininkauti bei teikti deklaracijas 2009–2011 m. Bendras atsakovės ir (duomenys neskelbtini) ūkininkavimo laikotarpis nuo pirminės paramos patvirtinimo 2007 m. buvo net ne 5, o 7 metai, o tai visiškai atitinka MPŪV taisyklių reikalavimus. Visą šią informaciją ji buvo pateikusi 2015 m. gruodžio 16 d. prašyme, tačiau NMA formaliai pareikalavo pateikti susitarimą tarp jos ir (duomenys neskelbtini) dėl įsipareigojimų perdavimo ir priėmimo. (duomenys neskelbtini) nesutiko pasirašyti reikalaujamo susitarimo atgaline data, NMA buvo apie tai informuota. NMA buvo prašoma įvertinti faktines aplinkybes, kad nurodytuose sklypuose tikrai buvo tinkamai tęsiama ūkininkavimo veikla. Be to, NMA nurodė, kad pagal turimus duomenis, atsakovės žemės sklypuose 2009–2013 m. ūkininkavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie tinkamai deklaravo dirbamus žemės plotus, tačiau, nepaisydama šios faktinės situacijos, NMA kreipėsi į teismą.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2195-910/2017 pareiškėjo ieškinį atmetė.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas yra teismingas administraciniam teismui, 2018 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-244-661/2018 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovės 2 502,52 skolą už 2007 deklaravimo metus ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

13. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso dalys penkių žemės sklypų. 2007 m. gegužės 8 d. atsakovė pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal priemonę MPŪV. Priemonės MPŪV įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (originali ir 2008 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-200 redakcijos) 5.5 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjui pagal Programos priemonę MPŪV privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius (5.5.1 papunktis), įsipareigoja ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę (5.5.5 papunktis). 2008 m. birželio 27 d. atsakovei buvo išmokėta 2 502,52 Eur pagal priemonę MPŪV. 2009 m. birželio 9 d. atsakovė nurodytus žemės sklypus išnuomojo trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini).

Žemės nuomos sutarčių sudarymo faktas išviešintas viešajame registre. 2009–2013 m. atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose žemės ūkio veiklą vykdė ir išmokas pagal MPŪV priemonę gavo trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), išsinuomojęs šiuos žemės sklypus 2009 m. birželio 9 d. nuomos sutartimis. Nuo 2009 m. atsakovė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių pirmiau nurodytuose žemės sklypuose nedeklaravo ir daugiau išmokų, be gautosios 2008 m. birželio 27 d., negavo. NMA 2015 m. liepos 24 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti ūkininkavimo faktą įrodančius dokumentus ir nurodyti paraiškos nepateikimo priežastį.

Rašte pažymėta, kad nepateikus prašomų dokumentų per 20 darbo dienų nuo Agentūros pranešimo gavimo dienos, bus rengiamas sprendimas dėl paramos grąžinimo. NMA 2015 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1877, kuriuo nusprendė taikyti atsakovei sankciją – įpareigoti sugrąžinti gautą 2 502,52 Eur išmoką. Apie šį sprendimą atsakovė informuota 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. BRK-8199, taip pat nurodyta, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. 2015 m. gruodžio 4 d. atsakovei išsiųstas dar vienas raštas dėl paramos grąžinimo.

Atsakovė 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą netaikyti sankcijos, paaiškindama, kad dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos negalėdama tinkamai rūpintis nurodytais žemės sklypais juos 2009 m. birželio 9 d. sutartimis išnuomojo (duomenys neskelbtini), jis žemės sklypus tinkamai prižiūrėjo, deklaravo bei gavo išmokas NMA 2009–2011 m. laikotarpiu. NMA 2016 m. sausio 5 d. raštu paprašė atsakovės papildomos informacijos: per 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo pateikti pažymą dėl įsipareigojimų perdavimo ir priėmimo pagal MPŪV priemonę su įsipareigojimų perdavėjo ir perėmėjo parašais.

Rašte pažymėta, kad nepateikus prašomos pažymos, Agentūra neturės pagrindo atsižvelgti į atsakovės paaiškinimą, nes jis neatitiks MPŪV taisyklių 33.1 papunktyje nustatytų sąlygų dėl galimo sankcijos netaikymo.

14. Teismas, vadovaudamasis MPŪV taisyklių 5.5.1 ir 5.5.5 papunkčiais, bylos duomenimis nustatė, kad atsakovė pirmą išmoką pagal MPŪV priemonę gavo 2008 m. birželio 27 d., todėl įsipareigojimas ūkininkauti mažiausiai 5 metus turėjo būti vykdomas ne trumpiau kaip iki 2013 m. birželio 27 d. NMA 2016 m. sausio 5 d. rašte nurodyta, kad atsakovė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravo tik 2007–2008 m., o likusį įsipareigojimų laikotarpį nedeklaravo žemės ūkio naudmenų, neteikė atitinkamų paraiškų arba dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, paaiškinant paraiškų nepateikimo priežastį.

15. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė penkis žemės sklypus, dėl kurių buvo pateikta 2007 m. gegužės 8 d. paraiška gauti paramą pagal MPŪV priemonę, 2009 m. birželio 9 d. išnuomojo trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), ir šių žemės nuomos sutarčių sudarymas buvo išviešintas, įregistruojant 2009 m. rugsėjo 28 d. Nekilnojamojo turto registre. NMA 2017 m. sausio 11 d. raštu pateikė teismui duomenis, kad 2009–2014 m. Agentūrai buvo teikiamos paraiškos pagal MPŪV priemonę, siekiant gauti paramą už ūkininkavimą atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, ir trečiajam asmeniui buvo mokamos išmokos pagal nurodytą MŪPV priemonę. Tačiau NMA tvirtina, kad nors trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) deklaravo atsakovei priklausančius žemės sklypus ir gavo paramą pagal MPŪV priemonę, nesant rašytinio atsakovės ir trečiojo asmens susitarimo dėl atsakovės įsipareigojimų perėmimo, NMA neturi pagrindo pripažinti, kad trečiasis asmuo perėmė atsakovės įsipareigojimus pagal MPŪV priemonę, o ne prisiėmė naujus, todėl atsakovei sankcija – reikalavimas grąžinti 2008 m. gautą išmoką – pritaikyta pagrįstai.

16. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. NMA gavo atsakovės 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą bei pridėtus papildomus dokumentus (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2014 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijas, VĮ Registrų centro 2014 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją, 2009 m. birželio 9 d. žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties kopiją)). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro dokumentus buvo nurodyti 4 žemės sklypai: 0,88 ha, 1,96 ha, 10,25 ha ir 18 ha. O NMA buvo pateikta tik dalies atsakovės 2007 m. paraiškoje deklaruoto žemės sklypo nuomos sutartis, t. y. buvo pateikta tik 10,25 ha žemės sklypo nuomos sutartis. Pateiktų dokumentų neužteko tam, kad būtų patenkintas prašymas, todėl NMA nurodė, kad atsakovė turi pateikti pažymą dėl įsipareigojimų perdavimo ir perėmimo pagal MPŪV priemonę su įsipareigojimų perdavėjo ir perėmėjo parašais, taigi atsakovei buvo nurodyta, kad nepateikus prašomo pranešimo Agentūra neturės pagrindo atsižvelgti į atsakovės pateiktą paaiškinimą, nes atsakovė neatitinka MPŪV taisyklių 33.1 papunktyje nustatytų sąlygų dėl galimo sankcijos netaikymo.

17. Teismas nustatė, kad NMA 2015 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1877 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo atsakovei taikoma sankcija – išmokėtos 2 502,52 Eur paramos susigrąžinimas, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje įtvirtintu reglamentavimu. Apie priimtą sprendimą atsakovė informuota 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. BRK-8199 (3.144.) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriame taip pat nurodyta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

18. Teismas pažymėjo, kad nors (duomenys neskelbtini) ir jo sūnus (duomenys neskelbtini) pateikė paraiškas paramai gauti pagal MPŪV taisykles, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie perėmė atsakovės įsipareigojimus. NMA prašė, kad atsakovė patektų pažymą dėl įsipareigojimų perdavimo ir perėmimo pagal MPŪV priemonę su įsipareigojimų perdavėjo ir perėmėjo parašais, kad įsipareigojimai tęsiami. Teikdami paraiškas pareiškėjai nėra įpareigoti tęsti buvusių pareiškėjų įsipareigojimų, t. y. tarpusavio susitarimas tarp valdos perdavėjo ir perėmėjo. Atsakovė žemės sklypų nuomą prilygino valdos perdavimui, t. y. nurodė, kad valdą perėmė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors nebuvo įvykdytos valdos perėmimo sąlygos (nebuvo perimti įsipareigojimai pagal MPŪV taisykles), o tik sudarytos paprastos nuomos sutartys. Atsakovė be visiškai jokių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rašytinių įrodymų ir sutikimo jų išsinuomotus sklypus prilygino valdos perėmimui ir be jokio pagrindo nurodė, kad šie asmenys tęsia įsipareigojimus, o ne vykdo naujai prisiimtus. Šiuo atveju valdos perdavimo ir perėmimo apskritai nebuvo. Žemės ūkio valdos perdavimas – ŽŪIKVC registro nuostatų ir kitų šio registro administravimą reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka atliekamas žemės ūkio valdai priklausančių objektų nuosavybės teisės ar naudojimo teisės perdavimas nuomos, panaudos ar kitais pagrindais kitam žemės ūkio veiklos subjektui, paliekant tą patį unikalų valdos atpažinties kodą. Taigi, NMA teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą.

19. Teismas nurodė, kad NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2015 m. lapkričio 23 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovės negrąžintos 2 502,52 Eur sumos. Teismas, akcentuodamas Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad palūkanos pradėtos skaičiuoti praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Atsakovės skola NMA yra 2 502,52 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas skaičiuotinos nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama. Aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų atleista nuo palūkanų mokėjimo, nėra.

III. 20. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą / prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame sprendime padarė priešingas išvadas nei bylą išnagrinėjęs bendrosios kompetencijos teismas, nors tiek bendrosios kompetencijos teismas, tiek administracinis teismas nustatė analogiškas faktines bylos aplinkybes. Atsakovė, atkreipdama dėmesį į skundžiamo teismo sprendimo motyvų trūkumą, vertina, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai bei neįvertindamas visų reikšmingų aplinkybių. Atsakovė nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. ginčui aktualios MPŪV taisyklių redakcijos 3 punkte sąvoka „įsipareigojimų perdavimas“ buvo apibrėžta kaip įsipareigojimų ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse perleidimas kitam žemės ūkio veiklos subjektui, o sąvoka „žemės ūkio valdos perdavimas“ kaip žemės ūkio valdos pardavimas, nuoma ar bet kokia kita perdavimo forma. Todėl nuomos sutartis MPŪV taisyklių nuostatų prasme buvo ir iki šiol yra laikoma tinkama žemės ūkio valdos perdavimo kitam žemės ūkio subjektui forma;

22.2. vadovaujantis MPŪV taisyklių 38 punkte, 35.1 ir 35.2 papunkčiuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kylančių iš perdavėjo paraiškos gauti paramą, dėl ko jokie papildomi perėmėjo ir perdavimo susitarimai šiuo klausimu nereikalingi, o bet kokias su tuo susijusias pareigas turėjo vykdyti trečiasis asmuo;

22.3. pareiškėjo nurodoma pareiga pasirašyti ir pateikti susitarimą dėl įsipareigojimų perdavimo nenustatyta teisės aktuose, be to, nenustatyta ir šios pareigos įvykdymo forma;

22.4. logiška, kad įsipareigojimai perduodami kartu su žemės valda, nes paramos gavėjas, perdavęs žemės valdos valdymo ir naudojimo teises kitam asmeniui, objektyviai nebegali šiose valdose vykdyti ūkinės veiklos, o tuo pačiu ir laikytis su tuo susijusių įsipareigojimų. Abejonės dėl galimo atsakovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims neperdavimo pareiškėjui turėjo kilti 2009 m., kai 2009 m. birželio 9 d. nuomos sutartimis išsinuomotus žemės sklypus paramos gavimo tikslu pradėjo deklaruoti tretieji asmenys;

22.5. teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog tretiesiems asmenims išsinuomojus atsakovės žemės sklypus ir teikiant pareiškėjui paraiškas dėl išmokų pagal MPŪV programą gavimo, nebuvo vykdomi tie įsipareigojimai, kuriuos buvo prisiėmusi atsakovė, pateikdama 2008 m. gegužės 8 d. paraišką. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendime ši faktą buvo nurodęs kaip viena iš pareiškėjo reikalavimų atmetimo pagrindų;

22.6. administraciniai teismai tokio pobūdžio bylose spręsdami dėl valdos / įsipareigojimų perdavimo prioritetą teikia realiai faktinei situacijai, o ne formaliam aplinkybių vertinimui (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5340-463/2015);

22.7. teismas nenurodė jokių motyvų, kuo trečiojo asmens pagal MPŪV taisykles prisiimti įsipareigojimai skyrėsi nuo tų, kuriuos buvo prisiėmusi atsakovė, pateikdama 2007 m. gegužės 8 d. paraišką. 2009 m. birželio 9 d. nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusios redakcijos MPŪV taisyklių 38 punkte buvo įtvirtinta, jog valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą;

22.8. teismas rėmėsi neaktualia MPŪV taisyklių 5.5.1 papunkčio nuostata, kuri įsigaliojo tik nuo 2010 m. balandžio 8 d., nors atsakovė tiek žemės ūkio valdą, tiek su ja susijusius įsipareigojimus tretiesiems asmenims perdavė dar 2009 m. birželio 9 d., kai MPŪV taisyklių 5.5.1 papunktyje buvo nustatyta tik tai, kad pagal priemonę MPŪV privaloma deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Po 2009 m. birželio 9 d. pareiškėjais pagal MPŪV priemonę tapo tretieji asmenys, kurie ir turėjo pareigą laikytis MPŪV taisyklių reikalavimų bei jų laikėsi;

22.9. nuo 2010 m. balandžio 8 d. įsigaliojusioje MPŪV taisyklių 5.5.1 papunkčio redakcijoje nėra jokių nuostatų dėl pareiškėjo įvardijamos pažymos ar kito panašaus pobūdžio dokumento pateikimo. Tretieji asmenys po 2009 m. birželio 9 d. nuomos sutarčių sudarymo deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, todėl neturėjo pareigos teikti ūkininkavimo faktą patvirtinančius dokumentus. Be to, pagal MPŪV taisyklių 5.5.1 papunkčio redakciją, įsigaliojusią nuo 2010 m. balandžio 8 d., pažymą (rašytinį susitarimą) dėl įsipareigojimų perdavimo atsakovė turėjo teikti kiekvienais metais. Įsipareigojimo ūkininkauti laikymąsi patvirtina trečiųjų asmenų veiksmai, kuriuos po 2009 m. birželio 9 d. pareiškėjas neabejotinai turėjo matyti atlikdamas patikrinimus;

22.10. teismas neįvertino pareiškėjo veiksmų, patvirtinančių, jog ši institucija iki 2015 m. pabaigos pati laikė, kad atsakovė 2009 m. birželio 9 d. nuomos sutarčių pagrindu perdavė tretiesiems asmenims ne tik žemės sklypų valdymo ir naudojimo teises, bet ir įsipareigojimus: atsakovė į pareiškėją dėl paramos gavimo kreipėsi 2007 m., paramą už šiuos metus gavo 2008 m., kuomet atsakovė dar savo vardu deklaravo žemės sklypus bei vykdė ūkininkavimo veiklą, atitinkamai prisiimdama su tuo susijusius įsipareigojimus, todėl pareiškėjui, kaip priežiūros institucijai, kuri pagal MPŪV taisykles yra atsakinga už administracinę patikrą, patikrinimą vietoje, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą, lėšų apskaitą bei ataskaitų teikimą, jau pirmaisiais metais po paskutinio atsakovės deklaravimo turėjo kilti klausimas, kodėl atsakovė savo vardu nei deklaruoja žemės ūkio naudmenas paramai gauti, nei teikia jai dokumentus, kurie bent jau patvirtintų tolesnio ūkininkavimo faktą. Tai patvirtina, jog pareiškėjas laikė, jog atsakovės įsipareigojimai yra perduoti tretiesiems asmenims ir yra vykdomi;

22.11. teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjo veiksmai sudarė teisėtų lūkesčių prielaidą, kad atsakovė, atlikusi tam tikrus veiksmus ir nesulaukusi jokių pareiškėjo veiksmų ar pastabų, viską atliko teisingai. Pareiškėjas po žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo vykdė patikrinimus vietoje, taigi neabejotinai matė, kad ūkininkavimo veikla atsakovės žemės ūkio valdose vykdo tretieji asmenys, prašantys už tai paramos, ir kad pagrindinis MPŪV taisyklėse įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslas yra užtikrinamas ir jokia žala niekam neatsirado;

22.12. teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pirmoji ir vienintelė paramos suma pagal 2007 m. pateiktą paraišką atsakovei buvo išmokėta 2008 metais. Nuo šios datos pagal teisės aktus prasidėjo atsakovės įsipareigojimas ūkininkauti ne mažiau nei penkerius metus laikotarpis, kuris baigėsi 2013 metais. Atsakovė, 2007 m. pateikusi paraišką, turėjo teisėtą pagrindą pagal ją gauti kompensacines išmokas, tačiau žemės valdas su įsipareigojimais perleido tretiesiems asmenims, pasinaudodama teisės aktų suteikta teise. Taigi nėra jokio pagrindo laikyti, kad išmoka pagal 2007 m. paraišką jai buvo išmokėta nepagrįstai bei nėra pagrindo konstatuoti ir nesąžiningą jos elgesį dėl jos gavimo 2007 m., taikant griežčiausią sankciją. Tiek pareiškėjo, tiek teismo pozicija atsakovės, kuri jau eilę metu dėl garbaus amžiaus objektyviai nebegali ūkininkauti bei vykdyti kitų su tuo susijusių įsipareigojimų, yra formali. Į formalų teisės aktu reikalavimu aiškinimą, nesiejant jo su realiomis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, dėmesį buvo atkreipęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendime, kurio pagrįstumas, panaikinus jį formaliais pagrindais, taip ir liko nepatikrintas bei nenuginčytas.

23. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytai pozicijai, nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. atsakovės pozicija dėl teismų sprendimų, priimtų nagrinėjamu atveju, prieštaringumo, nepagrįsta, nes kiekvienas teismas, priimdamas sprendimą, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, vadovaujasi konkrečiu atveju, o ne priima tokius pačius sprendimus, kokie jau buvo priimti, neatsižvelgiant į jų pagrįstumą. Skundžiamo sprendimo apimtis neturi įtakos pačiam ginčui, nes teismas tinkamai išnagrinėjo teisinę bazę bei įvertino įrodymus;

24.2. pareiškėja valdos perdavimą painioja su sklypo perdavimu. MPŪV taisyklių 3 punkto nuostata konkrečiai kalba apie valdą, o ne apie žemės sklypą. Šiuo atveju valdos perdavimo–perėmimo nebuvo. Esminis ir tuo pačiu pagrindinis MPŪV taisyklių 3 punkto nuostatos elementas – unikalus valdos atpažinties kodas. Pareiškėjos valda perduota nebuvo, kadangi pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdos kodai yra skirtingi. Šiuo atveju atsakovė pripažįsta, kad nuomos sutartimis išnuomojo tik žemės sklypus. Perimant įsipareigojimus privaloma per 30 kalendorinių dienų nuo valdos perėmimo dienos perduoti pasikeitusius valdos registravimo duomenis ŽŪIKVC registrui. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl valdos perėmimo, todėl pareiškėjos įsipareigojimai nebuvo perimti. Atsakovė savo valdą ŽŪIKVC registro duomenimis išregistravo tik 2012 m. gruodžio 31 d.;

24.3. nagrinėjamu atveju atsakovė nesivadovavo MPŪV taisyklių 5.5.1 papunkčio nuostata, nes nedeklaruodama žemės sklypų 5 metus, turėjo pateikti dokumentus, nurodančius, kad įsipareigojimai vis dar vykdomi – NMA prašomą pažymą. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad, jei valda perimama, tuomet kartu perimami ir įsipareigojimai, o jei dalis žemės sklypų yra išnuomojama, įsipareigojimai nėra perimami, nebent būtų pateiktas rašytinis perėmėjo sutikimas tęsti įsipareigojimus. Jei (duomenys neskelbtini) būtų tęsęs pareiškėjos 2007 m. prisiimtus įsipareigojimus ir būtų perėmęs valdą, tai būtų atsispindėję ŽŪIKVC registre;

24.4. apeliaciniame skunde akcentuojami skirtingi pareiškėjo prašomi pateikti dokumentai, patvirtinantys įsipareigojimų perėmimą, yra tas pats dokumentas MPŪV taisyklių 5.5.1 papunkčio kontekste. Pareiškėja apie būtinybę pateikti prašomą rašytinį dokumentą buvo informuota net du kartus, tačiau tai nebuvo padaryta. Tai, jog parama buvo skirta (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad jis perėmė pareiškėjos įsipareigojimus;

24.5. NMA funkcijos yra susijusios su paramos paraiškų vertinimu, administravimu ir paramos lėšų išmokėjimu, o ne interpretavimu, ar perduodant sklypus buvo siekiama perduoti. Taip pat NMA negali vertinti, kokie buvo tikrieji atsakovės ketinimai;

24.6. trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) paraiškas paramai gauti teikia nuo pat 2004 m., nurodydamas savo valdos numerį, todėl galėjo ir turėjo žinoti, kad valdos perėmimo atveju šis faktas turi būti pateiktas ŽŪIKVC registrui, kadangi nuomos sutarčių įregistravimas registrų centre įsipareigojimų perėmimui absoliučiai jokios įtakos neturi. Taip pat ir atsakovė, nuo 2004 m. iki 2009 m. teikdama paraiškas paramai gauti, savo parašu patvirtino, kad yra susipažinusi su MPŪV taisyklėmis – per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto raštu informuoti NMA apie, be kita ko, išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo pareiškėjo valios (force majeure). Atsakovė turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, jei siekė perduoti įsipareigojimus – turėjo tai oficialiai įregistruoti, kadangi nuomos sutartis nėra įsipareigojimų perėmimo pagrindas;

24.7. atsakovės akcentuojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5340-463/2015 nėra aktualus nagrinėjamam atvejui;

24.8. NMA vyksta į patikras vietoje nustatyti auginamą kultūrą, įvertinti agrarinę būklę, pamatuoti plotus, o ne ieškoti, kas tą lauką dirba. NMA vyksta į patikras pagal paraiškos duomenis, o ne pagal tai, kas yra to sklypo savininkas. Net jei ir patikros metu dalyvauja kiti asmenys, NMA duomenis vertina pagal pateiktą paraišką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl išmokėtos paramos už 2007 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ susigrąžinimo.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

27. Apeliantė, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, neatsižvelgė į taisyklių nuostatą, kad valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą (38 p.).

28. Dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paminėtos taisyklės turi būti aiškinamos sistemiškai. Apeliantė paraišką dėl 2007 m. lėšų pateikė 2007 m. gegužės 8 d. Taigi, priemonės MPŪV taisyklės turi būti taikomos tos redakcijos, kurios galiojo 2007 m. gegužės 8 d. Šių taisyklių 5.2 papunktyje (čia ir toliau remiamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-151 redakcija), be kita ko, buvo nustatyta, kad kompensacinės išmokos mokamos pareiškėjams, kurių valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Pačios priemonės MPŪV taisyklės neapibrėžė „valdos“ sąvokos, bet šioje normoje yra nuoroda į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą.

29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351, 3 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 361 redakcija) yra pateiktas „žemės ūkio valdos“ sąvokos apibrėžimas: „žemės ūkio valda – žemės ūkio veiklos subjekto ar jų grupės vykdomos žemės ūkio produktų gamybos, teikiamų paslaugų žemės ūkiui, gamybinio potencialo visuma, susijusi bendrais teisiniais, valdymo, techniniais ir ekonominiais santykiais“. Taigi, žemės ūkio valda nėra žemės sklypas, o gamybinio potencialo visuma. Iš šio registro kitų nuostatų akivaizdu, kad į žemės ūkio valdą patenka be žemės sklypo ir pastatai, technika, samdomo darbo santykiai ir kt.

30. Priemonės MPŪV taisyklių VI skyrius „Valdos perdavimas“ reglamentavo paramos klausimus perduodant žemės ūkio valdą pardavimo ar išnuomojimo būdu ar bet kokia kita forma. Nurodyto skyriaus 34 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui perdavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotas valdas, parama teikiama valdos perėmėjui, o 38 punkte buvo nustatyta, kad valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą. Šias teisės normas aiškinant kartu su šios nutarties 28–29 punktuose nurodytomis normomis akivaizdu, kad tik paramos gavėjui perdavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotas valdas, t. y. gamybinio potencialo visumą, valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą. Žemės sklypo nuomos sutartis neįrodo valdos, taip kaip ji apibrėžiama aukščiau paminėtuose teisės aktuose, perdavimo. O žemės sklypo nuomininkas be specialaus susitarimo tarp valdos perdavėjo ir valdos perėmėjo atsakomybės toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą, neįgyja. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, paramos gavėjai pasiūliusi pateikti atitinkamus valdos perdavimo dokumentus, tinkamai vykdė jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas.

31. Šioje byloje įrodyta, kad apeliantės valdos kodas Nr. 1004344527 nesutampa su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) valdos kodais. O apeliantė iki 2012 m. vasario 28 d. niekam valdos nebuvo perleidusi (III t., b. l. 106). Dėl aukščiau paminėtų motyvų teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nuomos sutartis yra laikoma tinkama žemės ūkio valdos perdavimo kitam žemės ūkio subjektui forma, kad nuomininkas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kylančių iš perdavėjo paraiškos gauti paramą ir dėl to papildomi perėmėjo ir perdavimo susitarimai šiuo klausimu nereikalingi.

32. Apeliantė teigia, kad sankcija yra per griežta. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad priemonės MPŪV taisyklių 5.5 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjai pagal Programos priemonę MPŪV privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius (5.5.1 papunktis); įsipareigoja ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę (5.5.5 papunktis). Byloje nėra įrodymų, kad šias esmines pareigas apeliantė įvykdė. Be to, teismui nėra pateikti įrodymai apie apeliantės turimą turtą, todėl apeliacinės instancijos teismas nemano, kad paskirta sankcija yra per griežta.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia aukščiau nurodytų išvadų ir esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms yra nereikšmingi.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius