Legislator Case Law & Legislation
c7c0e1af-98eb-41ee-b79e-0040c345ebd6 AI generated

c7c0e1af-98eb-41ee-b79e-0040c345ebd6 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number c7c0e1af-98eb-41ee-b79e-0040c345ebd6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys tvirtina, kad A.

Legislator headnote

AI generated

c7c0e1af-98eb-41ee-b79e-0040c345ebd6 · Å iaulių apygardos teismas: pagrobė A. M. priklausantį automobilį „Mazda 626“, tačiau pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes vertino ne įrodymų dalies dėl A. K. dalyvavimo pagrobiant automobilį visumÄ , o vertino juos atsietai vienus nuo kitų. Netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje neįrodyta, kad M. S. ir A. K., veikdami kartu, pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ automobilį. Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Bronius Zalaga                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-775-135/2012Teisėja Silva Plungienė                                    Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00814-2011-9                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.,                                                     1.1.6.3., 1.2.14.1.2.4., 2.4.1.2., 2.4.6.4.2 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 25 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,išteisintojo A.

K. gynėjui advokatui Alfonsui Daukantui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-05-31 nuosprendžio, kuriuo A. K. iÅ¡teisintas pagal LR BK 178 str. 2 d. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikaltimÄ .Skundžiamu nuosprendžiu kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. pripažintas ir nuteistas M. S., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. S. nuteistas už tai, kad pagrobė automobilį, o bÅ«tent: 2011 m. spalio 15 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė svetimÄ , A. M. priklausantį turtÄ : 3000 litų vertės automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)A. K. iÅ¡teisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo pagrobiant automobilį, o bÅ«tent: 2011 m. spalio 15 d., apie 22.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kiemo, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A.

K., pagrobė svetimÄ , A. M. priklausantį turtÄ â€“ 3000 litų vertės automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡teisindamas A. K. teismas nurodė, kad teismas, iÅ¡analizavęs visus bylos įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad A. K. dalyvavo pagrobiant A. M. automobilį. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo jokių duomenų apie tai, kad A. K. bÅ«tų M. S. palenkęs vogti automobilį ar davęs patarimų, nurodymų, ar pateikęs priemones, ar paÅ¡alinęs kokias nors kliÅ«tis, ar saugojęs vagiant automobilį, ar pažadėjęs paslėpti pagrobtÄ daiktÄ , ar jį realizuoti.

Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad A. K., žinodamas, kad automobilis pagrobtas, važiavo tuo automobiliu kartu su M. S. ir sumokėjo už degalus automobiliui, neduoda pagrindo jo kaltinti automobilio pagrobimu, nes automobilį tuo metu jau buvo užvaldęs M. S..Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o 2012-05-31 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje pakeisti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu LR BK 38 str. pagrindais ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Skunde nurodo, kad nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl neteisėtas ir keistinas.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog nėra duomenų, kad A. K. bÅ«tų M. S. palenkęs vogti automobilį, davęs patarimų, nurodymų, pateikęs priemones ar paÅ¡alinęs kokias nors kliÅ«tis, saugojęs vagiant automobilį, pažadėjęs paslėpti pagrobtÄ daiktÄ ar jį realizavus, nors drauge, kaip pažymi apeliantas, teismas nustatė, kad M. S. su A. K. sutarė pagrobti automobilį, kad galėtų važiuoti, M. S. pasakė A. K., jog eina pavogti automobilį, o vėliau, M. S. privažiavus prie jo laukiančio A.

K., Å¡is, žinodamas, kad automobilis pagrobtas, važiavo tuo automobiliu kartu su M. S., sumokėjo už degalus. Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė BK 24 str. Remdamasis teismų praktika, prokuroras nurodo, kad teismo argumentas, jog A. K. pats žirklėmis neatrakino automobilio durelių ir pats neužvedė automobilio (tai darė jo bendrininkas M. S.), neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jis nedalyvavo vagystėje. Nurodo, kad nustatyta, jog M. S. su A. K. kartu sumanė pagrobti automobilį, kuriuo galėtų nuvažiuoti į kaimÄ pas merginas, M.

S. nuėjo ir iÅ¡ namų pasiėmė žirkles automobilio durelėms atrakinti, o A. K. pasakęs: ,,einu, palauksiu, ar paimsi, ar ne“, nuėjo ir A. S. laukė nuo vietos 10 metrų atstumu, ir tai leidžia, prokuroro nuomone, daryti iÅ¡vadÄ , jog M. S. ir A. K. buvo pasiskirstę vaidmenimis. Nurodo, kad A. K. ir kito bendrininko M. S. susitarimas padaryti vagystę konstatuotas ne tik nustačius, kad jie žodžiu nutarė pagrobti automobilį, o A. K. laukė, kol M. S. įvykdys nusikaltimÄ , tačiau tai rodo ir vėlesni jo veiksmai – jis iÅ¡ karto po vagystės įsėdo į vogtÄ automobilį, įpylė kuro pagrobtam automobiliui.

Tvirtina, kad Å¡ios aplinkybės atskleidžia tiek A. K. objektyvų dalyvavimÄ realizuojant vagystės požymius, tiek jo tiesioginę tyčiÄ kartu su kitu bendrininku padaryti šį nusikaltimÄ .Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėjas advokatas prašė skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.), naikintina, o pripažįstama, kad A.

K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 178 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, keistina apylinkės teismo nuosprendžio nustatomoji dalis M. S. atžvilgiu bei civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas Å¡ių nuostatų nesilaikė. IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pagrįstai konstatavo, jog M.

S. pagrobė A. M. priklausantį automobilį „Mazda 626“, tačiau pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes vertino ne įrodymų dalies dėl A. K. dalyvavimo pagrobiant automobilį visumÄ , o vertino juos atsietai vienus nuo kitų. Netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje neįrodyta, kad M. S. ir A. K., veikdami kartu, pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ automobilį. Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių A.

K. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nors iÅ¡teisintasis A. K. neigė dalyvavęs nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padaryme, tai yra tvirtino, jog po pokalbio su M. S. apie automobilio vagystę jis kartu nebuvo, o M. S. nuėjus prie maÅ¡inos, jis išėjo į namus, kai vogė automobilį, kartu nebuvo ir to nematė, kad pavogs netikėjo, į automobilį įsėdo tik vėliau, kai M. S. prie jo privažiavo, tačiau apeliacinė instancija tokius jo parodymus vertina kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie paneigiami nuteistojo M.

S. ir iÅ¡ dalies iÅ¡teisintojo A. K. parodymais, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.Vadovaujantis LR BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , susitarimas gali bÅ«ti tiek suplanuotas iÅ¡ anksto, tiek kilęs staiga spontaniÅ¡kai, todėl nebÅ«tina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iÅ¡ anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. kol bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. S., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2011 m. spalio 15 d. vakare apie 18-20 val., jis susitiko draugÄ A. K., su kuriuo gėrė alų melioratorių parkelyje, paskui kažkuris iÅ¡ jų susiskambino su pažįstamais ir susitarė susitikti kažkokiame kaime, jie bandė susirasti pažįstamų, kurie pavežtų iki to kaimo, bet niekas jų nenuvežė, tada bekalbant kilo mintis pasivogus automobilį nuvažiuoti iki to kaimo.

Kuris pasiÅ«lė vogti, nepamena, paskui jis iÅ¡ namų pasiėmė žirkles popieriui kirpti, nes žinojo, kad su žirklėmis galima atrakinti automobilio „Mazda“ dureles ir neturint raktelio užvesti variklį. Išėjęs į kiemÄ jis pamatė stovintį automobilį „Mazda“ ir nusprendė jį pavogti, žirklėmis jis atrakino vairuotojo dureles ir įkišęs į užvedimo spynelę užvedė variklį, tada A. K. atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę ir jie iÅ¡važiavo.

A. K. neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų pavogtas automobilis, jis visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia ir matė, kÄ jis daro (102 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu M. S. parodė, kad su A. K. gėrė parkelyje, kalbėjo, jog reikia nuvažiuoti pas draugus, užėjo kalba apie maÅ¡inÄ , jis nuėjo į namus žirklių, A. K. liko sėdėti, jam einat atrakinti automobilį, A. K. sakė, kad eina toliau, sakė, kad palauks toliau. M. S. žirklėmis atrakino automobilį, užvedė, degalinėje A. K. įpylė degalus (162 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. parodė vietÄ , kurioje stovėjo automobilis „Mazda 626“, taip pat vietÄ , kurioje stovėjo A. K., kai jis privažiavo pavogtu automobiliu (107 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. K. savo kaltę dėl pavogto automobilio pripažino ir nurodė, kad M. S. pasakė, jog pavogs automobilį, tačiau jis nepatikėjo, o nusijuokęs nuėjo link Ž. gatvės, tikėdamasis, kad M. S. jį pasivys. Praėjus keletui minučių prie jo stovinčio ant pėsčiųjų tako privažiavo automobilis „Mazda 626“, kurį vairavo M.

S.. Tada jis suprato, kad tai vogtas automobilis, tačiau į jį įlipo, ir jie nuvažiavo. Su M. S., kai jis vogė automobilį, nebuvo, automobilį visÄ laikÄ vairavo M. S. (127 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu A. K. tvirtino, jog jis nesitikėjo, kad M. S. pavogs automobilį, nors buvo kalba, kad reikia pavogti automobilį. Jis prie automobilio nėjo, išėjo namų link, laukė, kol ateis M. S.. Kai privažiavo M. S., atsistojo nuo suoliuko, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo (161–162 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. parodė vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, iÅ¡ kur buvo pavogtas automobilis (132 b. l.). Sulyginus M. S. ir A. K. parodymų patikrinimų vietoje protokoluose užfiksuotus parodymus matyti, kad abu kaltinamieji – ir M. S., ir A. K. – nurodė tÄ pačia vietÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, iÅ¡ kur buvo pavogtas automobilis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. K. tiksliai žinojo, kur stovėjo pagrobtas automobilis „Mazda 626“.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad automobilis buvo pagrobtas iÅ¡ daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kurioje, kaip įprasta, bÅ«na pastatoma daug automobilių, todėl, kolegijos nuomone, tik buvus kartu, kai buvo renkamasi kurį automobilį vogti, galima tiksliai nurodyti vietÄ , kur stovėjo pavogtas automobilis. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad iÅ¡sirenkant automobilį vagystei A. K. buvo kartu su M. S., o ne po kalbos, kad reikia pavogti automobilį, kaip A.

K. nurodė teisme, jis, M. S. išėjus prie maÅ¡inos, išėjo. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas nesutinka, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. K. prisidėjo prie vagystės, juo labiau, kad iÅ¡ paties A. K. parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis, nuėjęs toliau nuo A. S. atrakinamo ir užvedamo automobilio, atsisėdo ir laukė, kol M. S. prie jo privažiuos (162 b. l.). M. S. teisme taip pat nurodė, kad jam sugalvojus atrakinti automobilį, A. K. pasakė, kad eina toliau ir palauks, privažiavus prie jo, A.

K. sėdėjo (162, 165 b. l.). Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad nėra duomenų, jog A. K. dalyvavo pagrobiant svetimÄ , A. M. priklausantį turtÄ â€“ 3000 litų vertės automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – yra nepagrįstos: bylos duomenys neginčijamai rodo, kad M. S. ir A. K. nutarus vykti pas draugus buvo kalbėta, kad tai galima padaryti vogtu automobiliu, jam pavogti instrumentÄ , t. y. žirkles atsinešė M. S., automobilį, kuris bus grobiamas, surado abu – ir M.

S., ir A. K., M. S. atrakinant ir užvedant vogtÄ automobilį žirklėmis, M. K., paėjęs toliau, sėdėjo ir laukė M. S., o privažiavus M. S. – įsėdo į vogtÄ automobilį, vėliau vogtam automobiliui nupirko degalų. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. K. žinodamas apie tikslÄ pagrobti automobilį padėjo padaryti šį nusikaltimÄ â€“ rinko pagrobti tinkamÄ automobilį, o vėliau liko laukti kito kaltininko stebėdamas aplinkÄ , taip paÅ¡alindamas kliÅ«tis pridengė savo bendrininkÄ , kad jis galėtų netrukdomai įgyvendinti savo nusikalstamÄ sumanymÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog 2011 m. spalio 15 d., apie 22.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kiemo, A. K. ir M. S., veikdami kartu, pagrobė svetimÄ , A. M. priklausantį turtÄ â€“ 3000 litų vertės automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo pareikÅ¡tas nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl 3360 Lt turtinės žalos atlyginimo (24 b. l.).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji D. M. patikslino, kad jų automobilis buvo vertas 2000 Lt, kaltinamieji sutiko su tokio žala (163 b. l.). Teismui nustačius, kad automobilio pagrobime dalyvavo ir M. S., ir A. K., nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ turi atlyginti abu kaltinamieji, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo keistinas (BPK 328 str. 4 p.).Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys tvirtina, kad A.

K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo (156, 166 b. l.), anksčiau neteistas (110 b. l.). Ir nors savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, tačiau iÅ¡ byloje užfiksuotų įrodymų matyti, kad duodamus parodymus A. K. nurodė iÅ¡ esmės tikras įvykio aplinkybes, o kaltės pripažinimas tik iÅ¡ dalies buvo nulemtas jo subjektyviu aplinkybių vertinimu. Å ie duomenys leidžia manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 38 straipsniu, BPK 254 straipsniu, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė. BK 67 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. padėti sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę nuteistam asmeniui tai daryti, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p. , 3 p, 2 p., 329 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a:             Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio dalį, kuria A.

K. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., atleisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai D.

M. priteisti iÅ¡ M. S. ir A. K. solidariai 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) turtinei žalai atlyginti.Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį M. S. atžvilgiu nustatant, kad M. S. ir A. K., veikdami kartu, pagrobė svetimÄ , A. M. priklausantį turtÄ â€“ 3000 litų vertės automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                     Bronius Zalaga Teisėjai                                                                 Vaclovas Iždonas Gražvydas PoÅ¡kus                                                                 Â