c7c19b20-e9df-432a-8c14-380f9cbeeb14 · Trakų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-23-239/2014Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00509-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos Nr. 1.2.26.2.1                                                                                                                                                      (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu2014 m. sausio 20 d.Trakai              Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

Ž., nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovui advokato padėjėjui Edvardui Steckiui,vertėjui Jonui Krivickui,pedagogei Liudmilai Dubinskajai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, T. Z., gim. 1972 m. rugpjūčio 4 d., Vilniuje, asm. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

             T. Z. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o bÅ«tent:kaltinamasis 2011 m. liepos 16 d. apie 21 val. 45 min. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Trakų rajone, KaraliÅ«nų kaime, Å¡alia kelio buvusioje autobusų stotelėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t.y. stovėdamas prie autobusų stotelės ir mosikuodamas rankomis sustabdė keliu važiavusį automobilį Mitsubishi Pajero, valts. Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo V.

Ž.. Automobiliui sustojus, V. Z. priėjo prie iÅ¡lipusio iÅ¡ automobilio V. Ž. ir, iÅ¡kėlęs menkavertę dingstį- pareiÅ¡kęs pretenzijas dėl jo manymu V. Ž. per greito važinėjimo kaimo keliu, pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį, iÅ¡vadinęs jį „debilu“ ir „pederastu“, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius tyčia ranka sudavė V. Ž. 6 smÅ«gius į įvairias kÅ«no dalis: deÅ¡inį petį, deÅ¡inę akį, veidÄ , sukeldamas V. Ž. fizinį skausmÄ .

Nuo smÅ«gių V. Ž. užsidengus veidÄ rankomis, T. Z. įsibėgėjęs spyrė deÅ¡ine koja V. Ž. į pažastį. Po to T. Z. sugriebė rankomis V. Ž. už marÅ¡kinių ir kojos keliu sudavė jam smÅ«gį į krÅ«tinę. Abiem susikibus ir nusiritus nuo Å¡laito, V. Z. deÅ¡ine koja spyrė V. Ž. į kairį Å¡onÄ , nuo ko abu pargriuvo. V. Ž., laikydamas V. Z. prašė, kad Å¡is apsiramintų, tačiau T. Z., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , atsistojo ir kumščiu sudavė smÅ«gius V.

Ž. į nosį ir lÅ«pas, koja spyrė į krÅ«tinę,- Å¡iais savo veiksmais padarydamas V. Ž. deÅ¡inės akiduobės srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusi poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimus ties iÅ¡oriniu akies kampu ir kraujosruvÄ deÅ¡inės akies odenoje, odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, poodinės kraujosruvas kairėje veido pusėje, pakauÅ¡yje, krÅ«tinėje, deÅ¡iniame žaste, pilve, kairio kelio sÄ nario srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, galvos smegenų sukrėtimÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos 1-o pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusi patinimu, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lupos gleivinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu bÅ«du T. Z., padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sugadindamas V. Ž. turtÄ (suplėšydamas marÅ¡kinius ir kelnes) Å¡iais įžūliais veiksmais vieÅ¡oje vietoje rodė nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str.

1. d.Kaltinamasis T. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame jis gyvena, randasi netoli kelio „Trakai-Onuškis“. 2011 m. liepos 16 d. , apie 13.00 val. jis pjovė krūmus, kurie auga šalikelėje. Tuo metu dideliu greičiu pralėkė džipas Onuškio k., Trakų r., link. Po 10 minučių tas pats džipas vėl pravažiavo, tačiau dabar jis jau važiavo link Trakų. Maždaug po 20-30 min. tas pats džipas vėl grįžo atgal. Kiek vėliau, pas juos į svečius atvažiavo L. ir A.

R. su savo dukra. Apie 18 val., pabėgus jų Å¡uniui, kaltinamasis kartu su vaikais jį gaudė. Å uo lakstė po netoli to paties kelio esantį grikių laukÄ . T. Z. stovint buvusios autobusų stotelės vietoje, nuo OnuÅ¡kio pusės dideliu greičiu pravažiavo tas pats džipas. Nuo stotelės vietos iki ženklo (baltame fone), žyminčio miestelio pavadinimÄ , kuris randasi nuo stotelės į AukÅ¡tadvario pusę 100-120 m., automobilis sustojo ties ženklu ir atbuline pavara vėl gi dideliu greičiu, atvažiavo iki T.

Z., stovinčio stotelėje. Automobiliui sustojus, iÅ¡ jo iÅ¡Å¡oko vairuotojas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo tai buvo V. Ž., ir plÅ«sdamasis artėjo link T. Z., įžeidinėjo jį įvairias rusiÅ¡kais keiksmažodžiais vaikų akivaizdoje. Vėliau sužinojo, kad vairuotojas norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl T. Z. jam pagrÅ«mojo dienÄ kumščiu. Vairuotojui paaiÅ¡kino, kad čia daug vaikų, kad nereikia taip stipriai virÅ¡yti greičio, nes greitis Å¡iame kelio ruože 50 km./ val. ir kaltinamasis deÅ¡ine ranka parodė į tÄ pusę, iÅ¡ kurios jis atbuline pavara atvažiavo.

Kaltinamajam besisukant, V. Ž. trenkė keletÄ smÅ«gių ranka į žandikaulį, 3-5 smÅ«gius iÅ¡ eilės. T. Z. iÅ¡tiesė rankas, kad neprisileisti jo prie savęs. IÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo V. Ž. dukra, kuri verkdama prašė tėčio paleisti kaltinamÄ jį. Atsidarius maÅ¡inos priekinėms keleivio durelėms iÅ¡lipo nukentėjusiojo žmona, kuri taip pat bandė sutramdyti įsisiautėjusį savo vyrÄ . Jis nereagavo į niekÄ , toliau stumdė T. Z., sudavinėjo smÅ«gius į kairę ausį, griebė kaltinamÄ jį už bliuzono ir užmovė jį jam ant galvos bei stumtelėdamas atbulÄ , užgriuvo ant jo ir jie nuriedėjo nuo Å¡laito.

Nusiridenus nuo Å¡laito, V. Ž. vėl griebė abiem rankomis kaltinamÄ jį už drabužių. T. Z. pastebėjo, kad nukentėjusiajam iÅ¡ nosies bėgas kraujas. Nukentėjusysis gulinčiam T. Z. dar sudavė smÅ«gius per veidÄ , tačiau tuo metu atbėgo kaltinamojo žmona su kaimynu K. T. ir V. Ž. nuplėšė nuo T. Z.. Jie iÅ¡kvietė policijÄ ir visi nuėjo į savo kiemÄ laukti policijos. G. Ž. iÅ¡ pradžių ėjo jiems iÅ¡ paskos. Ji vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasindama, kad juos reikia sudeginti.

Jai buvo atsakyta, kad kol neatvažiavo policijÄ , ji turi palikti privačiÄ teritorijÄ . Atvykus pareigÅ«nams, raÅ¡ant paaiÅ¡kinimus dėl įvykio, tiek kaltinamajam, tiek ir V. Ž. buvo tikrinamas blaivumas. PapÅ«tus kaltinamajam, policijos pareigÅ«nas pasakė, kad T. Z. drÄ siai gali vairuoti, aparato parodymų jis nematė. Bet kai reikėjo pÅ«sti V. Ž., pareigÅ«nai pareiÅ¡kė, kad sugedo alkotesteris. Kaltinamojo nuomone, taip V. Ž. ir nebuvo patikrintas girtumas. Po kelių dienų atvažiavo du pareigÅ«nai, kuriems T.

Z. paaiškino kas įvyko. T. Z. parodė jiems savo rūbus, kurie muštynių metu buvo suplėšyti. Jiems paaiškino, kad muštynių metu kaltinamajam buvo išnarintas žandikaulis, stipriai sužalota ausis bei sudraskytas ir sumuštas kūnas. Kadangi jam buvo paaiškinta, kad byla bus baigta, į medikus T. Z. nesukreipė. Dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta todėl, kad, V. Ž. važiuojant keliu-jo nestabdė, jokių smūgių jam nesudavė, o atvirkščiai-nukentėjusysis jį sumušė.

T. Z. nuomone, V. Ž. buvo apsvaigęs, tai jis suprato iÅ¡ nukentėjusiojo eisenos, kalbos,. Kaltinamojo nuomone, V. Ž. galėjo susižaloti krisdamas nuo Å¡laito, galėjo susitrenkti galvÄ Ä¯ akmenį. Su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, taip pat, nesutinka. Nurodo, kad 2010 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu. Nors kaltinamasis dėl pareikÅ¡to kaltinimo savęs kaltu ir nepripažino, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V.

Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2011 m. liepos 16 d. savo automobiliu Jeep Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su žmona G. ir dukra G. apie 21.45 val. važiavo iš savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu „Onuškis-Trakai“ Trakų kryptimi. Karaliūnų kaime, netoli parduotuvės esančioje stotelėje pastebėjo stovintį žmogų, kuris rankomis ir kojomis mosikavosi ir V. Ž. suprato, kad reikalinga pagalba. Kaip vėliau sužinojo-tai buvo kaltinamasis T.

Z.. V. Ž. važiavo negreitai. Nukentėjusysis sustojo, nes manė, kad T. Z. reikalinga kokia nors pagalba. Pamatęs, kad kaltinamasis link jo neina, pavažiavo atgal. T. Z. tuo metu žiÅ«rėjo į laukus, kur lakstė vaikai. V. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir paklausė T. Z., ar pastarasis jį stabdė. . Kaltinamasis atsakė, kad stabdė. V. Ž. tada pasidomėjo, kuo gali padėti?. Tada kaltinamasis pasakė, kad „noriu duoti tau į snukį“. Kaltinamasis toliau priekaiÅ¡tavo, sakydamas „visokie čia važinėja, ar ženklÄ matei?“, klausė, kokiu greičiu važiavo V.

Ž.. IÅ¡girdęs nukentėjusiojo atsakymÄ , kad jis važiavo ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, pavadino įžeidžiančiai nukentėjusįjį. Po tokių žodžių, V. Ž. atsisveikino su kaltinamuoju ir apsisukęs norėjo eiti link maÅ¡inos, tačiau pajuto smÅ«gi į petį, o V. Ž. atsisukus-pajuto smÅ«gius į veidÄ . T. Z. sudavė daug smÅ«gių, pataikė į deÅ¡inę akį. Rankomis užsidengė veidÄ . Tada kaltinamasis pradėjo spardyti kojomis. SmÅ«giai buvo suduoti į Å¡onÄ , į petį., į kairę pažastį. .

V. Ž. atsisuko ir pasakė, kad nereikėtų laidyti rankų ir tuo metu kumščiu gavo vienÄ smÅ«gį į veidÄ - į deÅ¡inę akį. V. Ž. nuo smÅ«gio pasisuko ir tada vyras jam sudavė 3-4 smÅ«gius į veidÄ , į pečių sritį. Å ie smÅ«giai sukėlė jam fizinį skausmÄ ir jis užsidengė veidÄ rankomis. Kaltinamasis įsibėgėjęs spyrė deÅ¡ine koja V. Ž. į deÅ¡inio peties pažastį. V. Ž. bandė jį pagriebti už kojos, bet T. Z. tada bandė sugriebti už veido, bet sugriebė už marÅ¡kinių abiem rankom ir su deÅ¡iniu keliu sudavė smÅ«gį į krÅ«tinę bei paėmęs už drabužių nusitempė V.

Ž. prie už sustojimo esančio Å¡laito. Kaltinamasis vėl deÅ¡ine koja spyrė jam į kairį Å¡onÄ ir abu pargriuvo. V. Ž. pagriebė T. Z. už kojos ir abu susikibę nukrito nuo skardžio V. Ž. nukrito ant nugaros, o kaltinamasis ant jo. Kaltinamasis kumščiais daužė nukentėjusiajam veidÄ . Vienu momentu, V. Ž. pasisekė apsiversti. Tada kaltinamasis nulipo nuo V. Ž. ir su keliu sudavė smÅ«gį į Å¡onÄ . T. Z. užšokdavo ant gulinčio V. Ž. ir su kojomis bei keliais suduodavo smÅ«gius ir vėl nuÅ¡okdavo.

Tačiau V. Ž. pasisekė nugriebti kaltinamÄ jį už kojų ir jį parvertė ant žemės ir suėmęs T. Z. už rankovių ir tokiu bÅ«du, atsidÅ«rė ant jo, laikydamas kaltinamÄ jį už rankovių, o kita ranka už kaklo ir pasakė, kad kaltinamasis apsiramintų. Tuo metu prie jų priėjo kaltinamojo žmona G. Z.. Kaltinamasis, pamatęs savo žmonÄ , liepė jai V. Ž. smÅ«giuoti „į galvÄ ar į kiauÅ¡us“. G. Z., pribėgusi smogė nukentėjusiajam į galvos sritį, pataikydama į pakaušį, po to užėjo iÅ¡ kitos pusės ir bandė suduoti smÅ«gį į veidÄ , bet V.

Ž. pasilenkė ir ji vėl kumščiu sudavė smÅ«gį į pakaušį. V. Ž. buvo nustebęs, kad moteris puolė muÅ¡tis ir paleido to vyro rankoves Kaltinamasis, tuo pasinaudojęs, iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ V. Ž. ir vėl deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė smÅ«gį V. Ž. į nosį ir į lÅ«pas. Po smÅ«gio V. Ž. sugriebė kaltinamÄ jį už drabužių ir laikė. Tuo metu prie jų priėjo vyriÅ¡kis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo T. Z. kaimynas K. T.. Priėjęs, liepė V.

Ž. paleisti T. Z. ir nukentėjusysis paleido kaltinamojo rankas. Tada T. Z. vėl puolė V. Ž., bandydamas suduoti smÅ«gius į veidÄ . Tuo metu K. T. iÅ¡ už nugaros apkabino V. Ž. ir laikė jį, o G. Z. bandė sugriebti V. Ž. už kojų. T. Z. su koja bandė suduoti smÅ«gė V. Ž. į lytinius organus, tačiau pastarajam pritÅ«pus, pataikė į krÅ«tinę. Po suduoto smÅ«gio pajuto skausmÄ . Bandant V. Ž. iÅ¡silaisvinti iÅ¡ K. T. rankų, jie abu pargriuvo. Tada T. Z. su kojomis Å¡oko V.

Ž. ant veido, tačiau jis veidÄ pasuko ir susirietė, bandė atsistoti. Tuo metu V. Ž. dukra Å¡aukė: „ NemuÅ¡kit tėvelio“ . Priėjus V. Ž. žmonai, T. Z. užsimojo suduoti smÅ«gį žmonai, bet V. Ž. pradėjus Å¡aukti, atsitraukė. K. T. pasakius, kad reikia baigti, nes iÅ¡kvies policijÄ , kaltinamasis, jo žmona ir K. T. nuėjo namų link. V. Ž. žmonai paklausus, kodėl jie taip elgiasi, kodėl eina, o nelaukia policijos, T. Z. pradėjo Å¡aukti, sakydamas, kad nesiartintų prie jo namo, nes nuÅ¡aus.

Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, atėjo ir T. Z. su žmona. Vėliau atvažiavo ir K. T.. Patikrinus blaivumÄ buvo nustatyta, kad V. Ž. blaivas, o T. Z. buvo nustatyta 0,38 promilės. V. Ž. žmona nuvežė į Trakų ligoninės priimamÄ jį, ten jis buvo apžiÅ«rėtas ir nukreiptas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Nukentėjusysis nurodo, kad T. Z. iÅ¡ viso jam sudavė ne mažiau 15 smÅ«gių į įvairias kÅ«no dalis. SmÅ«gius sudavė ir kojomis, ir rankomis.

Nukentėjusiajam buvo užtinusi akis, sutinusi nosis, kaklas, veidas apdraskyti, mėlynės ant krÅ«tinės veido, kojų. V. Ž. praÅ¡o priteisti iÅ¡ T. Z. 5537,37 Lt turtinės žalos ir 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro tiesioginė turtinė žala, patirti materialiniai nuostoliai, iÅ¡laidos, atsiradusios Å¡alinat nusikalstamos veikos pasekmes bei negautos pajamos. Nurodo, kad nuo 2011-07-17 iki 2011-08-19 buvo laikinai nedarbingas ir jam buvo iÅ¡mokėta 2943,.75 Lt. 2011 m.

V. Ž. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 353,38 Lt. Taigi, 5537,37 Lt sudaro negautos V. Ž. pajamos. Nusikaltimo padarymu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nurodo, kad kurį laikÄ jautėsi pažemintas, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sutinkamai su byloje esančiu V. Ž. pareiÅ¡kimu (data nenurodyta), 2011-07-16 , apie 20 val. 45 min. jam važiuojant su žmona ir dukra KaraliÅ«nų km., OnuÅ¡kio sen., Trakų r., ties parduotuve į keliÄ išėjęs vyriÅ¡kis rodė ženklÄ sustoti.

V. Ž. sustojus, vyriÅ¡kis iÅ¡ pradžių pradėjo konfliktuoti, o po to pradėjo vartoti smurtÄ V. Ž. atžvilgiu (b. t. 1, l. 13).IÅ¡ byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postinio Dariaus Kareivos 2011-07-17 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2011-07-17, 15 val. 10 min. gautas VGPUL priimamojo slaugytojos praneÅ¡imas, kad į VGPUL ligoninę kreipėsi V. Ž., gim. 1963-07-31, gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas deÅ¡inės akies hematoma, nubrozdinimas,, nosies sumuÅ¡imas, galvos smegenų sutrenkimas.

Po med apžiÅ«ros pil. V. Ž. paguldytas į neurologijos skyrių (b. t. 1, l. 15).Sutinkamai su byloje esančia Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informacija matyti, kad 2011-07-16, 21 val. 13 min. gautas telefoninis praneÅ¡imas (telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. Ž.), kad KaraliÅ«nų km. OnuÅ¡kio sen. pranešėjÄ sumušė vyras, kuris stabdė jo automaÅ¡inÄ ir kad tas vyras vietinis gyventojas. Pranešėjas lauks įvykio vietoje (b. t. 1, l. 16).              Sutinkamai su 2011-08-16 ir 2011-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus iÅ¡vadomis Nr.G2238/11 (01) ir G 3273/11(01), V.

Ž. padaryti sužalojimai: deÅ¡inės akiduobės srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimai ties iÅ¡oriniu akies kampu ir kraujosruva deÅ¡inės akies odenoje, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, pakauÅ¡yje, krÅ«tinėje, deÅ¡iniame žaste, pilve, kairio kelio sÄ nario srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kliniÅ¡kai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inės plaÅ¡takos 1-o pirÅ¡to sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs patinimu, kraujosruva virÅ¡utinės lupos gleivinėje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-16). Sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių pasekoje. (b. t. 1, l. 47-49, 59-60). IÅ¡ byloje esančio 2011-09-29 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Ž. įvykio vietoje, kuri randasi KaraliÅ«nų km., OnuÅ¡kio sen., Trakų r. parodė vietÄ , kur 2011-07-16 T. Z. jį stabdė bei kur įvyko konfliktas tarp jo ir T.

Z. ir įvykio vietoje paaiÅ¡kino nusikaltimo aplinkybes.(b. t. 1, l. 25-42).             Apklausta liudytoja G. Ž. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusysis-jos vyras. PrieÅ¡ du metus, Å¡eÅ¡tadienį, liepos mėnesį, apie 21 val. visa Å¡eima važiavo iÅ¡ kaimo į Vilnių. Automobilį vairavo vyras, liudytoja sėdėjo priekyje, o dukra ant galinės sėdynės. Važiuojant pro KaraliÅ«nų km. Matė, kad po laukÄ bėgioja Å¡unys, vaikai. Buvusioje autobusų stotelėje stovėjo vyriÅ¡kis, kaip vėliau sužinojo, tai buvo kaltinamasis T.

Z., kuris jiems pravažiuojant, iÅ¡kėlęs rankÄ , žengė link kelio. Vyras, kiek pavažiavęs, sustojo, paskui atbuline eiga pavažiavo atgal. Liudytoja atidarė langÄ ir liko sėdėti maÅ¡inoje, o jos vyras V. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, ir, paėėjęs link T. Z., paklausė, kas atsitiko. Kaltinamasis pradėjo priekaiÅ¡tauti, sakydamas, kiek kartų per dienÄ galima važinėti, sakė, kad jis visus čia iÅ¡auklės, sakė, kad „aÅ¡ tau noriu duoti į snukį. Tai iÅ¡girdusi, G.

Ž. pakvietė vyrÄ važiuoti. Pastarasis pasisuko, o T. Z. jam tuo metu trenkė į veidÄ . Vyras uždengė savo rankomis veidÄ , pasislinko arčiau prie maÅ¡inos. Tada kaltinamasis pradėjo spardyti vyrÄ , suduodamas smÅ«gius kojomis į įvairias kÅ«no dalis. Vyras nugriebė T. Z. už kojos. Besistumdydami, abu vyrai nusirito nuo Å¡laito. Tuo metu G. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Priėjusi prie Å¡laito kraÅ¡to matė, kad T. Z. sėdi ant vyro, o pastarasis guli ant nugaros. Kaltinamasis smÅ«giavo vyrui į veidÄ , į krÅ«tinę.

Tuo metu aplinkui nieko nebuvo, iÅ¡skyrus liudytojÄ ir dukrÄ . Tuo metu pamatė ateinančiÄ moterį, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo kaltinamojo žmona G. Z.. Pamačiusi jÄ G. Ž. apsidžiaugė, praÅ¡ydama nuraminti savo vyrÄ . Kaltinamasis, pamatęs atėjusiÄ jo žmonÄ , liepė smogti V. Ž. į galvÄ . G. Z., priėjo arčiau ir su kumščiu smogė vyrui į galvÄ . Tuo metu su dviračiu privažiavo vyriÅ¡kis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo K. T.. Tuo metu V. Ž. jau buvo iÅ¡silaisvinęs iÅ¡ kaltinamojo ir laikė jį už rankų.

Gi K. T., užuot skyręs besimuÅ¡ančius, priėjęs iÅ¡ už nugaros apkabino V. Ž., o G. Z. tuo metu griebė vyrÄ už kojų – ir V. Ž. su K. T. pargriuvo ant žemės. Vyro veidas buvo kruvinas. K. T. laikė V. Ž., o T. Z. tuo metu su koja mušė V. Ž.. Liudytoja pradėjo Å¡aukti, kÄ jie daro? T. Z. pradėjo rėkti, kad mes visi girti, kad reikia kviesti policijÄ . IÅ¡silaisvinęs vyras pradėjo ieÅ¡koti telefono, o suradęs, paskambino į policijÄ . Ä®vykio vietoje vaikų nebuvo.

Belaukiant policijos G. Ž. pamatė, kad iÅ¡ kaltinamojo sodybos iÅ¡važiuoja automobilis ir ji pagalvojo, kad gal kaltinamasis iÅ¡važiuoja, todėl ir nuėjo link jų sodybos. Eidama į sodybÄ , pamatė, kad visi sėdi prie namų, o T. Z. pradėjo rėkti, kad čia yra privati teritorija, kad svetimiems negalima eiti. G. Ž. pasakė, kad nori pakalbėti. Tačiau T. Z. paÅ¡oko ir pradėjo Å¡aukti, kad ji eina į privačiÄ valdÄ ir pagal jam žinomas taisykles jis gali jÄ nuÅ¡auti. Tada G.

Ž. apsisuko ir grįžo atgal. Atvažiavus policijai, atėjo ir T. Z. su žmona. PareigÅ«nai pradėjo aiÅ¡kintis kas čia įvyko. G. Ž. paprašė, kad policijos pareigÅ«nai patikrintų girtumÄ . PareigÅ«nai patikrino jos vyro ir T. Z. blaivumÄ . Po to pareigÅ«nai pasiÅ«lė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , rašė V. Ž., o kas rašė iÅ¡ kitos pusės pareiÅ¡kimÄ - nežino. Bevažiuojant į Vilnių, užsuko į Trakų greitosios pagalbos skyrių. KitÄ dienÄ vyras kreipėsi į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę.

IÅ¡ byloje esančio 2011-09-01 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. Ž. žmona G. Ž. pateikė savo vyro drabužius: juodos spalvos marÅ¡kinėlius ir tamsiai pilkops spalvos vyriÅ¡kas kelnes, kuriais jis buvo apsirengęs 2011-07-16 įvykio metu (b. t. 1, l. 100). ApžiÅ«rėjus drabužius nustatyta, kad deÅ¡inė marÅ¡kinėlių pusė per siÅ«lę plyÅ¡usi, suplėšyta deÅ¡inė rankovė nuo apykaklės per visÄ petį ,kairė rankovė suplyÅ¡usi nuo apykaklės iki peties.

MarÅ¡kinėliai su purvo žymėmis iÅ¡ priekio ir galo. Ant kelnių kairės kiÅ¡enės matyti tamsiai rudos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Kairėje kelnių kleÅ¡nėje, vidinėje pusėje yra 23 cm. plyÅ¡imas. Kelnės iÅ¡ priekio ir nugaros su purvo žymėmis (b. t. 1, l. 101-105). Apklausta liudytoja G. Ž., gim. 2000-05-02, parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta kaip asmenį, sumuÅ¡usį jos tėtį V. Ž.. Iki įvykio jo nepažinojo. Nukentėjusysis jos tėtis. Liudytoja parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį ji kartu su mama ir tėčiu važiavo į namus iÅ¡ sodybos, esančios Žaliosios kaime, Trakų r.

AutomaÅ¡inÄ vairavo tėtis. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės. Važiuojant pro kaimÄ , kurio pavadinimo liudytoja nežino, pamatė, kad autobusų stotelėje stovintis vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo kaltinamasis, pradėjo juos stabdyti rankomis. Tėtis pravažiavęs-sustojo ir atbuline eiga grįžo atgal. IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, tėtis nuėjo prie kaltinamojo ir paklausė, kas atsitiko. Jis sustojo prie automobilio priekio ir kadangi automobilio langas buvo atidarytas, tai ji iÅ¡girdo kaip tėtis paklausė kas atsitiko, o nepažįstamas vyras pasakė:

„AÅ¡ noriu duoti tau į snukį“. Dar girdėjo kaip tas vyras kažkÄ rėkė apie ženklus ir priekaiÅ¡tavo tėčiui, kad jis greitai važinėja. Tada tėtis apsisuko eiti į automobilį, bet kaltinamasis su ranka stumtelėjo tėtį į deÅ¡inį petį ir pasakė :„Važiuok iÅ¡ čia“. Tėtis sukosi į tÄ vyrÄ ir tas vyras su ranka sudavė tėčiui į veidÄ , matė, kad tėtis rankomis užsidengė veidÄ . Jai atrodo, kad tas vyras sudavė vėl smÅ«gį, neatsimena į kuriÄ vietÄ .

Ji buvo sustingusi iÅ¡ baimės ir nesuvokė kas vyksta. Kai prasidėjo muÅ¡tynės aplinkui žmonių nebuvo. Pirmas sudavė kaltinamasis tėčiui, iÅ¡ pradžių sudavė vienÄ smÅ«gį. Ne liudytojos tėtis tėtis pirmas sudavė. MuÅ¡tynių metu kaltinamasis norėjos spirti tėčiui į pilnÄ , bet tėtis sugriebė už kojos ir jie abu nusirideno nuo Å¡laito žemyn. Tada iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo mama, o G. Ž. liko sėdėti maÅ¡inoje. Matė, kad kaltinamasis užsigulęs ant tėčio ir mušė tėtį, suduodamas smÅ«gius į veidÄ , kojomis spardė į pilvÄ .

Mušė rankomis ir kojomis. Tėtis tik gynėsi. laikė už rankų, kad jam smÅ«gių nesuduotų. G. Ž. iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo, kai tėtis su kaltinamuoju buvo nusiritę nuo Å¡laito. Mama Å¡aukė:“KÄ jÅ«s darote?“ Tuo metu atėjo kaltinamojo žmona. Ji buvo viena. Ji Å¡aukė :“duok jam, duok jam“. Kaltinamasis sugriebė liudytojos tėčiui už rankų, o jo žmona bandė suduoti į galvÄ , bet nepataikė, pataikė į pakaušį. Tuo metu su triračiu prie jų privažiavo vyriÅ¡kis.

Jis suėmė iš už nugaros tėčiui rankas ir laikė, o kaltinamasis tuo metu vėl pradėjo spardyti liudytojos tėtį, šoko ant veido. Išsilaisvinęs tėtis paskambino policijai. Kaltinamasis su žmona bei kitu vyru nuėjo į namus. G. Ž. matė, kad jos tėčiui sumušta dešinė akis, iš nosies bėgo kraujas, buvo praskelta nosies oda, kaktoje buvo įbrėžimas, kraujuotas veidas, buvo suplėšyti marškinėliai ir kelnės suplėšytos. Mama nuėjo link kaltinamojo sodybos.

Ji girdėjo, kaip kaltinamasis sakė liudytojos mamai, kad „Jeigu neiÅ¡eisi iÅ¡ mano teritorijos, nuÅ¡ausiu“. Tėtis tuo metu stovėjo prie savo automobilio. Mama norėjo eiti toliau. Ji iÅ¡sigandusi pradėjo verkti ir rėkti, kad ji neitų toliau, grįžtų atgal. Atvažiavus policijai, prie jų priėjo kaltinamasis su žmona bei tas antrasis vyras. KÄ jie kalbėjo tarpusavyje, ji negirdėjo. Tik girdėjo kaip pareigÅ«nai sakė tėčiui, kad jis gali raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , jis parašė, pradėjo važiuoti namo, bet pavažiavus apie 100 m. tėčiui pasidarė bloga ir mama toliau vairavo automobilį, jie nuvažiavo į Trakų ligoninę.

             Apklausta liudytoja G. Z. parodė, kad kaltinamasis –jos vyras, o nukentėjusiojo nepažįsta. 2011-07-16 vyras su vaikais gaudė Å¡unį ant kelio. Ji sėdėjo verandoje su svečiais A. R. ir L. R.. Matė, kad jos vyras stovi autobusų sustojime, nusisukęs į laukų pusę, ar jis mosikavo rankomis- ji nematė. Tuo metu keliu dideliu greičiu pravažiavo sidabrinės spalvos džipas. Nustebo pamačiusi, kad kÄ tik pravažiavęs džipas važiuoja atbuline eiga atgal link tos stotelės, kur stovėjo jos vyras T.

Z.. Automobilis sustojo, iÅ¡ jo iÅ¡lipo nepažįstamas vyras, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo V. Ž.. Matė, kaip V. Ž. priėjo prie jos vyro ir ji suprato, kad tarp jų įvyko konfliktas, jie barėsi, bet žodžių negirdėjo. Staiga V. Ž. sugriebė vyrÄ iÅ¡ priekio už bliuzono ir užmovė jį vyrui ant galvos ir jie nusirideno nuo sustojimo Å¡laitu žemyn. Tada ji nubėgo pažiÅ«rėti kas vyksta. Pamatė, kad vyras ir tas nepažįstamas vyras guli ant žemės. Matė, kad suplyšę vyro rÅ«bai-marÅ¡kinėliai ir bliuzonas.

Ji atkreipė dėmesį, kad abu vyrai vienas kitÄ laikė už kaklo. Matė, kad V. Ž. bando suduoti T. Z. smÅ«gį. Prie automobilio stovėjo V. Ž. žmona su dukra, kurios Å¡aukė, kad V. Ž. liautųsi mušęsis. G. Ž. prašė atbėgusios G. Z., kad Å¡i kÄ nors darytų. Abu vyrai vartėsi ant žemės, bet kad jie muÅ¡tųsi, nesimatė. Tada G. Z. pamatė, kad atvažiavo dviračiu kaimynas K. T.. Ji paprašė K., kad jis vyrus iÅ¡skirtų ir kartu su K. T. priėjo prie vyrų, kurie jau buvo atsistoję.

G. Z. priėjusi iÅ¡ už nugaros paėmė V. Ž. už diržo ir staigiai patraukė žemyn ir pati krito. Nukentėjusysis parkrito ant jos, o K. T. tuo metu jį prispaudė prie žemės. G. Z. atsistojo ir kartu su vyru nuėjo į namus. Jokių smÅ«gių nei ji, nei K. T. nukentėjusiajam nesudavė. Jie nuėjo namo ir po kažkiek laiko pamatė, kad ateina G. Ž.. Liudytoja jÄ perspėjo, kad ji neitų į jų privačiÄ valdÄ . G. Ž. pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir apsisukusi nuėjo.

Greitai atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Vyras dėl sumuÅ¡imų į medikus nesikreipė, vyro veidas buvo. o sumuÅ¡tas, apdraskytas..             Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. Z., gim. 2001-02-24, parodė, kad kaltinamasis-jo tėtis, o nukentėjusįjį pažįsta tik po Å¡io įvykio. Tikslios datos liudytojas negali nurodyti, žino, kad tai buvo vasara, koks mėnuo-pasakyti negali. TÄ dienÄ kartu su pusbroliu lakstė po kiemÄ , gaudė Å¡unį. Matė, kai maÅ¡ina pravažiavo.

Liudytojas tuo metu buvo prie suoliuko, autobusų stotelėje, o tėtis ant suoliuko, rodė pusbroliui kur laksto Å¡uo. Džipas, kurį vairavo nukentėjusysis, iÅ¡ pradžių pravažiavo, o paskui sustojo ir atbulas grįžo prie jų. Kodėl sustojo džipas-liudytojas nežino, tėtis jo nestabdė. Liudytojas girdėjo, kaip iÅ¡lipęs nukentėjusysis rėkavo. KÄ rėkavo-negali pasakyti. Matė, kaip nukentėjusysis trenkė liudytojo tėčiui. SmÅ«gį jis sudavė pirmas, dėl ko-taip pat negali pasakyti.

Tėtis su tuo vyriÅ¡kiu nukrito nuo Å¡laito. Matė, kad ant tėčio gulėjo nukentėjusysis ir mušė liudytojo tėtį. Atbėgo kaimynas ir nuplėšė nuo tėčio nukentėjusįjį. Liudytojas nematė, kad jo tėtis muÅ¡tų nukentėjusįjį. S. Z. matė nukentėjusiojo kraujuotÄ veidÄ , kai nurito nuo Å¡laito, o jo tėčiui nebuvo padaryta aiÅ¡kiai matomų sužalojimų.              Liudytoja N. Z., gim. 1998-09-22, apklausta liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis-jos tėtis, o nukentėjusiojo nepažįsta.

Å iuo metu tikslios datos negali nurodyti, tačiau tÄ dienÄ buvo pabėgęs jų Å¡uo ir ji su tėčiu bei broliu jo ieÅ¡kojo. Tėčiui atsistojus ant suoliuko, esančio buvusioje autobusų stotelėje, tuo metu keliu pravažiavo automaÅ¡ina, kuri atbuline eiga grįžo atgal ir sustojo. IÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo nukentėjusysis ir kažkÄ aiÅ¡kino liudytojos tėčiui, o paskui tas vyras trenkė tėčiui ir prasidėjo muÅ¡tynės. Tėtis su tuo vyru nusirideno nuo Å¡laito ir toliau mušėsi.

Kiek vėliau atėjo mama su kaimynu ir juos iÅ¡skyrė. Kaip vyko muÅ¡tynės, liudytoja negali paaiÅ¡kinti, neprisimena. Liudytojas K. T. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, kaimynai, o su nukentėjusiuoju nepažįstami. Liudytojas (duomenys neskelbtini) turi sodybÄ . 2011 m. liepos 16 d. apie 20.30 val. jis buvo prie savo sodybos, buvo atvažiavę svečiai ir jie kepė Å¡aÅ¡lykus. Liudytojo namas randasi apie 200 metrų atstumu nuo įvykio vietos. IÅ¡girdęs atbuline eiga važiuojančiÄ maÅ¡inÄ pradėjo stebėti keliÄ .

Matė, kaip iÅ¡ sustojusios maÅ¡inos iÅ¡lipo vyras, kaip vėliau sužinojo, tai buvo V. Ž.. Apsižodžiavę su T. Z., kuris tuo metu autobusų stotelėje, V. Ž. kumščiu sudavė T. Z. į veidÄ . Po to matė, kaip vyrai susikibo ir nuriedėjo Å¡laitu žemyn. Praėjus apie 10 min., kadangi dar muÅ¡tynės nebuvo pasibaigiusos, liudytojas su dviračiu atvažiavo į įvykio vietÄ . Čia buvo G. Z.. Pamatė, kad V. Ž. laiko prispaudęs T. Z.. Liudytojas nematė, kad Å¡iuo metu V.

Ž. bÅ«tų sudavęs kokius nors smÅ«gius kaltinamajam. Abiejų drabužiai buvo suplėšyti. Liudytojas atitraukė V. Ž. nuo kaltinamojo, prispaudęs jo rankÄ koja laikė jį. Taip ir baigėsi muÅ¡tynės. V. Ž. tekėjo kraujas, buvo kraujosruva po deÅ¡ine akimi, buvo iÅ¡tinusi apatinė lÅ«pa, jis buvo iki pusės nuogas. Sutinkamai su liudytojo parodymais, T. Z. irgi buvo apdaužytas. Maždaug po valandos, pamatęs, kad atvažiavo policijos pareigÅ«nai, vėl su dviračiu atvažiavo į autobusų sustojimÄ .

K. T. akivaizdoje buvo iÅ¡matuotas kaltinamojo ir V. Ž. blaivumas. K. T. pareigÅ«nams paaiÅ¡kino kaip viskas vyko ir po to nuėjo namo. Jis nematė, kad tÄ dienÄ tas visureigis dažnai važinėtų kaimo keliu. (I t. b.l. 82-83)             Savo parodymus liudytojas K. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.( b. t. 1, l. 84-91).             Apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad kaltinamasis-jo kaimynas, o nukentėjusiojo nepažįsta. Parodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu visų 2011-07-16 įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nors ir buvo apklausiamas lietuvių kalba, kuria moka silpnai.

V. J. parodė, kad minėtos dienos vakare buvo namuose, savo kieme, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ kelyje. Matė, kad du žmonės stumdėsi ir Å¡aukė, muÅ¡tynių pradžios liudytojas teigia nematęs. IÅ¡ pradžių jokių kitų žmonių Å¡alia besistumdančiųjų nebuvo. Kaltinamojo T. Z. Å¡eimos nariai buvo netoli savo namų. Vaikų taip pat ant kelio nebuvo. Ä® pabaigÄ Ä¯ įvykio vietÄ susirinko žmonių. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad jis į įvykio vietÄ nebuvo nuėjęs, Å¡iuo metu visų įvykio aplinkybių neprisimena.

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad pamatė kaip važiuojantis visureigis sustojo ir atbuline eiga privažiavo prie kaltinamojo T. Z., kuris tuo metu buvo ant kelio. Vairuotojui išlipus iš automobilio, o kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. Ž., tarp jo ir T. Z. kilo konfliktas. Kiek suprato iš jų ginčo, konfliktas įvyko dėl to, kad V. Ž. dideliu greičiu važinėjo kaimo keliais. Liudytojas girdėjo, kad T. Z. reiškė pretenzijas dėl greičio.

Kas kuriam sudavė pirma ir kaip prasidėjo muÅ¡tynės –V. J. nepastebėjo, tik pamatė, kad vyrai susikibo ir nukrito nuo Å¡laito. Tuo metu pradėjo verkti mergaitė, kuri taip pat važiavo visureigiu, praÅ¡ydama: „Tėti baik, einam į maÅ¡inÄ â€œ. V. J. nuėjo arčiau pažiÅ«rėti. Visureigio vairuotojo žmona taip pat prašė, kad tas vyras eitų į maÅ¡inÄ . Kai jis nuėjo link muÅ¡tynių vietos, pamatė, kad T. Z. ir V. Ž., gulėdami ant žolės, grÅ«mėsi.

Jų abiejų drabužiai buvo suplėšyti, V. Ž. buvo praskeltas antakis, tekėjo kraujas. Taip pat iÅ¡ namų atbėgo T. Z. žmona G. bei kaimynas K. T., kuris bandė iÅ¡skirti vyrus. IÅ¡skyrus besimuÅ¡ančius, T. Z. su žmona nuėjo į savo namus, o V. J. nuėjo į savo namus. DienÄ V. J. nepastebėjo, kad gatve važinėtų koks nors visureigis, nes visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio.             Apklaustas liudytoju A. R. parodė, kad kaltinamasis jo sesers dukters vyras, santykiai normalÅ«s, o nukentėjusiojo nepažįsta. 2011-07-16 jis su Å¡eima viešėjo pas T. ir G.

Z., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Vaikai lauke žaidė. Kažkas pasakė, kad pabėgo šuo ir kad reikia jį pagauti. Vaikai nubėgo paskui šunį, T. Z. irgi nuėjo. Po kiek laiko važiavo V. Ž. su džipu. Iš pradžių pravažiavo, o paskui atbuline eiga grįžo atgal ir sustojo prie T. Z., kuris tuo metu buvo buvusioje autobusų stotelėje. Liudytojas tuo metu buvo prie namo, gal 50-40 metrų atstumu. Pradėjus ginčytis, V. Ž. pirmas sudavė smūgį T. Z., užmovė rūbus ant galvos ir abu besistumdydami nusirito šlaitu.

V. Ž. dukra visÄ laikÄ rėkė: „baikit, baikit“. Bet jie nekreipė dėmesio. Atėjus liudytojui į įvykio vietÄ , matė, kad abu vyrai vartėsi, grÅ«mėsi. Matė, kad T. Z. kelis kartus gavo į galvÄ . Ar buvo suduoti smÅ«giai V. Ž.-pasakyti negali. Jo manymu, kaltinamasis daugiau gynėsi. Pirmasis pradėjo V. Ž.. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, susiginčijo ir po to užsimojo ir smogė su ranka T. Z.. Kaip vyko muÅ¡tynės, liudytojas negali paaiÅ¡kinti. Vėliau atėjo kaimynas K.

T. ir juos iÅ¡skyrė.              Apklausta liudytoja L. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, o nukentėjusiojo nepažįsta. Datos neprisimena, tačiau įvykio dienÄ ji su savo vyru viešėjo pas giminaičius Z., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Jie sėdėjo Z. namo verandoje. Kadangi buvo pabėgęs Z. Å¡uo, kaltinamasis su vaikais nuėjo gaudyti Å¡uns. BÅ«nant kaltinamajam Å¡alia kelio esančioje stotelėje, sustojo pravažiuojantis džipas, kaip vėliau liudytoja sužinojo, V.

Ž. vairuojamas. L. R. pagalvojo, kad vairuotojas nori kažko paklausti. Tada iÅ¡lipo vairuotojas, priėjo prie T. Z. ir pradėjo bartis. Liudytoja girdėjo kaip T. sakė, kad V. Ž. per greitai važinėja. Tada V. Ž. užsimojo ranka ir sudavė T. į veidÄ . Abu vyrai susikibo ir liudytoja matė, kaip jie nusirito į Å¡laitÄ . Liudytoja su vyru ne iÅ¡ karto nuėjo į įvykio vietÄ . Kaip vyko muÅ¡tynės, kas kÄ mušė-L. R. negali pasakyti. Priėjusi matė, kad G. Z. bandė juos iÅ¡skirti ir kažkuriam buvo sugriebusi už nugaros.

Kiek vėliau atvažiavo kaimynas K. T. ir, nulipęs nuo šlaito bandė išskirti besimušančius ir tada kažkaip muštynės baigėsi. Kaip viskas vyko toliau-neprisimena.. Kur buvo tuo laiku mergaitė L. R. nematė. Po kažkiek laiko atvažiavo policija. T. Z. nieko nepasakojo dėl ko įvyko muštynės. Iš kaltinamojo ji sužinojo, kad jam buvo išnarintas žandikaulis. (I t. b.l. 117-118)Apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas Jaroslav Banevič parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta Kadangi praėjo nemažas laiko tarpas, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, nurodo, kad tada davė teisingus parodymus, nes buvo apklausiamas greitai po įvykio ir prisiminė visas įvykio aplinkybes.

Å iuo metu gerai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Nuo 2011 m. liepos 16 d. 20 val. iki 2011 m. liepos 17d . 8.00 val. kartu su patruliu Arvydu Janulevičiumi dirbo policijos komisariate. 2011 m. liepos 16 d. iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK buvo gautas praneÅ¡imas, kad Trakų r., KaraliÅ«nų k., prie buvusios autobusų stotelės randasi sumuÅ¡tas vyras. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ , KaraliÅ«nų k., prie autobusų stotelės stovėjo kaip vėliau paaiÅ¡kėjo nukentėjusysis V. Ž., jo žmona, o automobilyje sėdėjo mergaitė.

V. Ž. veidas buvo sumuÅ¡tas, buvo sumuÅ¡ta deÅ¡inioji akis, jo marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti, kraujuoti, buvo kraujuotos rankos. V. Ž. paaiÅ¡kino, kad jam važiuojant automobiliu, mosikuodamas rankomis ir kojomis jį stabdė kaltinamasis T. Z.. V. Ž. sustojus, T. Z. pradėjo rėkauti ir puolė muÅ¡tis. PareigÅ«nams bekalbant, prie jų priėjo kaltinamasis T. Z. su žmona. Kaltinamasis Å¡Å«kavo, sakydamas, kad bÅ«tent V. Ž. , lakstė su automobiliu po kaimÄ pirmyn –atgal, o paskui sustojęs sudavė jam smÅ«gį į veidÄ .

Jokių sumuÅ¡imo žymių ant T. Z. veido nebuvo matyti. Abiems vyrams buvo pamatuotas girtumas. V. Ž. buvo nustatyta 0.00 promilių girtumas, o T. Z.- 0.38 promilių girtumas. PareigÅ«nai paklausė ar jie raÅ¡ys pareiÅ¡kimus ir jie pasakė, kad raÅ¡ys. V. Ž. parašė pareiÅ¡kimÄ , o V. Z. pareiÅ¡kimÄ surašė žmona. Buvo pasiÅ«lyta abiems vykti į ligoninę apžiÅ«rai. V. Ž. sakė, kad kreipsis į medikus, o T. Z. nieko nesakęs nuėjo į namus. PareigÅ«nai paėmė pareiÅ¡kimus ir grįžo į policijos komisariatÄ .Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos patrulis pareigÅ«nas Arvydas Janulevičius parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo T.

Z., nei nukentėjusiojo V. Ž...Å iuo metu gerai neprisimena visų įvykio aplinkybių, todėl praÅ¡o vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytojas parodė, kad datos neprisimena, tačiau buvo gautas praneÅ¡imas, kad KaraliÅ«nų km., OnuÅ¡kio sen., Trakų r. įvyko konfliktas. Ä® įvykio vietÄ vyko kartu su J. Banevič. Atvykę, rado grupę žmonių, iÅ¡ kurių paėmė paaiÅ¡kinimus bei pareiÅ¡kimus. Girtumas buvo nustatinėjamas konflikto dalyviams. Å iuo metu liudytojas neprisimena, ar kam nors buvo nustatytas girtumas.

Alkotesterio parodymų negalima reguliuoti. Alkotesteris sugesti negali, viskas lieka jo atmintyje, jis išsaugoja rezultatus ir vėliau galima šiuos rezultatus gauti.             Iš byloje esančio UAB „Trakų autobusai“ 202-05-16 rašto Nr. 253 matyti, kad nuo 2006 m. kovo mėnesio maršrutas „Trakai-Tolkiškės-Onuškis“ neveikiantis, netoli Karaliūnų km. Buvo sustojimas „Lauzgeniai“. (b. t. 1, l. 76-77). Iš byloje esančių asmens blaivumo testų matyti, kad 2011-07-16 22:08:28 V.

Ž. nustatytas 0,00 promilių girtumas (testo Nr. 0833), o T. Z. 2011-07-16, 22:07:00 nustatytas 0,38 prominių girtumas (testo Nr. 0832) (b. t. 1, l. 17).Sutinkamai su 2013-01-25 T. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kaltinamasis įvykio vietoje, esančioje Karaliūnų km., Trakų r. paaiškino ir parodė savo bei nukentėjusiojo V. Ž. veiksmus 2011-07-16 įvykio metu. ( II t. b.l. 35-50)Taigi, T. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo bylos nagrinėjimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Kaltinamasis neigia, kad jis 2011-07-16 vakare, buvusioje autobusų sustojimo stotelėje KaraliÅ«nų km., Trakų r., be priežasties stabdęs nukentėjusiojo V. Ž. vairuojamÄ automaÅ¡inÄ Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad pastarasis pats sustojo ir kilus ginčui dėl važiavimo greičio, V. Ž. pirmas sudavė jam smÅ«gius į veidÄ . Sutinkamai su kaltinamojo parodymais, V. Ž. nekreipė dėmesio į žmonos bei dukters praÅ¡ymus nusiraminti-toliau isteriÅ¡kai jį stumdė, sudavinėjo smÅ«gius, o paskui užvertė bliuzonÄ ant galvos ir užgriuvęs ant kaltinamojo-mušė jį.

Nusiridenus nuo Å¡laito, sutinkamai su kaltinamojo parodymais, V. Ž. toliau jam sudavinėjo smÅ«gius į galvÄ , veidÄ . BesimuÅ¡ančius iÅ¡skyrė tik atvažiavęs su dviračiu kaltinamojo kaimynas K. T., kuris tiesiog „nukėlė“ V. Ž. nuo T. Z.. Kaltinamasis neigia bet kokių smÅ«gių sudavimÄ V. Ž., parodydamas, kad jis visÄ Å¡Ä¯ laikÄ tik gynėsi nuo jį puolančio V. Ž.. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. Ž., jo žmonos G. Ž. bei mažametės dukters G. Ž. parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tiek nukentėjusysis, tiek jo Å¡eimos nariai iki įvykio nepažinojo kaltinamojo ir jokių santykių su juo nepalaikė, todėl ir neturi tikslo apkalbėti kaltinamÄ jį. Ir nukentėjusysis, ir jo Å¡eimos nariai teismui duoda iÅ¡samius, vienodus parodymus, jų nekeisdami. Apie tai, kad buvo sumuÅ¡tas V. Ž. telefonu pranešė policijos budinčiajam, o paskui tas pačias aplinkybes nurodė ir savo pareiÅ¡kime, adresuotame policijos komisariatui. Taigi, netikėti nukentėjusiojo, liudytojų G.

Ž. bei jo dukters G. Ž. parodymais, teismui nėra jokio pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad sustojus V. Ž. ir nukentėjusiajam priėjus prie T. Z., tuo metu autobusų stotelėje, kitų asmenų, iÅ¡skyrus patį kaltinamÄ jį, nebuvo. Tuo metu įvykio vietoje buvo tik kaltinamasis T. Z., nukentėjusysis V. Ž. bei jo žmona ir dukra, kurios sėdėjo automaÅ¡inoje, o automaÅ¡inos langas buvo atidarytas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad bÅ«damas savo kieme iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir pamatė, kad kažkas „vyko kelyje.

Mačiau kaip du žmonės stumdėsi ir šaukė. Nemačiau pradžios, negaliu pasakyti kas pradėjo muštynes, bet mačiau du žmones, dalyvaujančius muštynėse. Iš pradžių įvykio vietoje nieko nebuvo, kai tik pamačiau muštynes, bet kelkraštyje ir T. Z. valdose buvo jo šeimos nariai. Viskas vyko kitoje kelio pusėje ir nuo kaltinamojo valdos 30-40-50 metrų atstumu. Nemanau, kad vaikai buvo šalia kaltinamojo muštynių metu, nes, kiek prisimenu, mušėsi du žmonės, o šeimos nariai stovėjo kaimo sodyboje, esančioje kitoje kelio pusėje.

Artėjant muÅ¡tynių pabaigai žmonės pasislinko arčiau muÅ¡tynių vietos“. Teismas kritiÅ¡kai vertina liudytojų A. R., L. R., K. T., G. Z. , S. Z. ir N. Z. parodymus apie muÅ¡tynių pradžiÄ . Minėti asmenys parodė, kad pirmas V. Ž. sudavė smÅ«gius kaltinamajam, nuo ko ir prasidėjo konfliktas, peraugęs į muÅ¡tynes, tarp T. Z. ir V. Ž., nes nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų tuo metu nebuvo įvykio vietoje, o nuo įvykio vietos buvo apie 30-50 m. atstumu, todėl negalėjo matyti konflikto, įvykusio tarp V.

Ž. ir T. Z., pradžios. Be to, kaip jau buvo nustatyta teisiamojo posėdžio metu, visi minėti asmenys buvo užsiėmę savo laisvalaikio leidimu, todėl mažai tikėtina, kad galėjo stebėti įvykius, ir girdėti žodinį konfliktÄ , vykstantį tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, vykstančius 30-50 metrų arba net 200 m. (K. R.) atstumu. Taigi, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė liudytoja G. Ž., jai iÅ¡lipus iÅ¡ maÅ¡inos ir priėjusi prie Å¡laito pamatė, kad „T. Z. sėdi ant vyro, o pastarasis guli ant nugaros.

Kaltinamasis smÅ«giavo vyrui į veidÄ , į krÅ«tinę. Tuo metu aplinkui nieko nebuvo, iÅ¡skyrus liudytojÄ ir dukrÄ .“ Pirmoji į įvykio vietÄ atbėgo kaltinamojo žmona G. Z., o po jos ir K. T.. Pastarajam laikant V. Ž., kaltinamasis T. Z. ir toliau mušė nukentėjusįjį, suduodamas smÅ«gius tiek rankomis, tiek ir spardant kojomis. AnalogiÅ¡kus parodymus teismui davė ir nukentėjusysis V. Ž. bei G. Ž.. Be kita ko, mergaitė parodė, kad jai buvo labai baisu, ji labai iÅ¡sigando ir nenori apie tai kalbėti.

Kad V. Ž. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada. Kad iÅ¡ karto po konflikto V. Ž. veidas buvo sumuÅ¡tas, kraujuotas, užtinusi akis –teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis T. Z. bei liudytojai. Ä®rodymų, kad T. Z. bÅ«tų padaryti kokie nors kÅ«no sužalojimai arba kad jis bÅ«tų patyręs fizinį skausmÄ â€“teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta. Kaltinamasis nors ir teigia, kad jam buvo iÅ¡narintas žandikaulis, tačiau pas gydytojus nesikreipė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja G. Z. parodė, kad nors „vyras dėl sumušimų į medikus nesikreipė, tačiau vyro veidas buvo sumuštas, apdraskytas“. Gi apklausta ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja teigė, kad „ant jo (T. Z.) veido sumušimo žymių nesimatė, matė tik mėlynę, atrodo, už dešinės ausies. Jokių sužalojimų daugiau nebuvo“.Teisiamojo nurodyta aplinkybė, kad kilusio konflikto metu jam buvo išnarintas žandikaulis-nepagrįsta jokiais įrodymais.

Gi V. Ž. buvo konstatuota deÅ¡inės akiduobės srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimai ties iÅ¡oriniu akies kampu ir kraujosruva deÅ¡inės akies odenoje, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, pakauÅ¡yje, krÅ«tinėje, deÅ¡iniame žaste, pilve, kairio kelio sÄ nario srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kliniÅ¡kai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inės plaÅ¡takos 1-o pirÅ¡to sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs patinimu, kraujosruva virÅ¡utinės lupos gleivinėje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-16). Sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių pasekoje. (b. t. 1, l. 47-49, 59-60). Duomenų, kad V. Ž. iki konflikto su T. Z. būtų konfliktavęs su kuo nors kitu-nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje esanti specialisto – teismo medicinos eksperto išvada Nr. G2238/11 (01) patvirtina, kad visi V.

Ž. konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2011-07-16. Tai, kad V. Ž. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas įrodo ir jo drabužių, kuriais nukentėjusysis vilkėjo įvykio dienÄ , atžiÅ«ra: deÅ¡inė marÅ¡kinėlių pusė per siÅ«lę plyÅ¡usi, suplėšyta deÅ¡inė rankovė nuo apykaklės per visÄ petį ,kairė rankovė suplyÅ¡usi nuo apykaklės iki peties; marÅ¡kinėliai su purvo žymėmis iÅ¡ priekio ir galo. Ant kelnių kairės kiÅ¡enės matyti tamsiai rudos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ ; kairėje kelnių kleÅ¡nėje, vidinėje pusėje yra 23 cm. plyÅ¡imas; kelnės iÅ¡ priekio ir nugaros su purvo žymėmis (b. t. 1, l. 101-105).

Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ , ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali bÅ«ti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sÄ monėje nedetalizuoja). TokiÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ visuomenės sutrikdymu laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2 K- 447/2010). Nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009).Trakų r.

Karaliūnų kaimo teritorijoje esantis kelias akivaizdžiai yra vieša vieta, kuria vaikšto žmonės. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kuriems kaltininko veiksmai sukels nepatogumų, (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008).

Todėl teismas daro išvada, kad T. Z. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – buvusioje autobusų stotelėje, esančioje šalia kelio Karaliūnų km. Trakų r., nepriklausomai nuo to, kad kaltinamasis bandė spręsti savo asmeninius santykius(reiškė pastabas V. Ž. dėl viršyto greičio). Ši vieta yra matoma ir prieinama kaimo gyventojams, keliu važinėja mašinos. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis T. Z., mosikuodamas rankomis sustabdė keliu važiavusį automobilį Mitsubishi Pajero, valts.

Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Ž.. Automobiliui sustojus, V. Z. priėjo prie iÅ¡lipusio iÅ¡ automobilio V. Ž. ir, iÅ¡kėlęs menkavertę dingstį- pareiÅ¡kęs pretenzijas dėl jo manymu V. Ž. per greito važinėjimo kaimo keliu, pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį, iÅ¡vadinęs jį „debilu“ ir „pederastu“, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius tyčia ranka sudavė V. Ž. 6 smÅ«gius į įvairias kÅ«no dalis: deÅ¡inį petį, deÅ¡inę akį, veidÄ , sukeldamas V.

Ž. fizinį skausmÄ . Nuo smÅ«gių V. Ž. užsidengus veidÄ rankomis, T. Z. įsibėgėjęs spyrė deÅ¡ine koja V. Ž. į pažastį. Po to T. Z. sugriebė rankomis V. Ž. už marÅ¡kinių ir kojos keliu sudavė jam smÅ«gį į krÅ«tinę. Abiem susikibus ir nusiritus nuo Å¡laito, V. Z. deÅ¡ine koja spyrė V. Ž. į kairį Å¡onÄ , nuo ko abu pargriuvo. V. Ž., laikydamas V. Z. prašė, kad Å¡is apsiramintų, tačiau T. Z., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , atsistojo ir kumščiu sudavė smÅ«gius V.

Ž. į nosį ir lÅ«pas, koja spyrė į krÅ«tinę, Å¡iais savo veiksmais padarydamas V. Ž. deÅ¡inės akiduobės srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusi poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimus ties iÅ¡oriniu akies kampu ir kraujosruvÄ deÅ¡inės akies odenoje, odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario srityje, poodinės kraujosruvas kairėje veido pusėje, pakauÅ¡yje, krÅ«tinėje, deÅ¡iniame žaste, pilve, kairio kelio sÄ nario srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, galvos smegenų sukrėtimÄ , deÅ¡inės plaÅ¡takos 1-o pirÅ¡to sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusi patinimu, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lupos gleivinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiu bÅ«du T. Z., padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sugadindamas V. Ž. turtÄ (suplėšydamas marÅ¡kinius ir kelnes) Å¡iais įžūliais veiksmais vieÅ¡oje vietoje rodė nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad Å¡ie kaltinamojo T. Z. i veiksmai buvo atlikt vieÅ¡oje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Teisiamojo posėdžio metu apklausti visi liudytojai patvirtino, kad iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ buvusioje autobusų stotelėje – buvo priversti nutraukti savo poilsį.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. T. Z., sustabdęs keliu važiavusį nukentėjusįjį V. Ž. ir iÅ¡ pradžių jį pavadindamas įžeidžiančiais žodžiais, vėliau vartodamas jo atžvilgiu smurtÄ -elgiasi įžūliai vieÅ¡oje vietoje-suvokė, kad jis tokiais savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, -numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Taigi, T. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str.

1. d. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Taigi teismas, iÅ¡nagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme.

Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo T. Z. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, iÅ¡analizavus įrodymų visumÄ , susiejus juos į vientisÄ loginę grandinę, leidusiÄ vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo T.

Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.. Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).              Kaltinamojo T. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.              Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už jÄ paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta.

Skiriant bausmę turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).Teismas,. Skirdamas bausmę T. Z. atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis: vedęs, augina du vaikus, dirba, baustas administracine tvarka., 2010-01-06 Lietuvos Respublikos dekretu Nr. 1K-261 apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo medaliu.

Teismas, vadovaudamasis BK 55 straipsniu, mano, kad T. Z. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, parinktinas artimas Å¡ios bausmės sankcijos vidurkiui (BK 61 straipsnis). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamÄ sprendimÄ ir nurodo, kad bausmės dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. Ž. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kaltinamojo 20537,37 Lt žalos atlyginimo, tame tarpe 15000,00 Lt neturtinės ir 5537,37 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa iÅ¡ kaltinamojo praÅ¡o priteisti 4257,67 Lt V. Ž. gydymo iÅ¡laidų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 dalis).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. Ž. civilinis ieÅ¡kinys dėl 5537,37 Lt turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Sutinkamai su byloje esančia (duomenys neskelbtini) pažyma (b. t. 2, l. 16), nukentėjusysis V. Ž. dirba (duomenys neskelbtini). 2011 m. jam priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis buvo 7420,88 Lt, o vienos darbo dienos užmokestis yra 353,38 Lt. Kadangi nukentėjusysis nuo 2011-07-17 iki 2011-08-19 buvo nedarbingas ir jam iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo lėšų buvo iÅ¡mokėta 2943,75 Lt, todėl nukentėjusysis turi teisę į negauto darbo užmokesčio dalį, kuri sudaro jo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , t. y. 5537,37 Lt.

Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , jog V. Ž. praÅ¡oma priteisti 15000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo žymiai per didelė ir mažintina iki 2000,00 Lt. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo nurodytais motyvais, jog dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , kad kurį laikÄ jautėsi pažemintas, fizines ir dvasines kančias, nervinę įtampÄ , baimę dėl sveikatos bÅ«klės ateityje, kad buvo gydomas ligoninėje. Tačiau teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį atsižvelgia į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus kÅ«no sužalojimas.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo V.

Ž. drabužiai: marÅ¡kinėliai ir kelnės, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.             Teismas, vadovaujantis LR BPK 297-305, 307-308 str., n u s p r e n d ė : T. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės atlikimo laikÄ nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto bÅ«ti namuose.

KardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti T. Z. iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Priteisti iÅ¡ T. Z. 5537,37 Lt turtinės žalos ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. Ž..Priteisti iÅ¡ T. Z. 4257,67 Lt V. Ž. gydymo iÅ¡laidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.              Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo V. Ž. drabužius: marÅ¡kinėlius ir kelnes, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                                  Nijolė Zaleckienė