2025-10-29 Nr. AB-18032-3-61-3-08270-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-795-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08270-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektra man“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektra man“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elektra man“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) komisijos 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 12NKV-3 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui, už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 7 straipsnio 6 punktą, buvo paskirta 61 959 Eur bauda.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nepažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimo, įtvirtinto Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, nes pareiškėjo komercinė veikla neatitiko nei Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nei 7 straipsnio 6 punkto. Net jeigu egzistuotų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimą ir padarė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, atsižvelgus į faktines aplinkybes, vadovaujantis Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 970 (toliau – ir Aprašas), pareiškėjui turėjo būti taikyta nuobauda – įspėjimas, o ne piniginė bauda. Be to, net jeigu būtų egzistavęs pagrindas pareiškėjui skirti baudą (o ne įspėjimą), vadovaujantis Aprašu, pareiškėjui turėjo būti skirta mažesnė nei 61 959 Eur bauda.

2.2. Tarnyba, pripažindama pažeidimą, ignoravo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad nustatant, ar komercinė veikla yra nesąžininga, atsižvelgiama į visus konkrečioje situacijoje vykdomos komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes. Pareiškėjas, 2021 m. pirmąjį ketvirtį planuodamas, kad saulės elektrinės parkas galės būti perduodamas vartotojams 2022 m. gegužės 31 d., t. y. daugiau nei po metų nuo pasiūlymo vartotojams pateikimo, buvo sąžiningas ir atidus, o laikotarpis, per kurį turėjo įgyvendinti savo įsipareigojimus, buvo pakankamas.

Pasak pareiškėjo, tai iš esmės pripažino ir UAB „Ignitis“ tikrindamas jo projektą. Pareiškėjo pasirinktas saulės elektrinės parko išvystymo planas atitiko rinkos standartą, tačiau, atsiradus aplinkybėms, kurių jis negalėjo numatyti nustatydamas saulės elektrinės parko projekto įgyvendinimo terminus (problemos su žemės sklypo ribų nustatymu; Rusijos invazija į Ukrainą, o tai sukėlė beprecedentį kainų augimą ir logistikos problemas; akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) vėlavimas vykdyti savo įsipareigojimus dėl saulės elektrinės parko prijungimo prie operatoriaus tinklų; medžiagų ir įrangos įsigijimo kainų augimas daugiau nei 20 proc. nuo projekto įgyvendinimo pradžioje planuoto biudžeto), pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu profesinio atidumo standartą, nes tokių aplinkybių atsiradimo rizikos (kad visos šios aplinkybės atsiras vienu metu) nebūtų galėjęs numatyti ir įvertinti joks rūpestingas, sąžiningas ir atidus verslininkas.

Todėl Tarnyba neturėjo pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo veiksmai, t. y. paskelbimas 2021 m. pirmąjį ketvirtį, kad saulės elektrinės parkas galės būti perduodamas vartotojams 2022 m. gegužės 31 d., neatitiko profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipė arba galėjo iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Pareiškėjas, viešai paskelbęs nurodytą informaciją, nesiekė suklaidinti vartotojų ir dėl to įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą, dėjo visas protingas pastangas, kad saulės elektrinės parkas galėtų būti perduotas vartotojams nurodytu laiku, tačiau to objektyviai negalėjo padaryti dėl nuo savo veiksmų nepriklausančių aplinkybių.

Taigi, pareiškėjo komercinė veikla neatitiko Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodytų nesąžiningos komercinės veiklos požymių ir atitinkamai negali būti laikoma nesąžininga.

2.3. Įstatyme nėra nurodyta, kad egzistuojant 7 straipsnio 1–23 punktuose numatytos klaidinančios komercinės veiklos požymiams, daroma prezumpcija yra nenuginčijama. Pareiškėjas nesutinka ir ginčija Tarnybos išvadą, kad jo komercinė veikla atitiko Įstatymo 7 straipsnio 6 punktą. Vertindama, ar pareiškėjas pažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimą, Tarnyba visiškai nevertino susiklosčiusių ekstraordinarių aplinkybių, privertusių pareiškėją kelis kartus atidėti saulės elektrinės parko perdavimo vartotojams terminą, o galiausiai – projektą nutraukti ir tik deklaratyviai nurodė, kad visos rizikos, kurių pareiškėjas neturėjo jokių protingų galimybių numatyti, neva yra įprastos, jas pareiškėjas tariamai privalėjo numatyti ir prisiimti jų padarinius. Taigi, vien tokiu pareiškimu Tarnyba pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą nustatant, ar komercinė veikla yra nesąžininga, atsižvelgti į visus konkrečioje situacijoje vykdomos komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes. Vadovaudamasis teisės principu, jog atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, pareiškėjas tvirtino, jog Tarnyba turėjo konstatuoti, kad jo komercinė veikla neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtintų klaidinančios komercinės veiklos požymių.

2.4. Tarnyba Nutarimu tiesiogiai pripažino, jog tariamu Įstatymo pažeidimu pareiškėjas nepadarė esminės žalos saugomiems vartotojų interesams, o tai, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, sudarė pagrindą, net ir konstatavus, jog Įstatymo pažeidimas buvo padarytas, pareiškėjui taikyti nuobaudą – įspėjimą ir baudos neskirti. Sprendimo skirti baudą, o ne įspėjimą, Tarnyba visiškai nemotyvavo ir tokiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

2.5. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos argumentu, jog situaciją tik „iš dalies“ lėmė neeilinės aplinkybės, nes susiklosčiusi situacija buvo nulemta išskirtinai tokių aplinkybių, jų visumos. Atitinkamai pradinis baudos dydis turėjo būti sumažintas ne 10 proc. (7 246,72 Eur), o Aprašo leidžiamais 20 proc. (14 493,44 Eur).

2.6. Vertindama pažeidimo sunkumą, Tarnyba expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) pripažino, kad „pažeidimu nebuvo sukelta didelė, nepataisoma žala vartotojams ar padariniai valstybei“, tačiau visiškai nemotyvuotai, nusprendė „už pažeidimo sunkumą nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti“. Tinkamai atsižvelgus į pažeidimo sunkumą, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pradinis baudos dydis turėjo būti sumažintas papildomais 20 proc. (14 493,44 Eur). Vertindama pažeidimo mastą, Tarnyba visiškai neatsižvelgė į savo nurodytą aplinkybę, kad dėl pareiškėjo tariamai nesąžiningos komercinės veiklos kreipėsi tik vienas vartotojas, kuris skundą vėliau atsiėmė, o 59 vartotojai į Tarnybą nesikreipė ir pasinaudojo UAB „Ignitis“ pasiūlyta 100 Eur/kW kompensacija alternatyvaus saulės elektrinės parko įsigijimui.

2.7. Tarnybos tyrimas buvo inicijuotas vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, t. y. Tarnybos iniciatyva, o ne gavus vartotojo / valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos / vartotojų asociacijos skundą. Jeigu pažeidimo mastas būtų vertintinas kaip didelis, sudarantis pagrindą didinti pradinį baudos dydį, Tarnyba būtų gavusi ne vieną (vėliau atsiimtą) vartotojo skundą, bet ir kitų vartotojų skundus. Pareiškėjas teigė, kad tai, jog vartotojų skundų (išskyrus vienintelį, vėliau atsiimtą) nebuvo gauta, ir kad informacija buvo platinama vienintelėje informacijos perdavimo priemonėje, patvirtina, jog tariamo pareiškėjo pažeidimo mastas yra nedidelis.

2.8. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 29.3 punktu, tvirtino, kad pradinis baudos dydis turėjo būti mažinamas iki 20 proc. (14 493,44 Eur), tačiau Tarnyba Nutarimu, netinkamai įvertinusi pažeidimo mastą, pradinio baudos dydžio ne tik nemažino, bet jį padidino 5 proc., todėl tokie veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas nurodė, jog Aprašo 29.4.1 punktas numato, kad jeigu komercinės veiklos subjektas negavo jokios finansinės naudos, įskaitant išvengtus nuostolius, pradinis baudos dydis mažinamas iki 20 procentų, todėl pradinis baudos dydžio mažinimas iki 20 proc. buvo pagrįstas vien tuo, kad pareiškėjas iš tariamo Įstatymo pažeidimo negavo finansinės naudos. Pareiškėjas iš tariamo pažeidimo ne tik negavo jokios naudos, bet ir patyrė 32 900 Eur tiesioginių nuostolių, o tai Tarnyba pripažino Nutarimu. Pasak pareiškėjo, vadovaujantis Aprašo 29.4 punktu, pradinis baudos dydis turėjo būti mažinamas 20 proc. (14 493,44 Eur), tačiau Tarnyba Nutarimu nepagrįstai nesumažino pradinio baudos dydžio, todėl tokie veiksmai prieštarauja Aprašo 29.4.1 punkto nuostatoms, yra nepagrįsti ir neteisėti. Vadovaujantis Aprašo 29.5 punktu, įvertinus itin trumpą pažeidimo trukmę, pradinis baudos dydis turėjo būti mažinamas 20 proc. (14 493,44 Eur), tačiau Tarnyba Nutarimu, visiškai neįvertinusi aplinkybės, kad tariamai pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo vienkartinis, t. y. truko mažiau nei 1 dieną, nepagrįstai nesumažino pradinio baudos dydžio, todėl tokie veiksmai prieštarauja Aprašo 29.5.1 punkto nuostatoms, yra nepagrįsti ir neteisėti.

2.9. Pareiškėjo tariamai padaryto Įstatymo pažeidimo (net jeigu būtų pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą) pobūdį, sunkumą, mastą, trukmę, aplinkybę, kad pareiškėjas iš tariamo pažeidimo ne tik negavo jokios naudos, bet ir patyrė nuostolių, nustatytas bazinis baudos dydis turėjo būti mažinamas 5 kartus po 20 proc., t. y. 100 proc. Atitinkamai, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui turėjo būti skirta ne bauda, o nuobauda – įspėjimas. Pasak pareiškėjo, bet kuriuo atveju (net jei teismas laikytų, kad ne visais Aprašo 29 punkte aprašytais atvejais pradinis baudos dydis turėjo būti mažinamas 20 proc.) pareiškėjui turėjo būti skirta mažesnė nei 61 959 Eur bauda.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniai argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjas, sudarydamas preliminarias saulės jėgainių pirkimo-pardavimo sutartis su vartotojais, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus prieš savo klientus (vartotojus), kurie turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad pareiškėjo įsipareigojimai bus įvykdyti, t. y. vartotojai, sudarę sutartis, pagrįstai tikėjosi, jog elektrinės bus pastatytos už nurodytą pradinę kainą. Vartotojai turėjo ir pagrįstą lūkestį, jog nuosavybės teisių perdavimas įvyks 2022 m. gegužės 31 d., todėl, atsižvelgdami į nurodytus terminus, sudarė sutartis. Taigi, Tarnybos komisija Nutarimu pagrįstai konstatavo, jog perdavimo termino pakeitimas, apie tai du kartus informuojant vartotojus, o vėliau viso projekto nutraukimas (2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas priėmė sprendimą nutraukti projektą), ne tik galėjo klaidinti, bet ir klaidino vartotojus, taip pat galėjo vartotojams sukelti nepatogumų ir nenumatytų nuostolių. Atsakovas pažymėjo, jog atvejais, kai nurodoma konkreti termino data (nurodomas ne tik preliminarus laikotarpis ir pan.), vartotojai pagrįstai tikisi, kad įsipareigojimai bus įvykdyti iki nurodytos datos. Atsižvelgiant į tai, Nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė profesinio atidumo reikalavimo ir klaidino vartotojus, todėl buvo iškreiptas vartotojų ekonominis elgesys.

3.2. Saulės elektrinių pardavėjai, būdami verslo subjektais, prisiima savo veiklos riziką ir savo veikloje naudoja įvairias išvestines finansines priemones, kainos apsidraudimo produktus finansų rinkose tam, kad užtikrintų, jog bus finansiškai pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimus vartotojams, nepriklausomai nuo kainų svyravimų rinkoje. Pareiškėjas, kaip atsakingai verslą vykdantis subjektas, privalėjo dėti maksimalias pastangas susiklosčiusiai situacijai spręsti – tinkamai ir laiku informuoti vartotojus apie susidariusią situaciją (sutarčių vykdymo suvaržymus), ieškoti būdų įvykdyti sutartis tinkamai bei laiku, t. y. aktyviai bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, kuri laikytina silpnesne. Be to, pareiškėjui kilo pareiga užtikrinti savo finansinį pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus vartotojams, nepriklausomai nuo kainų svyravimų rinkoje, o susidūrus su sunkumais, imtis visų įmanomų priemonių ir neįvertintos verslo rizikos padarinių neperkelti vartotojams atsisakant vykdyti sudarytas sutartis. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Rusijos karas Ukrainoje sukėlė beprecedentį kainų augimą, ne tik nebuvo vienintelė ar esminė aplinkybė, lėmusi situaciją, už kurią pareiškėjui Tarnybos Nutarimu skirta sankcija, bet ir nepaneigia fakto, jog pareiškėjas nesilaikė profesinio atidumo reikalavimo ir klaidino vartotojus, todėl buvo iškreiptas vartotojų ekonominis elgesys ir padarytas Įstatymo pažeidimas.

3.3. Nors pareiškėjas ir UAB „Ignitis“ 2023 m. birželio m. pasiekė susitarimą, kurio metu buvo sulygta, kad pareiškėjas kompensuoja UAB „Ignitis“ patirtas išlaidas, susijusias su vartotojams suteiktomis nuolaidomis įsigyjant kitą saulės parką, tačiau pareiškėjo sprendimas nutraukti projektą buvo priimtas 2022 m. rugpjūčio 19 d., t. y. dėl išmokėtos kompensacijos atlyginimo pareiškėjas tarėsi ypatingai ilgą laikotarpį, tokiu būdu delsdamas minimizuoti / atlyginti vartotojams dėl pareiškėjo veiksmų patirtus nepatogumus. Atsakovas taip pat nurodė, kad bylos metu surinkta informacija leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas prie UAB „Ignitis“ vartotojams išmokėtų kompensacijų prisidėjo tik sulaukęs Tarnybos prašymo pateikti įrodymus, susijusius su prisidėjimu prie minėtos kompensacijos.

3.4. Dėl pareiškėjo argumento, jog ESO vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus dėl saulės elektrinės parko prijungimo prie operatoriaus tinklų, todėl jis negali būti laikomas pažeidusiu profesinio atidumo standartą, atsakovas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju argumentai, susiję su ESO neveikimu, nėra aktualūs, kadangi, pagal ESO paaiškinimus, pastaroji preliminarią įmoką iš pareiškėjo gavo 2022 m. liepos 18 d., taigi, tokiu būdu buvo patvirtinta sutartis, o ESO apie galimus darbų terminų vėlavimus pareiškėją pirmą kartą informavo 2022 m. rugsėjo 19 d., todėl šiuo konkrečiu atveju ESO veikimas ar neveikimas negalėjo turėti tiesioginės įtakos 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjo priimtam sprendimui nutraukti projektą.

3.5. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis dėjo visas protingas pastangas, jog saulės elektrinės parkas galėtų būti perduotas vartotojams nurodytu laiku, tačiau to objektyviai negalėjo padaryti dėl ne nuo savo veiksmų priklausančių aplinkybių, atsakovas nurodė, kad tokios aplinkybės nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nutraukė sutartis su vartotojais ir pažeidė ne tik sutarčių privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principą, bet ir teisėtus vartotojų – silpnesniosios sutarties šalies – lūkesčius ir interesus. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai savo paaiškinimuose nurodė ir UAB „Ignitis“, paaiškindamas, kodėl 2022 m. vasarą nesutiko su pareiškėjo planu pakelti vartotojams įrenginių kainą (po to pareiškėjas projektą nutraukė). Sutarties nutraukimas – tai galutinė priemonė, kurios pareiškėjas galėjo imtis tik išnaudojusi visus kitus galimus būdus. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Toks prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

3.6. Tarnybos komisija Nutarime konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai ne tik galėjo suklaidinti, bet ir suklaidino vartotojus – tai pagrindžia dėl pareiškėjo veiksmų ir vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos gautas pranešimas bei kita tyrimo metu gauta informacija. Vartotojas, pateikęs skundą bei kiti asmenys (iš viso tokių buvo 82), kurie sudarė preliminarias sutartis, galėjo pagrįstai tikėtis, jog preliminarioje sutartyje nurodytos sąlygos bus išpildytos, t. y. bus laiku pasirašyta pagrindinė sutartis bei įgyvendintas projektas. Pareiškėjo neatsakingas elgesys bei realus savo galimybių neįvertinimas sukėlė situaciją, kai rizikos našta buvo perkelta vartotojams, t. y. pareiškėjas nutraukdamas projektą išvengė galimų nenumatytų nuostolių (kuriuos jis turėjo ir galėjo numatyti), o vartotojai patyrė finansinius nuostolius (nors kaip silpnoji šalis, negalėjo ir neturėjo jų numatyti) – elektros kainoms pasiekus rekordines aukštumas, negalėjo naudotis saulės elektrinėmis, pareiškėjui nutraukus sutartis, norėdami įsigyti naujas saulės elektrines, susidūrė su ženkliai išaugusia jų kaina (pavyzdžiui, prašymą pateikęs vartotojas 2021 m. liepos mėn. su pareiškėju sutarė dėl 844,99 Eur/kW kainos, o 2022 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas planavo informuoti vartotojus, jog jiems nesutikus su kainos pabrangimu (1 200 Eur/kW), saulės elektrinės bus parduodamos tretiesiems asmenims, t. y. naujiems vartotojams tų pačių elektrinių kaina bus 1 500 Eur/kW, t. y. kaina išaugo beveik du kartus) – visų šių nuostolių neabejotinai nekompensavo UAB „Ignitis“ ir pareiškėjo vėliau vartotojams suteikta 100 Eur/kW kompensacija. Todėl Nutarime pagrįstai konstatuotas konkretus bei realus vartotojų suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas.

3.7. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo komercinė veikla neatitiko Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto sudėties, atsakovas akcentavo, jog prezumpcija – tai tam tikro fakto / prielaidos pripažinimas teisiškai patikimu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovas teigė, kad nurodytu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti, jog pareiškėjo veikla nėra klaidinanti, o pareiškėjo pateikti motyvai neįrodo, t. y. nepaneigia prezumpcijos, kad jis neįvykdė Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto pažeidimo.

3.8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Tarnybos komisija pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą nustatant, ar komercinė veikla yra nesąžininga, atsižvelgti į visus konkrečioje situacijoje vykdomos komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes, nes bylos nagrinėjimo metu surinkti dokumentai, paaiškinimai ir kt. suteikė pagrindą daryti išvadas, jog pareiškėjas turėjo galimybes įgyvendinti projektą (įvertinus pareiškėjo nagrinėjimo metu pateiktą informaciją apie finansus, matyti, kad pareiškėjo pelnas 2022 m. buvo didesnis nei 2021 m., taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas buvo pajėgus įvykdyti projektą nekeliant kainų), tačiau nusprendė jo atsisakyti, tokiu būdu pareiškėjas atsisakė perduoti vartotojams saulės elektrines per numatytą protingumo kriterijus atitinkantį laiką (nevykdydamas preliminariosiose sutartyse nurodytų įsipareigojimų) ir pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 6 punktą.

3.9. Pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba Įstatymo 7 straipsnio 6 punktą aiškina ir taiko nepagrįstai jį išplečiant, teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Įvertinusi šiam atvejui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas atsisakė perduoti vartotojams saulės elektrines per sulygtą protingumo kriterijus atitinkantį laiką (t. y. nevykdė preliminariosiose sutartyse nurodytų įsipareigojimų nutraukdama sudarytas sutartis), neišplėsdama Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto.

3.10. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad nagrinėjamu atveju už pažeidimo pobūdį jo pradinis baudos dydis turėtų būti mažinamas 20 proc., kadangi pareiškėjas nesutinka, jog situaciją tik iš dalies lėmė neeilinės aplinkybės, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu Tarnybai nurodė, jog objekto užbaigimo kaina jam bus nepakeliama finansinė našta, todėl pareiškėjas siekė sau finansinės naudos. Dėl 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje infliacija visame pasaulyje siekė aukštumas, tačiau atsakingai verslą vykdantys subjektai, nurodytu atveju, siekdami surasti konsensusą, turėjo ieškoti šalims tinkamų sprendimų, imtis kitų protingų sprendimų, nesiimti ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonės – sutarčių su vartotojais nutraukimo, siekiant išvengti neigiamų finansinių padarinių, tokiu būdu išvengiant ir dalinės civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Be to, vertindama pareiškėjo padarytą pažeidimo pobūdį, Tarnybos komisija, atsižvelgdama į tai, jog situaciją iš dalies lėmė ir neeilinės aplinkybės, pradinį baudos dydį nusprendė sumažinti 10 proc. Todėl pareiškėjo argumentas, kad VVTAT komisija neįvertino susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, privertusių pareiškėją kelis kartus atidėti saulės elektrinės parko perdavimo vartotojams terminą, o vėliau projektą nutraukti, negali būti laikomas teisiškai reikšmingu.

3.11. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo sunkumą, pripažino, kad pažeidimu nebuvo sukelta didelė, nepataisoma žala vartotojams ar padariniai valstybei, tačiau nusprendė už pažeidimo sunkumą nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti, o aplinkybė, jog vartotojų skundų (išskyrus vieną) nebuvo gauta, pagrindžia, kad pareiškėjo pažeidimo mastas yra nedidelis, todėl tai laikytina pagrindu mažinti už pažeidimo sunkumą bei mastą skirtą sankciją, atsakovas nurodė, kad sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, priežiūros institucijai pakanka nustatyti tik asmens suklaidinimo komercinio subjekto veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą, t. y. nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs, todėl tokie pareiškėjo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl susidariusios situacijos gautas tik skundą pateikusio vartotojo nusiskundimas, tačiau, kaip nurodė UAB „Ignitis“, skundus pateikusių vartotojų buvo keli. Be to, tai, kad vartotojai nesikreipė į Tarnybą, nereiškia, jog vartotojai nebuvo ar negalėjo būti suklaidinti. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo pažeidimas negali būti vertintinas kaip mažareikšmis – vartotojams perkeliant visą rizikos naštą, jie patyrė nuostolių, todėl pareiškėjo argumentas, kad vietoje sankcijos jam turėtų būti skirtas įspėjimas, nėra pagrįstas.

3.12. Komercinės veiklos subjektams už Įstatymo pažeidimus gali būti pritaikyti maksimali – 100 000 Eur bauda. Kadangi pareiškėjui buvo skirta ne maksimali Įstatyme numatyta sankcija, tai patvirtina faktą, jog, skirdama pareiškėjui baudą, Tarnyba šį konkretų atvejį vertino individualiai, atsižvelgdama į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjui skirtos 61 959 Eur baudos dydį lėmė jo pajamos ir nurodytos aplinkybės, į kurias, apskaičiuojant konkretų komerciniam subjektui skiriamos baudos dydį, privalo atsižvelgti priežiūros institucija, t. y. Tarnyba.

3.13. Tarnybos komisija Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl pareiškėjui Nutarimu skirta 61 959 Eur bauda yra teisėta ir pagrįsta, o baudos dydis yra tinkamai individualizuotas, apskaičiuotas atsižvelgiant į Įstatyme ir Apraše įtvirtintas baudos dydžio apskaičiavimo taisykles, taigi, nėra teisinio pagrindo baudos naikinti ar mažinti jos dydžio.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Tarnyboje 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas vartotojo prašymas dėl galimo vartotojų klaidinimo. Vartotojas nurodė, jog 2021 m. liepos 16 d. elektroninių ryšių priemonėmis su pareiškėju per tarpininką UAB „Ignitis“ sudarė sutartį, pagal kurią jam iki 2022 m. gegužės 31 d. turėjo būti perduota nuosavybė į 4 kW galios saulės jėgainę, pasirašant pagrindinę sutartį. Vartotojas pažymėjo, jog sutartį sudarė atsižvelgdamas į kainą ir reklaminę medžiagą, skelbtą platformoje www.saulesparkai.lt prieš sudarant minėtą sutartį, akcentavo, kad pasirinkimą sudaryti sutartį lėmė tinkamas projekto įgyvendinimo terminas bei patraukli kaina – 3 379,96 Eur už 4 kW galią, t. y. 844,99 Eur/kW. Vartotojas teigė, kad 2022 m. kovo 10 d. kreipėsi į UAB „Ignitis“ bei prašė patvirtinti, kad jis savo prievoles įgyvendina bei gavo patvirtinimą dėl projekto įgyvendinimo terminų laiku. Nepaisant minėto patvirtinimo, vartotojas 2022 m. balandžio 20 d. gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Ignitis“ bei pareiškėjas nesugebės laiku įgyvendinti įsipareigojimo, todėl terminas pratęsiamas 3 mėnesiams. Vartotojas su pranešimu nesutiko ir pareiškė pretenziją, reikalaudamas įgyvendinti įsipareigojimus, tačiau reakcijos dėl pretenzijos nesulaukė. Vartotojas 2022 m. liepos 27 d. gavo naują pranešimą iš UAB „Ignitis“, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas ir UAB „Ignitis“ nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimų 2022 m. rudenį, todėl sutarties terminą pakeičia į 2023 m. kovo mėnesį. Vartotojas akcentavo, kad pareiškėjas ir UAB „Ignitis“ terminą pratęsė jau 10 mėnesių, o vartotojai mažiausiai prarado visą 10 mėnesių laikotarpį, kai galėjo gamintis savo elektros energiją, taip pat tvirtino, kad pradinė reklaminė medžiaga, kurioje buvo teigiama, jog „2022-05-31 Planuojamas įrenginio perdavimas klientams“ neatitinka realybės ir tokia reklama vartotojai galimai buvo suklaidinti.

5.2. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4E-5726 kreipėsi į pareiškėją bei UAB „Ignitis“ prašydama pateikti paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos.

5.3. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 9 d. gavo UAB „Ignitis“ atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „Ignitis“ veikia kaip platformos valdytojas (operatorius), administruojantis informacinę sistemą, kurios pagalba saulės parkų vystytojai (šiuo atveju pareiškėjas) gali siūlyti ir parduoti savo vystomus saulės parkų projektus, o klientai – įsigyti arba išsinuomoti norimą saulės parko dalį ir tapti nutolusiais gaminančiais vartotojais. Pareiškėjas prieš paskelbiant projektą platformoje, nurodė tokius projekto eigos terminus: numatomas statybos leidimo gavimas – 2021 m. spalio mėn., t. y. 3 mėn. po projekto paskelbimo; saulės parko užbaigimas ir perdavimas klientams – 2022 m. gegužės mėn., t. y. 7 mėn. nuo statybos leidimo gavimo. Pateikti terminai buvo vertinami kaip protingi, atsižvelgiant į tai, kiek atitinkami etapai užtruko kituose platformos pagalba anksčiau parduotuose saulės parkų projektuose.

5.4. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 16 d. gavo pareiškėjo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad jis ketino vystyti saulės parko (duomenys neskelbtini) projektą ir jį pardavinėti per UAB „Ignitis“ internetinę platformą www.saulesparkai.lt, todėl užsiregistravo UAB „Ignitis“ platformoje bei sutiko su jos taisyklėmis. Pareiškėjas nurodė, kad planavo projektą įgyvendinti iki 2022 m. gegužės 31 d. Nuo komercinio atstovavimo sutarties pasirašymo dienos, UAB „Ignitis“, veikdamas pareiškėjo vardu, būsimiems projekto pirkėjams pradėjo siūlyti sudaryti preliminarias būsimo projekto pirkimo-pardavimo sutartis, paviešindamas projektą platformoje.

Pareiškėjas pažymėjo, kad preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos jo vardu, veikiant UAB „Ignitis“, o tik iš viešai prieinamos informacijos žino, jog visas projektas išparduotas ir galbūt buvo sudarytos 82 preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys. Projektas pagal pagrindines įrenginio pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti perduotas pirkėjams iki 2022 m. gegužės 31 d., tačiau pareiškėjas po preliminarios sutarties sudarymo susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis, kurios turėjo įtakos projekto įgyvendinimo terminams, todėl pareiškėjas per UAB „Ignitis“ 2022 m. balandžio 20 d. informavo būsimus pirkėjus apie tai, jog projekto įgyvendinimo terminai nusikelia į 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesius.

Pareiškėjas akcentavo, jog pranešime būsimiems pirkėjams buvo nurodyta, kad projekto įgyvendinimo terminai užtruko dėl statybos leidimo derinimo proceso, o jis tokių šių aplinkybių ir rizikos negalėjo numatyti ir prisiimti, nustatydamas projekto įgyvendinimo terminus ir nurodydamas juos platformoje, nes jos nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas teigė, kad paprastai žemės ribų tikslinimas ir suderinimas trunka apie 2 mėnesius ir tokia rizika jam buvo žinoma bei įvertinta, tačiau šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo ribų tikslinimas ir derinimas su valstybės institucijomis užtruko nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. gegužės 6 d., t. y. daugiau nei 8 mėnesius, todėl ne tik, kad užsitęsė projektavimo darbai, tačiau pareiškėjui kilo pagrįstų abejonių dėl galimybės gauti projekto statybą leidžiantį dokumentą.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl tokių atsiradusių trukdžių ir nežinomų galutinių projektinių sprendinių delsė projekto įgyvendinimui įsigyti reikiamą įrangą – saulės elektrinės modulius, kitas būtinąsias medžiagas ir transformatorinę, o tai privedė prie kitos problemos: situacija Ukrainoje sukėlė medžiagų, įrenginių brangimą, sutriko visų medžiagų ir įrangos tiekimo grandinės, pakilo kainos. Projekto įgyvendinimas tapo neapibrėžtas ne tik laike, tačiau ir finansinėmis sąnaudomis. Pasak pareiškėjo, projekto kainos esminį augimą sudarė paskutinė projekto dedamoji – elektros transformatorinė, nes šio įrenginio kaina lėmė, jog dar 2021 m. viešai siūlytomis kainomis pareiškėjas nebuvo finansiškai pajėgus įgyvendinti projektą.

Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, pareiškėjas nusprendė prašyti UAB „Ignitis“ informuoti būsimus pirkėjus apie siūlymą pakeisti pardavimo kainą, nustatytą preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse. Pareiškėjas nurodė, jog 2022 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu informavo UAB „Ignitis“, kad būsimiems pirkėjams būtų pranešama apie tai, jog siūloma pakeisti preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, perkeliant projekto įgyvendinimo ir projekto dalies perdavimo būsimiems pirkėjams datą į 2023 m. sausio 2 d.; siūloma pakeisti preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą į 1 200 Eur už 1 kW; pasiūlyti visapusišką pagalbą būsimiems pirkėjams, persirašant paramos sutartis su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) dėl naujo finansavimo patvirtinimo; būsimi pirkėjai turi būti įspėti, kad tuo atveju, jeigu jie atsisakys keisti preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą įsipareigojimų įvykdymo datą ir kainą, pareiškėjas vienašališkai nutrauks su būsimais pirkėjais sudarytų preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą.

Tokiu atveju klientams būtų grąžintas pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sumokėti rezervacijos mokestis, o rezervuotos saulės elektrinės parduodamos tretiesiems asmenims už 1 500 Eur/kW kainą. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokį siūlymą UAB „Ignitis“ jis teikė vadovaujantis CK 6.204 straipsniu. Tačiau UAB „Ignitis“ nepaisė pareiškėjo prašymo ir būsimų pirkėjų neinformavo. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu paštu informavo UAB „Ignitis“, kad jo pozicija nesikeičia ir prašė informuoti būsimus pirkėjus apie siūlymą pakeisti preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių kainą.

Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Ignitis“ atsisako komunikuoti pareiškėjo siūlomą žinutę, neturėdamas preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių bei įvertinusi tai, jog, nepadidinus projekto kainos, jo įgyvendinimas taptų neįmanomu, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniais laiškais informavo UAB „Ignitis“, kad, vadovaujantis komercinio atstovavimo sutartimi, nutraukia projekto vystymą ir komercinio atstovavimo sutartį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. bei prašė informuoti būsimus pirkėjus apie preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių pasibaigimą, grąžinant jiems sumokėtus rezervacijos mokesčius.

Pareiškėjas projekto įgyvendinimo nutraukimą argumentavo minėtomis priežastimis ir pagrindais, užsitęsusiais terminais, beprecedenčiu kainų augimu, sutrikusiomis tiekimo grandinėmis, ekonominiu (praktiniu) neįmanomumu jį įgyvendinti (kai sutartį įvykdyti teoriškai vis dar įmanoma, bet toks, koks nustatytas sutartyje, jos vykdymas itin smarkiai iškreipia šalių tarpusavio prievolių pusiausvyrą).

5.5. Tarnyba 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 12NKV-12 nutarė pradėti tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, o 2022 m. spalio 20 d. gavo vartotojo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis atsiima savo pateiktą prašymą bei prašė nutraukti pradėtą tyrimą. Vartotojas nurodė, kad 2022 m. spalio 19 d. su pareiškėju sudarė susitarimą dėl padarytos žalos ir jokių pretenzijų jam dėl nutrauktos būsimos nutolusios saulės elektrinės preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties ir tuo susijusių pasekmių, įskaitant žalos atlyginimą, neturi ir neturės. Pagal 2022 m. spalio 19 d. pareiškėjo ir vartotojo susitarimą, pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 3 000 Eur kompensaciją nuostolių atlyginimui, o vartotojas įsipareigojo atsiimti savo skundus, kartu pareiškiant prašymą nutraukti skundo tyrimą.

5.6. Tarnyboje 2022 m. spalio 27 d. buvo gautas UAB „Ignitis“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad UAB „Ignitis“ pareiškėjui paaiškino, jog preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta galimybė jam vienašališkai keisti preliminariosios sutarties kainą, o vienašališkai nutraukiant preliminariąsias sutartis be kliento kaltės, būtų pažeisti teisėti vartotojų lūkesčiai ir interesai. UAB „Ignitis“ pažymėjo, jog buvo siekiama, kad būtų rastas visoms šalims priimtinas sprendimas, nepažeidžiant preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių su pirkėjais sąlygų ir projekto vystymas būtų tęsiamas, taip pat nurodė, jog susitikimų metų buvo aptariamos galimybės pareiškėjui padidinti projekto galią, kuri galėtų būti parduodama už didesnę (šiuo metu rinkoje egzistuojančią) kainą ir taip dalinai kompensuoti jo galbūt patiriamus nuostolius. UAB „Ignitis“ akcentavo, kad po 2022 m. liepos 15 d., 2022 m. liepos 22 d. bei 2022 m. rugpjūčio 8 d. vykusių UAB „Ignitis“ ir pareiškėjo susitikimų, pareiškėjas taip ir nepateikė UAB „Ignitis“ nei savo galutinės pozicijos preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių kainos kėlimo klausimu, nei nurodymo UAB „Ignitis“ išsiųsti pirkėjams kreipimąsi dėl preliminariųjų pirkimo- pardavimo sutarčių vienašališko keitimo (sutarties kainos didinimo), nepaisant UAB „Ignitis“ pakartotinių raginimų pateikti galutinį sprendimą dėl preliminariųjų sutarčių kainos keitimo. Siekdamas sumažinti pirkėjų, kurie buvo rezervavę saulės elektrines minėtame projekte, nepatogumus, UAB „Ignitis“ priėmė sprendimą savo lėšomis suteikti kiekvienam pirkėjui, kurio preliminarioji sutartis buvo nutraukta pareiškėjo iniciatyva, 100 Eur/kW nuolaidą įsigyjant saulės elektrinę bet kuriame kitame saulės parkų projekte, skelbiamame platformoje iki 2022 m. pabaigos.

5.7. Tarnyboje 2023 m. kovo 1 d. gautame pareiškėjo rašte buvo nurodyta, kad statybų leidimas gautas 2022 m. birželio 30 d. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. liepos 12 d. buvo nurodęs UAB „Ignitis“, kad projektą planuojama užbaigti 2023 m. sausio mėnesį, tačiau vėliau (laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. liepos 27 d.), jo ir UAB „Ignitis“ atstovai turėjo net kelis nuotolinius konferencinius skambučius sutarčių vykdymo klausimais ir jų metu paaiškėjo, kad projektas negalės būti visiškai įgyvendintas iki 2023 m. sausio mėn. dėl vėluojančios įrangos ir ESO įsipareigojimų vykdymo, todėl buvo priimtas sprendimas projekto įgyvendinimo terminą nukelti iki 2023 m. kovo mėn. Pareiškėjas pažymėjo, kad vykdydamas tokį sprendimą UAB „Ignitis“ 2022 m. liepos 27 d. informavo vartotojus, jog projekto įgyvendinimo terminas nukeliamas į 2023 m. kovo mėn., teigė, kad vartotojams buvo grąžintos visos sumokėtos įmokos (rezervaciniai mokesčiai), be to, kiekvienam suteikta 100 Eur nuolaida už kiekvieną įsigytą kilovatą kituose saulės parkuose, taip pat buvo teikiama pagalba dėl pasinaudojimo parama saulės elektrinei įsigyti.

5.8. Tarnyboje 2023 m. balandžio 4 d. gautame pareiškėjo rašte nurodyta, jog statybos leidimo išdavimo dieną (2022 m. birželio 30 d.) jis nežinojo galutinių objekto užbaigimo terminų (ir šie terminai iki šiol nežinomi dėl nuo ESO priklausančių priežasčių); objekto galutinė kaina nebuvo žinoma, nes pareiškėjas ketino siūlyti keisti preliminariose sutartyse nurodytą kainą dėl objektyvių priežasčių, kurios buvo išdėstytos ankstesniuose jo atsakymuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl ESO atsakomybėje esančių darbų trukmė truko ilgiau, nei planuota. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Ignitis“ ir jis yra pasiekę susitarimą, jog UAB „Ignitis“ suteiktą nuolaidą vartotojams kitam projektui įsigyti pareiškėjas kompensuoja tiesiogiai UAB „Ignitis“ pervesdamas atitinkamą sumą pinigų, tačiau informacija apie tokį susitarimą yra konfidenciali. Pareiškėjas nurodė, jog būtent jis yra laikomas faktiniu nuolaidos vartotojams kito projekto įsigijimui teikėju, nors ši nuolaida ir buvo iškomunikuota UAB „Ignitis“, o nuolaida turėjo teisę pasinaudoti visi vartotojai, su kuriais buvo nutrauktos preliminarios sutartys, kurie įsigijo kitą saulės parką per UAB „Ignitis“ platformą. Pareiškėjas neplanavo nutraukti projekto, tačiau dėl pasikeitusios situacijos, pabrangusių medžiagų, neplanuotai užsitęsusių objekto užbaigimo terminų, planavo vartotojams siūlyti pakeisti pradinę pardavimo kainą ir objekto užbaigimo terminus. Nepavykstant susitarti su UAB „Ignitis“ dėl pareiškėjo pasiūlymo vartotojams perdavimo, matant, kad objekto užbaigimo terminas ne dėl nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių užtruks, o objekto užbaigimo kaina bus nepakeliama finansinė našta pareiškėjui, tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo priimtas sprendimas projektą nutraukti, kad vartotojai turėtų galimybes pasinaudoti valstybės teikiama parama saulės elektrinių parko įsigijimui ir šios teisės neprarastų.

5.9. Tarnyboje 2023 m. balandžio 3 d. gautame rašte UAB „Ignitis“ pažymėjo, kad nuolaida buvo pritaikyta jo iniciatyva, o pareiškėjas prie vartotojams skirtos kompensacijos neprisidėjo.

5.10. Tarnyboje 2023 m. gegužės 25 d. buvo gautas ESO atsakymas, kuriame patvirtinama, jog objekto prijungimo darbai nėra užbaigti. ESO nurodė, kad pareiškėjo paraiška dėl gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų buvo patvirtinta 2020 m. rugsėjo 9 d., o ESO 2020 m. spalio 1 d. paruošė technines prijungimo sąlygas. Gavus pareiškėjo paruoštą prijungimo projektą, 2022 m. vasario 22 d. buvo paruošta gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų paslaugos sutartis bei apskaičiuota preliminari paslaugos kaina. ESO pažymėjo, jog preliminarią įmoką iš pareiškėjo gavo 2022 m. liepos 18 d. ir tokiu būdu buvo patvirtinta sutartis. ESO akcentavo, jog, vadovaujantis patvirtintos sutarties specialiųjų sąlygų 1.3 punktu, objekto prijungimo terminas yra 200 kalendorinių dienų, taip pat nurodė, kad negali vertinti, ar ESO atliekami darbai objekte turėjo / turi įtakos pareiškėjo vykdomam projektui.

5.11. Tarnyboje 2023 m. birželio 6 d. gautame pareiškėjo atsakyme buvo nurodyta, kad iki planuoto termino (2022 m. gegužės 31 d.) negalėjo perduoti saulės elektrinės vartotojams, nes: 1) neplanuotai ir nepagrįstai ilgai užsitęsė žemės sklypo ribų suderinimo procedūra; 2) medžiagų ir įrangos pristatymo terminai išsitęsė dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, lėmusio tarptautinę medžiagų ir įrangos pristatymo (logistikos) krizę; 3) medžiagų ir įrangos įsigijimo kainos išaugo daugiau nei 20 proc. nuo projekto įgyvendinimo pradžioje planuoto biudžeto; 4) ESO iki šiol neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl saulės elektrinės parkas nėra pajungtas į elektros tinklus ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Pareiškėjas pažymėjo, jog nurodytos priežastys lėmė, kad jis buvo priverstas nutraukti su vartotojais sudarytas preliminarias sutartis, jog vartotojai galėtų pasinaudoti valstybės pagalba įsigyjant kitą saulės parką, akcentavo, kad 2021 m. pirmąjį ketvirtį planuodamas saulės elektrinės parko projekto įgyvendinimo terminus, objektyviai negalėjo numatyti ir įvertinti, jog ateityje kils problemos su žemės sklypo ribų nustatymu; Rusija pradės karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu, o tai sukels beprecedentį kainų augimą ir logistikos problemas; ESO vėluos vykdyti savo įsipareigojimus dėl saulės elektrinės parko prijungimo prie operatoriaus tinklų.

5.12. Tarnyba 2023 m. birželio 29 d. gavo pareiškėjo papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad jis ir UAB „Ignitis“ 2023 m. birželio mėn. pasiekė susitarimą, kuriuo buvo susitarta, jog jis kompensuoja UAB „Ignitis“ patirtas išlaidas, susijusias su vartotojams suteiktomis nuolaidomis įsigyjant kitą saulės parką, taip pat pažymėjo, kad bendra pareiškėjo pagal minėtą susitarimą mokama suma yra 32 900 Eur.

5.13. Tarnyba 2023 m. liepos 26 d. priėmė pranešimą Nr. 3-1002 (toliau – ir Pranešimas) ir 2023 m. liepos 26 d. raštu Nr. 4E-3003 pateikė pareiškėjui Pranešimo nuorašą, taip pat informavo apie bylos nagrinėjimo datą bei pakartotinai paprašė iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikti paaiškinimus dėl susiklosčiusios situacijos.

5.14. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 11 d. gavo pareiškėjo atsakymą, kuriame nurodyta, kad jis nesutinka su Tarnybos Pranešime padaryta išvada, jog pareiškėjo veiksmai neatitiko Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 straipsnio 6 punkto reikalavimų ir todėl buvo pažeista minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostata. Pareiškėjas prašė priimti nutarimą atsisakyti skirti baudą arba įspėjimą, nes nėra Įstatymo nustatyto(-ų) pagrindo(-ų), taip pat pateikė savo poziciją, kuri iš esmės atitiko ankstesniais raštais teiktą poziciją.

Pareiškėjas nurodė, jog, viešai skelbdamas apie numatomą saulės elektrinės perdavimo vartotojams datą, veikė remiantis profesinio atidumo reikalavimais ir sąžiningai, atsižvelgė į savo patirtį bei rizikas dėl saulės elektrinių parko vystymo etapų, nustatė racionalų ir rinkos standartais pagrįstą laikotarpį (terminą) (nustatydamas ilgesnį kaip 1 metų įgyvendinimo laikotarpį) saulės elektrinės parko žemėtvarkos, projektavimo, statybos ir užbaigimo procedūroms atlikti. Pareiškėjas teigė, kad vėliau atsiradusios objektyviai nenumatomos aplinkybės, kurių atsiradimo jis objektyviai negalėjo įvertinti 2021 m. pirmajame ketvirtyje, lėmė saulės elektrinės parko įgyvendinimo vėlavimą ir vėlesnį jo nutraukimą.

Atsakydamas į Tarnybos pateiktus klausimus, t. y. į prašymą konkrečiai nurodyti, kokia buvo pagrindinė priežastis dėl minėto projekto termino pratęsimo ir nutraukimo bei nurodyti, kodėl teikiant paaiškinimus keitėsi bendrovės pozicija, pareiškėjas nurodė, kad pozicija (viso tyrimo metu) teikiant paaiškinimus ir įrodymus visuomet buvo nuosekli ir niekada nesikeitė, todėl nėra pagrindo sutikti su Tarnybos išankstine nuostata apie tai, jog pareiškėjo pozicija tyrimo metu keitėsi. Pareiškėjas tvirtino, kad nėra pateikęs Tarnybai jokios klaidinamos informacijos, susijusios su susitarimo dėl kompensacijos sudarymu su UAB „Ignitis“, akcentavo, jog pateikė įrodymus kartu su 2023 m. birželio 29 d. raštu, kad pareiškėjas yra įsipareigojęs UAB „Ignitis“ atlyginti visas išlaidas, kurias UAB „Ignitis“ patyrė dėl kompensacijų vartotojams sumokėjimo.

Pareiškėjas akcentavo, kad derybos su UAB „Ignitis“ dėl kompensacijų buvo pradėtos dar 2022 m. lapkričio mėnesį, be to, principinis sutarimas dėl kompensacijos dydžio ir kitų sąlygų buvo priimtas 2023 m. sausio 18 d. susitikime, o 2023 m. sausio 25 d. pateiktas pirmasis susitarimo projektas. Nors susitarimo suderinimas ir pasirašymas užtruko, tačiau 2023 m. birželio 29 d. buvo sudarytas. Pareiškėjas teigė, kad jo nuostoliai galėjo siekti apie 250 000 Eur, o tikslesnių skaičiavimų nėra parengęs, tačiau tokią sumą preliminariai sudaro:

1) statybos produktų ir medžiagų, įrenginių pabrangimas po 2022 m. vasario mėnesio (apie 100 000 Eur);

2) vartotojams išsaugota valstybės parama kito saulės parko įsigijimui daugiau kaip 150 000 Eur. Jeigu pareiškėjas būtų toliau tęsęs projekto įgyvendinimą, nukeldamas terminą, vartotojai būtų praradę valstybės paramą, o tokios paramos dydį, kaip vartotojų patirtus nuostolius, galbūt jis ir turėtų atlyginti.

5.15. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 17 d. priėmė Nutarimą, kuriuo už Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 7 straipsnio 6 punktą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskyrė pareiškėjui 61 959 Eur baudą.

5.16. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į teismą su skundu.

6. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad nustačius, jog veikla turi Įstatymo 7 straipsnio 1–23 punktuose numatytos klaidinančios komercinės veiklos požymių, savaime laikoma, kad komercinė veikla yra nesąžininga. Atsižvelgiant į tai, poveikio ar tikėtino poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia.

7. Teismas nurodė, kad nekyla abejonių, jog pareiškėjo saulės jėgainių pardavimo vartotojams veikla laikytina komercine veikla bei atitinka Įstatyme įtvirtintą komercinės veiklos sąvoką. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, jog neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jo komercinė veikla neatitiko Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto sudėties nei 7 straipsnio 6 punkto. Pareiškėjas, vystydamas saulės jėgainės įrengimo projektą ir sudarydamas preliminarias saulės jėgainių pirkimo-pardavimo sutartis su vartotojais, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus prieš savo klientus (vartotojus), kurie turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad šie pareiškėjo įsipareigojimai bus įvykdyti, t. y. vartotojai, sudarę sutartis, pagrįstai tikėjosi, jog elektrinės bus pastatytos už nurodytą pradinę kainą. Vartotojai turėjo ir pagrįstą lūkestį, jog nuosavybės teisių perdavimas įvyks 2022 m. gegužės 31 d. bei, atsižvelgdami į nurodytus terminus, sudarė sutartis. Todėl teismas vertino, kad Tarnybos komisija Nutarime pagrįstai konstatavo, jog perdavimo termino pakeitimas, apie tai du kartus informuojant vartotojus, o vėliau viso projekto nutraukimas (2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas pranešė UAB „Ignitis“, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutraukia sutartį), ne tik galėjo klaidinti, bet ir klaidino vartotojus, taip pat galėjo vartotojams sukelti nepatogumų ir nenumatytų nuostolių. Teismas taip pat vertino, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas nesilaikė profesinio atidumo reikalavimo ir klaidino vartotojus, todėl buvo iškreiptas vartotojų ekonominis elgesys. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. liepos mėnesį buvo priėmęs sprendimą pratęsti įsipareigojimo įvykdymo terminą iki 2023 m. kovo mėnesio, o jau 2022 m. rugpjūčio 19 d. informavo, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutraukia sutartis.

8. Teismas nurodė, kad Tarnybos komisija, vertindama pareiškėjo komercinės veiklos atitikimą profesinio atidumo reikalavimams, Nutarime pagrįstai konstatavo, jog profesinis atidumas – tai specialiųjų įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje. Pareiškėjui, kaip verslo subjektui, yra keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Vykdydamas saulės elektrinių pardavimo veiklą vartotojams, kurie yra laikomi silpnesne sutarties šalimi, pareiškėjas privalėjo būti itin atidus, rūpestingas bei preciziškai laikytis profesinio atidumo reikalavimų, o tai ginčo atveju nebuvo įvykdyta. Teismas taip pat nurodė, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų, todėl komercinės veiklos subjektas, šiuo atveju – pareiškėjas, turėjo tinkamai apskaičiuoti projekto įgyvendinimo terminus, galimus vėlavimus ir kainų kilimą, taip pat, turėdamas pagrįstų priežasčių manyti, jog projektas nebus įgyvendintas laiku, veikti proaktyviai, nedelsiant informuoti vartotojus, atlyginti jiems nuostolius.

9. Teismas sprendė, kad Tarnybos komisija Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nesąžiningais veiksmais laikytina tai, kad pareiškėjas: 1) delsė su vartotojais sudaryti pagrindines sutartis, nors preliminariose sutartyse nurodyta, jog su vartotojais pagrindinės sutartys turėjo būti sudaromos gavus statybos leidimą. Ginčo atveju nustatyta, kad statybos leidimas buvo gautas 2022 m. birželio 30 d., tačiau pagrindinės sutartys su vartotojais sudarytos nebuvo; 2) pareiškėjas pirminiame etape vartotojams nurodė konkretų perdavimo terminą bei išsamiai nepaaiškino, jog terminas gali prasitęsti dėl tam tikrų priežasčių; 3) pareiškėjas kelis kartus perkėlė įrenginių perdavimo terminą, leisdamas vartotojams pagrįstai tikėti, jog elektrinės bus pastatytos ir įrengtos; 4) pareiškėjas neįvykdė projekto pagal vartotojams teiktą pasiūlymą bei sudarytas preliminarias sutartis; 5) pareiškėjas turėjo finansines galimybes įgyvendinti projektą, tačiau nusprendė jo atsisakyti dėl išaugusių projekto kaštų, t. y. dėl to, jog pareiškėjui projekto vykdyti neapsimokėjo, nors dėl verslo rizikos vartotojai neturi nukentėti.

10. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vartotojai, sudarę preliminariąsias sutartis su pareiškėju, pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, jog pareiškėjo įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti. Vartotojai neturi pagrindo abejoti komercinės veiklos subjekto skleidžiama informacija ir imtis atitinkamų priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, įsitikinant, jog komercinio subjekto (pareiškėjo) nurodoma informacija nėra klaidinanti, kadangi iš verslo subjektų pagrįstai tikisi, kad jų atžvilgiu bus laikomasi bendro sąžiningumo principo. Saulės elektrinių pardavėjai, būdami verslo subjektais, prisiima savo veiklos riziką ir savo veikloje naudoja įvairias išvestines finansines priemones, kainos apsidraudimo produktus finansų rinkose tam, kad užtikrintų, jog bus finansiškai pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimus vartotojams, nepriklausomai nuo kainų svyravimų rinkoje. Vartotojai, jei būtų žinoję, jog pareiškėjas, vietoj to, kad elgtųsi kaip atidus komercinės veiklos subjektas, besilaikantis profesinio atidumo reikalavimų, neapskaičiuos savo rizikų ir dėl to nesilaikys sutartyje numatyto termino, taip pat, nors turėdami pagrindo įtarti, jog sutarties neįvykdys laiku, du kartus pratęs numatytą terminą, neinformuos vartotojų, jog susiduriamas su trukdžiais, kurie leidžia turėti pagrįstų abejonių dėl projekto įgyvendinimo, o vėliau sutartį apskritai nutrauks, galimai būtų nesirinkę sudaryti susitarimų su pareiškėju.

11. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog Tarnybos komisija neįvertino susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, privertusių pareiškėją kelis kartus atidėti saulės elektrinės parko perdavimo vartotojams terminą, o vėliau projektą nutraukti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo numatyti, jog dėl karo pakils kainos, užtruks projekto derinimas su institucijomis ar ESO neįvykdys savo įsipareigojimų laiku, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas nutraukė sutartis su vartotojais ir pažeidė ne tik sutarčių privalomumo ir vykdytinumo principą, bet ir teisėtus vartotojų – silpnesniosios sutarties šalies – lūkesčius ir interesus. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas jau 2022 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu informavo UAB „Ignitis“, kad būsimiems pirkėjams būtų pranešama apie tai, jog siūloma pakeisti preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, perkeliant projekto įgyvendinimo ir projekto dalies perdavimo būsimiems pirkėjams datą į 2023 m. sausio 2 d., taip pat siūloma pakeisti preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą į 1 200 Eur už 1 kW (pažymėtina, kad sutartys sudarytos kainą nustatant 844,99 Eur), be to, pirkėjai turi būti įspėti, kad tuo atveju, jeigu jie atsisakys keisti preliminariose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytą įsipareigojimų įvykdymo datą ir kainą, pareiškėjas vienašališkai nutrauks su būsimais pirkėjais sudarytų preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą, grąžinant jiems pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą rezervacijos mokestį, o rezervuotas saulės elektrines parduos tretiesiems asmenims už 1 500 Eur/kW kainą. Teismas vertino, kad tokios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas išimtinai siekė sau finansinės naudos, o ne vykdyti sutartis. Pareiškėjas siekė vienašališkai pakeisti sutartis, nors toks sutarties vienašališkas keitimas nebuvo nustatytas.

12. Teismas akcentavo, kad sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, jos gali būti pakeičiamos arba nutraukiamos. Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties privalomumo principo, jeigu ši teisė įgyvendinama teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, teismas vertino, kad sutarties nutraukimas – tai galutinė priemonė, kurios pareiškėjas galėjo imtis tik išnaudojusi visus kitus galimus būdus. Be to, vadovaudamasis CK 6.204 straipsniu, teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti inicijuojamos derybos dėl sutarties pakeitimo. Tokiu atveju kita šalis turi pareigą dalyvauti derybose. Tai yra viena iš sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos (CK 6.200 str. 2 d.) išraiškos formų. Tik nepavykus rasti konsensuso derybose, šalys gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti sutartį, kad būtų atkurta tarpusavio sutartinių įsipareigojimų pusiausvyra. Tokiu atveju teismas gali nutraukti sutartį bei nustatyti sutarties nutraukimo terminą bei sąlygas, arba atitinkamai pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurtas šalių sutartinių santykių pusiausvyra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nors sutarčių nutraukimo būtinumą grįsdamas infliacijos poveikiu, nurodytu institutu nepasinaudojo ir, neatsižvelgdamas į vartotojų interesus, teisėtus lūkesčius bei jų, kaip silpnesnės sutarties šalies, pažeidžiamumą, pasirinko jam priimtiniausią bei finansiškai palankiausią būdą – sutarčių nutraukimą.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip atsakingai verslą vykdantis subjektas, privalėjo dėti maksimalias pastangas susiklosčiusiai situacijai spręsti – tinkamai ir laiku informuoti vartotojus apie iškilusią situaciją (sutarčių vykdymo suvaržymus), ieškoti būdų įvykdyti sutartis tinkamai bei laiku, t. y. aktyviai bendradarbiauti su kita sutarties šalimi, kuri yra vartotojas. Pareiškėjui kilo pareiga užtikrinti savo finansinį pajėgumą įvykdyti savo įsipareigojimus vartotojams, nepriklausomai nuo kainų svyravimų rinkoje, o susidūrus su sunkumais, imtis visų įmanomų priemonių ir neįvertintos verslo rizikos padarinių neperkelti vartotojams atsisakant vykdyti sudarytas sutartis. Verslo subjektas, priimdamas sprendimą užsiimti komercine veikla, būdamas pakankamai rūpestingu bei apdairiu, privalo numatyti visus įmanomus galimus rizikos veiksmus, dedant maksimalias pastangas minimizuoti jų poveikį tokiems atsiradus. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad išaugusios kainos, tiekimo sutrikimai ar kiti su projektu susiję vėlavimai – tai rizikos, kurias, vykdydamas veiklą, turi nusimatyti verslas ir prisiimti jų padarinius, o ne pasirinkus pareiškėjui palankiausią būdą, nutraukti sudarytas, bet neįvykdytas, sutartis.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nesvarstė jam pateiktų racionalių pasiūlymų dėl galimybės įvykdyti sutartis nekeičiant kainos ir galimai pačiam pareiškėjui patiriant minimalius nuostolius, o būtent padidinant projekto galią, kuri būtų parduota naujiems vartotojams už didesnę, rinkoje egzistuojančią kainą, tačiau pareiškėjas pasirinko sau palankiausią variantą – vienašališkai nutraukė sutartis. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo argumentai, susijęs su ESO neveikimu, konkrečiu atveju yra neaktualūs, kadangi pagal ESO nurodymus ESO preliminarią įmoką iš pareiškėjo gavo 2022 m. liepos 18 d., tokiu būdu buvo patvirtinta sutartis, o ESO apie galimus darbų terminų vėlavimus pirmą kartą informavo 2022 m. rugsėjo 19 d., t. y. jau po 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjo priimto sprendimo nutraukti projektą.

15. Teismas pažymėjo, kad Nutarime yra pagrįstai konstatuotas konkretus bei realus vartotojų suklaidinimo, t. y. ekonominio elgesio iškreipimo, faktas. Pareiškėjo neatsakingas elgesys bei realus savo galimybių neįsivertinimas sukėlė situaciją, kuomet rizikos našta buvo perkelta vartotojams, t. y. pareiškėjas, nutraukdamas projektą, išvengė galimų nenumatytų nuostolių (kuriuos jis turėjo ir galėjo numatyti), o vartotojai patyrė finansinius nuostolius (nors, kaip silpnoji šalis, negalėjo ir neturėjo jų numatyti) – elektros kainoms pasiekus rekordines aukštumas, negalėjo naudotis saulės elektrinėmis, pareiškėjui nutraukus sutartis, norėdami įsigyti naujas saulės elektrines, susidūrė su ženkliai išaugusia jų kaina (prašymą pateikęs vartotojas 2021 m. liepos mėn. su pareiškėju sutarė dėl 844,99 Eur/kW kainos, o 2022 m. rugpjūčio mėn. planavo informuoti vartotojus, jog, jiems nesutikus su kainos pabrangimu (1200 Eur/kW ), saulės elektrinės bus parduodamos tretiesiems asmenims, t. y. naujiems vartotojams tų pačių elektrinių kaina bus 1500 Eur/kW, t. y. kaina išaugo beveik du kartus). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, jog vartotojų nuostolių nekompensavo UAB „Ignitis“ ir pareiškėjo vėliau vartotojams suteikta 100 Eur/kW kompensacija, o tą neabejotinai patvirtina ir pareiškėjo su skundu Tarnybai pateikusiu vartotoju sudaryta sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo atlyginti 3 000 Eur nuostolių.

16. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo veikla neatitiko Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto, nes tą aplinkybę neginčijamai patvirtina tyrimo metu nustatytos aplinkybės, o pareiškėjo pateikti motyvai nepaneigia prezumpcijos, kad jo veikla atitinka Įstatymo 7 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas sutarties neįvykdė, nors turėjo galimybes ją įvykdyti.

17. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog Tarnyba pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą nustatant, ar komercinė veikla yra nesąžininga, atsižvelgti į visus konkrečioje situacijoje vykdomos komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes, laikytini deklaratyviais, kadangi juos paneigia tyrimo metu atlikti veiksmai. Teismas nurodė, kad Tarnyba, atlikdama tyrimą, siekė išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vystyta komercine veikla, surinko visą informaciją iš UAB „Ignitis“, ESO, keletą kartų kreipėsi į pareiškėją, siekiant išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybe. Todėl teismas darė išvadą, kad Tarnyba tinkamai aiškino ir taikė Įstatymą bei priėmė pagrįstą sprendimą.

18. Teismas konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nesilaikė profesinio atidumo reikalavimų, nesielgė kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, sudarė su vartotojais preliminariąsias saulės elektrinių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau, išaugus kaštams, atsisakė susitarimą vykdyti, prieš tai du kartus pratęsdamas terminą, todėl vartotojams buvo sudarytas pagrįstas lūkestis, jog pareiškėjo įsipareigojimai bus įvykdyti. Teismas darė išvadą, kad Nutarime Tarnybos komisija pagrįstai konstatavo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 7 straipsnio 6 punktą.

19. Pasisakydamas dėl paskirtos sankcijos pagrįstumo, teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad Apraše aiškiai apibrėžta, kada gali būti laikoma, jog pažeidimu nepadaryta esminės žalos Įstatymo saugomiems vartotojų interesams – pažeidimas nedidelio pavojingumo, jo trukmė trumpa, mastas nedidelis ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tik esant aplinkybių visetui Tarnyba už pažeidimą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti baudos, o taikyti įspėjimą.

20. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, jog pažeidimas yra mažareikšmis ir už jį galėjo būti skirtas įspėjimas, nes bylos duomenys tai paneigia. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, nesant teisėto pagrindo, nutraukė sutartis, vartotojai ilgą laiką buvo klaidinami, jiems buvo perkelta visa rizikos našta, vartotojai patyrė nuostolių, teismas vertino, jog pareiškėjo argumentas, jog vietoje sankcijos jam turėjo būti skirtas įspėjimas, laikytinas nepagrįstu.

21. Teismas akcentavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl, vadovaujantis Aprašo 28 punktu, pirmuoju etapu apskaičiuoto pradinio baudos dydžio, kuris buvo apskaičiuotas atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais (2022 m.). Pradinis baudos dydis – 1,5 proc. pareiškėjo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

22. Teismas pažymėjo, kad spręsdama dėl sankcijos skyrimo, antruoju etapu Tarnybos komisija atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sunkuma, mastą, komercinės veiklos subjekto gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius ir pažeidimo trukmę bei apskaičiavo bazinį baudos dydį. Teismas nurodė, jog vertinant pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį buvo atsižvelgta į tai, kad jo vykdyta nesąžininga komercinė veikla pasireiškė tuo, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie projekto terminą, jį kelis kartus pratęsė, o vėliau projektą nutraukė. Nutarime pažymėta, jog vartotojai sutartis sudarė 2021 m. vasarą (vartotojas, pateikęs skundą, sutartį sudarė 2021 m. liepos 16 d.), o projektas buvo nutrauktas 2022 m. rugpjūtį. Taigi, vartotojai daugiau nei metus pagrįstai manė, jog yra vykdomi projekto darbai ir kad, pareiškėjui gavus statybos leidimą ir sudarius pagrindines sutartis, atsižvelgiant į nurodytą projekto pabaigos terminą, jiems bus perduotas produktas. Tarnybos komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad situaciją iš dalies lėmė ir neeilinės aplinkybės (kainų kilimas dėl karo) bei institucijų vėlavimas, todėl už pažeidimo pobūdį nustatytą pradinį baudos dydį sumažino 10 proc.

23. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog už pažeidimo pobūdį pradinis baudos dydis turėtų būti mažinamas 20 procentų. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad dėl 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje infliacija visame pasaulyje siekė aukštumas, tačiau atsakingai verslą vykdantys subjektai, aptariamojoje situacijoje siekdami surasti konsensusą, turėjo ieškoti šalims tinkamų sprendimų, imtis kitų protingų sprendimų, tačiau nesiimti ultima ratio priemonės – sutarčių su vartotojais nutraukimo, siekiant išvengti neigiamų finansinių padarinių, tokiu būdu išvengiant ir dalinės civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl pareiškėjui tenka neigiamų jos veiklos padarinių rizika. Teismo sprendė, kad Tarnybos komisija, vertindama pareiškėjo padarytą pažeidimo pobūdį, pagrįstai pradinį baudos dydį sumažino tik 10 proc., kadangi pareiškėjas, kaip verslo subjektas, turi prisiimti atsakomybę už vartotojų klaidinimą.

24. Teismas nurodė, kad vertindama pažeidimo sunkumą Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, jog pažeidimu nebuvo sukelta didelė nepataisoma žala vartotojams ar padariniai valstybei, tačiau įvertino tai, jog vartotojams (iš viso buvo sudaryta daugiau nei 80 sutarčių) buvo perkelta visa rizikos našta, todėl vartotojai patyrė nuostolius (vartotojams laiku nebuvo perduotas projektas, pasirinkti nenaudingi elektros planai, atsižvelgiant į lūkestį naudoti alternatyvius energijos šaltinius, APVA paraiškų galiojimo nutrūkimas, analogiškų įrenginių pabrangimas ir pan.), Tarnybos komisija nusprendė už pažeidimo sunkumą nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad vertindama pareiškėjo padaryto Įstatymo pažeidimo mastą, Tarnybos komisija atsižvelgė į tai, jog nors dėl pareiškėjo nesąžiningos komercinės veiklos kreipėsi tik vienas vartotojas, tačiau, įvertinus aplinkybes, paaiškėjo, kad nukentėjo ir dar apie 80 asmenų (tikslus skaičius nėra žinomas, nes iš viso buvo sudarytos 82 sutartys, o, pareiškėjo teigimu, apie 10 vartotojų preliminarių sutarčių atsisakė eigoje, dar nenutraukus projekto. Pažymėta, jog, remiantis UAB „Ignitis“ pateikta informacija, daugiau nei 50 vartotojų pasinaudojo galimybe gauti kompensacija už nutrauktas sutartis), todėl, atsižvelgdama į tai, Tarnybos komisija pradinį baudos dydį didino 5 procentais.

25. Teismas akcentavo, kad sprendžiant, ar buvo padarytas Įstatymo pažeidimas, priežiūros institucijai pakanka nustatyti tik asmens suklaidinimo komercinio subjekto veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą, t. y. nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs, todėl pareiškėjo argumentai dėl nedidelio masto laikytini teisiškai nepagrįstais.

26. Teismas nurodė, jog ginčo atveju į Tarnybą kreipėsi vartotojas, kuris skundą atsiėmė tik dėl to, kad buvo tokia sutartinė sąlyga siekiant atlyginti nuostolius, o tai, jog kiti vartotojai nesikreipė į Tarnybą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie nebuvo suklaidinti.

27. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos komisija, įvertinusi dėl pažeidimo gautą finansinę naudą ar išvengtus nuostolius, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, perkėlęs aplinkybių, dėl kurių projektas nebuvo įgyvendintas, naštą vartotojams, nepatyrė didesnių nuostolių, išskyrus kompensaciją vartotojams, kurią iniciavo UAB „Ignitis“ ir kurią 2023 m. birželio 29 d. susitarimu įsipareigojo padengti pareiškėjas, nusprendė pradinį baudos dydį nei didinti, nei mažinti. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl pažeidimo gautos finansinės naudos ar išvengtų nuostolių Tarnyba turėjo pareigą mažinti pradinį baudos dydį, kadangi pareiškėjas dėl pažeidimo negavo jokios finansinės naudos, bet patyrė 32 900 Eur tiesioginių nuostolių, tačiau teismas vertino, kad nutraukdamas sutartis su vartotojais pareiškėjas siekė išvengti didesnių nuostolių, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog dėl patirtų nuostolių turėjo būti mažinamas baudos dydis.

28. Teismas akcentavo, kad Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad nors vartotojai gana ilgai tikėjosi gauti produktą, tačiau sutarčių nutraukimo pažeidimas buvo vienkartinis, o tuo vadovaudamasi, Tarnyba Nutarimu pradinio baudos dydžio nedidino ir nemažino.

29. Teismas nurodė, kad atsižvelgdama į Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatytą baigiamąjį atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą, Tarnybos komisija lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų, kad sumažintų vartotojų patirtą žalą arba ją atlygino: pareiškėjas 2023 m. birželio 29 d. pasirašė susitarimą su UAB „Ignitis“, kuriuo įsipareigojo kompensuoti UAB „Ignitis“ vartotojams suteiktą 100 Eur/kW nuolaidą įsigyjant saulės parko dalį pasirinktame parke (tokiam pačiam arba mažesniam kW kiekiui, kokį klientas buvo užsisakęs pareiškėjo saulės parke). Be to, UAB „Ignitis“ nurodė, jog nuolaida pasinaudojo 59 klientai iš 82 preliminariąsias sutartis sudariusių klientų. Taigi, įvertinusi tokią lengvinančią aplinkybę, Tarnybos komisija apskaičiuotą bazinį baudos dydį sumažino 10 procentų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog aptariamu atveju egzistuoja Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatytos lengvinančios aplinkybės, todėl apskaičiuotas bazinis baudos dydis turėjo būti mažinamas ne 10, o 40 procentų. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog egzistuoja kitos Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytos lengvinančios aplinkybės, dėl kurių baudos dydis dar turėtų būti mažinamas. Teismas taip pat akcentavo, kad skiriant pareiškėjui baudą, papildomai buvo atsižvelgta ir į tai, jog tyrimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba, t. y. teikė (nors ne visada laiku) prašomą informaciją ir į tai, kad Įstatymo pažeidimą pareiškėjas padarė pirmą kartą.

30. Teismas konstatavo, kad skiriant nuobaudą pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, bauda paskirta vadovaujantis Įstatymo bei Aprašo nuostatomis. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, jog neturi pagrindo pripažinti, kad paskirtos baudos dydis yra neproporcingas pareiškėjo padarytam pažeidimui, todėl neturi pagrindo mažinti pareiškėjui paskirtos baudos dydį.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti bei panaikinti Tarnybos komisijos Nutarimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo Tarnybos visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, juo neteisėtai ir nepagrįstai atsisakyta panaikinti Tarnybos komisijos priimtą neteisėtą Nutarimą, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas.

32.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, neva pareiškėjas pažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimą. Teismas turėjo daryti išvadą, kad pareiškėjo komercinė veikla neatitiko nei Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nei 7 straipsnio 6 punkto. Pareiškėjas nepažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimo, įtvirtinto Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

32.3. Pirmosios instancijos teismas į skundžiamą sprendimą perrašydamas atsakovo argumentus, visiškai nevertino Tarnybos konstatuotų faktinių aplinkybių dėl tariamo pareiškėjo profesinio atidumo reikalavimų nesilaikymo, neva lėmusio iškreiptą vidutinio vartotojo elgesį parduodamo produkto atžvilgiu, konstatavimo pagrįstumo ir tokiu būdu pažeidė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-551-13). Todėl teismo išvada, neva pareiškėjo komercinė veikla atitiko Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto sudėtį, yra padaryta nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų.

32.4. Išvadą, kad pareiškėjo komercinė veikla atitiko Įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtintus klaidinančios komercinės veiklos požymius ir turėjo būti preziumuojama klaidinanti pareiškėjo komercinė veikla, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai plečiamai aiškindamas Įstatymo 7 straipsnio 6 punktą.

32.5. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nepagrįsti. Nors teismas nurodė, jog neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad jo komercinė veikla neatitiko Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto sudėties nei 7 straipsnio 6 punkto, tačiau tokia išvada visiškai nepagrįsta ir motyvuota į skundžiamą sprendimą perrašius atsakovo argumentus, visiškai nevertinus pareiškėjo argumentų ir juos pagrindžiančios bylos medžiagos. Taigi, teismas į skundžiamo sprendimo motyvus deklaratyviai perrašydamas atsakovo teiginius, ignoravo išsamius pareiškėjo paaiškinimus, teiktus tiek Tarnybai, tiek išdėstytus skunde, taip pat nesivadovavo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi.

32.6. Pareiškėjui nesuprantami teismo teiginiai, kad aplinkybės, jog jis dar 2022 m. liepos 12 d. prašė UAB „Ignitis“ informuoti vartotojus apie siūlymą pakeisti preliminariąsias sutartis perkeliant projekto įgyvendinimo datą ir pakeičiant kainą, neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas išimtinai siekė sau finansinės naudos, o ne vykdyti sutartis, taip pat pareiškėjas siekė vienašališkai pakeisti sutartis, nors toks sutarties vienašališkas keitimas nebuvo nustatytas. Pasak pareiškėjo, Tarnybos Nutarimu ir teismo skundžiamu sprendimu vienašalis preliminariųjų sutarčių (o ne pagrindinių sutarčių, kurios dar nebuvo sudarytos) nutraukimas (siekiant išsaugoti vartotojams valstybės teikiamas APVA kompensacijas) pripažintas pažeidusiu Įstatymą, nors pareiškėjo ankstesnius bandymus spręsti situaciją atidedant projekto įgyvendinimo terminus ir minimaliai padidinant kainą teismas laikė patvirtinančiais tariamą jo siekį finansinės naudos, o ne vykdyti sutartis.

Taigi, nesuprantama, kokių veiksmų, teismo vertinimu, turėjo imtis pareiškėjas, kai toliau vykdydamas projektą pradinėmis sąlygomis būtų tapęs nemokiu ir dėl pareiškėjo nemokumo projektas vis tiek nebūtų įvykdytas, o vartotojai būtų praradę APVA paramą. Pareiškėjas teigia, kad teismas nenurodė, kaip konkrečiai juridinis asmuo, susidūręs su finansiniais sunkumais, turėtų užtikrinti savo finansinį pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus, todėl tokie deklaratyvūs teiginiai tik įrodo, kad teismas neįvykdė Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos nustatant, ar komercinė veikla yra nesąžininga, atsižvelgti į visus konkrečioje situacijoje vykdomos komercinės veiklos ypatumus ir aplinkybes bei visiškai nevertino susiklosčiusios situacijos priežasčių ir situacijos eigos variantų.

Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ne faktais, o prielaidomis ir deklaratyviais, jokiais įrodymais neparemtais teiginiais, o tai papildomai atskleidžia tokio sprendimo nepagrįstumą. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas pažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimą, visiškai nevertino susiklosčiusių ekstraordinarių aplinkybių, privertusių jį kelis kartus atidėti saulės elektrinės parko perdavimo vartotojams terminą, o galiausiai – projektą nutraukti. Teismas darė deklaratyvią išvadą, kad visos nenumatytos aplinkybės, su kuriomis įgyvendindamas saulės elektrinės parko projektą susidūrė pareiškėjas, yra įprastos ir jas pareiškėjas tariamai privalėjo numatyti bei prisiimti jų padarinius.

Taigi, teismas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą.

32.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai skirta 61 959 Eur bauda. Pasak pareiškėjo, teismas skundžiamame sprendime deklaratyviai nurodė, kad pakanka nustatyti tik asmens suklaidinimo komercinio subjekto veiksmais galimybę, o ne konkretų įvykusį suklaidinimo faktą. Tokia teismo pozicija yra nelogiška. Pareiškėjo nuomone, teismas akivaizdžiai supainiojo Įstatymo pažeidimo konstatavimo ir baudos skyrimo sąlygas, nes Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatavus Įstatymo pažeidimą, kai pažeidimu nėra padaryta esminės žalos Įstatymo saugomiems vartotojų interesams, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, komercinės veiklos subjektui skirti nuobaudą – įspėjimą, neskiriant baudos.

32.8. Net jeigu Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas būtų turėję pagrindą spręsti, kad pareiškėjas padarė Įstatymo 3 straipsnio pažeidimą ir šiuo pažeidimu padarė esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba netinkamai, nesilaikydama Aprašo nuostatų, apskaičiavo pareiškėjui skirtos baudos dydį, o teismas nepagrįstai Tarnybos pareiškėjui skirtos baudos dydį (61 959 Eur) paliko nepakeistą.

32.9. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pažeidimo pobūdžio, pažymi, kad nesutinka su Nutarimo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiais, jog situaciją tik iš dalies lėmė neeilinės aplinkybės, tokios kaip drastiškas kainų kilimas dėl karo ar institucijų vėlavimas, nes susiklosčiusi situacija buvo nulemta išskirtinai tokių aplinkybių, jų visumos. Pareiškėjas jokio konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius nesiekė įgyti ir neįgijo. Priešingai, pareiškėjas, patyręs didelių nuostolių, saulės elektrinės parko projektą buvo priverstas nutraukti. Taigi, pradinis pareiškėjui skirtos baudos dydis (72 467,22 Eur) turėjo būti sumažintas ne 10 proc. (7 246,72 Eur), o Aprašo leidžiamais 20 proc. (14 493,44 Eur).

32.10. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pažeidimo sunkumo ir masto, teigia, kad nors Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas, vertindami pažeidimo sunkumą, expressis verbis pripažino, jog pažeidimu nebuvo sukelta didelė nepataisoma žala vartotojams ar padariniai valstybei, tačiau visiškai nemotyvuotai, neatsižvelgdami į savo įvertinimą, kad pažeidimo sunkumas yra nedidelis, nusprendė už pažeidimo sunkumą nustatyto pradinio baudos dydžio nedidinti ir nemažinti. Tinkamai atsižvelgus į pažeidimo sunkumą, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pradinis baudos dydis turėjo būti sumažintas papildomais 20 proc. (14 493,44 Eur). Pareiškėjas tvirtina, kad teismas skundžiamame sprendime, pasisakydamas tiek dėl pažeidimo sunkumo, tiek ir dėl pažeidimo masto, padarė deklaratyvias išvadas (žr. šios nutarties 26 p.). Teismas supainiojo Įstatymo pažeidimo konstatavimo sąlygas su baudos skyrimo ir jos dydžio individualizavimo sąlygomis, nes remiantis teismo pozicija, bet kokiu Įstatymo pažeidimo atveju nebūtų įmanomas nei įspėjimo (vietoj baudos) skyrimas, nei baudos dydžio mažinimas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta, nesuderinama nei su Įstatymo, nei su Aprašo nuostatomis. Teismas taip pat padarė deklaratyvią išvadą (žr. šios nutarties 27 p.) ir nenurodė nė vieno tokią kategorišką poziciją pagrindžiančio argumento.

32.11. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nutraukdamas sutartis su vartotojais pareiškėjas siekė išvengti didesnių nuostolių, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl patirtų nuostolių turėjo būti mažinamas baudos dydis, vadovaujantis Aprašo 29.4.1, nesudaro pagrindo pradinio baudos dydžio nei didinti, nei mažinti: pareiškėjui patyrus 32 900 Eur tiesioginių nuostolių, pradinis baudos dydis turėjo būti mažinamas Aprašo 29.4 punkto leidžiamais 20 proc. (14 493,44 Eur), o tai būtų atsvėrę tik nedidelę dalį pareiškėjo patirtų tiesioginių nuostolių (32 900 Eur).

32.12. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pažeidimo trukmės, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl su tuo susijusių jo argumentų nepasisakė, todėl skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, taigi, neteisėtas ir naikintinas.

32.13. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl skiriamos baudos dydžio, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas paminėjo tik tai, jog jis ėmėsi veiksmų, kad sumažintų vartotojų patirtą žalą arba ją atlygino, tačiau ignoravo likusias Tarnybos Nutarime išvardintas lengvinančias aplinkybes (pareiškėjas bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, tariamą Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą). Pasak pareiškėjo, teismas, prieštaraudamas Tarnybos konstatuotoms faktinėms aplinkybėms (kurių pareiškėjas neginčijo), taip pat nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog aptariamu atveju egzistuoja Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatytos lengvinančios aplinkybės. Tokia teismo išvada akivaizdžiai pažeidžia non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

33. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

33.1. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo motyvais ir argumentais, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, todėl yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti bei priimti naują sprendimą. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyti visi būtini sprendimo elementai, t. y. pareiškėjo reikalavimai, Tarnybos nesutikimo motyvai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, t. y. motyvuojamoje dalyje aiškiai išdėstė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertinto bylos įrodymus. Teismas taip pat vadovavosi Įstatymo nuostatomis. Taigi, teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas, esminę reikšmę tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, nurodytas tiek pareiškėjo, tiek Tarnybos procesiniuose dokumentuose, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, taip pat pateikė byloje surinktų įrodymų analizę, apibendrino įrodymus, padarė atitinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

33.2. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis (nurodytina, jog pareiškėjas iš esmės tik pacitavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties ištrauką, tačiau savo pozicijos nepagrindė absoliučiai jokiais teisiniais argumentais) pareiškėjas teikia pagrindą išvadoms, jog pirmosios instancijos teismas nevertino Tarnybos konstatuotų faktinių aplinkybių dėl profesinio atidumo reikalavimų nesilaikymo bei pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

33.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nurodydamas Tarnybos argumentus, nevertino Tarnybos konstatuotų faktinių aplinkybių, pažymi, kad aplinkybė, jog teismas nesivadovavo pareiškėjo pageidaujama viena ar kita norma, nelaikė pagrįstais vieno ar kito jo argumentų, teiginių ar motyvų, nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi, teismas, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, paaiškinimais, kita medžiaga, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, savo vidiniu įsitikinimu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

33.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, jog išvadą, kad pareiškėjo komercinė veikla atitiko Įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtintus klaidinančios komercinės veiklos požymius, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstai plečiamai aiškindamas Įstatymo 7 straipsnio 6 punktą, nurodo, kad teismas, įvertinęs visas šiam atvejui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas atsisakė perduoti vartotojams saulės elektrines per sulygtą protingumo kriterijus atitinkantį laiką, t. y. nevykdė preliminariosiose sutartyse nurodytų įsipareigojimų nutraukdamas sudarytas sutartis, neišplėsdamas Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto taikymo, sprendime konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, kai komercinė veikla atitinka, be kita ko, 7 straipsnio 6 punktą. Pasak atsakovo, bylos nagrinėjimo metu surinkti dokumentai, paaiškinimai ir kt. teikia pagrindą išvadoms, jog pareiškėjas turėjo galimybes įgyvendinti projektą, tačiau nusprendė jo atsisakyti, tokiu būdu pareiškėjas atsisakė perduoti vartotojams saulės elektrines per numatytą protingumo kriterijus atitinkantį laiką ir pažeidė minėto teisės akto 7 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kodėl teismo sprendime padarytos netinkamos išvados dėl Įstatymo pažeidimo, tačiau tik deklaratyviai nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo komercinė veikla atitiko Įstatymo 7 straipsnio 6 punktą.

33.5. Išaugusios kainos, tiekimo sutrikimai ar kiti su projektu susiję vėlavimai – tai rizikos, kurias, vykdydamas veiklą, turi nusimatyti verslas ir prisiimti jų padarinius, o ne pasirinkus pareiškėjui palankiausią būdą, nutraukti projektą. Be to, 2022 m. kainos kilo didžiajai daliai pasaulio, o ne tik pareiškėjui, t. y. kiti verslo subjektai siekė vykdyti sutartis, nors ir gaunant mažiau pelno, nei planuota, o ne jas vienašališkai nutraukinėjo, nesant finansinio suinteresuotumo vykdyti sudarytas sutartis.

33.6. Nors pareiškėjas teigia, kad Rusijos karas Ukrainoje sukėlė kainų augimą (maždaug 20 proc.), tačiau nėra aišku, kodėl pareiškėjas siekė padidinti 1 kW kainą nuo 844,99 Eur iki 1 200 Eur, t. y. maždaug 42 proc. (pastebėtina, jog 20 proc. nuo 844,99 Eur tai beveik 169 Eur, atitinkamai 844,99 Eur sumą padidinus 20 proc. ji siektų maždaug 1 014 Eur, tačiau pareiškėjas siekė iš karto didinti 1 kW kainą iki 1 200 Eur), o vartotojams nesutikus su kainos pakeitimu, planavo parduoti rezervuotas saulės elektrines tretiesiems asmenims už 1 500 Eur/kW kainą (t. y. maždaug 77 proc. didesne kaina, nei nurodyta sutartyse).

33.7. Tarnybai nėra aiškūs pareiškėjo teiginiai apie tariamą negalimumą įvykdyti projektą dėl jos sunkios finansinės būklės, kadangi visos aplinkybės tik patvirtina, jog pareiškėjas buvo pajėgus įvykdyti projektą, tačiau supratęs negausiantis planuoto pelno nutraukė projektą, siekdamas sudaryti naujas sutartis didesnėmis kainomis su trečiaisiais asmenimis. Nei bylos nagrinėjimo Tarnyboje metu, nei administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų ir motyvų, kuriais vadovaudamasis jis teikia pagrindą išvadoms, jog jis nebuvo finansiškai pajėgus įvykdyti projektą, taip pat, kad jis galėjo tapti nemokiu. Be to, net ir planuoto pelno galimas negavimas neteikia pagrindo išvadoms, jog sutarčių nereikia laikytis.

33.8. Pareiškėjas, kaip atsakingai verslą vykdantis subjektas, turi įsivertinti visas galimas rizikas, pasirinkti tinkamą verslo veikimo modelį. Sprendimas nutraukti sutartis (projektą) priklausė išimtinai nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto verslo vykdymo modelio, o galimos neigiamos finansinės pasekmės bei rizikos dėl paties pareiškėjo pasirinkto veiklos vykdymo modelio negali būti laikomos pretekstu tokią riziką bei naštą perkelti vartotojams. Tarnybai nėra aišku, kodėl, pareiškėjo nuomone, būtent pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kaip juridinis asmuo, susidūręs su galimais finansiniais sunkumais, turėtų užtikrinti savo finansinį pajėgumą įvykdyti įsipareigojimus. Teismas – teisminė valdžia, vykdanti teisingumą, tačiau, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismas nėra institucija, teikianti konsultacijas verslo subjektams dėl verslo vykdymo, pelno siekimo ir (ar) verslo plano sudarymo. Pareiškėjas, o ne teismas, vartotojai ar kt. subjektai, yra atsakingas už savo veiksmus, atitinkamai, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią riziką, neperkeliant jos kitiems asmenims, tokiu būdu apribojant ir savo atsakomybę.

33.9. Pareiškėjas, vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, net nesvarstė galimybės padidinti projekto galią, kuri būtų parduota naujiems vartotojams už didesnę, rinkoje egzistuojančią kainą, nevertino (ne)galimumo ir t. t., be to, pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu neįrodinėjo (ne)galimybės pasinaudoti teise padidinti projekto galią. Taigi, ne pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo įrodinėti pareiškėjo (ne)galimumą pasinaudoti galios didinimo galimybe, bet pareiškėjas, pateikdamas objektyvius, tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių veiksmų neatliko.

33.10. Nors pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo paaiškinimus, teiktus tiek Tarnybai, tiek išdėstytus skunde bei nesivadovavo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, tačiau tokį ir panašius deklaratyvius teiginius pareiškėjas nurodo ne kartą. Pareiškėjas savo teiginių, išskyrus teisės normų citavimą, plačiau teisiniais argumentais nepagrindžia. Taigi, iš esmės visas pareiškėjo apeliacinis skundas yra grįstas tuo, kad jis nesutinka su teismo sprendimu, pateikia išimtinai tik savo nuomonę dėl faktinių aplinkybių vertinimo, teisės normų taikymo, tačiau nepateikia konkrečių pagrįstų argumentų, kodėl, teisiniu požiūriu, sprendimas yra nepagrįstas.

33.11. Tyrimo Tarnyboje metu surinkta medžiaga (be kita ko, UAB „Ignitis“ raštai) patvirtina, jog pareiškėjas, o ne UAB „Ignitis“, buvo subjektas, vengiantis bendrauti ir bendradarbiauti. Aplinkybė, jog UAB „Ignitis“ nenorėjo didinti sutarčių kainos vartotojams, neteikia pagrindo išvadoms, kad jis vengė bendradarbiavimo su pareiškėju – sutartyse kainos didinimo galimybė nebuvo numatyta, todėl UAB „Ignitis“ pagrįstai nesutiko didinti kainos vartotojams. Be to, UAB „Ignitis“ nurodė, jog bendrovės administruojame platformoje www.saulesparkai.lt pareiškėjas turėjo savo paskyrą, kurioje, be kitos informacijos, galėjo matyti informaciją apie klientų rezervacijas, mokėjimus, skolas ir pan. UAB „Ignitis“ pažymėjo, kad pareiškėjas paskyrą platformoje susikūrė 2020 m. liepos mėn., tačiau nuo 2021 m. liepos mėn., bendrovės turimais duomenimis, prie savo paskyros neprisijungė. UAB „Ignitis“ akcentavo, jog pareiškėjo paskyra buvo užblokuota 2022 m. rugpjūčio 19 d., jam informavus apie vienašalį komercinio atstovavimo sutarties nutraukimą. Taigi, nors pareiškėjas teigia neturėjęs vartotojų duomenų, tačiau nurodyti teiginiai patvirtina priešingas aplinkybes. Be to, nors pareiškėjas teigia, jog bandė spręsti susiklosčiusią situaciją įvairiomis priemonėmis, nenutraukdamas sudarytų sutarčių, tačiau nėra aišku, kodėl pareiškėjas tinkamu susiklosčiusios situacijos sprendimu laikė siekį apie 42 proc. padidinti preliminarios sutarties kainą vartotojams, sutartyje nesant tokios pareiškėjo teisės.

33.12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodė, jog ginčo atveju į Tarnybą kreipėsi vartotojas, kuris skundą atsiėmė tik dėl to, kad buvo tokia sutartinė sąlyga siekiant atlyginti nuostolius, o tai, jog kiti vartotojai nesikreipė į Tarnybą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie nebuvo suklaidinti, be to, kad šiuo aspektu teismas nenurodė nė vieno tokią poziciją pagrindžiančio argumento, atsakovas akcentuoja pareiškėjo ir vartotojo, pateikusio prašymą Tarnybai 2022 m. spalio 19 d., susitarimo 3 punktą ir teigia, jog aplinkybė, kad vartotojas skundą atsiėmė tik dėl to, jog tokia sąlyga nuostolių sumokėjimui buvo iškelta pareiškėjo, yra tiesiogiai ir vienareikšmiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl toks pareiškėjo teiginys negali būti laikomas teisiškai reikšmingu. Pasak atsakovo, priešingai nei teigia pareiškėjas, nesvarbu, ar vartotojai suprato ir manė esą suklaidinti.

33.13. Pasak atsakovo, skundą pateikęs vartotojas, susitarus dėl skundo atsiėmimo, gavo 3 000 Eur nuostolių, t. y. vartotojai patyrė didesnius nuostolius, nei taikoma 100 Eur/kW kompensacija (aptariamu atveju vartotojas būtų gavęs tik 400 Eur/kW (100 Eur x 4 kW) kompensaciją, jeigu nebūtų pateikęs skundo Tarnybai). Taigi, 400 Eur suma skiriasi beveik 8 kartus nuo 3 000 Eur sumos, kurią gavo vartotojas, kaip nuostolių atlyginimą dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Jei pareiškėjas būtų inicijavęs derybas su kitais, prašymų Tarnybai nepateikusiais, vartotojais, pastarieji būtų turėję teisę ir galimybę į teisingą nuostolių atlyginimą, kuris būtų didesnis nei 100 Eur/kW. Atitinkamai, pareiškėjas būtų patyręs daugiau išlaidų / nuostolių atlyginimo, todėl nepagrįstais laikytini argumentai, kad pareiškėjas negavo sau jokios finansinės naudos. Visos nagrinėjimo metu surinktos aplinkybės tik patvirtina faktą, jog pareiškėjui projektą vykdyti buvo finansiškai nenaudinga, be to, jis kompensavo tik 100 Eur/kW sumą kai kuriems vartotojams, neatsižvelgdamas į visų vartotojų (kiekvieno individualiai) realiai patirtą nuostolių dydį, taigi, tokiais savo veiksmais tik siekė išvengti didesnių išlaidų.

33.14. Tarnybos komisija, vertindama pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad nors vartotojai gana ilgai tikėjosi gauti produktą, tačiau sutarčių nutraukimo pažeidimas buvo vienkartinis. Vadovaudamasi tuo, Tarnyba Nutarimu pradinio baudos dydžio nedidino ir nemažino. Tarnybai nėra aišku, kodėl pareiškėjas teikia pagrindą išvadoms, jog vienkartinis pažeidimas reiškia, kad pažeidimas truko 1 dieną.

33.15. Nors pareiškėjas teigia, kad bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu ir tai turi būti laikoma lengvinančia aplinkybe, tačiau vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, atsakovas nurodo, kad Tarnyba, skirdama pareiškėjui baudą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau papildomai atsižvelgė į tai, kad jis pažeidimą padarė pirmą kartą, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, t. y., teikė, nors ne visada laiku, prašomą informaciją. Vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, atsakovas akcentuoja, kad informacijos, paaiškinimų ir kitų Įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingų dokumentų teikimas Tarnybos prašymu, nėra laikomas bendradarbiavimu, priešingai, tai yra verslo subjekto pareiga.

33.16. Pareiškėjo argumentas, kad vietoj sankcijos jam tūrėtų būti skirtas įspėjimas, nėra pagrįstas. Pasak atsakovo, pareiškėjas klaidina teismą, be atitinkamo konteksto, nurodydamas, jog Tarnyba Nutarime konstatavo, kad pažeidimu nebuvo sukelta didelė nepataisoma žala vartotojams ar padariniai valstybei, todėl jam turėjo būti skirtas įspėjimas, nes teiginys dėl neatitaisomos žalos nebuvimo Nutarime yra nurodytas vertinant tik pažeidimo sunkumą, tačiau nustatant baudos dydį, yra vertinamas visų aplinkybių visetas. Taigi, toks pareiškėjo teiginys negali būti laikomas teisiškai reikšmingu.

33.17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o skiriant sankciją pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, 61 959 Eur bauda paskirta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Taigi, teismui konstatavus, jog Tarnybos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo Nutarimo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Apeliacijos dalykas –pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo skirti pareiškėjui už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą piniginę baudą, teisėtumas ir pagrįstumas.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog pareiškėjas, vystydamas saulės jėgainės įrengimo projektą ir sudarydamas preliminarias saulės jėgainių pirkimo-pardavimo sutartis su vartotojais, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus prieš savo klientus, tačiau jų neįvykdė, nutraukė sutartis, suklaidino vartotojus ir tuo pažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartodamas esminius pradinio skundo argumentus bei kvestionuodamas teismo sprendimą įrodymų vertinimo bei teisės normų taikymo aspektais.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių pagrįstumą, detaliai išanalizavo proceso šalių argumentus, nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl kartoti pirmosios instancijos teismo motyvų nėra reikalo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl tų esminių pareiškėjo argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teismo sprendimo motyvų pakankamumu ir pagrįstumu, pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnį, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.

40. Skundžiamas teismo sprendimas iš esmės atitinka paminėtus reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam dokumentui. Pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes, pasisakė tiek dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo, tiek dėl jam skirtos sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo, atsakė į pareiškėjo reikalavimus panaikinti Tarnybos nutarimą arba neskirti piniginės baudos. Susipažinusi su teismo sprendimo turiniu, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog teismas tik perrašė atsakovo argumentus, nes pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo argumentus, juos motyvuotai atmesdamas.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

43. Pareiškėjas dar kartą apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jo veiksmai neturėjo būti vertinami kaip nesąžininga komercinė veikla, nes šiuos veiksmus ir jų rezultatą nulėmė aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2021 metų pirmąjį ketvirtį pareiškėjas, pasinaudodamas internetinės platformos saulėsparkai.lt ir UAB „Ignitis“ paslaugomis, siūlė vartotojams pirkti saulės elektrines, įsipareigodamas, jog jos bus įrengtos ir perduotos 2022 metų gegužės 31 d. Buvo sudarytos 82 preliminariosios pirkimo pardavimo sutartys. Tačiau 2022 m. balandžio mėnesį pareiškėjas informavo vartotojus, kad sutarties įvykdymo terminas pratęsiamas trims mėnesiams, o 2022 m. liepos mėnesį – kad sutarties terminas pakeičiamas į 2023 m. kovo mėnesį. Po to, pareiškėjas nutarė nutraukti sutartis su vartotojais, argumentuodamas tuo, jog nepadidinus projekto kainos, jo įgyvendinimas tampa komerciškai neįmanomas.

44. Tarnybos Nutarimu pareiškėjas nubaustas ne už vieną iš kažkurių projekto neįgyvendinimo veiksmų, o už visą jų seką, kurią vertinant sistemiškai, pritartina tiek Tarnybos, tiek pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas, deklaravęs vartotojams sutarties įvykdymo terminą 2022 m. gegužės 31 d. ir susidūręs su nenumatytais trukdžiais, elgdamasis sąžiningai, privalėjo iš karto informuoti vartotojus apie susidariusią situaciją, ieškoti abiems sutarties šalims tinkamo kompromiso, o ne vienašališkai nukėlinėti projekto įgyvendinimo terminą iki 10 mėnesių, o vėliau iš viso atsisakyti vykdyti sutartį. Pareiškėjas iš esmės savo veiksmus teisina ta aplinkybe, jog neplanuotai užtruko žemės sklypo ribų tikslinimo darbai, tačiau pareiškėjas iki 2022 m. balandžio mėnesio apie vartotojų neinformavo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas siūlė vartotojams sutikti ne tik su sutarties įvykdymo terminų pratęsimu, bet ir su žymiai didesne saulės elektrinės kaina, nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje. Net ir atsižvelgus į tam tikrą darbų, medžiagų bei įrenginių kainų kilimą, jis nebuvo tokio lygio, kad pateisintų naujai siūlomą kainą vartotojams, kas irgi rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Atkreiptinas dėmesys ir į pareiškėjo elgesį po sutarčių nutraukimo, kai jis vengė prisiimti atsakomybę dėl nuotolių vartotojams atlyginimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjo vykdytas saulės jėgainių pardavimas vartotojams pagrįstai laikytas nesąžininga komercine veikla, neatitikusia profesinio atidumo reikalavimų ir suklaidinusia vartotojus.

45. Apeliantas tvirtina, kad net jeigu egzistuotų pagrindas konstatuoti, jog jis pažeidė nesąžiningos komercinės veiklos draudimą ir padarė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, jam pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį turėjo būti taikomas įspėjimas, nes jis nepadarė esminės žalos vartotojų interesams. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka, nes Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis palieka Tarnybos diskrecijai galimybę netaikyti piniginės baudos, tačiau kiekvienu individualiu atveju turi būti vertinamos visos pažeidimo aplinkybės, atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Tokį vertinimą Tarnyba Nutarime iš esmės atliko ir argumentavo, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą bei kitas aplinkybes, kodėl šiuo atveju skirtina piniginė bauda, o ne įspėjimas . Šiuo klausimu sprendime pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Apelianto argumentai nepaneigia šio vertinimo teisingumo.

46. Pasisakydama dėl piniginės baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pradinio baudos dydžio nustatymo, t.y. dėl Bendrovės metinių pajamų įvertinimo. Apeliantas iš esmės nesutinka su tuo, kaip buvo nustatytas bazinis ir skiriamos baudos dydis, tvirtina, kad jam skiriama piniginė bauda turėjo būti ženkliai sumažinta. Tie patys pareiškėjo argumentai buvo teikiami pirmosios instancijos teismui, kuris savo sprendime juo analizavo bei pripažino nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien pareiškėjo subjektyvus požiūris į pažeidimo sunkumą, trukmę, mąstą, padarytą žalą vartotojams, atsakomybei įtaką turinčių aplinkybių egzistavimą negali būti pagrindu paneigti Tarnybos Nutarime padarytą vertinimą. Pripažintina, kad nustatydama skiriamos pareiškėjui piniginės baudos dydį, Tarnyba atsižvelgė į visas teisės aktuose numatytas aplinkybes ir savo poziciją tinkamai argumentavo.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrindinių išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

48. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektra man“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė