Legislator Case Law & Legislation
c7c12391-5b7a-45ae-b4b3-e29b5b8bd37d AI generated

c7c12391-5b7a-45ae-b4b3-e29b5b8bd37d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c7c12391-5b7a-45ae-b4b3-e29b5b8bd37d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „TELVEDA“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl horizontalaus kryptinio gręžimo įrenginio pardavimo bei taikyti restitucijÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 77 793,32 Eur.Pateikusi patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – reikalavimų ribose areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir kitÄ turtÄ .

Legislator headnote

AI generated

c7c12391-5b7a-45ae-b4b3-e29b5b8bd37d · Lietuvos apeliacinis teismas: Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė yra pelningai veikianti bendrovė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė gaus pelnÄ , o 2016 metų finansiniai duomenys patvirtina, jog atsakovė turi daugiau nei pakankamai turto ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti.Civilinėje teisėje yra preziumuojamas prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas, o ne nesÄ Å¾iningumas. Asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, kai kito asmens pateikti duomenys nepreziumuoja jo nesÄ Å¾iningumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinės bylos Nr. e2-1236-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01554-2016-0Procesinio sprendimo kategorija3.1.18.3(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2017 m. spalio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TELVEDA“atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A-tech LT“ atžvilgiu atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1555-601/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „TELVEDA“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A-tech LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo R.

M., n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „TELVEDA“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl horizontalaus kryptinio gręžimo įrenginio pardavimo bei taikyti restitucijÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 77 793,32 Eur.Pateikusi patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – reikalavimų ribose areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir kitÄ turtÄ .

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad vien reikalavimo dydis suponuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Atsakovė nesilaiko bendro pobÅ«džio reikalavimų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, todėl yra grėsmė, jog bus nevykdomas ir teismo priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Å¡ioje proceso stadijoje nenustatytos aplinkybės, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jai palankus teismo sprendimas, todėl praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atitinka prima facie (liet. preliminarų) ieÅ¡kinio pagrįstumo kriterijų.Pasisakydamas dėl kitos bÅ«tinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje formuojama pozicija, jog vien tik reikalavimų mastas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės UAB „A-tech LT“ finansinius duomenis, nurodomus Juridinių asmenų registre, pažymėjo, kad atsakovės turimo turto vertė 2016 metų finansinės atskaitomybės duomenimis sudarė 553 673 Eur (iš jų ilgalaikis turtas 387 368 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 121 489 Eur, o įmonės veikla 2016 metais buvo pelninga.

Be to, aplinkybės, leidžiančios daryti prielaidÄ apie galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , nenustatytos. Apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei taikius laikinÄ sias apsaugos priemones, be kita ko, bÅ«tų sutrikdyta įmonės įprastinė veikla, todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Susipažinus su atsakovės balansu, matyti, kad atsakovės finansinė padėtis 2016 metais, lyginant jÄ su 2015 metais, pablogėjo. Ä®vertinus aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodytus duomenis apie atsakovės valdomÄ turtÄ , konstatuotina, kad realaus turto atsakovė neturi tiek, jog padengtų visus finansinius įsipareigojimus ir įvykdytų galimÄ ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei yra dideli ir reikÅ¡mingi.Tam, kad nustatyti aplinkybes, ar bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesiima priemonių paslėpti, perleisti, suvaržyti turtÄ ir pinigines lėšas ar atlikti kitus nesÄ Å¾iningus veiksmus, vadovaujantis CPK 199 straipsniu, iÅ¡ atsakovės bÅ«tina iÅ¡reikalauti buhalterinės apskaitos dokumentus, pagrindžiančius detaliÄ atsakovės turimo turto sudėtį.

Atsakovės turtinei padėčiai esant labai gerai, laikinosios apsaugos priemonės jai nesukeltų neigiamų padarinių.IeÅ¡kiniu yra ginčijamas sandoris, kurio kaina neatitiko tikrosios rinkos vertės, todėl atsakovės nesÄ Å¾iningas elgesys preliminariai taip pat turėtų bÅ«ti preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 4 dalį.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties ir nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovė yra pelningai veikianti bendrovė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė gaus pelnÄ , o 2016 metų finansiniai duomenys patvirtina, jog atsakovė turi daugiau nei pakankamai turto ieÅ¡kovės reikalavimams patenkinti.Civilinėje teisėje yra preziumuojamas prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas, o ne nesÄ Å¾iningumas. Asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo, kai kito asmens pateikti duomenys nepreziumuoja jo nesÄ Å¾iningumo.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys nėra prima facie pagrįstas. Pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti daugiau nei turėjo gauti. Pagal sutartį atsakovė ieÅ¡kovei yra sumokėsi 39 930 Eur su PVM, todėl reikalavimas taikyti restitucijÄ Å¾enkliai didesnei sumai yra akivaizdžiai nepagrįstas.Teismask o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atsakovei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieÅ¡kovės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė atsakovės 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinį su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu.

Nagrinėjamu atveju naujai į bylÄ pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei taikymo, o pirmosios instancijos teismas vieÅ¡ai prieinamais Juridinių asmenų registro duomenimis rėmėsi skundžiamoje nutartyje, todėl konstatuotina, jog bÅ«tinybė ieÅ¡kovei pateikti Å¡iuos įrodymus iÅ¡kilo vėliau ir ieÅ¡kovė neturėjo galimybės Å¡iuos įrodymus pateikti anksčiau, todėl jie priimtini ir vertintini bendrame įrodymų kontekste.

Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė antstolio R. S. 2015 m. birželio 16 d. patvarkymÄ , 2015 m. birželio 17 d. ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymus, kurie, pasak atsakovės, patvirtina, jog pagal sutartį, kurios dalį ginčija bankroto administratorius, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės yra gavusi iÅ¡ viso 39 930 Eur su PVM. Visgi, nurodomos aplinkybės nėra aktualios sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jos yra susijusios su bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės, sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ , todėl atsakovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų priėmimas atsakovės teisių nepažeidžia, nes atsakovė yra pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , todėl turėjo galimybę su Å¡iais įrodymais susipažinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ä®statymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ spręsti, jog negali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje. Atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , pažymi, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , atliekamas tik preliminarus pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas, kuris nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ .

Atsakovės dėstomi argumentai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas, susijęs su restitucijos taikymu, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės yra gavusi ženkliai mažesnę sumÄ nei praÅ¡omos taikyti restitucijos dydis, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra grindžiamas aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovei perleido turtÄ už 4 kartus mažesnę nei analogiÅ¡kų įrenginių vidutinę rinkos vertę sutarties sudarymo metu, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir nustačius, kad ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties dalis pripažintina negaliojančia, bus galima atsakyti į klausimÄ , ar ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das taikant restitucijÄ (jos dydis) yra proporcingas, pagrįstas ir teisėtas.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas.Antra bÅ«tina sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė ieÅ¡kinio suma nėra besÄ lyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovo įsipareigojimais, yra didelė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės turimo turto vertė sudaro 553 673 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 121 489 Eur.

Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės veikla 2016 metais buvo pelninga, o duomenų apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯ bylÄ nėra pateikta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant grėsmei bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui.Apeliantės įsitikinimu, teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡analizavo atsakovės turto sudėties, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovei nėra laikytini dideliais. Atsižvelgdama į tai, apeliantė apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus (žiniaraščius), pagrindžiančius atsakovės detaliÄ turto sudėtį Å¡iuo metu, taip pat įkeistÄ ir kitaip prievolių užtikrinimui panaudotÄ turtÄ bei iÅ¡raÅ¡us apie atsakovės banko sÄ skaitose esančius pinigų likučius (CPK 199 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nurodytÄ praÅ¡ymÄ turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, o naujų įrodymų pridėjimas, įskaitant naujų įrodymų rinkimÄ , apeliacinės instancijos teisme yra ribotas ir iÅ¡imtinio pobÅ«džio. Be to, praÅ¡ymo pateikimo ir nagrinėjimo metu įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nurodytos informacijos ieÅ¡kovei nepavyko gauti savarankiÅ¡kai, nėra, todėl praÅ¡ymas netenkinamas.Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir analizuojant, ar ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami turtinio pobÅ«džio reikalavimai atsakovui atitinka teismų praktikoje suformuotÄ didelės ieÅ¡kinio sumos kriterijų, teismas nėra įpareigotas atlikti detaliÄ atsakovo finansinės bÅ«klės analizę.

Nagrinėdamas atsakovo finansinę padėtį nurodytos prezumpcijos kontekste teismas turi įvertinti, ar dėl atsakovo finansinės padėties egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė yra pelningai veikianti įmonė, kurios turto vertė 2016 metų finansinės atskaitomybės duomenimis sudarė 553 673 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 121 489 Eur, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovės finansinė padėtis sudaro pagrindÄ prielaidai dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui.Pirmosios instancijos teismas taip pat vadovavosi aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti preziumuojamas CK 6.67 straipsnio pagrindu. Nurodyta teisės norma nėra taikytina sprendžiant procesinio pobÅ«džio klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieÅ¡kovei tenka įrodinėjimo pareiga nurodyti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžiančias aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantė tokio pobÅ«džio aplinkybių nenurodė: prašė taikyti prezumpcijÄ , kuri, kaip minėta, nėra taikytina bei siekė įrodinėjimo pareigÄ perkelti teismui, praÅ¡ydama iÅ¡reikalauti ir iÅ¡tirti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ konstatuotina, kad aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ prielaidai, jog atsakovė nesÄ Å¾iningais veiksmais vengs vykdyti teismo sprendimÄ , nenustatytos.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog nagrinėjamoje byloje pagrindo atsakovei taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikÅ¡mingas aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, o naikinti ginčijamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė