2017-08-03 Nr. AB-14899-3-61-3-00737-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4344-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00737-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. (N. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (15/6-9) 12PR-22 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas paaiškino, jog ginčijamu sprendimu atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovo tyrimas dėl pareiškėjo baimės grįžti į kilmės valstybę dėl (duomenys neskelbtini) valdžios kritikos, veiklos (duomenys neskelbtini) judėjime (duomenys neskelbtini) (toliau – ir judėjimas) ir giminystės ryšių su judėjimo lyderiu D. A., yra paviršutiniškas.

Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas pažeidė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tikslą – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiami (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 19 d.). 2004 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos direktyvos 2004/83/EB (toliau – ir Direktyva 2004/83/EB) 4 straipsnio 5 dalyje ir Įstatymo 83 straipsnyje yra įtvirtintas abejonės privilegijos principas. Abejonės privilegijos principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi esminiai prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti. Atsakovui nepagrindus, jog pareiškėjas klaidino tyrimą, jį vilkino ar buvo nustatyti esminiai prieštaravimai, pareiškėjo teiginiams dėl sulaikymo ir (duomenys neskelbtini) institucijų persekiojimo turėjo būti taikoma abejonės privilegija, t. y. pareiškėjui negalint pateikti rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus, jo teiginių pagrįstumui turėjo būti taikoma abejonės privilegija.

Direktyvos 2004/83/EB 10 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, jog politinių pažiūrų sąvoka visų pirma apima pažiūrų, įsitikinimų ar tikėjimo turėjimą dėl reikalų, susijusių su 6 straipsnyje minėtais persekiojimo dalyviais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų ar ne, t. y. neapsiriboja priklausymu politinėms partijoms, organizacijoms. Be to, remiantis teismų praktika vien negalėjimas įrodyti, kad pareiškėjas priklauso tam tikrai opozicinei partijai, negali būti vertinamas kaip akivaizdus nepagrįsto prašymo suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo teiginys, jog jis nepateikė su jo opozicine veikla susijusių įtikinamų aplinkybių, prieštarauja surinktiems įrodymams, t. y. išvadoje, į kurią atsižvelgus yra priimtas ginčijamas sprendimas, yra nurodyta, kad 2017 m. vasario 10 d. A. V. pateikė vaizdo įrašą – D. A. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos valdžios institucijas. Šiame įraše D. A. teigia, kad N. I. yra (duomenys neskelbtini) opozicijos šalininkas, savo nuomonę reiškiantis interneto socialiniuose tinkluose facebook, twiter ir instagram. Pareiškėjo dalyvavimą opoziciniame judėjime patvirtina ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojo S. V. patvirtinimas. Pareiškėjo byloje yra raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio N. I.“, kuriame pateikta informacija, jog politinį judėjimą (duomenys neskelbtini) 2007 m. įkūrė D. A., kuris yra (duomenys neskelbtini) žurnalistas, disidentas, pirmojo nepriklausomo (duomenys neskelbtini) laikraščio „C. R.“ (kurį perpardavinėjo pareiškėjas) leidėjas ir vyriausiasis redaktorius, palikęs (duomenys neskelbtini) devyniasdešimtųjų pradžioje. Atsakovas, turėdamas informacijos apie vieną didžiausių opozicionierių D. A. ir jo paties pateiktą informaciją (vaizdo įrašų) apie pareiškėjo buvimą šio opozicinio judėjimo šalininku, skleidžiančio savo nuomonę interneto socialiniuose tinkluose, bei surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykdomus valstybės persekiojimus dėl menkiausios valdžios kritikos (net ir socialiniuose interneto tinkluose), nurodydamas, jog pareiškėjo motyvas, kad jis yra (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas, nėra pagristas ir nėra laikomas nustatytu faktu, todėl nebuvo vertinamas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neužtikrino prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tikslo.

Pareiškėjas dėl jo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) judėjime ir giminystės su D. A. nurodė, kad represinis režimas suaktyvėjo prieš porą metų. Migracijos departamento išvadoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių situacija stipriai pablogėjo 2015 m. rugsėjo mėn. prievarta uždarius (duomenys neskelbtini) atgimimo partiją; pasak „Human Rights Watch“ (duomenys neskelbtini) eksperto, (duomenys neskelbtini) išgyvena (duomenys neskelbtini). Nurodyta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. kad būtent grįžus 2015 m. pabaigoje į namus prasidėjo problemos, kad apie jo paiešką sužinojo 2015 m. pabaigoje (2016 m. rugpjūčio 10 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. spalio 10 d. grįžo namo, prasidėjo represijos visiems, kurie yra su barzdomis, visoje šalyje, persekioja (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 10 d. buvo atvažiavę pas jį į namus, jo ieškojo; atsakydamas į klausimą, kada sužinojo, jog tie žmonės atėjo jo ieškoti namo, pareiškėjas atsakė, kad maždaug 2015 m. gruodžio 20 d. (2016 m. lapkričio 8 d. vykusios apklausos protokolas); tos pačios pozicijos pareiškėjas laikėsi ir 2017 m. vasario 10 d. apklausos metu: atsakydamas į klausimą, kada jo šeimai taip apie jį buvo pasakyta, pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. ar 2016 m. sausio mėn.); taip pat pareiškėjo nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir jo tolesnių veiksmų eiga, t. y. jog 2016 m. sausio 10 d. jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini), o 2016 m. sausio 17 d. atskrido lėktuvu į (duomenys neskelbtini) ir t. t.

Pareiškėjas, paklaustas, kodėl nevyksta į (duomenys neskelbtini), nurodė, kad „mus (duomenys neskelbtini) išduoda“ (2016 m. lapkričio 8 d. apklausos protokolas), ką patvirtina ir atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę. Taigi tai, jog apie 10 m. nuo laikraščio (duomenys neskelbtini) platinimo pareiškėjas nepatyrė realių represinio režimo pasekmių, nereiškia, kad jo argumentai apie jam gresiantį persekiojimą yra nepagrįsti. Pagal pateiktą atsakovo informaciją apie (duomenys neskelbtini) persekiojimo veiksmai ir žmonių teisių pažeidinėjimai suaktyvėjo būtent per porą metų, ką nurodo ir pareiškėjas, kas būtent ir darė įtaką jo sprendimui palikti (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, priimdamas neigiamą pareiškėjui sprendimą, neužtikrino visos aktualios informacijos įvertinimo.

Rėmėsi Direktyvos 2004/83/EB 10 straipsnio 1 dalies e punktu ir nurodė, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė būtent opozicinių partijų palaikymu, nurodydamas, jog yra judėjimo šalininkas, šios pozicijos laikėsi abiejų apklausų metu.

Nurodė, jog Migracijos departamentas klaidingai interpretuoja Informacinio centro dėl informacijos apie judėjimo lyderio D. A. giminaičių persekiojimą (duomenys neskelbtini) pažymą. Nurodytoje pažymoje pabrėžiama, kad Informacinis centras neturi galimybių pateikti informacijos apie kylančias grėsmes, o ne kad tokia grėsmė pareiškėjui nekyla. Pagrįstos baimės objektyvų pobūdį pagrindžia Migracijos departamento 2017 m. sausio 11 d., 2015 m. kovo 20 d. pažymos. Pareiškėjo baimė dėl persekiojimo yra pagrįsta ne tik jo subjektyviais įsitikinimais, bet ir objektyviai surinkta informacija, t. y. asmenis, palaikančius opozicines partijas ar esančius opozicinių partijų narių giminaičiais ar bet kokiu būdu kritikuojančius valdžios institucijas, persekioja valstybė, jie kaltinami ekstremizmu, neteisėtai sulaikomi ar net įkalinami.

(duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos ir kitos valstybės institucijos persekiojimas (persekiojimo dalyviu yra valstybė) vien dėl valdžios kritikos, pasireiškiantis neteisėtu sulaikymu, įkalinimu bei smurtiniais veiksmais, yra įprasta praktika, todėl atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39–45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis yra aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas, nėra pagrįsti ir nėra laikomi nustatytu faktu. Atsižvelgiant į šią išvadą, taip pat į tai, kad nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios D. A. tolimų giminaičių persekiojimą (duomenys neskelbtini), ginčijamame sprendime nuspręsta, kad nėra pagrindo prielaidai, jog pareiškėjas galėtų patirti valdžios persekiojimą vien dėl giminystės ryšių su D. A.. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvi situacija neleidžia laikyti pareiškėjo nurodytą baimę visiškai pagrista, sprendime nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jam turėjo būti taikoma abejonės privilegija. Išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, detaliai nurodyta, į kokius kriterijus atsižvelgiant vertintas pareiškėjo teiginių patikimumas, kodėl pareiškėjui netaikytas abejonės privilegijos principas. Rėmėsi Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 83 straipsnio 2, 5 dalimis ir nurodė, jog net pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, esant informacijai, kuri suteikia svarių priežasčių abejoti prieglobsčio prašytojo pareiškimų teisingumu, prieglobsčio prašytojas turi pateikti pakankamus paaiškinimus dėl tariamų neatitikimų (žr. EŽTT bylą N. prieš Švediją). Abejonės privilegija netaikoma ne tik tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, jį vilkina ar nustatomi esminiai prieštaravimai, bet ir tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas nepateikia nuoseklių, išsamių, detalių paaiškinimų.

Migracijos departamento sprendimas netaikyti abejonių privilegijos, vertinant pareiškėjo teiginius dėl to, kad jis yra aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas, yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų, nepateikė išsamių, konkrečių žodinių paaiškinimų. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) valdžią kritikavo apie tai išsakydamas savo nuomonę žmonėms, taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ žymėdavo „patinka“ (angl. „like“), 2006 m.–2008 m. (duomenys neskelbtini) pardavinėjo judėjimo laikraštį (duomenys neskelbtini) dirbo interneto radijuje (duomenys neskelbtini). Paprašytas parodyti interneto puslapius, kontaktus grupių, su kuriomis bendrauja, puslapius, kuriuos žymėjo kaip patinkančius, interneto radijo (duomenys neskelbtini) puslapius, pareiškėjas nurodė, kad visą šią informaciją jis ištrynė ir neturi ką parodyti, taip pat nurodė, kad jokia opozicine veikla nebeužsiima. Pareiškėjas ne tik negalėjo nurodyti konkrečių savo įrašų socialiniuose tinkluose, bet ir nenurodė jokios kitos konkrečios informacijos (pavyzdžiui, konkrečių straipsnių pavadinimų, pavardžių, įvykių, dėl kurių jis pasisakė ir kt.). Apklausos metu Migracijos departamento valstybės tarnautojas konkrečiai prašė pareiškėją nurodyti tokią informaciją, tačiau pareiškėjas konkrečių atsakymų nepateikė. Taigi Migracijos departamento tarnautojas pareiškėjui uždavė papildomus ir patikslinančius klausimus, pareiškėjui buvo suteikta galimybė apklausos metu kuo išsamiau paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas (D. A. kreipimasis) nepaneigia visų bylos duomenų visumos: pareiškėjas, nors buvo keletą kartų paprašytas konkrečiai nurodyti, kaip pasireiškė jo dalyvavimas opozicijos veikloje, konkrečios, išsamios informacijos nepateikė; nors vaizdo įraše nurodoma, kad pareiškėjas savo nuomonę reiškia socialiniuose tinkluose, konkretūs pareiškėjo įrašai nebuvo nurodyti atsakovui (nors to pareiškėjo buvo tiesiogiai prašoma).

Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo dalyvavimą opoziciniame judėjime patvirtina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojo S. V. patvirtinimas. Pateiktame (duomenys neskelbtini) paaiškinime pateikiami nekonkretūs, apibendrinti teiginiai, iš kurių negalima daryti išvados, kad pareiškėjas buvo aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas. Apklausos metu pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos, kad būtų dalyvavęs (duomenys neskelbtini) veikloje, organizuotuose mitinguose, palaikymo akcijoje ar kt., t. y. pareiškėjas nenurodė konkrečios veiklos, kurią būtų galima įvertinti, ar dėl jos prieglobsčio prašytojas galėtų būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų. Atsakovo nuomone, jis pagrįstai netaikė abejonės privilegijos pasakojimo daliai dėl (duomenys neskelbtini) valdžios kritikos, t. y. pagrįstai šių paaiškinimų nelaikė nustatytais faktais ir nevertino spręsdamas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjui.

Atsakovas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, nerado duomenų, kad judėjimo lyderio D. A. tolimi giminaičiai būtų persekiojami vien dėl giminystės ryšio su juo. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo baimę lemia išimtinai jo subjektyvi nuomonė. Nei 2017 m. sausio 11 d. pažymoje, nei 2015 m. kovo 20 d. pažymoje nėra duomenų apie tai, jog (duomenys neskelbtini) persekiojami asmenys vien dėl giminystės su D. A.. Objektyvių duomenų, leidžiančių daryti kitokias išvadas, pareiškėjas nepateikė nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei kartu su skundu. Be to, aplinkybės, kad tokių duomenų nerasta, atsakovas nevertino kaip savaime sudarančios pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, ši aplinkybė įvertinta duomenų visumoje, atsižvelgus į tai, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas.

Pabrėžė, jog pareiškėjas ne tik negalėjo parodyti konkrečių savo įrašų socialiniuose tinkluose (patikrinus socialinio tinklo „Facebook“ pareiškėjo asmeninį puslapį, nerasta tokios informacijos, išskyrus kelias asmenines nuotraukas ir draugų kontaktus), bet ir negalėjo nurodyti kitos konkrečios informacijos (pavyzdžiui, konkrečių straipsnių pavadinimų, įvykių, dėl kurių jis pasisakė ir pan.). Atsakovas, įvertinęs duomenų visumą (kilmės valstybės informaciją; aplinkybę, kad pareiškėjo dalyvavimas (duomenys neskelbtini) veikloje pasireiškė vien tik laikraščio (duomenys neskelbtini) platinimu prieš 10 m.; kitų konkrečių, išsamių paaiškinimų dėl valdžios kritikos nebuvimą), nusprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais veiksniais ar realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjo argumentai dėl dalyvavimo opozicijos veikloje ir jo sulaikymo remiasi aplinkybėmis, kurias Migracijos departamentas atmetė kaip nenustatytus faktus.

Atsakovas neneigė to, kad pareiškėjas atitinka Direktyvos 2004/83/EB 10 straipsnio 1 dalies e punktą, tačiau pabrėžė, jog, vadovaujantis Įstatymo 86 straipsniu, sprendimas suteikti pabėgėlio statusą priimamas tik dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Atsakovas, įvertinęs duomenų visumą, konstatavo, kad objektyvi situacija pareiškėjo gyvenamojoje vietoje neleidžia laikyti šią baimę visiškai pagrįsta, todėl nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jis neužtikrino visos aktualios informacijos įvertinimo, nes buvo įvertintos pareiškėjo nurodytos pažymos bei individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Pareiškėjo paaiškinimai, kuriais remiantis buvo vertinama jo individuali situacija, buvo nekonkretūs, neišsamūs, nesusiję su realia, konkrečia pareiškėjo situacija. Pareiškėjo teiginiai vertintini labiau kaip teorinio pobūdžio, grindžiami pareiškėjo subjektyviu situacijos suvokimu bei prielaidomis.

Atsakovas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui nurodo, jog prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)), bet objektyviais faktoriais, t. y. konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos buvo vertintos tos pačios aplinkybės, kaip ir sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Atsakovas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjui nėra realaus pavojaus grįžti į kilmės valstybę, nes jo gyvenamojoje vietoje nevyksta beatodairiško smurto veiksmai (t. y. nėra pagrindo taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu (b. l. 64–85) pareiškėjo N. I. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas prašė apsaugos, motyvuodamas tuo, kad jis bijo grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) valdžios kritikos, veiklos opoziciniame judėjime (duomenys neskelbtini) bei giminystės ryšių su (duomenys neskelbtini) judėjimo lyderiu D. A.. Teismas akcentavo, jog nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį turi būti nustatyta, ar prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais, o juos vertinant būtina vadovautis ES prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių vertinimo principais. Prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti visus įrodymus, patvirtinančius jo pasakojimą. Tuo atveju, jeigu prieglobsčio prašytojas negali pagrįsti savo teiginių dokumentiniais įrodymais, jis privalo pakankamai paaiškinti, kodėl jų trūksta. Dokumentiniais įrodymais nepatvirtinti duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai, kai tokių įrodymų neįmanoma pateikti nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų (Įstatymo 83 str. 2 d.), t. y. prieglobsčio prašytojas turi pareigą stengtis pateikti trūkstamus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, pabrėžė, jog pareiškėjas savo baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) grindžia iš esmės bendra nedemokratine situacija valstybėje, t. y. teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) valstybė, kurioje draudžiama opozicinė veikla, o valstybės saugumas itin persekioja valdžiai nelojalius asmenis. Tačiau teismas nustatė, kad konkrečių įrodymų, jog pareiškėjas kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią, byloje nėra nustatyta.

Nors Migracijos departamentas surinko duomenis apie padėtį (duomenys neskelbtini), be kita ko, pasitelkdamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pagalbą, tačiau duomenų apie tai, kad pavojus grėstų pačiam pareiškėjui, nerasta. Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas apie veiklą opoziciniame judėjime (duomenys neskelbtini) giminystės ryšius su buvusiu šio judėjimo lyderiu D. A., vaizdo įrašo apie (duomenys neskelbtini) įvykius (duomenys neskelbtini) (pulkininko (duomenys neskelbtini) pasakojimas apie tai, kaip jis (duomenys neskelbtini) padėjo prezidentui E. R. ateiti į valdžią) platinimą, nors ir nepasižymi nuoseklumu, tačiau iš esmės yra neprieštaringas ir labiau tikėtinas negu netikėtinas, todėl šią pareiškėjo pateiktą informaciją įvertino.

Teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo dalyvavimas judėjime (duomenys neskelbtini), giminystės ryšiai su buvusiu šio judėjimo lyderiu D. A. savaime nėra objektyvus pagrindas kilti grėsmei pareiškėjo atžvilgiu, nes prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė sąlygojama išimtinai jo subjektyvia nuomone. Apie baimės visišką pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją – baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir pan.

Prieglobsčio prašytojo baimės subjektyvus elementas gali būti sąlygojamas jo asmeniniais įsitikinimais, tačiau objektyvi situacija gyvenamojoje vietoje neleidžia laikyti šią baimę visiškai pagrįsta, todėl jam šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Atitinkamai, teismas sprendė, jog pareiškėjo baimė patirti jo nurodytus veiksmus visiškai nėra pagrįsta, todėl pabėgėlio statuso taikymo nuostata, reikalaujanti, kad prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijotų persekiojimo, laikytina nenustatyta.

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, jog prieglobsčio prašytojas nenurodė pagrįstų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl nėra pagrindo manyti, kad yra grėsmė, jog pareiškėjo kilmės valstybėje gresia kankinimai arba žiaurus elgesys, todėl jam negali būti suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; be to, analogiškai nėra pagrindo manyti, kad yra grėsmė, jog pareiškėjo kilmės valstybėje bus jam įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, todėl jam negali būti suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu; bei pareiškėjui kilmės šalyje negresia pavojus, kuris būtų susijęs su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje 3 punkte nurodytais veiksmais. Atitinkamai, teismas sprendė, jog pareiškėjo baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus negali būti laikoma pagrįsta, todėl nėra pagrindo suteikti jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento ginčijamą sprendimą ir įpareigoti jį išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. Pareiškėjas N. I. apeliaciniu skundu (b. l. 88–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, nurodydamas, jog byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią, remiasi išimtinai atsakovo pateiktais argumentais, nutylėdamas pareiškėjo nurodytus motyvus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo teiginius dėl jo opozicinės veiklos.

2. Atsakovo bei teismo teiginys, jog pareiškėjas nenurodė su jo opozicine veikla susijusių įtikinamų aplinkybių, prieštarauja surinktiems įrodymams, t. y. 2017 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė vaizdo įrašą – D. A. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos valdžios institucijas. Šiame įraše D. A. teigia, kad N. I. yra (duomenys neskelbtini) opozicijos šalininkas, savo nuomonę reiškiantis interneto socialiniuose tinkluose facebook, twitter, instagram. Pareiškėjo dalyvavimą opoziciniame judėjime patvirtina ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojo S. V. patvirtinimas. Tą patvirtina ir raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio N. I.”.

3. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai. Skunde detaliai išdėstyti objektyvūs bei subjektyvūs kriterijai, įrodantys pareiškėjo baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumą, t. y. kad represinis rėžimas suaktyvėjo prieš porą metų ir tai patvirtina atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovo surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes jo apklausų metu.

4. Tai, kad apie dešimt metų nuo laikraščio (duomenys neskelbtini) platinimo pareiškėjas nepatyrė realių represinio rėžimo pasekmių, nereiškia, kad jo argumentai apie jam gresiantį persekiojimą yra nepagrįsti. Pagal pateiktą atsakovo informaciją pareiškėjo kilmės valstybėje persekiojimo veiksmai ir žmonių teisių pažeidimai suaktyvėjo.

5. Pareiškėjas laikėsi vieningos pozicijos dėl jam keliamos grėsmės iš kilmės valstybės teisėsaugos institucijų, nurodydamas, jog pareiškėjui kyla grėsmė būti neteisėtai įkalintam, pagrobtam ar patirti kitus smurtinius veiksmus. 2017 m. balandžio 26 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius apie gresiantį sulaikymą, įkalinimą – el. laišką R Medutienei kartu su el. laiško priedu – šaukimu atvykti į tyrimo skyrių, kuris pareiškėjo prieglobsčio bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertintas. Apie šiuos papildomus rašytinius įrodymus, turinčius esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendime nenurodyta.

6. Pagrįstos baimės objektyvų pobūdį pagrindžia Migracijos departamento 2017 m. sausio 11 d., 2015 m. kovo 20 d. pažymos. Pareiškėjo teigimu, jo baimė dėl persekiojimo yra pagrįsta ne tik jo subjektyviais įsitikinimais, bet ir objektyviai surinkta informacija, t. y. asmenys, palaikantys opozicines partijas, ar esantys opozicinių partijų narių giminaičiais ar bet kokiu būdu kritikuojantys valdžios institucijas, yra persekiojami valstybės, kaltinami ekstremizmu, neteisėtai sulaikomi ar net įkalinami.

7. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, o remiantis pateikta informacija yra pagrista tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas nepaneigia visų bylos duomenų visumos: pareiškėjas, nors buvo keletą kartų paprašytas konkrečiai nurodyti, kaip pasireiškė jo dalyvavimas opozicijos veikloje, konkrečios, išsamios informacijos nepateikė; be to, nors vaizdo įraše nurodoma, kad pareiškėjas savo nuomonę reiškia socialiniuose tinkluose, konkretūs pareiškėjo įrašai nebuvo nurodyti nors to buvo prašoma. Apklausos metu pareiškėjui taip pat buvo suteikta galimybė kuo išsamiau paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos, jam buvo pateikti papildomi klausimai.

2. S. V. paaiškinime pateikiami nekonkretūs, apibendrinti teiginiai, iš kurių negalima daryti išvados, kad pareiškėjas buvo aktyvus (duomenys neskelbtini) valdžios kritikas. Apklausos metu pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos, kad būtų dalyvavęs (duomenys neskelbtini) veikloje, organizuotuose mitinguose, palaikymo akcijoje ar kt.

3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia paaiškinimus dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), tačiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Pareiškėjo paaiškinimai, kuriais remiantis buvo vertinama jo individuali situacija, buvo nekonkretūs, neišsamūs, nesusiję su konkrečia pareiškėjo situacija.

4. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo teiginius apie gresiantį įkalinimą, sulaikymą patvirtina šaukimas atvykti į tyrimo skyrių, tačiau iš šio dokumento nėra aiškus nei pareiškėjo statusas, nei šaukimo tikslas. Pateiktas kvietimas nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl jo politinės veiklos yra visiškai pagrįsta.

5. Migracijos departamentas, įvertinęs visą pareiškėjo pateiktą informaciją ir surinktus duomenis, įvertino, kad nėra pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Migracijos departamento vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (15/6-9) 12PR-22 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria.

Vertindama pareiškėjo argumentus dėl prieglobsčio jam suteikimo teisėjų kolegija pabrėžia, jog užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2017 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei įgyvendinantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131(2017 m. sausio 31 d. redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatos.

Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-10/2012).

Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės sieja su faktine aplinkybe, jog jis yra aktyvus (duomenys neskelbtini) opozicijos šalininkas, dalyvauja opozicinių judėjimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikloje, todėl kilmės valstybėje kyla reali susidorojimo su juo grėsmė. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, jog jam kyla grėsmė kilmės valstybėje, kad jis aktyviai dalyvavo opozicijos veikloje.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija pritaria atsakovo vertinimui, kad pareiškėjas pateikė tik apibendrintus, nekonkrečius teiginius apie situaciją kilmės valstybėje, taip pat bendro pobūdžio, neindividualizuotą informaciją apie savo dalyvavimą opozicijos veikloje, kuri byloje vertinamu atveju nepagrindžia jam kylančios objektyvios grėmės.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pareiškėjui jo apklausų metu (2016 m. lapkričio 8 d.) (prieglobsčio byla, b. l. 90 - 97) ir 2017 m. vasario 10 d. (prieglobsčio byla, b. l. 105 - 106) sudarė sąlygas išsamiai pateikti argumentus, motyvus ir įrodymus apie savo dalyvavimą opozicijos veikloje; apklausų metu atsakovo atstovas teikė patikslinančius klausimus, atsakymai į kuriuos atskleistų, kuo konkrečiai pasireiškė aktyvus pareiškėjo dalyvavimas opocizijos veikloje. Be to kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovas surinko pakankamai išsamią informaciją apie kilmės valstybę, dėl jos kreipėsi į įvairias valstybės institucijas. Dėl šios priežasties atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai. Be to ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjui sudarė tinkamas sąlygas pateikti visus įrodymus ir argumentus, kuriais jis siekia pagrįsti savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Pareiškėjas savo dalyvavimą opozicijos veikloje sieja su „like“ žymėjimu facebook tinkle įvairiems opozicijos platinamiems straipsniams, informacijai, jų komentavimu, taip pat tuo, kad (duomenys neskelbtini) 2006-2008 m. jis platino (duomenys neskelbtini) leidžiamą laikraštį (duomenys neskelbtini), komentarų pateikimu interneto radijuje (duomenys neskelbtini).

Vis dėlto atsakovo atstovo paprašytas pateikti konkrečią informaciją apie su opozicijos veikla susijusius veiksmus ar darbus, pareiškėjas pripažino, kad tokios detalios informacijos pateikti negali, nurodė, kad jis viską ištrynė, facebook paskyrą turi, bet ten tokiais dalykais neužsiima (prieglobsčio byla, b. l. 94).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) judėjimo lyderis D. A. patvirtino, kad pareiškėjas yra kilmės valstybės opozicijos šalininkas, savo nuomonę reiškiantis interneto socialiniuose tinkluose facebook, twitter ir instagram, pareiškėjo teigimu, jo dalyvavimą opozicijos veikloje patvirtina ir S. V. parodymai.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad minėtų asmenų ir pareiškėjo pateikti paaiškinimai nėra detalūs ir neprieštaringi. Pareiškėjas apklausų metu ir teismo procesiniuose dokumentuose neminėjo, kad nuomonę yra reiškęs twitter bei instagram tinkluose. Be to, teisėjų kolegija prieštaringais laiko pareiškėjo teiginius apie tai, kad jis aktyviai dalyvauja opozicijos veikloje, nes taip teigdamas jis kartu nurodo, kad visą savo kritinę veiklą iš facebook ištrynė, o tai, jei tikėti tokiais teiginiais, savaime rodo, kad jis nebėra aktyvus tokios veiklos dalyvis, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl pašalino visą savo kritiką iš facebook tinklo (tai turėjo užimti nemažai laiko), jei jis yra aktyvus opozicijos narys.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo minėtų asmenų (t. y. D. A. ir S. V.) apie pareiškėją pateikta informacija taip pat itin bendro pobūdžio. Nemaža dalis S. V. pateiktos informacijos (t. I, b. l. 54 – 55) yra ne apie pareiškėją, o apie kitus opozicijos veikėjus. Be to, nors pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. apklausos metu nurodė, kad D. A. yra jo pusbrolis, šis asmuo tokio giminystės ryšio byloje pateiktame kreipimesi nepatvirtino.

Nors pareiškėjas nurodo, kad 2006-2008 m. (duomenys neskelbtini) platino (duomenys neskelbtini) laikraštį, nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad dėl to kilmės valstybėje jis nepatyrė jokių neigiamų pasekmių.

Kiek tai susiję su pareiškėjo 2017 m. balandžio 26 d. pateiktu šaukimu (t. I, b. l. 53), teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad iš šio dokumento nėra aišku, kokiu tikslu jis siųstas, koks pareiškėjo statusas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teikia argumentus, susijusius su bendra situacija (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišreiškė abejonių atsakovo surinkta ir pareiškėjo pateikta informacija apie bendrai problemišką situaciją kilmės valstybėje. Vis dėlto ši bendrai neigiama situacija nėra tokio masto, jog pareiškėjui būtų galima suteikti papildomą apsaugą Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tuo tarpu įvertinusi atsakovo surinktą ir paties pareiškėjo pateiktą informaciją teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas būtų kritikavęs kilmės valstybės valdžią, aktyviai dalyvavęs opozicijos veikloje. Taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo nurodoma jam asmeniškai kylanti grėsmė objektyviai egzistuoja, o yra ne tik jo subjektyvus vertinimas.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai įvertino taikytino teisinio reguliavimo požiūriu. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė